Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-04-19 · Civilinė byla Nr. 2-715-196/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-19
Bylos Nr.
2-715-196/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02450-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Pareiškėjas
A. B.
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-715-196/2017 (S)Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02450-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, civilinėje byloje Nr. A2-1122-580/2017 pagal ieškovo A. B. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1517-345/2014 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neteisėtos įtakos darymo bei žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. B. pateikė prašymą, kuriame prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1517-345/2014 bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priimti nutartį apie atsakovo institucijų instancine tvarka organizuoto nusikalstamo susivienijimo veiką sufabrikavus ir bandžius realizuoti ieškovui baudžiamąją bylą Nr. I-5-840/2013, siekiant neatlyginti ieškovui ir ieškovo artimiesiems padarytą turtinę bei neturtinę žalą. Taip pat prašė pranešti generaliniam prokurorui. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimu buvo atmestas ieškovo ieškinys Lietuvos Respublikai dėl 741 215,53 Eur žalos, padarytos neteisėtais atsakovo Lietuvos Respublikos institucijų instancine tvarka organizuoto nusikalstamo susivienijimo sufabrikuotoje ir bandytoje realizuoti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. I-5-840/2013. Sprendimas paliktas nepakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu panaikino Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. apkaltinamąjį nuosprendį ieškovo atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. I-5-840/2013 ir priėmė išteisinamą nuosprendį pripažinęs ieškovą nepadarius nusikaltimo ar baudžiamo nusižengimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. bei 2016 m. spalio 12 d. nutartimis atsisakė priimti pareiškėjo A. B. kasacinius skundus. Teigė, kad dėl minėtų aplinkybių civilinės bylos Nr. 2-1517-345/2014 procesas turi būti atnaujintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punkte numatytais pagrindais, nes paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovo bylos nagrinėjimo metu. Panaikintas kaip neteisėtas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1517-345/2014. Paaiškino, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-1007/2014 buvo nustatyta, kad įvertinama, jog ikiteisminis tyrimas ieškovui baudžiamoje byloje Nr. I-5-840/2013 buvo pradėtas pagrįstai ir dėl to nebuvo turtinės ir neturtinės žalos sunkesnių padarinių ir ši aplinkybė CPK 18 straipsnio pagrindu tapo įsiteisėjusia ir vykdytina tiek civilinėje byloje Nr. 2-3495-464/2013, tiek civilinėje byloje Nr. 2-1517-345/2014. Ieškovui negalėjo būti žinoma, jog ateityje bus priimtas išteisinamasis nuosprendis. Taip pat ieškovui negalėjo būti žinoma, jog atsakovės Lietuvos Respublikos teritorijoje veikia organizuotas instancine tvarka nusikalstamas susivienijimas, kuris neiškels baudžiamosios bylos asmenims – teisėjams, atsakingiems už baudžiamosios bylos Nr. I-5-840/2013 iškėlimą. Teigė, jog minimos aplinkybės paaiškėjo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2016 m. spalio 12 d. priėmus nutartį, kuria paliktas galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. išteisinamasis nuosprendis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovo A. B. prašymą atmetė.Teismas nustatė, kad ieškovas A. B. pateikė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1517-345/2014. Minimoje byloje ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) pripažinti, kad Panevėžio apygardos teismas ir teisėjas A. G. 2011 m. liepos 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00035-10 pažeidė ieškovo teises; 2) priteisti iš atsakovo 741 215,54 Eur turtinės ir neturinės žalos; 3) sprendimo vykdymą pavesti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė ne tik neteisėtų veiksmų, bet ir žalos atsiradimo fakto. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-5-245/2016, panaikino Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-840/2013 (proceso Nr. 1-01-2-00035-2010-5) (CPK 178 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 336 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos. Taigi Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. birželio 23 d., t. y. nuo jo paskelbimo momento. Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendis pareiškėjui buvo išsiųstas 2016 m. birželio 28 d. (CPK 178 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, apie tai, kad Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje 2016 m. birželio 23 d. išteisinamuoju nuosprendžiu panaikino Kaišiadorių rajono apylinkės 2013 m. sausio 24 d. nuosprendį, pareiškėjui turėjo būti žinoma jau 2016 m. birželio 23 d., t. y. išteisinamojo nuosprendžio paskelbimo metu. Teismas, vadovaudamasis CPK 73-74 straipsniuose nustatytomis terminų skaičiavimo taisyklėmis, padarė išvadą, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą suėjo 2016 m. rugsėjo 23 d. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą teisme gautas tik 2016 m. gruodžio 12 d. (ant voko, kuriuo buvo atsiųstas prašymas nurodyta 2016 m. gruodžio 7 d. data), konstatavo, kad jis pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą. Teismas pažymėjo, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytas trijų mėnesių terminas taip pat praleistas, net jeigu teismas terminą skaičiuotų nuo 2016 m. birželio 28 d. – nuo to momento, kada pareiškėjui Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. išteisinamasis nuosprendis buvo išsiųstas faksu.Teismas papildomai pažymėjo, jog nors pareiškėjas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. išteisinamąjį nuosprendį skundė kasacine tvarka, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą, tačiau aplinkybė, jog pareiškėjas tikėjosi bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo 3 mėnesių termino pradžią skaičiuoti nuo kasacinio teismo atsisakymo priimti skundą, kadangi pareiškėjas savo teises, manydamas esant jas pažeistas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punkto pagrindais, turi teisę ginti nepriklausomai nuo kasacijos galimybės byloje. Iš prašymo atnaujinti procesą turinio teismas nustatė, kad teikdamas kasacinius skundus ieškovas tikėjosi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pradės ikiteisminį tyrimą teisėjams, kurie dalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime. Teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje atliekami procesiniai veiksmai negali tiesiogiai sąlygoti žalos ieškovui atlyginimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškėjas nepateikė jokio prašymo pirmosios instancijos teismui, nenurodė dėl kokių priežasčių šį 3 mėnesių terminą praleido ir nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Teismas neturi pagrindo prašyti pateikti papildomų duomenų dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, kadangi tai neatitiktų ieškovo pozicijos dėl termino skaičiavimo pradžios.Teismas taip pat atkreipė pareiškėjo dėmesį, jog jis prašymą atnaujinti procesą grindžia tuo, kad naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, t. y. kad Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 23 d. panaikins Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendį, kuris buvo pagrindas priimant sprendimą šioje byloje. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo prašymo turiniu bei procesiniais sprendimais, priimtais šioje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimas, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis) nustatė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendis nebuvo pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimti procesiniai sprendimai šioje byloje. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas šioje byloje prašė priteisti 741 215,54 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo, o ne dėl Kaišiadorių rajono apylinkės ir Kauno apygardos teismo priimtų procesinių sprendimų, kuriais grindžia proceso atnaujinimo pagrindą. Teismo vertinimu, nors baudžiamosios bylos procesas turi įtakos šios civilinės bylos nagrinėjimui, tačiau ši įtaka nėra esminė. Šioje civilinėje byloje ieškovas prašo atlyginti žalą ne dėl jo netesėto suėmimo, o dėl to, kad neteisėtai suėmus ir atlikus kratą, nebuvo patenkintas ieškovo skundas pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Tiek Vilniaus apygardos teismo sprendime, tiek Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje aiškiai išdėstyti teismo motyvai dėl žalos atsiradimo sąlygų įrodymo, išanalizuoti ikiteisminio tyrimo metu priėmusių sprendimus asmenų veiksmai bei patvirtinta, jog ieškovas neįrodė žalos atsiradimo fakto bei jos dydžio, pažymėta, jog tarp pareigūnų veiksmų ir patirtos žalos nėra priežastinio ryšio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas prašymą teikia praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą ir neįrodęs CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, ieškovo prašymą atmetė (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį ir procesą civilinėje byloje Nr. 2-1517-345/2014 atnaujinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino pareikšti prašymą atnaujinti procesą, neteisingai įvertino aplinkybes, nes neatsižvelgė į tai, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendis galėjo būti apskųstas kasaciniu skundu ir prašymas atnaujinti procesą nebūtų nagrinėjamas iki tol, kol nebūtų išnagrinėtas kasacinis skundas. Atsižvelgiant į tai, termino paduoti prašymą atnaujinti civilinį procesą pradžia yra 2016 m. rugsėjo 23 d., o pabaiga 2016 m. gruodžio 23 d.Prašymą atnaujinti procesą išnagrinėjusi teisėja J. M. Strumskienė yra šališka ir šioje civilinėje byloje veikė kartu su atsakovo atstovais.Pirmosios instancijos teismas neteisingai teigia, kad sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimui neturėjo įtakos baudžiamosios bylos išnagrinėjimas, nes neteisėtų ir nusikalstamų teisėjų veiksmų nebuvo galima įrodyti iki apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje išteisinamojo nuosprendžio priėmimo. Tik tuomet, kai buvo išteisintas A. B., galima įrodyti nusikalstamus teisėjų veiksmus pirmosios instancijos teismo teisėjui A. G. priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsakovė nurodė, jog visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis. Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjo A. B. atskirojo skundo argumentai pagrįsti subjektyvia pareiškėjo nuomone, neatitinkantys suformuotos teismų praktikos, nesudarantys pagrindo panaikinti teisėtos ir pagrįstos skundžiamos nutarties.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, todėl byla nagrinėjama pagal atskirajame skunde ir atsiliepime į jį šalių nurodytus argumentus.

Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, CPK 6 straipsniu, pagrindinė teismo funkcija – teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2007).BPK 336 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010), kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka 2016 m. birželio 23 d. buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1A-5-245/2016 ir priimtas apeliantą išteisinantis nuosprendis. Šis nuosprendis įsiteisėjo nuo jo priėmimo dienos ir tapo privalomas.Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendis galėjo būti apskųstas kasaciniu skundu ir dėl to apeliantas negalėjo reikšti prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1517-345/2014, yra atmestini. Teisinis pagrindas apeliantui A. B. realizuoti savo teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą byloje, kurioje pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, kilo 2016 m. birželio 23 d., priėmus apeliantą išteisinantį nuosprendį, ir baigėsi po trijų mėnesių, tai yra 2016 m. rugsėjo 23 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje pateikta išvada, kad apeliantas A. B. praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą pareikšti.

Dėl civilinės bylos atnaujinimo pagrindų

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi apeliantas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus.Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino naujos aplinkybės paaiškėjimo klausimą, nes tik tuomet, kai buvo išteisintas A. B., galima įrodyti nusikalstamus teisėjų veiksmus pirmosios instancijos teismo teisėjui A. G. priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šis apelianto argumentas nepagrįstas. Apeliantas A. B. civilinėje byloje Nr. 2-1517-345/2014 prašė atlyginti žalą dėl to, kad neteisėtai suėmus ir atlikus kratą, nebuvo patenkintas ieškovo skundas pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1517-345/2014, kuriame pateiktas ikiteisminio tyrimo metu minėto procesinio veiksmo teisinis vertinimas, nepadarė įtakos Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. išteisinamojo nuosprendžio, kuriuo A. B. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 232 straipsnį (nepagarba teismui), priėmimas.Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1517-345/2014, taip pat ir Lietuvos apeliacinis teismui 2015 m. gegužės 20 d. nutarčiai, kuria minėtas sprendimas paliktas nepakeistas, turėjo įtakos Kaišiadorių rajono apylinkės teismo tuo metu dar neįsiteisėjęs 2013 m. sausio 24 d. apkaltinamasis nuosprendis.

Dėl teisėjos šališkumo

Nagrinėjamoje byloje apeliantas teigia, kad bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme nebuvo užtikrinta jo teisė į nešališką teismą. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje užtikrinta asmens teisė į nešališką ir nepriklausomą teismą. Konstitucinis Teismas 2001-02-12 nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga.Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėjos galimo šališkumo klausimas apelianto iškeliamas tik apeliacinės instancijos teisme, kartu pripažįstant, kad aplinkybės, kuriomis grindžiamas teiginys apie teisėjos tariamą šališkumą, apeliantui buvo žinomos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliantas, turėdamas teisę ir galimybę reikšti nušalinimą teisėjai pirmosios instancijos teisme, nepasinaudojo šia teise, o tai suponuoja išvadas, kad jis pats nevertino, jog yra tam pagrindas, bei kad apeliantas klausimą dėl teisėjos šališkumo iškelia nesilaikydamas CPK 68 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Todėl apelianto argumentai dėl teisėjos šališkumo atmestini.Atskirai pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012; kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą (prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus, proceso atnaujinimo pagrindus), nepažeidė apelianto teisės į nešališką teismą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Kiti atskirojo skundo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Konstantinas Gurinas