- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-30
- Bylos Nr.
- e2A-1419-390/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00672-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- G. V., A. V.
- Ieškovas
- A. B., M. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. V. ir A. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-30-743/2020 pagal ieškovų A. B., M. B. ieškinį atsakovams G. V., A. V. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovų G. V., A. V. priešieškinį ieškovams A. B., M. B. dėl teisės užbaigti žemės sklypo kadastro duomenų keitimą (tikslinimą) be bendraturčių sutikimo pripažinimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai ieškiniu prašė: 1) iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal IĮ ,,Geotopas“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą atidalinti 83/424 žemės sklypo dalis, priklausančias A. B., 175/424 žemės sklypo dalis, priklausančias M. B., priteisiant A. B. ir M. B. 6,5674 ha ploto žemės sklypą žemės sklypo formavimo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtą posūkių taškais 1-38, G. V. ir A. V. priteisiant 4,3487 ha ploto žemės sklypą žemės sklypo formavimo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtą posūkių taškais 39-77 (t. 1, el. b. l. 1–5; t. 1, b. l. 2–3).
2. Atsakovai, patikslinę priešieškinio reikalavimus, prašė: 1) pripažinti atsakovams G. V., A. V. teisę be ieškovų A. B., M. B. sutikimo atlikti visus teisės aktuose numatytus privalomus veiksmus dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio., kadastro duomenų pakeitimo (patikslinimo) pagal K. K. IĮ ,,Geoplius“ 2019 m. liepos 16 d. atliktus kadastrinius matavimus; 2) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pagal K. K. IĮ ,,Geoplius“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, atsakovams G. V., A. V. priklausančias žemės sklypo dalis, priteisiant atsakovams žemės sklypus žemės sklypo formavimo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtus Nr. 305, kurio plotas 2,5350 ha ir Nr. 305-1, kurio plotas 1,7343 ha; ieškovams A. B., M. B. priteisti žemės sklypus žemės sklypo formavimo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtus Nr. 305-2, kurio plotas 3,9400 ha ir Nr. 305-3, kurio plotas 2,6956 ha (t. 2, el. b. l. 82–89; t. 1, b. l. 101–108).
3. Ieškovai nurodė, kad šalims nuosavybės teise priklauso 10,6000 ha ploto ginčo žemės sklypas. Ieškovams A. B. ir M. B. priklauso 258/424 sklypo dalys, atitinkančios 6,45 ha plotą, o atsakovams G. V. ir A. V. priklauso 166/424 sklypo dalys, atitinkančios 4,15 ha plotą. Ieškovai siekia šį žemės sklypą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl parengė šio žemės sklypo atidalijimo projektą. IĮ ,,Geotopas“ parengtam žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui pritarė NŽT prie ŽŪM, tačiau atsakovai nesutiko atidalinti žemės sklypą pagal šį žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi jų netenkina ta aplinkybė, kad atidalijamų žemės sklypų ribos suformuotos pagal žemės sklype esantį bendrojo naudojimo kelią, todėl kilus ginčui ieškovai kreipėsi į teismą. IĮ ,,Geotopas“ parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte ieškovams tenkantis žemės sklypas suprojektuotas į šiaurę nuo bendrojo naudojimo kelio, o atsakovams – į pietus. Bendrojo naudojimo kelias žemės sklypą dalina į dalis, kurios beveik idealiai proporcingos šalims priklausančioms žemės sklypo dalims. Formuojamų žemės sklypų ribos priderintos prie greta esančių žemės sklypų, pamatuotų kadastriniais matavimais, ribų. Suformuotų atidalijamų dalių plotų suma viršija pertvarkomo žemės sklypo juridinį plotą leistinumo ribose, atsakovams suprojektuotos atidalinamos dalies plotas sudaro 4,3487 ha ir yra 0,1987 ha didesnis nei jiems priklausančio žemės sklypo dalies juridinis plotas; ieškovams suprojektuotos atidalinamos dalies plotas sudaro 6,5674 ha ir yra 0,1174 ha didesnis nei jiems priklausančios sklypo dalies juridinis plotas. Atsakovams priskirtas juridinio ploto perviršis yra didesnis 0,0813 ha nei ieškovų, todėl tai laikytina kompensacija dėl patiriamų nepatogumų, jeigu atsakovai juos patirtų.
Atsiliepimas
4. Atsakovai nurodė, kad šalims priklausantis žemės sklypas yra įregistruotas pagal preliminarius matavimus, todėl pirmiausiai turi būti nustatytas tikslus jo plotas atliekant kadastrinius matavimus ir tik tuomet gali būti rengiamas atidalijimo projektas. Pagal atsakovų prašymą K. K. IĮ,,Geoplius“ atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, dėl kurių teigiamą išvadą davė ir NŽT prie ŽŪM, tačiau su šiais kadastriniais matavimais nesutinka ieškovai, todėl atsakovai negali jų įregistruoti nekilnojo turto registre. Kilus šiam ginčui atsakovai prašo leisti šiuos kadastrinius matavimus įregistruoti be ieškovų sutikimo. Šiuose kadastriniuose matavimuose kelio vieta suformuota pagal ankstesnius dokumentus, todėl tokia turi būti ir įteisinta. Dėl žemės sklypo atidalijimo projekto nurodė, kad jų pateiktas K. K. IĮ ,,Geoplius“ atliktas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriam pritarė ir NŽT prie ŽŪM, labiau atitinka bendraturčių interesus, todėl žemės sklypo atidalijimas turi būti vykdomas pagal šį projektą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai 2020 m. birželio 17 d. sprendimu A. B. ir M. B. ieškinį patenkino visiškai. Atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., pagal IĮ ,,Geotopas“ (projekto rengėjas K. G.) atliktą ir 2018 m. spalio 10 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu patvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir A. B. ir M. B. priteisė 6,5674 ha ploto žemės sklypą, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 1 (posūkių taškai 1–38), G. V. ir A. V. priteisė 4,3487 ha ploto žemės sklypą, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 2 (posūkių taškai 39–77). G. V. ir A. V. priešieškinį atmetė. Priteisė iš G. V. ir A. V. solidariai A. B. 675 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Dėl turto atidalijimo pagal ieškinį
6. Teismas atsakovų argumentą, kad pagal ieškovų pateiktą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą negali būti atidalijami žemės sklypai, nes projektas parengtas pagal preliminarius matavimus, projekto rengimo metu nustatytas didesnis nei šalių turimas 10,6000 ha plotas (nustatytas 10,9161 ha), todėl atidalindami turtą ieškovai siekia atidalinti tai, ko neturi, atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.1 punktu, nurodė, kad teismui nusprendus, kad pagal ieškovų pateiktą projektą galima pertvarkyti žemės sklypus, bus atlikti kiekvieno atidalinto žemės sklypo kadastriniai matavimai, pažymėtos ribos vietoje ir tik tuomet duomenys bus registruojami kadastre, t. y. nėra jokių kliūčių dėl šalių turto atidalijimo ir projektą parengus pagal preliminarius matavimus. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos padalinys pritarė ieškovų pateiktam žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui ir tokios kliūties nekonstatavo. Taigi ieškovų pateiktas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka įstatymo reikalavimus ir pagal jį galimas šalių turimos bendrosios nuosavybės atidalijimas.
8. Vertindamas ieškovų pasiūlytą atidalijimo būdą, teismas sprendė, kad šalims tenka panašūs žemės sklypai, nė vienai iš šalių nesuformuojamas aiškiai geresnis žemės sklypas, užtikrinamas patekimas į žemės sklypus. Į atsakovams tenkančią žemės sklypo dalį patenka alksnynas, kurį, kaip matyti iš jų priešieškinio, atsakovai norėtų gauti po turto atidalijimo. Tokiu atidalijamu užtikrinama teisinga bendraturčių interesų pusiausvyra. Žemės sklypus padalijus į du, o ne į keturis, teikiamas prioritetas stambesnei žemėnaudai, o tai labiau atitinka bendraturčių interesus, kurie užsiima žemės ūkio veikla ir gyvulininkyste. Po atidalijimo tiek ieškovams, tiek atsakovams atitektų aiškių ribų žemės sklypai, atskirti bendrojo naudojimo keliu, o tai eliminuotų bet kokius ginčus dėl žemės sklypo ribos. Ieškovų atidalijimo projekte žemės sklypų ribos pažymėtos taip, kad kelio vieta sprendinių brėžinyje atitinka natūroje esančią kelio dislokacijos vietą, todėl tiek šalims, tiek tretiesiems asmenins užtikrinamas tinkamas naudojimasis keliu. Ieškovų pateiktas atidalijimo projektas neužtikrina, kad šalims po atidalijimo atitektų žemės sklypai šalia jų turimų ir taip būtų užtikrintas patogesnis naudojimasis žemės sklypais, tačiau atsižvelgus į šalims tenkančias atidalijamų žemės sklypų dalis, gretimai turimų žemės sklypų išsidėstymą, toks sprendimas atidalijant žemės sklypus objektyviai negali būti užtikrintas.
9. Teismas pažymėjo, kad pagal ieškovų pateiktą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą juridinis žemės sklypo plotas padidėja nuo 10,6000 ha iki 10,9161 ha. Ieškovams tenkantis žemės sklypas yra 6,5674 ha ploto, o atsakovams – 4,3487 ha, t. y. atsakovams tenka 0,0749 ha ploto žemės sklypo daugiau nei turėtų tekti pagal turimas idealiąsias turto dalis. Ieškovai sutinka, kad jiems tektų mažesnė dalis, neprašo jokios piniginės kompensacijos. Atsakovai kategoriškai nenurodė, kad nesutinka su padidėjusia dalimi. Todėl, teismo vertinimu, ieškovų pateikto projekto trūkumas nelaikytinas esminiu, užkertančiu kelią leisti vykdyti atidalijimą pagal jų pateiktą projektą
10. Teismas atsakovų nurodytą ieškovų atidalijimo projekto trūkumą – kad suformavus žemės sklypus lieka 5 m pločio bendrojo naudojimo kelias, kuris turi būti 4 m pločio, nes tokio pločio kelias nurodytas atidalijamo žemės sklypo abrise ir grąžinamos natūra žemės sklypo plane, taip pat laikė nepagrįstu. Nurodė, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2., 2.1. punktai). Naujai projektuojamas kelias turi būti nuo 4,5 m iki 6 m pločio. Kai projektuojamas kelias yra faktiškai naudojamas, šio kelio plotis turi atitikti faktinį esamo kelio plotį, tačiau neturi būti mažesnis kaip 4,5 m (Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 49 punktas). Todėl pagrįstai suprojektuotas tokio pločio kelias.
Dėl turto atidalijimo pagal priešieškinį
11. Teismas nurodė, kad pagal atsakovų pateiktą projektą, žemės sklypas padalijamas į keturias dalis, kurios yra proporcingos kiekvieno bendraturčio turimai idealiajai daliai turte. Tačiau ieškovai siekia turėti didesnį žemės plotą viename masyve, o patvirtinus atsakovų žemės sklypų atidalijimo projektą būtų patenkintas tik atsakovų poreikis turėti susmulkintus žemės sklypus. Patenkinus ieškovų pateiktą žemės valdos projektą, būtų patenkintas ieškovų poreikis turėti vieną stambesnį sklypą, bet nebūtų užkirstas kelias atsakovams turimą žemės sklypą atsidalinti į dvi atskiras dalis daug mažesnėmis sąnaudomis, nei tai tektų daryti ieškovams po atsakovų atidalijimo projekto patvirtinimo juos sujungiant. Tai būtų racionaliausias, ekonomiškai pagrįstas būdas užtikrinti visų bendrasavininkų interesus, iš esmės nė vienam iš jų neteikiant prioriteto.
12. Teismas pripažino, kad atsakovų žemės valdos projekte pateiktas sprendinys dėl žemės sklypų atidalijimo į keturis atskirus sklypus yra mažiau racionalus nei ieškovų, juo nepagrįstai suteikiamas prioritetas atsakovų interesams, o tai neatitinka teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principo.
13. Dėl atsakovų argumento gauti žemės sklypą, kuriuo ilgą laiką naudojosi ir pagerino jo būklę, teismas nurodė, kad 2010 m. gruodžio 30 d. panaudos sutartis nėra įregistruota viešajame registre, šios sutarties sudarymo metu ieškovai nebuvo šio žemės sklypo bendraturčiai, o įrodymų, kad A. L. pagrįstai panaudos sutartyje vakarinę žemės sklypo dalį įvardijo kaip jos, taip pat nėra. Teismas darė išvadą, kad šių aplinkybių kontekste tarp A. L. ir G. V. buvę panaudos teisiniai santykiai, negali būti svarus pagrindas šią žemės sklypo dalį priskirti atsakovų nuosavybėn, nes tai neatitinka teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių civilinės teisės principų turinio (CK 1.2, 1.5 straipsniai). Šalys pripažino, kad atsakovai naudodamiesi atidalijamu žemės sklypu (ganydami galvijus), jame iškirto nereikalingus krūmus, tačiau tarp šalių kilo ginčas, ar šiame žemės sklype yra naujai įsėta žolė. Teismas, įvertinęs įrodymus, nurodė, kad atsakovų atlikti žemės sklypo pagerinimo darbai apsiribojo krūmų, gudobelių iškirtimu, pievos palyginimu, o ne naujos žolės atsėjimu.
14. Teismas sprendė, kad ankstesnis žemės naudojimo faktas, bei minimalus jos sutvarkymas taip, kad ji užtikrintų atsakovo poreikį joje ganyti galvijus, nėra pakankamas pagrindas teikti prioritetą atsakovo interesams ir jam naudojimuisi paskirti A. L. jam panaudai perduotą vakarinę žemės sklypo dalį. Ginčo sklypą atidalijus ieškovų prašomu būdu, dalis šio naudoto sklypo tektų ir atsakovams ir taip būtų užtikrinta proporcinga ir teisinga šalių interesų pusiausvyra.
15. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovui A. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra vakarinėje atidalijamo žemės sklypo pusėje ir ribojasi su juo. Ginčo sklypą atidalijus atsakovų prašomu būdu, kai du žemės sklypai vakarinėje pusėje priskiriami atsakovams, o rytinėje pusėje – du sklypai ieškovams, neišspręsta, kaip ieškovas A. B. patektų į šį jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Ypač svarbu ir tai, kad atsakovų pateiktame žemės valdos projekte nesutampa kelio dislokacijos vieta natūroje ir žemės valdos projekte.
Dėl kadastrinių matavimų
16. Atsakovai priešieškiniu prašė ir be ieškovų sutikimo leisti įregistruoti atidalijamo žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuriems 2019 m. rugsėjo 13 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu pritarė NŽT teritorinis padalinys.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas nurodė, kad atliekant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, sugretinus teritorijų planavimo dokumentus, žemės sklypo ir gretimų žemės sklypų planus, abrisus, kadastre įkeltus duomenis su faktiškai naudojamo žemės sklypo ribomis nustatyta, kad žemės sklypo ribos (konfigūracija) nesutampa ir yra pakitusi. 2019 m. birželio 25 d. NŽT prie ŽŪM pateikė paaiškinimus dėl ribų nustatymo ir nurodė: atidalijamo žemės sklypo ribas nuo 37 iki 38 taško ženklinti jas sutapatinant su jau pamatuotu ir įregistruotu žemės sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o nuo 37 riboženklio ir vakarinė kraštinė turėtų ribotis su vietinės reikšmės 6 m pločio keliu ir žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); kelio vietą pasiūlė nustatyti pagal 2011 m. vasario 25 d. įsakymu patvirtintą Š. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (koordinačių taškai pagal pirminius matavimus, esančius t. 1., b. l. 28). Šiuos taškus sugretinus su atsakovų pateiktu sprendinių brėžiniu (t. 1, b. l. 94) matyti, kad žemės sklypo ribos kito sklypo rytinėje ir pietinėje pusėje bei kelio dislokacijos vietoje.
18. Dėl pietinės žemės sklypo ribos teismas nurodė, kad kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, kad ginčo sklypas pietinėje dalyje ribojasi su pagal kadastrinius matavimus suformuotu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tarp jų yra įsiterpęs laisvos žemės ruožas. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys nurodė ginčo žemės sklypo pietinę ribą tapatinti su šio žemės sklypo šiaurine riba, tačiau tik iki taško Nr. 27 (planas t. 1, b. l. 28), o nuo šio taško ribą tapatinti su bendrojo naudojimo 6 m pločio keliu. Sugretinus Š. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus (t. 1, b. l. 91) matyti, kad kelio vieta juose skiriasi. Byloje nustatyta, kad kelio dislokacijos vieta šioje žemės sklypo dalyje yra ten, kur nurodyta 1999 m. lapkričio 25 d. Š. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, analogiškai kelio dislokacijos vieta pažymėta ginčo žemės sklypo abrise ir žemės sklypo plane, taigi visiškai neatitinka 2011 m. spalio 3 d. Š. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nurodyto kelio dislokacijos vietos. Kadangi piečiau ginčo žemės sklypo esančiam žemės sklypui kadastriniai matavimai rengti pagal 2011 m. spalio 3 d. Š. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, šio žemės sklypo kadastriniuose matavimuose suprojektuotas kelias. Visa ši situacija lemia tai, kad ginčo žemės sklype yra formuojamas kelias ir pagal 1999 m. lapkričio 25 d. Š. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, nes tai atitinka natūroje esančio kelią vietą, duomenis žemės sklypo abrise ir plane, o taip pat ir pagal 2011 m. spalio 3 d. Š. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Tokiu būdu tarp ginčo ir piečiau jo esančio žemės sklypo atsiranda kelias (tiksliau jo atkarpa), kurio faktiškai nėra, kuris niekur neveda tik todėl, kad 2011 m. spalio 3 d. Š. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plane yra padarytas netikslumas. Visa tai lemia ir tai, kad nuo taško 33 iki taško 32 (planas t. 1, b. l. 65) tarp ginčo žemės sklypo ir piečiau jo esančio žemės sklypo susidaro apie 10 m laisvos žemės ruožas, tai neatitinka žemės sklypo ribų natūroje ir jo planinės medžiagos, be to, toks sprendinys yra neracionalus likusios žemės panaudojimo prasme. Pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, pritardamas ieškovų žemės valdos projektui (jame ir šioje vietoje žemės sklypo riba sutapatinta su piečiau esančio žemės sklypo riba, o ne su keliu), davė išvadą, kad toks žemės sklypo ribos formavimas yra galimas.
19. Teismas nurodė, kad 2011 m. spalio 3 d. Š. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plane yra netikslumas, todėl jis turi būti atitinkamai taisomas, nes tokių kadastrinių matavimų įregistravimas pažeistų atsakingo valdymo principą ir teisinį reguliavimą.
20. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovų pateikti kadastriniai žemės sklypų matavimai negali būti pripažinti pagrįstais ir dėl kelio dislokacijos vietos natūroje ir žemės sklypo planuose. Jau minėta, kad patvirtinus atsakovų kadastrinius matavimus nuo taškų 15 ir 25 (planai t. 1, b. l. 61, 65) pravažiavimas tarp šalių žemės sklypų esančiu bendrojo naudojimo keliu nebus įmanomas neiškirtus dalies medžių ir tinkamai nesuformavus kelio dangos.
21. Teismas pažymėjo, kad nurodyti trūkumai yra esminiai, dėl jų nėra galimybės leisti atsakovams šių kadastrinių matavimų įregistruoti, nes toks sprendimas būtų neteisėtas ir nepagrįstas.
22. Teismas sprendė, kad nors ieškovų pateiktas pasiūlymas ir turi tam tikrų trūkumų, tačiau labiau nei atsakovų pateiktas pasiūlymas užtikrina protingą, teisingą ir sąžiningą bendraturčių interesų pusiausvyrą ir yra racionalesnis. Atsakovų atlikti kadastriniai matavimai pažeidžiant teisės aktų nuostatas ir negali būti pripažinti pagrįstais. Atsižvelgus į tai, ieškovų ieškinį tenkino, o atsakovų priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 675 Eur, kurias sumokėjo A. B., todėl ieškinį tenkinus visiškai, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovų ieškovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
24. Apeliaciniu skundu atsakovai G. V., A. V. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. birželio 17 d. sprendimą priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš ieškovų atsakovų naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovų 2019 m. liepos 16 d. kadastriniai matavimai, kuriuos atliko K. K. IĮ „Geoplius“ (toliau - kadastriniai matavimai), atlikti pažeidžiant teisės aktų nuostatas ir negali būti pripažinti pagrįstais. Iš skundžiamo sprendimo turinio nėra aišku, kodėl teismas sprendė, kad kadastriniai matavimai yra neteisėti. Pažymėtina, kad NŽT atsakovų kadastro duomenų bylą 2019-09-13 tikrinimo aktais Nr. 04KAM-76669 ir Nr. 04KAM-76672 patikrino ir nenustatė jokių pažeidimų bei jie atitinka paties teismo siūlymą, išsakytą 2019-07-02 teismo posėdžio metu bei išdėstytą 2019-07-17 raštu. Taip pat teismo išvados prieštarauja viena kitai. Teismas nustatė, kad tiek ieškovų, tiek atsakovų pateikti projektai yra teisėti ir galimi.
Žemesnės instancijos teismas
24.2. Teismas sprendė, kad ginčo žemės sklypo ribos turėjo būti matuojamos ne tomis pačiomis ribomis, kaip nustatyta pagal preliminarius matavimus ir kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, bet turėjo būti pakeistos, pagal išvažinėtą kelio vietą, bei taškuose 33 iki 32 sutapatintos su žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis. Tačiau tokia teismo išvada prieštarauja nustatytam teisiniam reglamentavimui, kasacinio teismo formuojamai praktikai, bei paties teismo 2019-07-17 siūlymui atlikti kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis, kuriomis buvo atlikti ankstesni ginčo žemės sklypo matavimai. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, kad atliekant kadastrinius matavimus tarp ginčo žemės sklypo ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), negali likti įsiterpusios laisvos žemės.
24.3. Teismas pasisakydamas, kad 2011 m. spalio 3 d. Š. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plane yra netikslumas, kuris turi būti atitinkamai taisomas, peržengė ieškinio ribas ir pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių, t. y. dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų teisių, nes laikė, kad jiems priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai (žemės sklypo planas) yra neteisingi ir priimdamas skundžiamą sprendimą jų nepaisė.
24.4. Atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės ginčo žemės sklypas yra pertvarkomas, tai reiškia jau suformuoto tam tikro ploto ir ribų žemės sklypo, kuris yra teisiškai įregistruotas, dalių atidalijimą. Ginčo žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas 1999-09-01, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis jo plotas yra 10,6000 ha, todėl negali būti pertvarkomas didesnio ploto žemės sklypas nei, kad įregistruotas. Kadangi ieškovų projektas parengtas pagal preliminarius ginčo žemės sklypo matavimus, kurių duomenimis plotas yra 10,6000 ha, juo galėjo būti sprendžiama tik 10,6000 ha ploto sklypo pertvarkymas (atidalijimas), o ieškovų projekto sprendiniais nepagrįstai sprendžiama dėl 10,9161 ha ploto žemės sklypo atidalijimo. Kadangi ieškovų projektu yra atidalijama daugiau žemės ploto (10,9161 - 10,6000 = 0,3161) nei šalims priklauso nuosavybės teise, todėl ieškovų projektas negali būti laikomas teisėtu.
24.5. Nepagrįsta teismo išvada, kad pagal ieškovų projektą nė vienai iš šalių nesuformuojamas aiškiai geresnis žemės sklypas. Priešingai, pagal ieškovų projektą, ieškovams atitenka aiškiai geresnė žemės sklypo dalis, kuri buvo pagerinta atsakovų lėšomis ir darbu, ir kuria atsakovai naudojosi ir tvarkė ne vienerius metus, joje ganė galvijus. Teismo motyvai, kad atsakovai nepagerino žemės sklypo dalies, o tik minimaliai sutvarkė yra nepagrįsti, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių visumos, sprendimas priimtas remiantis ne bylos aplinkybių visuma, bet pavieniais įrodymais ir paaiškinimais. Taip pat teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atidalijant pagal ieškovų projektą, atsakovai turėtų tris sklypus, išsidėsčiusius apink ieškovams tenkantį sklypą, dėl ko toks atidalijimo būdas pažeidžia atsakovų teises.
24.6. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo išsiaiškintos svarbios aplinkybės dėl NŽT pritarimo ieškovų pateiktam projektui (jo teisėtumo), nes teismas netenkino atsakovų prašymo kviesti NŽT specialistę, kuri galėtų paaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes, kas iš esmės galėjo pakeisti teismo sprendimą. Atsakovų manymu NŽT pritarimas ieškovų projektui galėjo būti gautas dėl to, kad projekto rengėjas aiškinamajame rašte nebuvo nurodęs svarbių aplinkybių (t. y. kad projektu keičiamos preliminarių matavimų metu nustatytos sklypo ribos, kelio dislokacija ir plotis, o suformuoti nauji sklypai, neproporcingai nuosavybės teisės dalims). Ši reikšminga aplinkybė byloje turi būti nustatyta, todėl apeliantai (atsakovai) prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų galimybė posėdyje apklausti NŽT specialistę V. S.. Be to, bylos aplinkybės yra sudėtingos, dėl to jas tikslinga detaliau paaiškinti žodinio teismo posėdžio metu.
Atsiliepimas
25. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovai A. B. ir M. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų 150 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Teismas nekonstatavo, kad atsakovų kadastriniai matavimai yra neteisėti. Teismas tik pažymėjo, kad atsakovų pateikti žemės sklypo kadastriniai matavimai negali būti pripažinti pagrįstais. Be to, teismas motyvavo, kodėl atsakovų žemės sklypų kadastrinių matavimų negali pripažinti pagrįstais. Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovų parengtos kadastrinių matavimų bylos žemės sklypo planą nuo taško 33 iki taško 32 (planas t. 1, b. 1. 65) tarp ginčo žemės sklypo ir piečiau jo esančio žemės sklypo susidaro apie 10 m laisvos žemės ruožas, tai neatitinka žemės sklypo ribų natūroje ir jo planinės medžiagos, be to, toks sprendinys yra neracionalus likusios žemės panaudojimo prasme. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovų pateikti kadastriniai žemės sklypų matavimai negali būti pripažinti pagrįstais ir dėl kelio dislokacijos vietos natūroje ir žemės sklypo planuose. Jau minėta, kad patvirtinus atsakovų kadastrinius matavimus nuo taškų 15 ir 25 (planai t. 1, b. 1. 61,65) pravažiavimas tarp šalių žemės sklypų esančiu bendrojo naudojimo keliu nebus įmanomas neiškirtus dalies medžių ir tinkamai nesuformavus kelio dangos.
25.2. Teismas, reaguodamas į atsakovų entuziazmą atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir teikti priešieškinį, pasiūlė atsakovams tai daryti nepažeidžiant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkto reikalavimų. Atsakovai nepagrįstai minėtą teismo pasiūlymą interpretuoja lyg išankstinę teismo indulgenciją, pagal kurią bet kaip atlikti sklypo kadastriniai matavimai, atsakovų supratimu, turėjo būti laikomi pagrįstais ir jų priešieškinis šioje dalyje negalėjo būti atmestas.
25.3. Formuojamų žemės sklypų ribos turi būti sutapatinamos su kelio juostos ribomis. Atsakovų parengtose žemės sklypų planuose vietinės reikšmės keliui numatyta žemės dalis parinkta neatsižvelgiant į nusistovėjusią faktinę šiuo metu naudojamo kelio dislokacijos vietą. Žemės sklypų plane atvaizduota kelio atkarpa, esanti tarp koordinačių taškų 25 - 27, būtų nepravažiuojama, nes natūroje yra apaugusi medžiais. Tą pripažino ir atsakovai. Tokio kelio, koks yra atvaizduotas kadastrinių matavimų bylose, nebūtų galima naudoti pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatytą kelio paskirtį. Taip pat ginčo žemės sklypo pietinėje pusėje esančio gretimo sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai yra atlikti ir tai reiškia, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32. 1.2.2.2 punktą abiejų žemės sklypų ribos turi sutapti, įskaitant sutaptį atsakovų nurodytuose posūkio taškuose nuo 33 iki 32.
25.4. To, kad teismas atkreipė dėmesį į tai, kad gretimo žemės sklypo plane yra netiksliai atvaizduotas kelias, jokiu būdu negalima interpretuoti kaip sprendimo dėl gretimo žemės sklypo savininko teisių.
25.5. Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantai nepaisė bendraturčių nuosavybės dalių ir be ieškovų sutikimo naudojosi beveik visu žemės sklypu. Tą pripažino 2019 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje atsakovė A. V.. Todėl pertvarkant žemės sklypą yra tiesiog neįmanoma atidalinti tokią ieškovų nuosavybės dalį atitinkančią žemės sklypo dalį, kuria nebūtų prieš tai naudojęsi atsakovai. Be to, naudojimasis žemės sklypu jokiu būdu negali būti savaime traktuojamas kaip žemės sklypo puoselėjimas ir jo vertingumo didinimas. Apeliantai žemės sklypo vertingumo padidinimu laiko tai, kad, jų teigimu, jie į dalį žemės sklypo buvo įsėję žolę. Tačiau šios aplinkybės patikimai neįrodė. Be to, A. V. 2019 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje pripažino, kad labai daug geros žolės jau išdžiūvo. Taigi teismas pakankamai pagrindė savo išvadas, kad pagal ieškovų projektą nė vienai iš šalių nesuformuojamas aiškiai geresnis žemės sklypas.
Šalies argumentai
25.6. Apeliantų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka laikytinas nepagrįstu. Apeliantų prielaidų nepagrįstumą patvirtina projekto autoriaus K. G. parengtas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamasis raštas (t. 1, b. l. 14-16). Šis dokumentas kartu su visa kita projekto dokumentine medžiaga patikrinimui buvo pateiktas NŽT padaliniui. Žemėtvarkos planavimo dokumentą tikrino vyriausioji specialistė V. F., tačiau apeliantai prašo apklausti specialistę V. S., kuri net nedalyvavo tikrinant ieškovų projektą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
26. Atsakovai apeliaciniame skunde pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Žodinio proceso būtinumą grindė poreikiu išaiškinti ginčui tarp šalių spręsti svarbias aplinkybes dėl Nacionalinės žemėtvarkos tarnybos pritarimo ieškovų pateiktam atidalijimo projektui (jo teisėtumo), kas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ne buvo padaryta, taip pat bylos sudėtingumu. Teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis bendrąja CPK 321 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija pažymi, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius, vykdydamas teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartyje nustatytus įpareigojimus, byloje pateikė išvadą dėl ieškovų teikto 2018 m. spalio 10 d. IĮ „Geotopas“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, šalių pozicijos grindžiamos rašytiniais įrodymais, jos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, šalys, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybę duoti paaiškinimus žodžiu ir šią teisę realizavo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog kita atsakovų nurodyta priežastis – bylos sudėtingumas nėra pakankamas pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija netenkina atsakovų prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
27. Teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atidėjus ir įpareigojus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrių pateikti Kauno apygardos teismui išvadą pagal 2018 m. spalio 10 d. IĮ „Geotopas“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, apeliacinės instancijos teisme 2020 m. spalio 9 d. gauta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus išvada dėl ieškovų teikto 2018 m. spalio 10 d. IĮ „Geotopas“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. Nagrinėjama byla yra elektroninė, todėl šalys turėjo galimybę susipažinti su nauju įrodymu. Naujai pateiktas įrodymas priimtinas ir vertintinas (CPK 314 straipsnis).
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
Dėl nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių
29. Teisėjų kolegija nustatė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 10,6000 ha ploto ginčo žemės sklypas. Ieškovei M. B. priklauso 175/424 dalys žemės sklypo, ieškovui A. B. priklauso 83/424 dalys žemės sklypo (ieškovams iš viso 258/424 sklypo dalys, atitinkančios 6,45 ha plotą), atsakovui G. V. priklauso 5/53 dalys žemės sklypo, o atsakovams G. V. ir A. V. bendrosios jungtinė sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 63/212 žemės sklypo dalys (atsakovams iš viso 166/424 sklypo dalys, atitinkančios 4,15 ha plotą). Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius kadastrinius matavimus. Ieškovai siekia atidalinti žemės sklypą jų prašomu būdu pagal IĮ ,,Geotopas“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą preliminarių matavimų pagrindu. Atsakovai siekia atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir tada atidalinti žemės sklypą jų prašomu būdu pagal K. K. IĮ ,,Geoplius“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. NŽT prie ŽŪM atsakovų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pripažino tinkamu. Taip pat apeliacinės instancijos teisme į bylą pateikė išvadą dėl ieškovų teikto IĮ „Geotopas“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurioje taip pat nurodo, jog jis atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Tarp šalių kilo ginčas dėl jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atidalijimo. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškovų ieškinį patenkino visiškai, atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės ginčo žemės sklypą pagal ieškovų pateiktą IĮ „Geotopas“ atliktą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, atsakovų priešieškinį atmetė. Atsakovai apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
30. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus, teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 23 punktas).
31. Byloje ieškovai ir atsakovai siūlo savarankiškus, pagal skirtingus planus parengtus ginčo žemės sklypo atidalijimo būdus, todėl pirmosios instancijos teismas vertino kiekvieną pateiktą planą bei darė išvadą, kad ieškovų labiau nei atsakovų pateiktas pasiūlymas užtikrina protingą, teisingą ir sąžiningą bendraturčių interesų pusiausvyrą ir yra racionalesnis, atsakovų atlikti kadastriniai matavimai turi esminių trūkumų ir negali būti pripažinti pagrįstais.
32. Apeliantų nuomone, iš skundžiamo sprendimo turinio nėra aišku, kodėl teismas darė išvadą, kad atsakovų pateikti kadastriniai matavimai yra neteisėti. Teisėjų kolegiją šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovų į bylą pateiktus parengtus žemės sklypo planus, situacijos brėžinį bei siekį pateikti priešieškinį, 2019 m. liepos 17 d. pasiūlė atsakovams pateikti ginčo žemės sklypo atidalinimo projektą, užtikrinant kad žemės sklypo kadastriniai matavimai būtų atlikti pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkto reikalavimus. Tačiau, kaip ir nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, tai nereiškia, kad įstatyme nustatyta tvarka atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti laikomi pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovų pateiktus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, sprendime aiškiai nurodė, jog atsakovų pateikti K. K. IĮ „Geoplius“ atlikti ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai turi esminių trūkumų ir išsamiai dėl kiekvieno jų pasisakė, t. y. tarp ginčo žemės sklypo ir piečiau jo esančio žemės sklypo susidaro apie 10 m laisvos žemės ruožas, tai neatitinka žemės sklypo ribų natūroje ir jo planinės medžiagos, be to, toks sprendinys yra neracionalus likusios žemės panaudojimo prasme, taip pat dėl kelio dislokacijos vietos natūroje ir žemės sklypo planuose, dėl ko pravažiavimas tarp šalių žemės sklypų esančiu bendrojo naudojimo keliu nebus įmanomas neiškirtus dalies medžių ir tinkamai nesuformavus naujos kelio dangos. Taigi teismo sprendimas yra motyvuotas, nurodyti motyvai yra aiškūs ir suprantami (CPK 270 straipsnio 4 dalis).
33. Apeliantai iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl jų pateiktų ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų trūkumų. Nurodo, kad teismas sprendė, jog ginčo žemės sklypo ribos turėjo būti matuojamos ne tomis pačiomis ribomis, kaip nustatyta pagal preliminarius matavimus ir kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, bet turėjo būti pakeistos pagal išvažinėtą kelio vietą bei taškuose 33 iki 32 sutapatintos su žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis.
34. Kaip tinkamai nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo žemės sklypas pietinėje dalyje ribojasi su pagal kadastrinius matavimus jau suformuotu ir užregistruotu Nekilnojamojo turto registre žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys 2019 m. birželio 25 d. rašte „Dėl pamatuoto sklypo kadastrinių matavimų ir išvados pateikimo“ K. K. IĮ „Geoplius“ nurodė ginčo žemės sklypo pietinę ribą tapatinti su šio žemės sklypo šiaurine riba, tačiau tik iki taško Nr. 37, o nuo šio taško ribą tapatinti su bendrojo naudojimo 6 m pločio keliu. Pagal atsakovų pateiktus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus ginčo žemės sklypo riba nėra sutapatinta su bendro naudojimo keliu, todėl susidaro apie 10 m laisvos žemės ruožas, kas neatitinka žemės sklypo ribų natūroje ir jo planinės medžiagos. Ieškovų pateiktame ginčo žemės sklypo atidalijimo projekte šioje vietoje žemės sklypo riba sutapatinta su piečiau esančio žemės sklypo riba, o ne su keliu.
35. Nustatyta, kad ieškovų pateiktame 2018 m. spalio 10 d. IĮ „Geotopas“ parengtame formavimo ir pertvarkymo projekte, priešingai nei atsakovų pateiktuose K. K. IĮ „Geoplius“ parengtuose kadastriniuose matavimuose, atidalijamų žemės sklypų ribos suformuotos pagal žemės sklype esantį bendrojo naudojimo kelią, žemės sklypų ribos priderintos prie šalia esančių žemės sklypų, kurie suformuoti kadastriniais matavimais ir registruoti, taip pat ir rytinės pusės pietinėje dalyje su žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų. Apeliacinės instancijos teisme 2020 m. spalio 9 d. gautoje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus išvadoje dėl ieškovų teikto 2018 m. spalio 10 d. IĮ „Geotopas“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nurodyta, jog šiame projekte matavimai yra atlikti tomis pačiomis ribomis, kuriomis buvo atlikti ankstesni šio žemės sklypo matavimai, t. y. preliminarūs matavimai. Kadangi formuojant atskirus žemės sklypus, jų ribos turėjo būti priderinamos prie greta esančių žemės sklypų, pamatuotų kadastriniais matavimais, ribų, todėl suformuotų žemės sklypų plotų suma viršija juridinį pertvarkomo sklypo plotą leistinumo ribose (juridinis plotas – 10,60 ha, suformuotų sklypų plotų suma – 10,9161 ha, gauta paklaida 0,3161 ha (leistina – 0,3907 ha). Pertvarkytas žemės sklypas formavimo ir pertvarkymo projekte padidėja 0,3161 ha, todėl šis ploto perteklius turi būti pasidalintas tarp bendraturčių. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad projektas atitinka teisės aktų reikalavimus.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad nutarties 35 punkte NŽT pateikta išvada yra oficialus rašytinis įrodymas, kuris turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo daryti priešingos išvados nei nurodyta šiame rašytiniame įrodyme, o tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas esant atsakovų pateiktuose kadastriniuose matavimuose priešingiems sprendiniams nei ieškovų pateiktame projekte pagrįstai nurodė jų trūkumus.
37. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovų projekto sprendiniais nepagrįstai sprendžiama dėl 10,9161 ha ploto žemės sklypo atidalijimo, nes pagal preliminarius ginčo žemės sklypo matavimus, jo plotas yra 10,6000 ha. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte numatyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesniu matavimu priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Jau minėtoje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus išvadoje (nutarties 35 p.) nurodyta, kad suformuotų sklypų plotų suma – 10,9161 ha ir gauta paklaida 0,3161 ha neviršija leistinos – 0,3907 ha.
38. Apeliantai taip pat nurodo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatytų faktinių aplinkybių dėl atsakovų naudojamos ginčo žemės sklypo dalies pagerinimo ir jų įvertinimo. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui spręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015 ir kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad atsakovai neįrodė savo argumento dėl žemės sklypo dalies pagerinimo, yra motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino šalių pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms pritaria ir pažymi, kad apeliantai, nesutikdami su teismo pateiktų įrodymų vertinimu ir nustatytų faktinių aplinkybių konstatavimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir nustatant faktines ginčo bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl įrodymų turinio.
40. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas ar ieškovų pateiktas žemės sklypo atsidalijimo projektas nepažeis atsakovų teisių, įvertino visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, galutinė teismo išvada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius duomenis ir padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178-185 straipsniai).
41. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
42. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei procesinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovų apeliacinis skundas dėl ginčijamo teismo sprendimo atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
43. Netenkinus atsakovų apeliacinio skundo iš jų priteistinos ieškovams turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 98 straipsnis). Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovų 150 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikia jas pagrindžiančius įrodymus. Ieškovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Pateikti duomenys patvirtina, kad bylinėjimosi išlaidas sumokėjo A. B., todėl jam ir priteistinos iš atsakovų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. V. ir A. V. solidariai A. B. 150 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.