Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Ieškinys ir atsikirtimai į priešieškinį grindžiamas šiais argumentais. Šalims nuosavybės teise priklauso 10,6000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbiami) Ieškovams A. B. ir M. B. priklauso 258/424 sklypo dalys, atitinkančios 6,45 ha plotą, o atsakovams G. V. ir A. V. priklauso 166/424 sklypo dalys, atitinkančios 4,15 ha plotą. Ieškovai siekia šį žemės sklypą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl parengė šio žemės sklypo atidalijimo projektą. IĮ ,,Geotopas“ parengtam žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui pritarė NŽT prie ŽŪM, tačiau atsakovai nesutiko atidalinti žemės sklypą pagal šį žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi jų netenkina ta aplinkybė, kad atidalijamų žemės sklypų ribos suformuotos pagal žemės sklype esantį bendrojo naudojimo kelią, todėl kilus ginčui ieškovai kreipėsi į teismą. IĮ ,,Geotopas“ parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte ieškovams tenkantis žemės sklypas suprojektuotas į šiaurę nuo bendrojo naudojimo kelio, o atsakovams – į pietus. Bendrojo naudojimo kelias žemės sklypą dalina į dalis, kurios beveik idealiai proporcingos šalims priklausančioms žemės sklypo dalims. Formuojant atskirus žemės sklypus jų ribos priderintos prie greta esančių žemės sklypų, pamatuotų kadastriniais matavimais, ribų. Suformuotų atidalijamų dalių plotų suma viršija pertvarkomo žemės sklypo juridinį plotą: atsakovams suprojektuotos atidalinamos dalies plotas sudaro 4,3487 ha ir yra 0,1987 ha didesnis nei jiems priklausančio žemės sklypo dalies juridinis plotas; ieškovams suprojektuotos atidalinamos dalies plotas sudaro 6,5674 ha ir yra 0,1174 ha didesnis nei jiems priklausančios sklypo dalies juridinis plotas. Atsakovams priskirtas juridinio ploto perviršis yra didesnis 0,0813 ha nei ieškovų, todėl tai laikytina kompensacija dėl patiriamų nepatogumų, jeigu atsakovai juos patirtų. Prašo ieškinį patenkinti.

Dėl žemės sklypo atidalijimo projekto nurodo, kad jų pateiktas K. Kazlausko IĮ ,,Geoplius“ atliktas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriam pritarė ir NŽT prie ŽŪM, labiau atitinka bendraturčių interesus, todėl žemės sklypo atidalijimas turi būti vykdomas pagal šį projektą.

Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 10,6000 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), esantis (duomenys neskelbiami): A. B. priklauso 83/424 dalys šio žemės sklypo, M. B. – 175/424 dalys, G. V. – 5/53 dalys, G. V. ir A. V. – 63/212 dalys. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius kadastrinius matavimus. Ieškovai siekia atidalinti žemės sklypą jų prašomu būdu pagal IĮ ,,Geotopas“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą preliminarių matavimų pagrindu. Atsakovai siekia atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir tuomet atidalinti žemės sklypą jų prašomu būdu pagal K. Kazlausko IĮ ,,Geoplius“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Tiek ieškovų, tiek atsakovų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus NŽT prie ŽŪM pripažino tinkamais. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties 10,6000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbiami), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami); M. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 175/424 žemės sklypo dalys, A. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 83/424 žemės sklypo dalys, G. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 5/53 žemės sklypo dalys, G. V. ir A. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 63/212 žemės sklypo dalys; žemės sklypas suformuotas, atliekant preliminarius matavimus (t. 1, el. b. l. 10). Iš ieškovų pateikto IĮ ,,Geotopas“ (rengėjas K. G.) parengto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto matyti, kad ieškovai siekia šalių bendrą dalinę nuosavybę atidalinti į du žemės sklypus: žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje žemės sklypas, pažymėtas Nr. 1 (į šiaurę nuo bendrojo naudojimo kelio), kurio plotas 6,5674 ha, atitektų ieškovams, o žemės sklypas, pažymėtas Nr. 2 (į pietus nuo bendrojo naudojimo kelio), kurio plotas 4,3487 ha, atitektų atsakovams; žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas parengtas pagal preliminarius matavimus, tačiau formuojant žemės sklypus jų ribos priderintos prie greta esančių žemės sklypų, pamatuotų kadastriniais matavimais, todėl bendras suformuotų žemės sklypų plotas nuo juridinio ploto – 10,6000 ha padidėjo iki 10,9161 ha ploto, padidėjimas leistinumo ribose (galimas – 0,3907 ha, padidėjo – 0,3161ha) (t. 1, el. b. l. 7–9, 14–16, 140; t. 1, b. l. 43). 2018 m. spalio 10 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimu aktu NŽT prie ŽŪM projekto teikimui tvirtinti pritarė, nurodė, kad projektas gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų žemės sklypo bendraturčių raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas (t. 1, el. b. l. 12–13). 2018 m. balandžio 9 d. pranešimu žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį ieškovai pateikė atsakovams, siūlydami pritarti parengtam žemės sklypų atidalijimo projektui (t. 1, el. b. l. 17). Atsakovai su pateiktu žemės sklypų atidalijimo projektu nesutiko, 2018 m. balandžio 25 d. atsakyme nurodė, kad nėra būtinybės įteisinti bendrojo naudojimo kelią; kaip nesutikimo priežastį nurodė ir tai, kad vakarinę žemės sklypo dalį sutvarkė – išnaikino piktžoles ir krūmus, todėl nori, kad jiems atitektų vakarinė žemės sklypo dalis, pridėjo vizualizaciją žemės sklypo plane (t. 1, el. b. l. 18–19). Panaudos sutartis patvirtina, kad 2010 m. gruodžio 30 d. A. L. ir G. V. susitarė, kad A. L. perduoda G. V. laikinai (iki 2020 m. sausio 2 d.) ir neatlygintinai valdyti ir naudotis 4,15 ha žemės sklypo dalimi, kuris yra bendrojoje dalinėje nuosavybėje žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nurodoma, kad išnuomojamas plotas nurodomas žemės sklypo plane (t. 1, el. b. l. 38–39). Prie sutarties pridėtas 10,60 ha ploto grąžinamos natūra žemės sklypo (projektinis Nr. 305) planas, plane apibrėžta panaudai skirta vakarinė šio žemės sklypo dalis (t. 1, el. b. l. 84; t. 1, b. l. 14). Iš atidalijamo žemės sklypo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, kad 2010 m. gruodžio 30 d., kai A. L. jai priklausančią žemės sklypo dalį perdavė G. V. pagal nuomos sutartį, atidalijamo žemės sklypo bendraturčiais be A. L. dar buvo – B. R. ir K. K. P.; nekilnojamojo turto registre juridiniuose faktuose apie panaudos sutartį žymų nėra (t. 1, el. b. l. 90–94). 2016 m. gruodžio 13 d. sutartimi A. L. padovanojo G. V. 5/53 žemės sklypo dalis (bendras plotas 10,6000 ha), esančio (duomenys neskelbiami), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami) (t. 1, el. b. l. 48–53). 2016 m. gruodžio 16 d. A. L. pardavė G. V. 63/212 dalis žemės sklypo (bendras plotas 10,6000 ha), esančio (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami) (t. 1, el. b. l. 41–47). Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos patvirtina, kad G. V., kaip ūkininkas, teikia paraiškas dėl tiesioginių išmokų gavimo; pagal pateiktas paraiškas identifikuoti, kad deklaruotos ir atidalijamo žemės sklypo naudmenos, negalima, nes paraiškose nurodomas kontrolinis žemės sklypo numeris, kuris nesutampa su unikaliu ar kadastriniu žemės sklypo numeriu, žemėlapiai nepateikti (t. 1, el. b. l. 54–71). PVM sąskaita–faktūra ir pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad G. V. 2016 m. gegužės 2 d. įsigijo 60 kg pašarinių žolių mišinio, už kurį sumokėjo 167 Eur (t. 1, el. b. l. 72–73). 2019 m. sausio 7 d. atsakovas G. V. kreipėsi į NŽT prie ŽŪM prašydamas organizuoti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir susitarė su K. Kazlausko IĮ ,,Geoplius“ dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo (t. 1, el. b. l. 74–82). Rengdamas atidalijamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, K. K. atliko geodezinius žemės sklypo, kurį skiria bendrojo naudojimo kelias, matavimus ir nustatė, kad pagal faktiškai naudojamą plotą, į šiaurę nuo bendrojo naudojimo kelio esančio žemės sklypo plotas yra 67 312 kv. m, o žemės sklypo plotas į pietus nuo bendrojo naudojimo kelio yra 45 796 kv. m, bendras abiejų sklypų plotas yra 113 108 kv. m arba 11,3108 ha; kadangi atidalijamo žemės sklypo juridinis plotas yra 10,6000 ha, o maksimali galima paklaida yra 0,3907 ha (0,12?10,60), todėl gaunamas viršplotis – 0,7108 ha viršija maksimalią leistiną paklaidą; taip pat neatitinka naudojamo žemės sklypo ir pagal preliminarius matavimus suformuoto žemės sklypo konfigūracija; įvertinęs tai kreipėsi į NŽT prie ŽŪM siekdamas gauti paaiškinimus dėl žemės sklypo ribų ženklinimo, neatitikimus pažymėjo situacijos schemoje, su kuria pateikė ir šeštokų kadastro vietovės žemės žemėtvarkos projektus ir žemės sklypo planą (t. 1, el. b. l. 113–117, 122–130; t. 1, b. l. 25–31). 2019 m. birželio 25 d. NŽT prie ŽŪM pateikė paaiškinimus dėl ribų nustatymo K. Kazlausko IĮ ,,Geoplius“ ir nurodė: atidalijamo žemės sklypo ribas nuo 37 iki 38 taško ženklinti jas sutapatinant su jau pamatuotu ir įregistruotu žemės sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami), o nuo 37 riboženklio ir vakarinė kraštinė turėtų ribotis su vietinės reikšmės 6 m pločio keliu ir žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami); kelio vietą pasiūlė nustatyti pagal 2011 m. vasario 25 d. įsakymu patvirtintą Šeštokų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (t. 1, el. b. l. 118–120). Iš Šeštokų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų, patvirtintų 1999 m. lapkričio 25 d. ir 2011 m. spalio 3 d. įsakymais matyti, kad kelio konfigūracija atidalijamame sklype skiriasi (t. 1, el. b. l. 123–124; t. 1, b. l. 25–26,91).Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad atidalijamame žemės sklype rasti keturi gelžbetoniniai riboženkliai su įrašu – CCCP, nustatytos jų koordinatės; remiantis matininko K. K. žodžiais, šie riboženkliai sutapatinti su atidalijamo žemės sklypo grąžinamos natūra žemės sklypo plane pažymėtais nuolatiniais riboženkliais ir jie konstatuojant faktines aplinkybes mėlynos spalvos rašikliu pažymėti šiame plane; paskaičiavimų ar matavimų, patvirtinančių, kad rastų riboženklių koordinatės sutampa su plane pažymėtų riboženklių koordinatėmis, nėra; faktinių aplinkybių konstatavimo metu žemės sklypo plane jie pažymėti K. K. nurodymu(t. 1, el. b. l. 142–156; t. 1, b. l. 34). Kadastrinių matavimų bylos patvirtina, kad atsakovai atliko atidalijamo žemės sklypo kadastrinius matavimus; kadangi šalių žemės sklype yra bendrojo naudojimo kelias, žemės sklypas paženklintas dviejuose atskiruose žemės sklypuose; 2019 m. liepos 16 d. žemės sklypų ribos paženklintos pagal NŽT prie ŽŪM paaiškinimus bei pagal suformuoto žemės sklypo kartografinę medžiagą, paženklintų žemės sklypų plotai – 44 299 kv. m ir 64 750 kv. m, bendras plotas – 10,9049 ha, gauta paklaida – 0,3049 ha neviršija maksimalios leistinos normos, kuri šiam žemės sklypui yra 0,3907 ha; apie žemės sklypų ribų ženklinimą vietoje informuoti ieškovai, jų pastabos dėl ženklinimo atmestos; 2019 m. rugsėjo 13 d. patikrinimo aktu NŽT prie ŽŪM kadastrinių matavimų trūkumų nenustatė (prie ieškinio Nr. CBP-5262 2019-09-30 pateikti dokumentai bei 2019-10-10 Nr. DOK-38939 civ. byloje Nr. e2-6485-743/2019 pateikti dokumentai (iki civilinių bylų sujungimo); t. 1, b. l. 38–41,55–68). Iš žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto matyti, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. patikrinus atsakovų pateiktą atidalijamo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą nustatyta, kad žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentus ir žemės valdos projektus, nustatytas žemės sklypo plotas, sudarytas jo planas, apskaičiuota žemės sklypo vertė, žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas ir kadastro duomenų forma užpildytos, parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla; žemės sklypo kadastriniai matavimai ir žemės sklypo ribų ženklinimas vietovėje netikrintas, nėra visų žemės sklypo savininkų parašų (t. 1, el. b. l. 166). Iš atidalijamo žemės sklypo 1998 m. spalio 2 d. abriso ir 1998 m. spalio mėnesio žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto matyti, kad peržemės sklypą einantis kelias yra 4 m pločio (t. 1, el. b. l. 182—184). Iš žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami) (atidalijamo žemės sklypo pietinės pusės rytinėje dalyje esantis žemės sklypas), plano matyti, kad šio sklypo šiaurinėje dalyje, labiau į rytus, nuo taško 2 iki taško 8 suformuotas 6 m pločio kelias (t. 1, el. b. l. 187–188; t. 1, b. l. 76). Iš situacijos brėžinio matyti pagal preliminarius matavimus suformuoto žemės sklypo ir pagal ieškovų parengtą atidalijimo projektą suformuoto žemės sklypo kraštinių ilgių, kelio konfigūracijos ir jo pločio skirtumai: pagal preliminarius matavimus suformuoto žemės sklypo vakarinė kraštinė yra 187,00 m ilgio, pagal ieškovų projektą – 186,31 m; šiaurinės kraštinės pagal preliminarius matavimus yra 324,00 m ir 269,00 m, pagal ieškovų projektą atitinkamai – 324,00 m ir 269,05 m; rytinė kraštinė pagal preliminarius matavimus – 151,00 m, o pagal ieškovų – 162,88 m; pietinė kraštinė pagal preliminarius matavimus – 578,00 m, pagal ieškovų – 580,90 m (t. 1, el. b. l. 189). Iš atsakovų pateikto K. Kazlaukso IĮ ,,Geoplius“ (rengėjas K. K.) parengto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto matyti, kad atsakovai siekia šalių bendrą dalinę nuosavybę atidalinti į keturis žemės sklypus; atidalijamame žemės sklype G. V. ir A. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 3,15 ha, G. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,00 ha, M. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 4,37 ha, A. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 2,08 ha plotas; atidalijimo projektas parengtas remiantis kartografine medžiaga: grąžinamos natūra žemės sklypo planu (projektinis Nr. 305), Šeštokų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektais (patvirtinti 1999 m. lapkričio 25 d. ir 2011 m. spalio 3 d.), gretimo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami), žemės sklypo planu (atidalijamo žemės sklypo pietinė pusė); atsižvelgus į tai, kad atidalijamą žemės sklypą skiria kelias, atliekant kadastrinius matavimus suformuoti du žemės sklypai ir juose atidalijimo projekte suformuoti keturi žemės sklypai: formuojamas žemės sklypas, sprendinių brėžinyje pažymėtas Nr. 305 (plotas 2,5350 ha), ir žemės sklypas Nr. 305-1 (plotas 1,7343 ha) tektų G. V. ir A. V.; formuojamas žemės sklypas Nr. 305-2 (plotas 3,9400 ha) ir Nr. 305-3 (plotas 2,6956 ha) atitektų M. B. ir A. B. (t. 2, el. b. l. 21–36; t. 1, b. l. 89–98). Iš atsakovų pateiktų nuotraukų matyti, kad atidalijamą žemės sklypą atsakovai naudoja galvijų ganymui, nuotraukose – pievoje galvijai, statinė (t. 2, el. b. l. 40; t. 1, b. l. 74). Atsakovai pateikė turimų padargų nuotraukas, tarp kurių – skutikas ir sėjamoji (t. 2, el. b. l. 68–70; t. 1, b. l. 81–83). Iš situacijos brėžinių matyti, kad atidalijamame žemės sklype rasti gelžbetoniniai riboženkliai su įrašu – CCCP skirti žemėvaldos riboms nustatyti (t. 2, el. b. l. 65–66; t. 1, b. l. 78–79). Iš ieškovų pateiktų atidalijamo žemės sklypo nuotraukų ir vaizdo įrašo matyti bendras atidalijamame žemės sklype esančio kelio vaizdas, viso žemės sklypo bendras vaizdas; vaizduose esminio skirtumo tarp skirtingų atidalijamo žemės sklypo vietų nematyti, žemės sklype matyti į krūvas sukrautos šakos (t. 2, el. b. l. 114–127; kompiuterinė laikmena t. 1, b. l. 61). Sutartis su žemės sklypo planu ir nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad G. V. yra įsigijęs ir naudojasi žemės sklypo dalimi, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami), esančia piečiau atidalijamo žemės sklypo; jam nuosavybės teise priklauso ir žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami) (vakarinėje atidalijamo žemės sklypo pusėje) (t. 2, el. b. l. 90–105; t. 1, b. l. 99). Valstybės institucija, duodanti išvadą byloje – NŽT prie ŽŪM išvadoje nurodė, kad atsakovų pateikti, K. Kazlausko IĮ ,,Geoplius“ parengti atidalijamų žemės sklypų kadastriniai matavimai vietove netikrinti, tikrinti kameraliai; pagal matininko K. K. pateiktą informaciją, jo atliktuose matavimuose kelias nebūtų pravažiuojamas dėl jo vietoje augančių medžių; net ir tuo atveju, jeigu keliui numatyta vieta nebūtų pravažiuojama ir jos nebūtų galima naudoti transporto priemonių eismui, nebūtų įmanoma tikslinti kelio dislokacijos vietą ir plotį, nei tai prieštarautų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktui(2019-12-02 pateikta dokumentu Nr. DOK-47241 civ. byloje Nr. e2-6485-743/2019 (iki bylų sujungimo). Institucijos, duodančios išvadą – NŽT prie ŽŪM atstovas, teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl šalių žemės valdos projektuose pateikti nuosavybės atidalijimo skirtingi sprendiniai dėl kelio pločio, jo dislokacijos vietos, žemės sklypo konfigūracijos ir kraštinių ilgių pripažinti pagrįstais. Liudytojas K. K. (apklaustas 2019 m. gruodžio 17 d.) nurodė, kad ieškovų pateiktas žemės valdos projektas neatitinka įstatymo reikalavimų, nes rytinė žemės sklypo riba, lyginant ją su abrise pažymėta riba išilgėja 11,88 m; žemės sklypo pietinėje pusėje, rytinėje jos dalyje, atidalijamo žemės sklypo gretimybė yra kelias, o ne žemės sklypo riba, kaip nurodyta ieškovų projekte; pagal abrisą ir žemės sklypo planą, pagal kurį grąžinta nuosavybė, kelio plotis yra 4m, o ne 5 m, kaip nurodyta ieškovų projekte; pagal atidalijimo projektą savininkų dalis bendrojoje nuosavybėje neatitinka turimo ploto – ieškovams dalis sumažinta, atsakovams padidinta; atidalijimo projektas parengtas ne pagal preliminarius matavimus, ne tomis pačiomis ribomis, o padidinus jo plotą, nors žemės sklypo ribų tikslinimas galimas tik atlikus kadastrinius matavimus; nurodė ir tai, kad pagal jo pateiktus situacijos brėžinius (t. 1, b. l. 78–79), balta punktyrine linija sujungti žemės sklype rasti gelžbetoniniai riboženkliai su įrašu – CCCP, žymėjo ne kelio ribą, o miškų ūkio darbuotojams naudoti priskirtą tarnybinę dalą. Liudytojas K. G. (apklaustas 2019 m. gruodžio 17 d.) nurodė, kad kelias suformuotas 5 m pločio nes pagal 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 49 punktą naujai projektuojamam keliui turi būti palikta ne mažiau kaip 4,5 m keliui; kelio dislokacija yra kitokia nei atsakovų pateiktame žemės valdos projekte todėl, kad ieškovų projekte žemės sklypo ribos, besiribojančios su keliu, pažymėtos pagal faktiškai natūroje esančią kelio vietą, o ne pagal žemės sklype esančius riboženklius; žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami) (pietinėje atidalijamo žemės sklypo pusėje) šiaurinė kraštinė šio žemės sklypo kadastriniuose matavimuose nurodyta kaip kelias, tačiau faktiškai čia kelio nėra, todėl mano, kad šiuose matavimuose yra klaidingai nurodytas kelias. Liudytojas G. S. (apklaustas 2019 m. gruodžio 17 d.) nurodo, kad gyvena kaimynystėje, G. V. yra pardavęs dalį savo žemės sklypo, esančio virš atidalijamo žemės sklypo; jis yra matęs, kad G. V. naudojosi šiuo atidalijamu žemės sklypu senai, matė, kad po tą žemės sklypą važinėjo trąšų barstyklė, todėl mano, kad gal jie atsėjo pievą, matė, kad palygino pievą, matė iškirstas gudobeles, tačiau neatsimena nei kada tai matė, gal prieš aštuonerius metus, o gal anksčiau, iki 2011 m., kol dar buvo gyvas jo tėvas.

Svarbu tai, kad pagal ieškovų pateiktą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą juridinis žemės sklypo plotas padidėja nuo 10,6000 ha iki 10,9161 ha. Ieškovams priklauso 258/424 atidalijamo žemės sklypo dalys (175/424 dalys M. B. ir 83/424 dalys A. B.); atsakovams priklauso 83/212 dalys žemės sklypo (5/53 dalys G. V. ir 63/212 dalys G. V. ir A. V.). Pagal ieškovų atidalijimo projektą ieškovams tenkantis žemės sklypas, pažymėtas Nr. 1, yra 6,5674 ha ploto, o atsakovams tenkantis žemės sklypas, pažymėtas Nr. 2, yra 4,3487 ha. Atsižvelgus į jų turimas idealiąsias dalis nuosavybėje matyti, kad atsakovams tenka 0,0749 ha ploto žemės sklypo daugiau nei turėtų tekti pagal turimas idealiąsias turto dalis ir tai vertintinas kaip ieškovų atidalijimo projekto trūkumas, kadangi neišlaikytas proporcingumas idealiosioms turto dalims, tačiau šis klausimas gali būti sprendžiamas nustatant piniginę kompensaciją. Šiame kontekste svarbu tai, kad ieškovai sutinka, kad jiems tektų mažesnė dalis, neprašo jokio piniginės kompensacijos. Atsakovai kategoriškai nenurodė, kad nesutinka su padidėjusia dalimi, nes jų pozicija grindžiama tuo, kad jie negali gauti to, kad dar yra neįregistruota. Atsižvelgus į tai, kad po atidalijimo turi būti atliekami kadastriniai matavimai ir patikslinamos ribos, šis atsakovų argumentas netenka teisinės reikšmės. Atsižvelgus į tai, šis ieškovų pateikto projekto trūkumas nelaikytinas esminiu, užkertančiu kelią leisti vykdyti atidalijimą pagal jų pateiktą projektą.

Ieškovų pateiktame atidalijimo projekte, žemės sklypų ribos suprojektuotos racionaliai, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį sugretinus su kadastro žemėlapio ištrauka matyti, kad nurodytu būdu įklojus šalių žemės sklypus į kadastrą, vakarinė atidalijamo žemės sklypo kraštinė sutampa su kadastrinių matavimų pagrindu suformuotais žemės sklypais, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami) ir Nr. (duomenys neskelbiami), šiaurinėje pusėje sutampa su pagal preliminarius matavimus suformuotu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami), bei pagal kadastrinius matavimus suformuotu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami); rytinėje pusėje žemės sklypu riba sutampa su šalia esančiu pagal preliminarius matavimus suformuotu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami), šiaurinėje pusėje su esančių pagal kadastrinius matavimus suformuotu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami) bei Nr. (duomenys neskelbiami).

Atsakovai kaip ieškovų atidalijimo projekto trūkumą nurodo tai, kad suformavus žemės sklypus lieka 5 m pločio bendrojo naudojimo kelias, kuris turi būti 4 m pločio, nes tokio pločio kelias nurodytas atidalijamo žemės sklypo abrise ir grąžinamos natūra žemės sklypo plane.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Projektas rengiamas, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2., 2.1. punktai). Naujai projektuojamas kelias turi būti nuo 4,5 m iki 6 m pločio. Kai projektuojamas kelias yra faktiškai naudojamas, šio kelio plotis turi atitikti faktinį esamo kelio plotį, tačiau neturi būti mažesnis kaip 4,5 m (Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 49 punktas). Šio teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad pagrįstai suprojektuotas tokio pločio kelias, nes rengiamas žemės valdos projektas negali prieštarauti šiam teisės aktui.

Pagal atsakovų pateiktą projektą, žemės sklypas padalijamas į keturias dalis, kurios yra proporcingos kiekvieno bendraturčio turimai idealiajai daliai turte. Atidalijus ginčo turtą šiuo būdu, kiekvienas bendraturtis galutinai realizuotų savo siekį nutraukti bendrąją dalinę nuosavybę ir taptų asmeninės nuosavybės teisės subjektu, kas, viena vertus, yra šio atidalijimo projekto privalumas. Tačiau, kita vertus, atidalijamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kuriuo naudotis, jį tinkamai prižiūrėti, apdirbti reikalinga žemės ūkio technika. Žemės sklypą padalijus į keturias dalis, kiekvienam bendrasavininkui tektų po atskirą žemės sklypą. Ieškovai A. B. ir M. B. bei atsakovai G. V. ir A. V. yra sutuoktiniai, gyvena kaip šeimos, bendrai naudojasi žemės sklypais. Kiekvienam iš jų atitektų po atskirą žemės sklypą, kurį skirtų dar ir bendrojo naudojimo kelias, taip būtų susmulkintos žemės naudmenos, o tai reikštų papildomas sąnaudas jas apdirbant ir prižiūrint, o tuo pačiu ir mažiau racionalų sprendimą naudojantis nuosavybe. Ši aplinkybė tenkina atsakovus, tačiau netenkina ieškovų, nes jie siekia turėti didesnį žemės plotą viename masyve. Sprendžiant kurios šalies interesams turėtų būti teikiamas prioritetas, pažymėtina, kad patvirtinus atsakovų žemės sklypų atidalijimo projektų būtų patenkintas tik atsakovų poreikis turėti susmulkintus žemės sklypus. Tam, kad ieškovai galėtų užtikrinti savo poreikį į didesnį žemės sklypą, atidalijus žemės sklypus, atlikus jų kadastrinius matavimus ir įregistravus nekilnojamojo turto kadastre, jie turėtų rengti naują projektą dėl jų sujungimo, o tai nebūtų racionalu nei procedūrų nei ekonominių kaštų prasme. Patenkinus ieškovų pateiktą žemės valdos projektą, būtų patenkintas ieškovų poreikis turėti vieną stambesnį sklypą, bet nebūtų užkirstas kelias atsakovams turimą žemės sklypą atsidalinti į dvi atskiras dalis daug mažesnėmis sąnaudomis, nei tai tektų daryti ieškovams po atsakovų atidalijimo projekto patvirtinimo juos sujungiant. Tai būtų racionaliausias, ekonomiškai pagrįstas būdas užtikrinti visų bendrasavininkų interesus, iš esmės nė vienam iš jų neteikiant prioriteto.

Atsižvelgus į šiuos argumentus pripažintina, kad atsakovų žemės valdos projekte pateiktas sprendinys dėl žemės sklypų atidalijimo į keturis atskirus sklypus yra mažiau racionalus nei ieškovų, juo nepagrįstai suteikiamas prioritetas atsakovų interesams, o tai neatitinka teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principo.

Vertinant atsakovų aptariamą argumentų šio teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo suformuotos praktikos kontekste pažymėtina, kad teisinių santykių stabilumo siekis yra vienas iš svarbesnių, į kurį turi būti atsižvelgta, tačiau nėra absoliutus, pirmenybė jam turi būti teikiama tik įvertinus konkrečias bylos aplinkybes. Aukščiau aptarta panaudos sutartimi, šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovai faktiškai naudojosi atidalijamu žemės sklypu po panaudos sutarties sudarymo 2010 m. gruodžio 30 d. Nors faktiškai pagal šią panaudos sutartį atsakovams buvo perduota panaudai A. L. priklausanti žemės sklypo dalis – 4,15 ha vakarinėje atidalijamo žemės sklypo dalyje, tačiau iš ieškovo A. B. paaiškinimų matyti, kad atsakovas G. V. naudojosi ir didesne šio sklypo dalimi, šių aplinkybių neneigė ir atsakovas G. V.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (su istorija) nustatyta ir tai, kad tuometiniai bendrasavininkai, be A. L., buvo B. R. ir K. K. P.. Įrodymų, kad bendrasavininkai tarpusavyje būtų susitarę dėl kokios nors šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos ar tarpusavyje būtų atsidaliję žemės sklypą ir kad A. L. dalis yra būtent vakarinė žemės sklypo dalis, kurią ji perdavė panaudos sutarties pagrindu, nėra. Kaip pagrįstai nurodo ieškovai, pagal CK 6.629 straipsnio 2 dalį, panaudai taikoma CK 6.478 straipsnio 2 dalies nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų nuomos sutarties, sudarytos ilgesniam kaip vienerių metų terminui, panaudojimo prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją viešame registre. 2010 m. gruodžio 30 d. panaudos sutartis nėra įregistruota viešajame registre, šios sutarties sudarymo metu ieškovai nebuvo šio žemės sklypo bendraturčiai, o įrodymų, kad A. L. pagrįstai panaudos sutartyje vakarinę žemės sklypo dalį įvardijo kaip jos, taip pat nėra. Šių aplinkybių kontekste tarp A. L. ir G. V. buvę panaudos teisiniai santykiai, negali būti svarus pagrindas šią žemės sklypo dalį priskirti atsakovų nuosavybėn, nes tai neatitinka teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių civilinės teisės principų turinio (CK 1.2, 1.5 straipsniai).

Šalys pripažįsta, kad atsakovai naudodamiesi atidalijamu žemės sklypu (ganydami galvijus), jame iškirto nereikalingus krūmus, tačiau tarp šalių kilo ginčas, ar šiame žemės sklype yra naujai įsėta žolė. Dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu: jeigu pateikti įrodymai protingo žmogaus požiūriu leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Šiame kontekste pažymėtina, kad vien atsakovų pateiki įrodymai, kad jie įsigijo žolės sėklų bei turi skutiką ir sėjamąją nepakankami spręsti, kad pieva buvo atnaujinta į ją įsėjant žolės sėklas, nes atsakovai ūkininkauja, turi kitų žemės sklypų, todėl neabejotinai tiek nurodyta technika, tiek žolės sėklos gali būti naudojami ir kituose žemės plotuose. Atsakovai tvirtina įsėję žolę, ieškovai tai neigia. Iš ieškovų pateiktų nuotraukų ir vaizdo įrašo atidalijamame žemės sklype nematyti išskirtinai atrodančių vietų, iš kurių vaizdo galima būtų spręsti, kad pieva yra atnaujinta. Nors atsakovė A. V. nurodė, kad žiemos metu filmuotas vaizdas negali atskleisti tikrosios situacijos, tačiau vaizdo įraše matyti nufilmuotos ir vietos, kuriose, kaip nurodo ieškovas A. B., matyti atsėta pieva, jos išvaizda pagal spalvą, vešlumą, tolygumą, skiriasi nuo ginčo sklype esančio vaizdo. Liudytojas G. S. nurodė, kad pievą atsakovai tvarkė, tačiau detaliai paaiškinti ką darė konkrečiai negalėjo: patvirtino lyg matęs pievoje trąšų barstytuvą, iš ko sprendžia, kad gal įsėjo pievą, taip pat matė, kad buvo lyginama pieva ir kad tai galėjo būti prieš aštuonerius metus, o gal dar ir apie 2011 m. Atsakovo pateikti duomenys, kad žolės sėklos įsigytos 2016 m. pavasarį neatitinka šio liudytojo parodymų. Be to, jei atsakovai turi sėjamąją, kurios nuotrauka pateikta, logiškai reikštų, kad žolė būtų įsėjama su sėjamąja, o ne, kaip nurodo, liudytojas, su trąšų barstytuvu. Visi šie įrodymai suformuoja didesnę tikimybę, kad atsakovų atlikti žemės sklypo pagerinimo darbai apsiribojo krūmų, gudobelių iškirtimu, pievos palyginimu, o ne naujos žolės atsėjimu, todėl šie atsakovų argumentai atmestini kaip neįrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).