- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-20
- Bylos Nr.
- e2A-1698-603/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00816-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- D. I.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei D. I. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės D. I. 180,99 Eur skolos (nesumokėtų nuomos įmokų), 162,89 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 260 Eur bylinėjimosi išlaidų (18 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur už procesinių dokumentų parengimą). Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.
2. Ieškinyje nurodė, kad tarp nuomotojo UAB „Be kredito“ (pradinio kreditoriaus) ir atsakovės 2019 m. rugsėjo 13 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-018733, kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – šaldytuvas Beko RCSA330K20PT-191408100801 24 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 19,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. 2021 m. birželio 11 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į į atsakovę.
3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino 2019 m. rugsėjo 13 d. nuomos sutarties Nr. BK-018733 specialiąją sąlygą, nustatančią 0,5 proc. dydžio delspinigių dydį, nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento); 2) priteisė ieškovei iš atsakovės 180,99 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (180,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 137,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitos ieškinio dalies netenkino.
5. Teismas laikė, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovės susiklostė sutartiniai nuomos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.477 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nuomos pagrindu gavo iš pradinės kreditorės sutartyje nurodytą daiktą, tačiau nuomos mokesčio įmokų sutartyje nustatytu laiku ir tvarka nemokėjo, taip pat suėjus terminui negrąžino pradinei kreditorei nuomojamo daikto. Nurodė, kad atsakovė į raginimus atsiskaityti nereagavo, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su pradine kreditore ar ieškove, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, skolos dydžio neginčijo, todėl sprendė ieškovės reikalavimą dėl 180,99 Eur skolos (nesumokėtų nuomos įmokų) priteisimo iš atsakovės tenkinti.
6. Spręsdamas dėl ieškovės prašomų priteisti 162,89 Eur dydžio delspinigių, paskaičiuotų taikant sutartyje numatytą 0,5 proc. dydžio normą už 180 dienų laikotarpį nuo neapmokėtos sumos (180,99 Eur x 0,5 proc. x 180 d.) teismas pažymėjo, kad toks delspinigių dydis numatytas sutarties specialiosiose sąlygose ir byloje nėra duomenų apie tai, jog tai yra individualiai aptarta vartojimo sutarties sąlyga (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). Nurodė, kad šalims įtvirtinant civilinę atsakomybę netesybų forma, teismui kyla pareiga ex officio (pagal pareigas) šias nuostatas įvertinti ir sąžiningumo aspektu.
7. Teismas pažymėjo, kad pareiga įrodyti, jog vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą ar netinkamą įvykdymą įtvirtinanti sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. Įvertinęs Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, teismas nustatė, kad ieškovės delspinigiai yra dešimt kartų didesni nei įtvirtintas maksimalus jos galimas dydis (0,05 proc.). Todėl, nepaisant to, jog delspinigiai nėra apskaičiuoti už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, laikė, jog paskaičiuotai delspinigių sumai beveik siekiant visą susidariusią skolos sumą, 0,5 proc. delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis, neatitinkantis šalių interesų pusiausvyros ir numatantis nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovės) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju.
8. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020 ir sprendė sutarties sąlygą, numatančią 0,5 proc. delspinigių dydį, pripažintina nesąžininga, negaliojančia ab initio. Dėl nurodyto ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 162,89 Eur dydžio delspinigius atmetė kaip nepagrįstą (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8, 9 dalys).
9. Remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalimi priteisė ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (180,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
10. Kadangi ieškinys buvo patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovės priteistos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, t. y. ieškovei priteista 137,80 Eur (260 Eur x 53 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo už akių, prašydama: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą dalyje dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovės 162,89 Eur delspinigių 260,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) kitą skundžiamo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; 3) priteisti iš atsakovės 19,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
12. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad jis netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „SUTARTIES OBJEKTAS“ aiškiai įtvirtinta nuostata, kad „Šalys susitaria, kad nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1,00 Eur“. Taigi pradinė kreditorė ir atsakovė sutartimi susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinė kreditorė ir atsakovė sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovė, sumokėjusi visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ.
13. Apeliantė sutinka, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu atsakovas naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau jokiu būdu tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.
14. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Teismas, nepriteisdamas mokėtinų netesybų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
15. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Atsakovė, sudarydama ginčo sutartį, prisiėmė joje nustatytus įsipareigojimus, žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.
16. Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovės prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Netinkamai vykdžiusi prievolę ieškovei atsakovė turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovė laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė. Be to, pasirinkdama sudaryti sutartį būtent su apeliante, susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, tarp jų ir su sutartyje numatyta delspinigių norma.
17. Kadangi nepagrįstai netenkintas materialinis reikalavimas, nustačius, jog ieškovės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, taip pat keistina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant jas pilna apimtimi.
18. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
21. Apeliacinės instancijos teisme sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalies, kuria, ex officio pripažinus nesąžininga sutarties specialiojoje dalyje įtvirtintą delspinigių sąlygą, netenkintas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovės 2019 m. rugsėjo 13 d. buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. BK-018733, kuria atsakovei perduotas laikinai valdyti ir naudotis už 19,99 Eur dydžio mėnesinį nuomos mokestį pradinei kreditorei nuosavybės teise priklausantis šaldytuvas „Beko“, o atsakovė įsipareigojo 24 mėnesius mokėti pradinei kreditorei sutartą nuomos mokestį. Atsakovei tinkamai nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį, 2021 m. vasario 14 d. sutartis vienašališkai nutraukta. Atsakovė liko skolinga 180,99 Eur nesumokėtų nuomos įmokų. Ieškovė, remdamasi 2021 m. birželio 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01, kreipėsi į teismą dėl skolos iš ieškovės priteisimo.
23. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino 2019 m. rugsėjo 13 d. nuomos sutarties Nr. BK-018733 specialiąją sąlygą, nustatančią 0,5 proc. dydžio delspinigių dydį, nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento); 2) priteisė ieškovei iš atsakovės 180,99 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (180,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 137,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria netenkintas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo. Nesutikimą iš esmės grindžia argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas sutartyje įtvirtintas netesybas kaip civilinę atsakovės atsakomybę už netinkamai vykdomus įsipareigojimus, nepagrįstai taikė VKĮ ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
24. Pagal Konstituciją teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai ir kt.). Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesniosios instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesniosios instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Tai reiškia, kad pagal Konstituciją ir įstatymus teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais.
25. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visada tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia (liet. be kita ko) žemesniosios instancijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama).
26. Precedentų konkurencijos atveju, t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesniosios instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus tam tikrą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.
27. Apeliaciniame skunde apeliantė laikosi pozicijos, kad VKĮ ginčo sutarčiai negali būti taikomos, kadangi tarp šalių buvo sudaryta ne vartojimo kredito, o išperkamosios nuomos sutartis. Įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas.
28. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, vertintina, kad VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis, kuria nuomininkas siekia išsinuomoti daiktą, turi jį savo žinioje ir juo naudojasi pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius, pasibaigus sutarties terminui nuomininkas įgyja teisę įsigyti daiktą už 1 Eur sumą pagal teisminę praktiką laikytina vartojimo kredito sutartimi ir šiai sutarčiai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-92-855/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-178-855/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-452-430/2022). Tokia išvada padaryta įvertinus sutarties sudarymo tikslą (atsakovės kaip nuomininkės tikslą gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti) bei ieškovės elgesį po sutarties nutraukimo, t. y. siekį prisiteisti įmokas už daiktą, o ne jį susigrąžinti (byloje nėra duomenų, jog atsakovei būtų reiškiamas reikalavimas grąžinti jai nuomos, o ne įsigijimo tikslu perduotą daiktą).
30. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“, veikianti kaip verslininkė, išnuomojo atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, asmeniniams poreikiams patenkinti šaldytuvą „Beko“, kurį, sumokėjus visas 24 įmokas pagal 2019 m. rugsėjo 13 d. buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. BK-018733, nuomininkė (atsakovė) galėjo įsigyti (išpirkti) už 1 Eur, sprendžia, kad tikrieji šalių ketinimai ir sutarties sudarymo tikslas atidėto mokėjimo būdu buvo įsigyti kilnojamąjį daiktą – šaldytuvą „Beko“, o ne tik daiktą naudoti ir valdyti. Laikytina, kad kasmėnesinis sutarties šalių sulygtų įmokų mokėjimas padėjo nuomininkei pasiekti tikslą įsigyti daiktą, suteikiant atsakovei galimybę nemokėti visos įsigyjamo daikto kainos iškart, todėl sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir jai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos.
31. Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele, ir remiasi Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021.
32. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, nes apeliantės nurodoma Kauno apygardos teismo nutartis, kurioje spręsta, kad teismas sumažindamas mokėtinų netesybų dydį nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą, buvo priimta anksčiau (2021 m. rugsėjo 28 d.) nei tos, kuriomis šiuo atveju remiasi apeliacinės instancijos teismas, nes ginčo atveju, laikantis kasacinio teismo praktikos, esant nutarčių (precedentų) konkurencijai, šioje byloje kaip precedentu turi būti vadovaujamasi vėliausia iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011).
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, šioms byloms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes: precedento sukūrimo laiką; precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką ar yra pavienis atvejis; precedento argumentacijos įtikinamumą; įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011).
34. Nagrinėjamoje byloje, kurioje apeliacinės instancijos teismas remiasi kaip precedentu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nustatytos tapačios ir labai panašios aplinkybės (ratio decidenti (liet. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas)). Vėlesniuose teismų sprendimuose, kuriose buvo sukurtas precedentas, vertinant nuomos vartojimo sutarties sąlygų, numatančių delspinigių dydį sąžiningumą, kaip ir šioje byloje buvo nustatyta, kad sutarties sąlyga dėl 0,5 procentų delspinigių dydžio, įtvirtinta sutarties dalyje „Šalių atsakomybė“, ir įtraukta į specialiąją sutarties dalį, yra standartinė, iš anksto pradinės kreditorės parengtos sutarties sąlyga, dėl kurios nuomininkė neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindinta. Be to, teismai, įvertinę sutartimi nustatytą delspinigių dydį, padarę išvadą, kad sutartyje nustatytas delspinigių dydis akivaizdžiai yra per didelis, neatitinkantis šalių interesų pusiausvyros ir numatantis nepagrįstai didelę vartotojo civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, sutarties sąlygą, numatančią 0,5 procentų delspinigių dydį, pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) (CK 6. 228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).
35. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti (CK 6. 228⁴ straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018, 54–55 punktai). Taigi atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą 2019 m. rugsėjo 13 d. nuomos sutarties Nr. BK-018733 specialiąją sąlygą, nustatančią 0,5 proc. dydžio delspinigių dydį, pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 6. 228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).
36. Iš ieškovės apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neteisėtumas yra siejamas išskirtinai su tuo, jog, ieškiniu pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai turėjo būti tenkinami didesne apimtimi. Tačiau, netenkinus apeliantės apeliacinio skundo reikalavimo dėl delspinigių dydžio pakeitimo, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, jos turėtų pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgė į apeliantės patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis, todėl pagrįstai proporcingai sumažino jai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
37. Apibendrindamas anksčiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, spręsdamas dėl šalių sudarytos sutarties sąžiningumo, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aptartu klausimu, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
38. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teismas pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
39. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinio skundo.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.