- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-28
- Bylos Nr.
- 2YT-19064-1154/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14368-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Navickytė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Kreditorius
- M. B., H. H. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. V., išieškotoja M. B., H. H. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja (skolininkė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti kaip nepagrįstus ir neteisėtus antstolio R. V. 2022 m. gegužės 31 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodymą nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, teismo sprendimu baudos skyrimas buvo numatytas tik tuo atveju, jeigu pareiškėja neįleis ieškovės į patalpas per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. iki 2022 m. vasario 1 d., tačiau išieškotoja per šį laikotarpį nesikreipė į pareiškėją dėl leidimo patekti į patalpas. Be to, pareiškėja 2022 m. vasario 25 d. pasiūlė išieškotojai atvykti apžiūrėti vandentiekio sistemą, tačiau išieškotoja nepagrįstai atsisakė, taip pat neatvyko ir kitomis savo pačios pasiūlytomis dienomis. Pareiškėja teismo sprendimu įpareigota tik įleisti išieškotoją į patalpas, daugiau jokių pareigų, sąlygų apžiūrai sudarymo ir pan., jai nenustatyta, todėl antstolio sprendimo neįvykdymo akte nurodytas argumentas, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių sąlygų apžiūrai sudarymą, yra antstolio prasimanyta sprendimo vykdymo sąlyga. Išieškotoja pati nesiėmė veiksmų teismo sprendimui įvykdyti, nuo kovo iki birželio mėnesio apskritai nerodė jokios iniciatyvos patekti į patalpas, todėl antstolis nepagrįstai konstatavo neteisėtą pareiškėjos elgesį nevykdant teismo sprendimo. Pareiškėja akcentavo, kad antstolis grindžia sprendimo neįvykdymo aktą pačios išieškotojos pranešimu bei Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, tačiau šioje nutartyje, priešingai nei sprendė antstolis, nepasisakyta dėl besąlygiško baudos taikymo nagrinėjamu atveju, o pažymėta, kad didžioji dalis pareiškėjos argumentų, susijusių su tuo, jog ginčo šalys neranda bendro sutarimo dėl sprendimo įvykdymo laiko, gali būti vertinama sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo nevykdymo teisinių pasekmių, o ne nagrinėjamoje byloje, kurioje vertinamas tik antstolio veiksmų teisėtumas. Analogiška pozicija išdėstyta ir toje pačioje byloje priimtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje. Taigi baudos skyrimas pareiškėjai turi būti motyvuotas ir pagrįstas bylos faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis būtų įrodyta pareiškėjos (skolininkės) kaltė, tuo tarpu nagrinėjamoje situacijoje teismo sprendimas neįvykdytas dėl pačios išieškotojos netinkamo ir neteisėto elgesio.
Žemesnės instancijos teismas
2. Antstolis R. V. 2022 m. birželio 21 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė patenkinti pareiškėjos (skolininkės) skundą ir kartu su vykdomąja byla persiuntė jį teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad skundas grindžiamas abstrakčiais teiginiais, skolininkė nenurodė, kokiu pagrindu antstolio procesiniai dokumentai turėtų būti panaikinti, o apie nurodymo nurašyti pinigines lėšas ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo neteisėtumą apskritai nepasisakė. Skundas, antstolio teigimu, nepagrįstas ir dėl to, kad pareiškėjos (skolininkės) nurodytos aplinkybės apie tai, jog pati išieškotoja neįvykdė teismo sprendimo per 14 dienų terminą, ar kad skolininkė siekė įvykdyti sprendimą vėliau, tačiau jo neįvykdė dėl išieškotojos pasyvumo, jau yra įvertintos ir atmestos kitose bylose priimtais teismo procesiniais sprendimais, turinčiais res judicata galią, t. y. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, kuriuo pareiškėja įpareigota leisti ieškovei (išieškotojai) M. B. ir jos pasitelktam ekspertui patekti į namo, esančio (duomenys neskelbtini), pusrūsyje ir antrame aukšte esančias patalpas, taip pat 2022 m. vasario 9 d. nutartimi, kuria atsisakyta atšaukti išduotą vykdomąjį raštą (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Antstolio teigimu, bylos medžiaga patvirtina, ir ginčo dėl to nėra, kad iki 2022 m. vasario 1 d., t. y. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimas geruoju nebuvo įvykdytas. Skolininkė nepateikė duomenų apie sprendimo įvykdymą. Pareiškėjos keliamas klausimas dėl 14 dienų termino taikymo sprendimui įvykdyti jau yra išspręstas (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria teismas aiškiai konstatavo, kad teismo sprendimu nustatytas 14 dienų terminas laikytinas ne naikinamuoju terminu, o terminu, per kurį pareiškėja turėjo teisę sprendimą įvykdyti geranoriškai, nesinaudojant priverstinio vykdymo proceso institutu. Teismui priėmus minėtą nutartį, kuria pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, antstolis privalėjo toliau vykdyti jam pateiktą vykdomąjį dokumentą. Antstolis 2022 m. gegužės 31 d. gavo išieškotojos pranešimą dėl sprendimo nevykdymo, kuriame buvo nurodyta, kad nesudarytos sąlygos apžiūrai, nebuvo mokama teismo nustatyta bauda už sprendimo nevykdymą, kurią išieškotoja prašė išieškoti. Tuo pagrindu antstolis, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, priėmė šioje byloje pareiškėjos skundžiamus procesinius dokumentus. Antstolis pažymėjo, kad pareiškėja aktyviai naudojasi tik savo procesinėmis teisėmis, tačiau pareigų vykdyti nesiekia, todėl antstolis, siekdamas įvykdyti vykdomąjį dokumentą bei užtikrinti išieškotojos teises, pagrįstai priėmė skundžiamus procesinius dokumentus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į skundą suinteresuoti asmenys M. B. ir H. H. B. prašo pareiškėjos skundą atmesti ir atsižvelgiant į tai, kad dalyvaujančių byloje asmenų interesai yra priešingi, priteisti suinteresuotiems asmenims iš pareiškėjos 1331 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginimą. Suinteresuoti asmenys nurodo, kad dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su jos pareiga vykdyti teismo sprendimą tik per 14 dienų nuo jo įsiteisėjimo, jau yra pasisakyta įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl antstolio patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Suinteresuoti asmenys akcentuoja, kad pareiškėjos teiginiai, jog jie nesikreipė į pareiškėją dėl leidimo patekti į patalpas, yra akivaizdžiai melagingi, be to, sprendimo vykdymo iniciatyva turi kilti iš pačios pareiškėjos, tačiau ji nei per 14 dienų, nei vėliau nesudarė sąlygų / trukdė įvykdyti sprendimą. Sprendimo nevykdymo faktas yra konstatuotas ir (duomenys neskelbtini) antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini). Suinteresuotų asmenų teigimu, jų prie atsiliepimo pridėti susirašinėjimo su pareiškėja duomenys patvirtina, kad pareiškėja realiai nesiekė įvykdyti teismo sprendimo, bet trukdė jo įvykdymui. Sąlygas teismo sprendimui įvykdyti pareiškėja sudarė tik 2022 m. birželio 27 d., tikėtina, siekdama išvengti neigiamų sprendimo nevykdymo padarinių – baudos skaičiavimo. Suinteresuotų asmenų teigimu, pareiškėja sąmoningai trukdė / tyčia sudarė dirbtines kliūtis teismo sprendimui įvykdyti, todėl 50 Eur bauda pagal teismo sprendimą turi būti skaičiuojama netgi už ilgesnį laikotarpį, nei nustatyta skundžiamu aktu, t. y. iki 2022 m. birželio 27 d. Pareiškėjos skundų nagrinėjimas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose sutrukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą, tačiau tai, kad pareiškėja pagaliau pati jį įvykdė, patvirtina, jog jai sprendimui vykdyti kliūčių nebuvo, todėl bauda už sprendimo nevykdymą pareiškėjai pagrįstai taikyta ir už laikotarpius, kai vyko pareiškėjos skundų nagrinėjimas.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja (skolininkė) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė rašytinius paaiškinimus, įvardytus kaip atsiliepimas į antstolio patvarkymą dėl skundo netenkinimo, kuriuose nurodo, kad antstolis 2022 m. gegužės 31 d. patvarkymą nurašyti lėšas priėmė be teisėto pagrindo, nes sprendimo neįvykdymo aktas nėra pakankamas pagrindas antstoliui savarankiškai vykdyti teismo sprendimu nustatytos baudos už sprendimo nevykdymą išieškojimą. Antstolis privalėjo sprendimo nevykdymo aktą siųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris būtų sprendęs, ar skolininkė iš tikrųjų neįvykdė teismo sprendimo ir ar tai sudaro pagrindą taikyti jai teismo sprendime numatytą baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną. Skolininkės manymu, kadangi neteisėto lėšų nurašymo pagrindas buvo sprendimo nevykdymo aktas, tai jis taipogi turi būti panaikintas kaip neteisėtas. Pareiškėja pažymi, kad antstoliui nesikreipus į teismą dėl baudos skyrimo, šioje byloje, nagrinėjamoje pagal skundą dėl antstolio veiksmų, baudos skyrimo klausimas negali būti sprendžiamas (jis turi būti nagrinėjamas atskira procesine tvarka pagal CPK 771 straipsnį), taip pat negali būti iš esmės vertinamas sprendimo nevykdymo akto teisėtumas, o visi antstolio patvarkymai turi būti naikinami kaip neteisėti, nes jie tarpusavyje betarpiškai susiję. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai 500 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginimą.
Atsiliepimas
5. Suinteresuoti asmenys M. B. ir H. H. B. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymi, kad pareiškėja savo rašytiniuose paaiškinimuose remiasi skunde dėl antstolio veiksmų nenurodytais pagrindais, įskaitant argumentą, kad antstolis, vadovaujantis CPK 771 straipsniu, sprendimo neįvykdymo aktą turėjo siųsti teismui ir kad teismas turėjo nuspręsti dėl baudos skyrimo, o ne antstolis. Be to, suinteresuoti asmenys su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka ir jos nepagrįstumui patvirtinti remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017, pateiktu išaiškinimu, kad tais atvejais, kai teismas sprendime dėl ginčo esmės nurodo tokio sprendimo nevykdymo pasekmes, antstolis priverstinai gali vykdyti šią sprendimo dalį dėl baudos išieškojimo, t. y. konstatuoti periodus, kai teismo sprendimas apima trunkamojo pobūdžio veiksmus, kuriais skolininkas nevykdo šio sprendimo, ir apskaičiuoti bei išieškoti baudas.
Šalies argumentai
6. Pareiškėja pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017, pateiktas išaiškinimas, kuriuo remiasi suinteresuoti asmenys, šiai bylai neaktualus, nes jis buvo priimtas byloje, kurioje buvo kitokios faktinės aplinkybės – joje teismo nutartimi buvo konstatuota, kad teismo sprendimas nevykdomas.
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalį, 154 straipsnio 1 dalį byla nagrinėjama teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl laikytina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tačiau kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
9. Pagal CPK 613 straipsnio nuostatas vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu.
10. Iš šioje civilinėje byloje bei teismui pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis R. V. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo patekti į patalpas, skolininkė – UAB „(duomenys neskelbtini)“, išieškotojai – M. B. ir H. H. B. (v. b. 1). Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta: 1) įpareigoti atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ leisti ieškovei M. B. ir jos pasitelktam ekspertui pateikti į namo, esančio (duomenys neskelbtini), pusrūsyje (cokoliniame aukšte) ir antrame aukšte esančias patalpas – butą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarant sąlygas atlikti namo vandentiekio sistemos natūrinius tyrimus ir apžiūrą; 2) atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius sprendime nurodyto įpareigojimo, skirti 50 Eur dydžio piniginę baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną iki kol bus įvykdytas teismo sprendimas. Išaiškinta, kad bauda turi būti sumokėta ieškovams solidariai. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą, (duomenys neskelbtini) nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą paliko nepakeistą. Taigi teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. sausio 18 d., o jame nustatytas 14 dienų terminas baigėsi 2022 m. vasario 1 d.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) išieškotojai M. B. išdavė vykdomąjį raštą. Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 8 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto atšaukimo, nurodydama, kad teismas turėjo išnagrinėti duomenis apie sprendimo vykdymo eigą ir tik esant neginčytiniems įrodymams apie teismo sprendimo nevykdymą ar neįvykdymą geruoju, prieš išduodamas vykdomąjį raštą, surašyti procesinį dokumentą – nutartį, o to nepadaręs, pažeidė CPK nuostatas. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad, išduodamas vykdomąjį raštą, įsitikino vykdytino teismo sprendimo įsiteisėjimu, tai ir sudarė teisėtą pagrindą vykdomajam raštui išduoti. Vienintelis vykdomojo rašto naikinimo pagrindas gali būti tik teismo sprendimo ar nutarties, pagal kurį vykdomasis raštas išduotas, panaikinimas ar pakeitimas. Be to, CPK nenustatyta reikalavimo rengti teismo žodinį ar rašytinį posėdį vykdomajam raštui išduoti.
12. Antstoliui R. V. priėmus (duomenys neskelbtini) patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir (duomenys neskelbtini) raginimą Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdyti sprendimą, pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama šiuos patvarkymus panaikinti kaip neteisėtus. Pareiškėja nurodė, kad ji buvo pasirengusi per teismo sprendime nurodytą 14 dienų laikotarpį įleisti išieškotoją į patalpas, tačiau išieškotoja dėl to nesikreipė, o suėjus 14 dienų laikotarpiui pareiškėjos įpareigojimas pasibaigė, todėl antstolis nepagrįstai ėmėsi vykdyti vykdomąją bylą. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad antstolis, nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, pagrįstai patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad jai teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas įleisti į patalpas išieškotoją M. B. ir jos ekspertą pasibaigė po 14 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas pažymėjo, kad, priešingai nei nurodo pareiškėja, teismo sprendimu jai buvo nustatytas 14 dienų terminas geranoriškam sprendimo įvykdymui (o ne naikinamasis terminas), o jo neįvykdžius, prasidėjo priverstinis išieškojimas ir neįvykdymo pasekmės (vykdomojo rašto išdavimas, perdavimas antstoliui jį vykdyti, baudos skaičiavimas), tačiau pareiga / įpareigojimas leisti išieškotojai M. B. ir jos pasitelktam ekspertui patekti į nurodytas patalpas pareiškėjai neišnyko. Kita vertus, teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai dėl nustatyto įpareigojimo nevykdymo priežasčių (galimo pačios išieškotojos pasyvumo ir pan.) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o galėtų / galės būti vertinami sprendžiant klausimą dėl baudos už teismo sprendimo neįvykdymą pareiškėjai skaičiavimo (jeigu išieškotojai pasinaudos tokia jiems suteikta teise). Teismas taip pat nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina (ir ginčo dėl to byloje nekilo), jog iki 2022 m. vasario 1 d. (per 14 dienų nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo) teismo sprendimas nebuvo įvykdytas (2022 m. vasario 4 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolis nurodė, kad pareiškėja durų neatidarė, todėl buvo konstatuota, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėja neįvykdė); pareiškėja duomenų, jog būtų įvykdytas teismo sprendimas (net ir po skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo), nepateikė.
13. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, (duomenys neskelbtini) nutartimi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) skundą atmetė, iš esmės pripažindamas teisėtais ir pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus.
14. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) antstolio R. V. kontoroje gautas išieškotojos M. B. 2022 m. gegužės 30 d. pranešimas dėl sprendimo nevykdymo (v. b. l. 61). Pranešime išieškotoja nurodė, kad skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo nei per nustatytą 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo 2022 m. sausio 18 d., nei vėliau neįvykdė, ir atsižvelgiant į tai prašė iš skolininkės išieškoti 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną iki bus įvykdytas teismo sprendimas.
15. Antstolis R. V. (duomenys neskelbtini) priėmė tris patvarkymus: 1) sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė, kad skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pateikusi antstoliui jokių patvirtinančių dokumentų, kad teismo sprendimas yra įvykdytas ar vykdomas, t. y. sudarytos sąlygos apžiūrai ar sumokama bauda, ir konstatavo, kad teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas (v. b. l. 62); 2) nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodė priverstinai nurašyti 6600,13 Eur (5950 Eur bauda ir skaičiuojamos palūkanos) nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (v. b. l. 64); 3) vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo apskaičiavo 650,12 Eur vykdymo išlaidų už 5950 Eur baudos ir palūkanų piniginį išieškojimą ir visos apimties nepiniginį išieškojimą (v. b. l. 63).
16. Pareiškėja 2022 m. birželio 14 d. skundu dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti visus tris antstolio patvarkymus, kaip pagrindiniu argumentu remdamasi tuo, kad antstolis neteisėtai konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė ir nevykdo teismo sprendimo (v. b. l. 73-74). 2022 m. birželio 21 d. patvarkymu antstolis išnagrinėjo pareiškėjos 2022 m. birželio 14 d. skundą, jo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui (v. b. l. 78-79).
17. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos skundo pagrįstumo, visų pirma akcentuoja tai, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra skundžiamų antstolio patvarkymų, priimtų 2022 m. gegužės 31 d., teisėtumas, o jis vertintinas tik atsižvelgiant į vykdymo proceso dalyvių bei antstolio veiksmus, atliktus iki skundžiamų patvarkymų priėmimo, taip pat į iki tos datos buvusias šiai bylai aktualias faktines aplinkybes. Todėl vėliau atlikti byloje dalyvaujančių asmenų ar antstolio veiksmai, susiję su teismo sprendimo vykdymu, nėra reikšmingi šioje byloje nagrinėjamiems klausimams ir teismas jų nevertina.
18. Pažymėtina, kad pareiškėjos argumentas, jog ji buvo įpareigota įleisti išieškotoją į savo patalpas tik per 14 dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, yra jau išnagrinėtas ir į jį atsakyta teismų procesiniuose sprendimuose, priimtuose pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėja ginčijo antstolio patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (šios nutarties 12-13 punktai). Teismų procesiniais sprendimais konstatavus, kad pareiškėjos įpareigojimas suėjus 14 dienų terminui nepasibaigė, bet tapo priverstinai vykdytinas, šis klausimas iš naujo nebegali būti keliamas (CPK 279 straipsnio 4 dalis), todėl teismas plačiau dėl jo nepasisako.
Žemesnės instancijos teismas
19. Sprendžiant dėl sprendimo neįvykdymo akto surašymo pagrįstumo ir jo sukeliamų teisinių padarinių, taikytinos proceso teisės normos, reglamentuojančios nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymą. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalies nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis, remdamasis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.
20. Nagrinėjamu atveju antstolis R. V., konstatavęs, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas, kuriuo skolininkė (pareiškėja) įpareigota atlikti veiksmus, kuriuos gali atlikti tik ji pati, t. y. įleisti ieškovę (išieškotoją) į savo patalpas, yra neįvykdytas, 2022 m. gegužės 31 d. patvarkymu priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pareiškėja, ginčydama šį antstolio patvarkymą, neteigia, jog ji teismo sprendimą yra įvykdžiusi, priešingai, pripažįsta, kad jis nėra įvykdytas, tik kelia ginčą dėl savo pareigos vykdyti teismo sprendimą galiojimo (apie tai pasisakyta šios nutarties 18 punkte), taip pat dėl sprendimo neįvykdymo tikrųjų priežasčių ir iš to kylančių teisinių pasekmių.
21. Taigi dėl paties teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. įleisti ieškovę į pareiškėjos (skolininkės) patalpas, neįvykdymo fakto iki 2022 m. gegužės 31 d., kuomet buvo priimti skundžiami antstolio patvarkymai, ginčo iš esmės nėra. Be to, aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas per jame nustatytą 14 dienų terminą ir vėliau nebuvo įvykdytas, yra konstatuota ir Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje bei Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje, kurios yra įsiteisėjusios ir nebegali būti skundžiamos. Antstolio R. V. surašytas sprendimo neįvykdymo aktas atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus formos reikalavimus.
22. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, dėl kurių, minėta, ginčo iš esmės nėra, teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolio R. V. 2022 m. gegužės 31 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nes jame užfiksuotas sprendimo neįvykdymo faktas atitinka tikrovę.
23. Pareiškėja skunde nepagrįstai nurodo, kad antstolis sprendimo neįvykdymo akte konstatavo jo paties išgalvotų pareigų – sudaryti sąlygas apžiūrai – nevykdymą. Sutiktina su suinteresuotų asmenų atsiliepime į skundą nurodytu argumentu, kad dėl pareiškėjos keliamų abejonių, kuriais kvestionuojamas jai teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų turinys, jau yra aiškiai ir išsamiai pasisakęs Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartyje (kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimas). Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendime pavartotos frazės „sudaryti sąlygas“, kuri, pasak atsakovės (pareiškėjos), nėra aiški ir užprogramuoja ginčus vykdymo procese, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime atsakovei nenumatyta jokių specifinio pobūdžio įpareigojimų ir / ar tam tikrų sąlygų sudarymo būdo, todėl, atsižvelgiant į šią formuluotę, kuri suprantama bet kuriam vidutiniškai protingam asmeniui, akivaizdu, jog atsakovė įpareigota leisti / netrukdyti ieškovams patekti į patalpas. Kadangi pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų kelia tuos pačius klausimus, kurie jau yra išspręsti teismų procesiniais sprendimais, priimtais bylą išnagrinėjus iš esmės, teismas šioje byloje jų nenagrinėja.
24. Nustačius, kad sprendimo neįvykdymo faktas antstolio patvarkymu yra konstatuotas pagrįstai, pareiškėjos skundo reikalavimas dėl šio akto pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 771 straipsnio 1 dalis).
25. Pareiškėjos reikalavimas pripažinti sprendimo neįvykdymo aktą neteisėtu iš esmės grindžiamas argumentais, susijusiais ne su sprendimo neįvykdymo faktu (pareiškėja, minėta, neteigia, kad ji įvykdė teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą), bet su neįvykdymo priežastimis ir neįvykdymo padarinių taikymu.
26. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota leisti ieškovei M. B. ir jos pasitelktam ekspertui patekti į atsakovei priklausančias patalpas, sudarant sąlygas atlikti namo vandentiekio sistemos natūrinius tyrimus ir apžiūrą, o atsakovei per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius šio įpareigojimo, skirti 50 Eur baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną iki kol bus įvykdytas teismo sprendimas. Taigi teismo sprendimu atsakovei (pareiškėjai) buvo nustatytas įpareigojimas atlikti veiksmus, kuriuos gali atlikti tik ji pati, ir nustatytos tokio įpareigojimo nevykdymo pasekmės – baudos skyrimas išieškotojų naudai. Tokia teismo sprendimo rezoliucinė dalis atitinka CPK 273 straipsnio 3 dalį, pagal kurią tais atvejais, kai teismo sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Pagal CPK 771 straipsnio 2 dalį, jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Iš CPK 771 straipsnio 2 dalies ir 273 straipsnio 3 dalies normų matyti, kad tokiu atveju, kai skolininkas neatlieka teismo sprendimu nustatytų veiksmų, kuriuos gali atlikti tik jis pats, ir teismo sprendime nurodytos tokio sprendimo nevykdymo pasekmės, antstolis, surašęs sprendimo neįvykdymo aktą, privalo kreiptis į teismą prašydamas taikyti teismo sprendime nurodytas sprendimo nevykdymo pasekmes. Taip šios normos aiškinamos ir teismų praktikoje. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).
27. Antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, įstatymo yra įpareigotas veikti griežtai laikydamasis jam suteiktų įgalinimų ribų. Įstatymu nesuteikta teisė antstoliui pačiam spręsti dėl baudos taikymo skolininkui, nevykdančiam nepiniginio pobūdžio teismo sprendimo, net ir tuo atveju, kai baudos už teismo sprendimo nevykdymą taikymas yra numatytas pačiame teismo sprendime kaip juo nustatytų įpareigojimų nevykdymo pasekmė. Tokiu atveju CPK 771 straipsnio 2 dalis aiškiai įpareigoja antstolį kreiptis į teismą su prašymu taikyti sprendimo nevykdymo padarinius, įskaitant ir teismo sprendime nustatytos baudos skyrimą.
28. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju išieškotojai M. B. (duomenys neskelbtini) išduotame vykdomajame rašte įrašytas ne tik įpareigojimas skolininkei įleisti išieškotoją į patalpas, bet ir baudos taikymas, nesudaro pagrindo antstoliui nesilaikyti CPK 771 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Vykdomojo rašto išdavimo tvarką ir vykdomojo rašto turinį reglamentuoja atitinkamai CPK 646, 648 straipsniai, juose nėra numatyta išlygų tiems atvejams, kai teismo sprendime pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį yra nurodytos sprendimo nevykdymo pasekmės. CPK 646, 648 straipsnių nuostatos negali būti aiškinamos taip, kad būtų paneigiamas CPK 771 straipsnio 2 dalies reglamentavimas ir teismo pareiga patikrinti teismo sprendimo neįvykdymo faktą bei priežastis prieš taikant skolininkui baudą.
29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjos prašymą atšaukti vykdomąjį raštą, buvo priimta jau pasibaigus 14 dienų terminui skolininkei sprendimą įvykdyti geruoju, tačiau tai savaime neleidžia daryti išvados, kad šia nutartimi teismas išsprendė klausimą dėl sprendimo nevykdymo padarinių – baudos skyrimo. Teismas toje nutartyje pasisakė tik dėl vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo, nurodydamas, kad teisėtą pagrindą vykdomajam raštui išduoti sudaro teismo įsitikinimas teismo sprendimo įsiteisėjimu, taigi teismas aiškiai nurodė, kokias aplinkybes jis vertino, spręsdamas dėl vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo, – sprendimo įsiteisėjimą. Tačiau nutartyje nevertintas nei sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo faktas, juolab neanalizuotos sprendimo neįvykdymo priežastys ir dėl to nepadaryta jokių teisinių išvadų, nes šie klausimai nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko.
30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad priimant nutartį taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirti baudą, turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021). CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019). Pagal kasacinio teismo praktiką, bauda skolininkui už sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą skiriama kaltės pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019; 2022 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-1075/2022), taigi teismas, spręsdamas dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių (baudos skyrimo) taikymo, turėtų vertinti, ar sprendimas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, ar nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą ir sudarančių pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo.
31. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo kaip teismo precedentu remtis suinteresuotų asmenų rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017, kurioje išaiškinta, kad tais atvejais, kai sprendime dėl ginčo esmės yra nurodyti tokio sprendimo nevykdymo padariniai, antstolis gali priverstinai vykdyti šią sprendimo dalį dėl baudos išieškojimo, t. y. konstatuoti periodus, kai teismo sprendimas apima trunkamojo pobūdžio veiksmus, kuriais skolininkas nevykdo šio sprendimo, ir apskaičiuoti bei išieškoti baudas. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017 buvo kitokios faktinės aplinkybės, nes toje byloje pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo konstatuota, kad teismo sprendimas, įpareigojantis atsakovus atlikti tam tikrus veiksmus (susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), yra neįvykdytas, ir nutarta skirti skolininkams baudą, t. y. sprendimo nevykdymas buvo patvirtintas teismo procesiniu sprendimu. Antstolis atliko vykdymo veiksmus būtent pagal šią teismo nutartį išduoto vykdomojo rašto pagrindu. Antra, pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais dėl teismo precedento kaip teisės šaltinio, precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai), be kita ko, atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju suinteresuotų asmenų nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateiktas aiškinimas nėra patvirtintas vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje, priešingai, vėlesnėje praktikoje užimta griežtesnė pozicija dėl teisminės kontrolės būtinumo sprendžiant dėl sprendimo nevykdymo padarinių taikymo, be to, į tai orientuoja ir pirmiau šioje nutartyje aptartas nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo teisinis reglamentavimas. Remiantis šiais argumentais, suinteresuotų asmenų pozicija, kad šiuo atveju antstolis turėjo teisę pats nuspręsti dėl pagrindo taikyti baudą buvimo, apskaičiuoti taikytinos baudos dydį ir nurašyti lėšas nuo pareiškėjos sąskaitos, pripažintina nepagrįsta.
32. Nagrinėjamu atveju antstolis su prašymu taikyti teismo sprendime numatytas sprendimo nevykdymo pasekmes – baudą – į teismą nesikreipė, taigi baudos skyrimo klausimas teisme nebuvo sprendžiamas ir teismo nutarties dėl baudos skolininkei taikymo priimta nėra. Nesant atitinkamo teismo procesinio sprendimo, antstolio 2022 m. gegužės 31 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis patvarkė nurašyti nuo skolininkės banko sąskaitos 5950 Eur baudos sumą ir palūkanas teismo vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, laikytinas priimtu viršijant antstoliui priskirtą kompetenciją (CPK 771 straipsnio 2 dalis), todėl yra neteisėtas ir dėl to naikintinas.
33. Pripažinus neteisėtu 2022 m. gegužės 31 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat naikintina ir patvarkymo dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria yra apskaičiuotos vykdymo išlaidos, susijusios su 5950 Eur ir skaičiuojamų palūkanų išieškojimo vykdymu.
34. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų tenkintinas iš dalies, pripažįstant neteisėtu ir naikintinu antstolio R. V. 2022 m. gegužės 31 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. gegužės 31 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria yra apskaičiuotos vykdymo išlaidos už piniginio išieškojimo vykdymą; kita skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (CPK 185 straipsnis, 513 straipsnio 1 dalis).
35. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nurodytus motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos priimamam teismo procesiniam sprendimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
36. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos (skolininkės) ir suinteresuotų asmenų (išieškotojų) interesai yra akivaizdžiai priešingi, ir tai sudaro pagrindą spręsti dėl jų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys pateikė prašymus atlyginti išlaidas už advokatų suteiktas teisines paslaugas, pridėjo šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų patenkintas iš dalies, t. y. teismo procesinis sprendimas iš dalies priimtas vienos ir iš dalies kitos šalies naudai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), teismo vertinimu, teisingumo ir protingumo principus atitiktų sprendimas bylinėjimosi išlaidų šalims neskirstyti ir jų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 443, 510, 512–513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl antstolio R. V. veiksmų tenkinti iš dalies.
Panaikinti antstolio R. V. 2022 m. gegužės 31 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. gegužės 31 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria yra apskaičiuotos vykdymo išlaidos už piniginio išieškojimo vykdymą.
Kitą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundo dėl antstolio R. V. veiksmų dalį atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.