- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2S-1462-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00356-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- N. A.
- Ieškovas
- V. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei N. A. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, atsakovės N. A. priešieškinį ieškovui V. K. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, uzufrukto nustatymo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. K. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovei N. A. (toliau – atsakovė) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, uzufrukto nustatymo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).
Šalies argumentai
2. Ieškovas su ieškiniu pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti nepilnamečių vaikų M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą kiekvienam po 275 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis.
3. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nevykdo savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, yra (duomenys neskelbtini) pilietė, Lietuvoje būna retai. Ieškovas tinkamai rūpinasi šalių nepilnamečiais vaikais, jų auklėjimu. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti pažeisti šalių nepilnamečių vaikų interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 17 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: nustatė nepilnamečių vaikų R. K. ir M. K. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo; priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. K. ir R. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 250 Eur nuo nutarties priėmimo dienos iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo; nurodė, kad priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė ieškovą nepilnamečiams vaikams M. K. ir R. K. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
5. Atsižvelgęs į ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovė Lietuvoje pastoviai negyvena, Tarnyba neturi galimybės patikrinti atsakovės gyvenimo sąlygų (duomenys neskelbtini), abu šalių sūnūs lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas Lietuvoje, teismas sprendė, kad iki bus išspręsta byla šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Teismas pažymėjo, kad, priimdamas sprendimą dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jis atsižvelgia ir į išvadą teikiančios institucijos poziciją. Teismas konstatavo, kad siekiant užtikrinti visapusišką, kokybišką vaikų poreikių patenkinimą, maksimalią vaikų priežiūrą, ugdymą, tikslinga nustatyti laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu.
6. Teismas sprendė, kad, nustačius laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, yra būtina išspręsti ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimą, nes, neužtikrinus reikalavimo, gali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas į prašomo priteisti išlaikymo sumą neįskaičiavo vaikams skiriamų lėšų maistui, drabužiams, laisvalaikiui, ieškovas prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia prisiteisti iš atsakovės dalį vaikams reikalingo išlaikymo, susijusio su išlaidomis už vaikų lankomas ugdymo įstaigas. Atsižvelgęs į tai, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemonės, šalių nepilnamečiai vaikai iki bylos išnagrinėjimo gyvens su ieškovu, jam teks didesnė vaikų išlaikymo prievolė, į abiejų tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, teismas iš atsakovės priteisė 250 Eur dydžio laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui, mokamą kas mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ieškovą paskyrė nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nevykdė jam nustatytos pareigos būti aktyviam, neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-760-896/2020 nurodytas būtinas įvertinti aplinkybes – išsiaiškinti su kuo iš šalių faktiškai gyvena vaikai, kiek laiko su kiekvienu iš tėvų praleidžia vaikai, kokias išlaidas, susijusias su vaikų būtinųjų poreikių tenkinimu, patiria kiekviena šalis, ignoravo atsakovės nurodytas aplinkybes, neatsižvelgė, kad ieškovas neneigė atsakovės nurodytų aplinkybių. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teismas prašymą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, neišklausė šalių teismo posėdyje, tačiau šie trūkumai nebuvo ištaisyti nagrinėjant klausimą iš naujo. Teismas nevertino, su kuriuo iš tėvų gyveno vaikai ieškinio pateikimo dieną ir vėliau (iki karantino paskelbimo), nors, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, būtent tai turėjo būti padaryta. Nuo liepos 22 dienos atsakovė yra sugrįžusi į Lietuvą, kaip iki išvykimo, taip ir dabar vaikai nuolat gyvena su atsakove, su ieškovu būna tik atsakovei išvykus į darbą 2–3 dienoms. Atsakovei sugrįžus, ieškovas vaikus atveža atsakovei.
1.2. Teismas neturėjo pagrindo remtis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovė nesirūpina vaikais, nevykdo pareigos juos išlaikyti, nes šios aplinkybės yra melagingos, jos paneigtos atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais. 2018 metais ieškovo tėvams priklausančiame sodo žemės sklype šalys pasistatė namą, į kurį persikėlė gyventi kartu su vaikais. Dėl prasidėjusių konfliktų ieškovui nusprendus grįžti gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė su vaikais liko gyventi name, jame gyvena ir šiuo metu. Kiekvieną mėnesį šalys susiderindavo savo darbo grafikus, pasikeisdami rūpinosi vaikais, pagal šalių suderintą grafiką vaikai su atsakove praleidžia didesnę laiko dalį. Tai, kad iki šiol atsakovė nesikreipė dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja, laikino išlaikymo iš ieškovo priteisimo, nereiškia, kad vaikai gyvena su ieškovu ar ieškovas neskiria išlaikymo. Paskelbus karantiną, atsakovė, dirbdama (duomenys neskelbtini), nebegalėjo važinėti, todėl, ieškovui nesutikus pasilikti abiejų vaikų ir išleisti atsakovės su abiem vaikais į (duomenys neskelbtini), atsakovė į (duomenys neskelbtini) išvyko su jaunesniuoju sūnumi. Atsakovės išvykimo laikotarpiu kiekviena iš šalių rūpinosi su ja buvusiu mažamečiu vaiku, jo išlaikymu.
Atsiliepimas
8. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Šiuo metu nepilnamečių vaikų priežiūra didesne dalimi tenka ieškovui, nes ieškovas išlaiko abu būstus, moka už ugdymo įstaigas, rūbus, maistą, kuomet vaikai būna su juo. Atsakovė Lietuvoje yra tik nuo liepos 22 d.
2.2. Šalims gyvenant skyrium, atsakovė rūpinasi tik nedidele vaikų išlaikymo dalimi, t. y. ji pirko maistą, rūbelius, žaislus ar pramogas, kuomet vaikai būdavo su ja. Vaikams neužtenka tik kasdienio minimalaus išlaikymo, kadangi tai neužtikrina pagrindinių vystymosi poreikių. Šiuo metu atsakovė neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, laikinai ieškovas gera valia jai leidžia būti vasarnamyje. Atsakovės darbas yra (duomenys neskelbtini), darbo grafikas paromis nėra tinkamas, kad vaikai nuolat galėtų augti su atsakove, nes, atsakovei išvykus, ji negali užtikrinti, kad vaikais bus tinkamai pasirūpinta.
2.3. Ieškovas rūpinasi vaikų sveikata, kartu su jais lankosi pas gydytojus ir specialistus. Ieškovas turi būstą, kuriame vaikai auga. Vaikais Lietuvoje padeda rūpintis ieškovo motina. Ieškovas užtikrina vaikams saugią aplinką augti ir ugdytis, vystytis.
9. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006). Ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus, tačiau neprašo jų priimti, neargumentuoja jų priėmimo būtinybės. Pažymėtina, kad dauguma ieškovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų dokumentų jau yra pateikti į bylą ir pirmosios instancijos teismo priimti. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus.
Dėl atsakovės atskirojo skundo
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
13. Ieškovas pirmosios instancijos teismui padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas nustatyti laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės priteisti laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams. Šis ieškovo prašymas buvo patenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad atsakovė Lietuvoje pastoviai negyvena, Tarnyba neturi galimybės patikrinti atsakovės gyvenimo sąlygų (duomenys neskelbtini), abu šalių sūnūs lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas Lietuvoje, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, šalių nepilnamečiai vaikai iki bylos išnagrinėjimo gyvens su ieškovu, jam teks didesnė vaikų išlaikymo prievolė, abu tėvai turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą argumentuodama tuo, kad nutartis priimta neišklausius šalių teismo posėdyje, neišsiaiškinus, su kuo iš šalių faktiškai gyvena vaikai, kiek laiko su kiekvienu iš tėvų praleidžia vaikai, kokias išlaidas, susijusias su vaikų būtinųjų poreikių tenkinimu, patiria kiekviena šalis, vadovaujantis melagingais ieškovo teiginiais, ignoruojant atsakovės nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės atskirojo skundo argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 17 d. nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė tinkamai.
14. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažįsta atskirojo skundo argumentą, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka. Priešingai, nei teigia atsakovė, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas 2020 m. liepos 15 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, jame dalyvaujant ieškovui ir Tarnybos atstovei. Aplinkybė, kad nei atsakovė, nei jos atstovė, kuriai per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką, datą ir vietą, nedalyvavo nurodytame teismo posėdyje, nesudaro pagrindo spręsti, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje buvo išspręstas netinkamai. Be to, ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstė aplinkybes, kurios, jo nuomone, svarbios šio prašymo išnagrinėjimui, davė paaiškinimus teismo posėdyje, pirmosios instancijos teismas pareikalavo, kad Tarnyba pateiktų išvadą dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Tarnybos 2020 m. gegužės 25 d. išvada Nr. 2SD-2333 pirmosios instancijos teisme buvo gauta 2020 m. gegužės 26 d. Atsižvelgiant į tai, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje esančiais rašytiniais duomenimis, teismo posėdyje duotais ieškovo paaiškinimais, Tarnybos išvada, atsakovei ir jos atstovei nusprendus nedalyvauti teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas formaliai, neįvertinus šalių argumentų nagrinėjamu klausimu.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nuolatinės šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu prašoma išspręsti klausimą dėl laikinos šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su viena iš šalių ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Dėl to šalių nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas iš atsakovės neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
16. Preliminariai įvertinus bylos duomenis ir nenustačius, jog, šalių nepilnamečiams vaikams gyvenant su ieškovu, pastarasis netinkamai rūpinasi šalių nepilnamečių vaikų sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, daro žalingą įtaką vaikams savo elgesiu ar kitaip neigiamai veikia vaikus, apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta atsakovės atskirojo skundo argumentą, kad laikina šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta negalėjo būti nustatyta su ieškovu. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovas neturi galimybės sudaryti šalių nepilnamečiams vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaikais yra nesirūpinama. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Tarnyba 2020 m. gegužės 25 d. išvadoje Nr. 2SD-2333 nurodė, jog ieškovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute su pagalbinėmis patalpomis, butas įrengtas per du aukštus, gyvenamosios aplinkos sąlygos yra tinkamos vaikų poreikių patenkinimui, erdviuose namuose vaikams yra skirtas atskirtas kambarys, vaikai turi savo asmenines lovas, namuose gausu lavinamųjų žaislų, yra visi reikiami namų apyvokos daiktai, bute vaikams yra erdvė poilsiui, žaidimams, ugdymui. Tarnyba neturėjo galimybių patikrinti atsakovės gyvenamosios aplinkos sąlygų, kadangi ji nėra grįžusi iš (duomenys neskelbtini). Telefonu bendraujant su atsakove, ši pasakojo, kad, su ieškovu nusprendus gyventi atskirai, ji apsigyveno ieškovui priklausančiame sodo namelyje (ieškovas leido pagyventi), vaikais rūpinosi su ieškovu po lygiai, atsakovė artimiausioje ateityje planuoja visam laikui persikelti gyventi į (duomenys neskelbtini). Tarnyba nurodė mananti, kad ginčo dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo šiai dienai neliktų, jeigu šalys bendrautų tarpusavyje, kadangi nėra bendro sutarimo. Tarnyba pritarė ieškovo prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl mažamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, kadangi nuo karantino Lietuvoje paskelbimo faktiškai šalys gyvena skirtingose šalyse. Tarnyba nurodė, kad, siekiant apsaugoti geriausius vaikų interesus, užtikrinti jiems stabilią ir saugią namų aplinką, geriausia iki ginčo išsprendimo vaikams būtų pasilikti šeimos namuose, įprastoje vaikams aplinkoje, kadangi reikalinga tęsti ugdymosi procesą, vaikai lanko darželį, registruoti gydymosi įstaigoje Lietuvoje, jiems geriausiai žinoma įprasta namų aplinka. Ieškovas turi visas sąlygas pasirūpinti vaikais, turi galimybę darbo valandas derinti pagal poreikį. Jeigu būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, Tarnyba teigė pritarianti dėl laikino išlaikymo priteisimo mažamečiams, kadangi vaikus privalo išlaikyti abu tėvai, prašomas išlaikymo dydis atitiktų vaikų interesus ir galėtų patenkinti jų būtinuosius poreikius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka šalių nepilnamečių vaikų interesus. Atsakovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė nurodytų aplinkybių, vien deklaratyvūs atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovavosi melagingais ieškovo teiginiais, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nustatyta laikina šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su ieškovu, pripažinti neteisėta ir nepagrįsta. Pažymėtina, kad atsakovė patvirtino ieškovo nurodytą aplinkybę, jog ji neturi nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, grįžusi į Lietuvą atsakovė ieškovo leidimu gyvena jam priklausančiame vasarnamyje, todėl, šalims gyvenant skyrium, atsakovės galimybės užtikrinti vaikams saugias ir jų poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas Lietuvos Respublikoje šiuo metu yra ribotos.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustačius šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovės priteisė laikiną išlaikymą. Atsižvelgęs į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, šalių vaikų amžių ((duomenys neskelbtini) metai), tokio amžiaus vaikų poreikius, aplinkybę, kad šalių nepilnametis sūnus R. K. turi specialių poreikių, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jų būtinuosius poreikius. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių gaunamas pajamas, taip pat neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovės priteistas laikino išlaikymo dydis yra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovės teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad atsakovė nenurodo su pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš atsakovės šalių nepilnamečiams vaikams priteistas laikinas išlaikymas, neteisėtumu ir nepagrįstumu susijusių konkrečių argumentų, todėl nėra pagrindo šią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta.
Dėl procesinės bylos baigties
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.