Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1361-1122/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-07-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2021-03-31Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-24
Bylos Nr.
1-1361-1122/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20927-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė
Kaltinamasis
T. B.
Nukentėjusysis
K. M., Ž. J.
Advokatai
Artūras Melisiakas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1361-1122/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20927-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.26.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,dalyvaujant prokurorei Ivetai Vaivadienei,kaltinamajam T. B. (T. B.), jo gynėjui advokato padėjėjui Artūrui Melisiakui,nukentėjusiajam K. M.,nukentėjusiajam Ž. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B. (T. B.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998 m. kovo 10 d. nuosprendžius pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 118 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė (bausmė atlikta 2001 m. lapkričio 14 d.);

2) Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė (bausmė atlikta 2014 m. gegužės 9 d.);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir jam skirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant dirbti po 30 valandų per mėnesį (bausmė atlikta 2019 m. vasario 11 d.);

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 3 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti ir visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nesilankyti bare ,,11 metrų baras“, nebendrauti su nukentėjusiuoju ir atlyginti arba pašalinti turtinę žalą per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (bausmė šiuo metu vykdoma),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis 2019 m. gegužės 20 d. apie 1.47 val. viešoje vietoje – prie picerijos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), stebint kitiems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,98 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarp picerijos lankytojų kilusio konflikto metu be priežasties ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu tyčia sudavė K. M. per smakrą, padarydamas pastarajam pjautinę žaizdą smakre, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, vijosi nuo jo bėgantį K. M., po ko pastarąjį apginti bandžiusiam Ž. J. mosuodamas minėtu įrankiu sudavė į kairę ranką ir šlaunį, padarydamas pjautines žaizdas kairiajame dilbyje ir kairėje šlaunyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiai įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais T. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis T. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad išėjo parūkyti iš picerijos su R. V. (R. V.) ir kaltinamajam pasirodė, kad jam (R. V.) kažkas per pakaušį smogė. Nesuprasdamas, kas vyksta, pradėjo jį (R. V.) ginti. Tai vyko 2019 m. gegužės 20 d. Jokio peilio su savimi neturėjo, tik raktus, kuriuos ir teismo posėdžio metu turi, buvo su sportiniais rūbais ir laikė raktus rankose. Kai pareigūnai jį sulaikė, jokio peilio nebuvo. Įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (apie 2 promiles nustatė). Įvykiui turėjo įtakos jo neblaivumas. Lanko anoniminių alkoholikų klubą, tam, kad atsikratytų šios priklausomybės. Nurodė, kad gynė draugą, nes pamanė, kad K. M. užpuolė jo draugą. Aplinkui buvo daug žmonių, tačiau neatsimena, kas ką darė. Nežino, iš kur nukentėjusiesiems pjautinės žaizdos, turėjo su savimi tik raktus. Sužalojimai nustatyti ir padaryti, pripažįsta, kad jis juos padarė. Buvo išėję parūkyti nemažai žmonių. Jie galėjo matyti visą įvykį. Tuo metu suprato, kad tai ne privati aplinka, kad tai yra vieša vieta. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) picerijoje (duomenys neskelbtini). Konfliktas kilo tarp R. ir kitų lankytojų. Vėliau, jau kai jį sulaikė, išaiškėjo, kad prie tualeto buvo kilęs kažkoks nesusipratimas ir vėliau viskas lauke prasitęsė. Jis gindamas savo draugą sudavė K. M. Kodėl sudavė Ž. J., negalėjo paaiškinti. Mano, kad jam tuo metu grėsė pavojus, jam reikėjo gintis. Buvo sušaukta „mes pareigūnai, susidorosime“. Jis tuomet galvojo, kad ne tik draugą, kuris yra žemesnis, reikia ginti, bet ir save. Jį patį vėliau sudorojo pareigūnai sulaikymo metu ir suėmimo vietoje. Nukentėjusieji kaltinamajam taip pat sudavė smūgius. Sulaikymo metu jį patį sužalojo. Jis nesipriešino sulaikomas. Taip elgėsi, nes pribėgo nukentėjusieji ir pasakė, kad jie savi. Nukentėjusieji atvykusiems pareigūnams patarė susidoroti su juo. Dėl sužalojimų kreipėsi į medikus. Tie sužalojimai padaryti ne įvykio metu, o po įvykio. Su pareikštais civiliniais ieškiniais yra susipažinęs. Nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dydžiai per dideli, todėl turėtų būti sumažinti. Ne tiek ir tos žalos buvo pridaryta ir jis tiek neuždirba, kad galėtų atlyginti tokio dydžio ieškinius. Nukentėjusiuosius įvykio metu matė pirmą kartą. Prie raktų prikabintas įrankis nagams kirpti. Jame nėra peiliuko, bet aštru. Bausmės vykdymas jam anksčiau buvo atidėtas prieš 4 mėnesius iki įvykio. Buvo supažindintas su įpareigojimais. Pažeidė įpareigojimus, gailisi, kad išėjo iš namų. Vieną kartą išėjo iš namų. Dabar jau nebevartoja alkoholio. Nemažai laiko praėjo, ne visas įvykio aplinkybes tiksliai prisimena.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei ir jo gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 20 d. įtariamuoju apklaustas T. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2019 m. gegužės 19 d. vėlai vakare jis vienas atėjo į piceriją (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atėjo tiesiog praleisti laiką. Picerijoje jis sutiko savo kaimyną R. V. (V.), kuris buvo dar su kažkokiu vaikinu, kurį kaltinamasis pažįsta tik iš matymo, vardu O. Kaltinamasis atsisėdo prie jų staliuko, gėrė alų. Ką gėrė kiti, nestebėjo. Picerijoje buvo iki vėlumos, kiek buvo laiko, pasakyti negali. Pabuvęs picerijoje, jis nutarė išeiti, išėjo vienas, paskui jį išėjo dar kažkas. Lauke jis parūkė ir ėjo namo. Kur tuo metu buvo R. ir O., jis nežino. Jis perėjo gatvę, ėjo namo ir netoli restorano ,,Hesburger“ jį pasivijo policijos pareigūnai, pargriovė ant žemės ir pradėjo jį spardyti kojomis. Kai jis paklausė, už ką su juo taip elgiasi, pareigūnai dar labiau pradėjo jį spardyti, panaudojo specialiąją priemonę ,,Taser“. Po to jis buvo sulaikytas ir pristatytas į 1-ajį policijos komisariatą. Tą dieną jis buvo apsirengęs sportiniu kostiumu, juodos spalvos, galimai turėjo akinius nuo saulės, bent jau dienos metu šiuos turėjo. Dar prie jo buvo piniginė su pinigais ir dokumentais. Jokio peilio prie savęs neturėjo. Išeidamas iš picerijos jis jokio peilio nepaėmė. Jokiame konflikte ar muštynėse jis nedalyvavo, nieko nemušė ir jo niekas iš picerijos lankytojų nemušė (2 t., b. l. 13).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 18 d. įtariamuoju apklaustas T. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad picerijoje jam su R. V. išėjus parūkyti, jo akivaizdoje nepažįstamas vyras R. V. sudavė ranka per galvą iš nugaros. Kaip vėliau sužinojo, konfliktas tarp R. V. ir nukentėjusiųjų prasidėjo picerijos viduje prie tualeto. R. V. jam vėliau papasakojo, kad prie tualeto stovėjo nemažai asmenų, kurie nepraleidinėjo šio į tualetą ir kabinėjosi. Kas konkrečiai kabinėjosi, jis nežino. Po to, kai V. lauke nepažįstamas vyras trenkė per galvą, jis pradėjo vyrą stumti, kad šis daugiau nemuštų R. V., o tuomet ant jų puolė daug vyrų. Apibūdinti vyrų, kurie juos užpuolė, negali. Apibūdinti vyrą, kuris R. V. trenkė per galvą, negali. Po to, kai kilo konfliktas lauke, kai jis bandė apginti R. V., jis niekam jokių smūgių nesudavė, prie savęs jokio peilio neturėjo, su savimi turėjo tik raktus nuo buto. Ar jis bandė ką nors pagauti iš užpuolikų automobilių stovėjimo aikštelėje, neatsimena. Paskui jis, R. V. ir O. nuėjo link namų, perėjo gatvę ir buvo sulaikyti prie netoli restorano (duomenys neskelbtini) esančių garažų. Kai juos sulaikė uniformuoti policijos pareigūnai, pribėgo nukentėjusieji ir pradėjo juos mušti, mušė rankomis ir kojomis, rėkė, kad neva yra savi. Jis buvo sulaikytas, o po to, kai buvo paleistas iš areštinės, iš savo pažįstamų sužinojo, kad vyrai, kurie jį mušė, t. y. nukentėjusieji, po valandos nuo konflikto vėl sėdėjo picerijoje. Tą faktą jis sužinojo iš vyro, vardu V. K. (2 t., b. l. 17–19).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 21 d. liudytoju apklaustas K. M. parodė, kad 2019 m. gegužės 19 d. apie 21 val. jis su Ž. J. atėjo į piceriją (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Kartu buvo jo draugė A., kuri po poros valandų išėjo. Picerijoje jie sėdėjo viduje, valgė, bendravo tarpusavyje. Buvo prisėdęs vyriškis, kuris visų lankytojų atžvilgiu elgėsi labai draugiškai, prisėsdamas prie bet kurio staliuko. Maždaug iki 2019 m. gegužės 20 d. apie 1 val. picerijoje nieko ypatingo nevyko. Apie 1 val. prie jo su Ž. prisijungė dar vienas bendras pažįstamas A., pavardės nežino. Jam (K. M.) einant su ,,draugišku“ vaikinu į lauką parūkyti, pastarajam prie pat išėjimo durų lauke vaikinas su pilku megztiniu sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą. Jis matė tik vieną smūgį, nuo kurio vaikinas nukrito. Išėjęs į lauką jis bandė žodžiu raminti mušeiką. Jis ėjo paskui ,,draugišką“ vaikiną. Eidamas link mušeikos, jis pajuto smūgį į smakrą, bet pradžioje net nesuvokė, kas tai buvo. Tada pamatė prieš save stovinti aukštą vyrą juodu sportiniu kostiumu, kurio rankoje buvo peilis. Peilį tikrai matė, vyras šį laikė dešinėje rankoje, bet apibūdinti negali. Tada jis suprato, kad smakras jam buvo prapjautas peiliu. Tuo metu prie juodu sportiniu kostiumu apsirengusio vyro stovėjo ir neaukšto ūgio vaikinas, apsirengęs rožinės spalvos marškinėliais, ir šie abu pradėjo pulti jį ir žodžiais, pasakydami ,,ką Jūs čia, mentai, veikiat?“ bei pradėjo artintis prie jo, o jis pradėjo bėgti aplink automobilį, norėdamas nuo vyrų pasislėpti. Bėgdamas nuo užpuolikų, jis A. paprašė telefono ir paskambinęs 112 iškvietė pagalbą. Kai stovėjo atokiau nuo užpuolikų, matė, kad atvyksta policija, pareigūnams nurodė kryptį, link kur nubėgo užpuolikai. Vaikinas rožinės spalvos marškinėliais jam jokių smūgių nesudavė, tik bandė. Jis asmeniškai niekam jokių smūgių nesudavė. Kaip buvo sužalotas Ž., pasakyti negali, neatsimena, nes buvo labai susijaudinęs. Iš įvykio vietos Greitoji medicinos pagalba jį nuvežė į Žalgirio ligoninę. Dėl civilinio ieškinio apsispręs vėliau (1 t., b. l. 43).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 21 d. liudytoju apklaustas Ž. J. parodė, kad 2019 m. gegužės 19 d. apie 21 val. jis su K. M. atėjo į piceriją, esančią (duomenys neskelbtini). Taip pat su jais buvo K. draugė A., kuri atėjo kartu, bet po poros valandų išvažiavo. Jie visi sėdėjo picerijos viduje. Iki 2019 m. gegužės 20 d. apie 1.45 val. nieko ypatingo nevyko, jie valgė. Apie 1 val. atvažiavo jų draugas A. J. Kai K. su A. išėjo į lauką parūkyti, jis liko picerijoje vienas ir pastebėjo, kaip vienas neaukšto ūgio vaikinas, apsirengęs tamsios spalvos džemperiu, buvo su vyriška rankine, sudavė 5-6 smūgius kumščiu į veidą jam nepažįstamam vaikinui, kuris picerijoje elgėsi labai draugiškai, prisėsdavo prie visų staliukų, bendraudavo, taip pat buvo prisėdęs ir prie jų staliuko. Po suduotų smūgių minėti asmenys išėjo į lauką. Tada jis pastebėjo, kad vyksta kažkoks konfliktas lauke prie įėjimo (iš (duomenys neskelbtini) pusės). Jo pažįstama K., kuri dirba picerijoje administratore, pirma išėjo į lauką, o iš paskos išėjo ir jis. Kai išėjo, lauke vyko kažkoks žodinis konfliktas tarp 4-5 asmenų, o jie (Ž. J. ir kiti) tuo metu stovėjo picerijos lauko terasoje. Vykstant žodiniam konfliktui, jis pastebėjo, kad K.aukštas vyras, apsirengęs juodos spalvos sportiniu kostiumu, mostelėjęs ranka peiliu prapjovė smakrą. Jis tikrai matė peilio geležtę, maždaug 10-15 cm ilgio, be to, girdėjo žodžius „Jūs, mentai, ką Jūs čia darot?“, kuriuos pasakė aukštas, sportiniu kostiumu apsirengęs vyras. Šalia pastarojo tuo metu buvo dar du vaikinai, vienas su rožinės spalvos marškinėliais, kitas su tamsios spalvos džemperiu. Po to, kai K. buvo prapjautas smakras, K. pradėjo bėgti nuo aukštojo vyro aplink automobilį, o tas vyras norėjo K. pasivyti, laikydamas rankoje peilį. Bėgdamas nuo aukštojo vyro, K. dar bandė skambinti bendrosios pagalbos numeriu. Jis kartu su A. pribėgo prie K., norėdamas šį apginti, pastarasis jau buvo automobilių stovėjimo aikštelės viduje. Tuo metu aukšto ūgio vyras su juodu sportiniu kostiumu peiliu pradėjo mosikuoti prieš juos, bandydamas kuriam nors iš jų įdurti. Jis vyrą atstūmė, o šis jam peiliu prapjovė kairės rankos dilbį ir pradėjo šalintis link (duomenys neskelbtini) namų didėjančia tvarka, link ,,BIG“. Jis bėgo paskui, kad nepamestų iš akiračio. Stovėjimo aikštelės pabaigoje vyras staiga atsigulė ant nugaros, kas jam buvo netikėta, tad vengdamas pargriūti, jis vyrą peršoko, be to, matė, kad vyras vis dar turi rankoje peilį, kuriuo jam dar kartą bandė suduoti. Šokdamas per vyrą pajuto, kad jam buvo įdurta į dešinės kojos šlaunį iš galo. Tada jis nuo vyro atsitraukė, grįžo į piceriją ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Ką darė vaikinas su rožinės spalvos marškinėliais, jis nematė. Po įvykio buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę, paskui kreipėsi į savo polikliniką (Šeškinės). Dėl civilinio ieškinio apsispręs vėliau (1 t., b. l. 54).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 31 d. liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad 2019 m. gegužės 20 d. apie 1 val. jis vienas atvyko į piceriją (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), susitikti su draugais Ž. J. ir K. M., kurie jau buvo picerijoje. Picerijoje dirbo Ž. draugė K. Picerijoje jis išgėrė vieną alkoholinį kokteilį. Jam su K einant parūkyti, o Ž. likus viduje ir besikalbant su K., viduje prasidėjo kažkoks konfliktas. Jis matė, kad į lauką išstumiamas vaikinas, lygtai vardu M., kuris prieš tai buvo priėjęs prie jo, norėdamas susipažinti ir pabendrauti. Su pastaruoju jis pasikalbėjo neilgai ir su K., kaip sakė, išėjo parūkyti. Dar atkreipė dėmesį, kad M. picerijos viduje vaikinas, apsirengęs pilku džemperiu, sudavė smūgius į galvos sritį, bet į tai jis su K. didelio dėmesio nekreipė. Kiek buvo suduota smūgių, nepasakys. Jiems berūkant, jis lauke pastebėjo aukštą vaikiną, apsirengusį juodu sportiniu kostiumu, kuris atsirado tuomet, kai M. buvo išstumtas iš picerijos. Kas tiksliai išstūmė M., jis nežino, neatkreipė dėmesio. Tuomet, kai rūkė, lauke prie picerijos susirinko daug žmonių ir kažkas iš šių atpažino K. ir Ž., bet jis negali tiksliai pasakyti, ar Ž. jau buvo išėjęs į lauką. Jis girdėjo, kad kažkoks vyras pasakė ,,mentai“. Po šių žodžių vaikinas juodu sportiniu kostiumu puolė K. ir jis šio vaikino rankoje pamatė peilį, bet nepastebėjo, iš kur asmuo tą peilį ištraukė. Peilis tikrai buvo ne iš picerijos, buvo sulankstomas. K. pradėjo atsitraukinėti nuo vaikino juodu kostiumu, apibėgdamas aplink automobilį jo klausė, ar jis turi telefoną. Tuomet šis vyras sekiojo paskui K. K. bėgo kraujas iš smakro. Jis surinko 112 ir padavė K. telefoną. Girdėjo, kad K. kalbėjo neilgai, trumpai apibūdinęs situaciją. Tuo metu jis bandė sustabdyti K. užpuolusį vaikiną, bandydamas šį griebti tai už rūbų, tai už peilio. Paskui lauke pamatė Ž., bet negali pasakyti, ar šis ką tik išėjo iš picerijos, ar jau buvo lauke kurį laiką. Ž. bandė sustabdyti vyrą juodu kostiumu, kuris mosikavo peiliu ir neleido niekam prie savęs artintis. Jis išgirdo K. arba Ž. žodžius ,,guldom“ ir vyras juodu kostiumu atsigulė ant žemės, pastarojo rankoje jis matė peilį, kuriuo šis mosikavo bei rėkė, grasindamas susidoroti. Kokius žodžius tiksliai sakė, jis neatsimena. Viskas vyko netoli (duomenys neskelbtini). Jis matė, kad Ž. šoko, bet ką šis norėjo padaryti, jis nežino, nematė, ar pastarajam buvo įdurta. Lygtai Ž. peršoko per vyrą juodu kostiumu, o šis atsikėlė ir mosikuodamas peiliu išbėgo į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį, kur kelis kartus pats buvo nukritęs. Paskui į tą kelią išbėgo vaikinas su rožinės spalvos marškinėliais ir lygtai vaikinas, apsirengęs kažkokiu pilku rūbu. Kai vaikinas juodu kostiumu pabėgo į (duomenys neskelbtini) g., jis pamatė, kad Ž. grįžta į piceriją, K. bandė vytis besišalinančius vaikinus, o jis bėgo atgal prie picerijos, kur matė jau atvykstančius policijos automobilius su švyturėliais, norėdamas prašyti pagalbos sulaikyti pasišalinusius, kuriuos vijosi vienas K. Tada jis pamatė prie įėjimo į piceriją gulintį Ž., kuriam bėgo kraujas ir iš rankos, ir iš kojos. Jis mano, kad Ž. ranka buvo sužalota šiam bandant sulaikyti vaikiną juodu kostiumu po to, kai pastarasis sužalojo K. Pats Ž. jam pasakė, kad į koją gavo tuomet, kai šoko ar peršoko per vaikiną juodu kostiumu. Kai atvyko pareigūnai, jis šiems ranka parodė, kur šalinasi mušeikos, pats bėgo pas K., kuris vijosi, o pareigūnai bėgo paskui jį. Pabėgęs kurį atstumą, jis užduso ir sustojo, todėl, kaip buvo sulaikyti 2 vaikinai (juodu kostiumu ir pilkais rūbais), jis nematė. Vaikinas rožinės spalvos marškinėliais pats sugrįžo prie picerijos, bet kuriuo metu grįžo, jis pasakyti negali. Po to, kai buvo sulaikyti du vaikinai, jis su K. grįžo prie picerijos, vaikinas rožinės spalvos marškinėliais sėdėjo picerijos lauko terasoje, keikėsi necenzūriniais žodžiais pareigūnų atžvilgiu. Jis taip pat nukentėjo nuo vaikino su peiliu, kuomet šis lakstė paskui K., o jis bandė juos kaip nors skirti. Nukentėjo nuo to, kad asmuo į visas puses mosikavo peiliu. Specialiai jam durta nebuvo. Buvo nedidelis, negilus pjūvis ant nugaros (nuotrauką išsiuntė el. paštu) ir įbrėžimas ant rankos. Jis patyrė nedidelį fizinį skausmą, bet į teismo medicinos ekspertus nesikreipė ir nesikreips, į polikliniką taip pat nesikreipė (1 t., b. l. 91–92).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 16 d. liudytoju apklaustas M. S. parodė, kad 2019 m. gegužės 19 d. apie 20-22 val. jis su savo pažįstamu S., kurį sutiko atsitiktinai, kitų duomenų nežino, kontaktų neturi, atėjo į piceriją (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Jis jau buvo išgėręs ir dar gėrė picerijoje. Kiek atsimena, picerijoje bendravo su daugeliu asmenų, prisėsdamas tai prie vieno, tai prie kito stalo, gėrė. Kadangi buvo labai girtas, blogai atsimena, kas įvyko picerijoje, pamena, kad kilo kažkokia sumaištis, bet dėl ko, nežino ir neatsimena. Pamena, kad buvo nuvežtas iš picerijos į ligoninę, kur jį apžiūrėję gydytojai nustatė žandikaulio sumušimą, jokie kaulai lūžę nebuvo. Kurioje ligoninėje buvo, neatsimena, namo grįžo taksi automobiliu. Kadangi žala jo sveikatai nepadaryta, niekam jokių pretenzijų neturi. Jeigu picerijoje buvo sumuštas, pasakyti, kas jį sumušė, negali, nes nieko neatsimena dėl girtumo. Atsisako būti pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 94).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 20 d. liudytoja apklausta K. R. parodė, kad 2019 m. gegužės 20 d. apie 1.50 val. restorane (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tarp nepažįstamo asmens (kuriam vėliau, kaip jis sakė, buvo išmušti du dantys) įvyko žodinis konfliktas su kitu rusakalbiu asmeniu (apie 170 cm ūgio, dėvėjo kepurę, tamsios spalvos drabužius, vėliau buvo sulaikytas policijos pareigūnų su kitu aukštesnio ūgio, apie 190 cm, 33 m. amžiaus vyriškiu, kuris dėvėjo tamsios spalvos sportinį kostiumą, akinius nuo saulės, ant peties kabėjo rankinė), įvyko žodinis konfliktas. Minėti asmenys tarpusavyje apsistumdė ir rusakalbis asmuo vyriškiui du kartus kumščiu sudavė per veidą, tam vyriškiui buvo išmušti dantys. Nuo padarytų smūgių vyriškiui iš rankos iškrito bokalas ir sudužo. Po kiek laiko į lauką išėjo mažesnis asmuo, kuris buvo sulaikytas policijos ir tas, kuriam buvo išmušti dantys. Tuo metu ji paspaudė apsaugos iškvietimo mygtuką. Paspaudusi mygtuką pamatė, kad lauke stovi ir rūko K. M. bei A. (kitų duomenų nežino). Jai išėjus į lauką, iš pasakos išėjo ir Ž. J. Išėjusi į lauką ji pamatė, kad nepažįstamas aukšto ūgio vyriškis, kuris dėvėjo akinius ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų, pradėjo kabinėtis prie jos pažįstamo K. M., po ko K. M. pradėjo bėgti aplink aikštelėje stovėjusį automobilį. Iš paskos vijosi tas aukšto ūgio vyriškis. Ką tuo momentu vyriškis turėjo rankoje, ji nematė, bet po kiek laiko pamatė, kad tas aukšto ūgio vyras dešinėje rankoje laikė peili ir šiuo muistėsi. Tuo metu K. M. nubėgo į kalniuką, kur yra „SEB bankas“. Iš paskos bėgo aukšto ūgio vyriškis, laikydamas peilį rankoje, į jų pusę iš paskos pradėjo bėgti ir Ž. J., A., žemesnio ūgio nepažįstamas vyriškis ir O., kuris vėliau taip pat buvo sulaikytas. O. ji pažįsta iš matymo, nes šis yra pastovus restorano lankytojas, kuris dažnai konfliktuoja su klientais. Lauke automobilių stovėjimo aikštelėje vyrai tarpusavyje apsistumdė. Ji matė, kaip O. trenkė kumščiu A. ir K. M. Kiek kartų trenkė, ji nematė. Ji paskambino į bendrosios pagalbos centrą ir pranešė apie muštynes. Jos paprašė suskaičiuoti, kiek žmonių dalyvauja muštynėse. Ji pradėjo kilti į kalniuką ir pamatė, kad link jos ateina Ž. J., kuris šlubavo, pastarajam buvo sužalota koja. Paklausus, kas sužalojo, atsakė, kad peiliu sužalojo tas nepažįstamas aukšto ūgio vyriškis. Tada ji paskambino medikams. Iki medikų atvykimo ji diržu užspaudė Ž. J. koją ties šlaunimi. Vėliau į restoraną sugrįžo O. Kada sugrįžo A., neprisimena. Ką darė ir kur tuo momentu buvo asmuo, kuriam buvo išmušti dantys, nematė. Atvykus policijos pareigūnams, nepažįstami aukšto ir žemo ūgio asmenys bei O. buvo sulaikyti. Atvykus medicinos darbuotojams, Ž. J. buvo suteikta pirma medicininė pagalba ir šis buvo išvežtas į ligoninę. Medikai prieš suteikdami skubią medicininę pagalbą nuo Ž. J. nuėmė šortus, kurie liko pas ją kavinėje. Kaip buvo sužalotas Ž. J., K. M. ir asmuo, kuriam buvo išmušti dantys, nematė (1 t., b. l. 96–99).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 20 d. liudytoju apklaustas S. B. parodė, kad dirba restorane (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 20 d. apie 1.00 val. atvyko trys vyrai ir viena moteris, ši kompanija bendravo rusiškai. Vėliau atvyko dar vienas vyriškis (40 m. amžiaus, 190 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių, trumpo kirpimo plaukų, dėvėjo tamsios spalvos akinius nuo saulės, tamsios spalvos sportinį kostiumą. Vėliau tas vyriškis buvo policijos ir sulaikytas. Šis vyriškis pirmas pradėjo muštis lauke). Vyriškis prisėdo prie minėtos kompanijos restorano viduje ir visi bendravo rusiškai. Kelintą valandą išvyko moteris, jis nematė. Vėliau atvyko dar kita kompanija (trys piliečiai, kurie vėliau nukentėjo nuo rusakalbės kompanijos. Tie trys vyrai tarpusavyje bendravo lietuviškai). Tarp minėtų dviejų kompanijų įvyko žodinis konfliktas restorano viduje. Kas pradėjo konfliktą, jis nematė. Vėliau abi kompanijos išėjo į lauką, kur prie įėjimo į restoraną durų toliau visi tarpusavyje konfliktavo. Apie 1.47 val. tas aukštas rusakalbis vyriškis tamsios spalvos sportiniu kostiumu trenkė kitiems dviem vyriškiams kumščiu į smakrą ir sužalojo vienam vyriškiu smakrą. Vėliau jis sužinojo, kad kitam vyriškiui buvo išmušti du dantys. Po smūgių tas pats vyriškis, kuris pradėjo muštynes, ištraukė peilį (iš kur ištraukė, jis nematė, bet pagal jį, peilis panašus į buitinį, nes geležtė apie 10 cm) ir pradėjo vaikytis, bėgti iš paskos tam vyriškiui, kuriam buvo sužalotas smakras (vyriškis buvo apie 30 m. amžiaus, 190 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, dėvėjo juodos spalvos marškinėlius). Vyras, kuris pradėjo konfliktą, vyriškį vaikėsi po aikštelę, mosikavo peiliu. Abu asmenys nuo restorano durų nubėgo į kalną link „SEB“ banko, iš paskos nubėgo du kiti aukšto vyriškio pažįstami ir bandė trise nuraminti, apsiginti nuo to vyriškio, kuris buvo su peiliu. Tada dar vienas rusakalbis vyriškis nubėgo prie savo pažįstamo, kuris vaikėsi tris vyriškius. Po kiek laiko trijų lietuvių vyriškių kompanija sugrįžo prie restorano. Vienam buvo prakirstas smakras, kitam sužalota dešinė koja. Jis pastarajam suteikė pirmą medicininę pagalbą, diržu suspaudė koją. Šis vyriškis buvo apie 30 m. amžiaus, 180 cm ūgio, tamsių plaukų, dėvėjo šviesios spalvos bridžus ir marškinėlius. Trečiojo vyriškio apibūdinti negali, neįsidėmėjo. Vėliau atvyko apsaugos darbuotojai ir policija. Po kiek laiko prie restorano atėjo tas vyriškis, kuris turėjo peilį, ir šio pažįstamas iš rusakalbių kompanijos. Tas pažįstamas rusakalbis buvo apie 30 m. amžiaus, 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, rudų plaukų, dėvėjo kepurę, ant peties kabėjo rankinukas, taip pat buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Ką kiti vyriškiai iš rusakalbių kompanijos tuo metu darė, nematė. Kaip buvo sužalotas į koją vyriškis, nematė (1 t., b. l. 105–108).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 10 d. liudytoju apklaustas L. S. parodė, kad 2019 m. gegužės 20 d. apie 1.50 val., patruliavimo su T. M. metu iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) gavo pranešimą, kad prie (duomenys neskelbtini) picerijos (duomenys neskelbtini), įvyko muštynės, yra sužaloti asmenys. Atvykę nurodytu adresu, lauke prie kavinės pastebėjo du sužalotus jaunus vyrus, o kiti lauke buvę asmenys pirštu rodė į bėgančius asmenis, kurie tuo metu jau buvo kitoje gatvės pusėje, netoli (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir bėgo link laukų ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Žinodami, kad yra nukentėjusiųjų, bėgdami paskui besišalinančius asmenis, spėjo iškviesti greitąją pagalbą. Jis su kolega pradėjo vytis besišalinančius asmenis, daug kartų prašė sustoti, sakydami ,,Stok policija“, tačiau į jų prašymus sustoti asmenys nereagavo. Jiems pavyko asmenis pavyti prie pastato, kuriame yra kažkokie garažai, pastatas pažymėtas (duomenys neskelbtini). Jis sulaikė vyrą, kuri buvo žemesnio ūgio nei kitas, ir, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo R. V., kuris paguldytas ant žemės priešinosi, mosikavo kojomis ir rankomis, bandydamas jam įspirti, keikėsi jo atžvilgiu necenzūriniais žodžiais. Dėl šių priežasčių jis panaudojo teleskopinę lazdą. Po specialiųjų priemonių panaudojimo asmuo nurimo ir klausė jo nurodymų, iš nugaros ant rankų buvo uždėti antrankiai. Jo kolega tuo metu sulaikinėjo kitą, aukštesnį vyrą, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo T. B. Jis matė, kaip kitas asmuo taip pat priešinosi sulaikymui, mosikavo rankomis, kojomis ir prieš pastarąjį jo kolega panaudojo elektrinį prietaisą ,,Taser“. Sulaikę asmenis, sugrįžo prie picerijos. Prie jų priėjo nukentėjusysis, kurį jis tada atpažino, tai buvo patrulių rinktinės patrulis K. M., kuris buvo neuniformuotas, veidas buvo kruvinas, smakro srityje buvo pjautinė žaizda. Tuo metu kitas nukentėjusysis, kaip vėliau paaiškėjo – patrulių rinktinės pareigūnas Ž. J. (neuniformuotas), jau buvo Greitosios medicinos pagalbos automobilyje. K. M. paaiškino, kad su Ž. J. būnant lauke prie kavinės priėjo jų sulaikyti asmenys ir pradėjo reikšti pretenzijas, sakydami, kad pažįsta ir klausdami ,,ką, mentai, čia darot“. K. M. pasakė, kad vyrai pasidarė agresyvūs ir asmuo, kurį sulaikė T. M., o būtent T. B., ištraukė peilį ir šiuo sužalojo smakrą, o Ž. J. dešinę koją. Jis buvo priėjęs prie greitosios pagalbos automobilio ir matė, kad dešinė Ž. J. koja jau buvo sutvarstyta. K. M. dar parodė vyrą, kaip vėliau paaiškėjo, tai O. S., kuris, pasak K. M., buvo kartu su sulaikytaisiais, provokavo konfliktą stumdydamas. Priėjus prie O. S., šis pradėjo keiktis jų atžvilgiu ir į prašymą nusiraminti nereagavo, siuntinėjo juos necenzūriniais žodžiais, sakė, kad nieko nepadarė. Asmuo taip pat buvo sulaikytas. Į pagalbą jie iškvietė ekipažą V1742, kuris padėjo sulaikytuosius pristatyti į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą. Nukentėjusieji Greitosios medicinos pagalbos automobiliais buvo išvežti į ligoninę (1 t., b. l. 113).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 10 d. liudytoju apklaustas T. M. parodė, kad 2019 m. gegužės 20 d. apie 1.50 val. patruliavimo su L. S. metu iš VPK OVS gavo pranešimą, kad prie (duomenys neskelbtini) picerijos (duomenys neskelbtini), įvyko muštynės ir yra sužaloti asmenys. Jiems atvykus nurodytu adresu, lauke, prie kavinės, pamatė du sužalotus jaunus vyrus, kurių pradžioje neatpažino, o kiti lauke buvę asmenys rankomis ir pirštais jiems parodė bėgančius asmenis, kurie jau buvo netoli (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tik kitoje (duomenys neskelbtini) pusėje, ir bėgo link laukų ties (duomenys neskelbtini). Jis su kolega pradėjo vytis besišalinančius, daugybę kartų abu prašė vyrų sustoti, pasakydami ,,Stok, policija“, tačiau į jų prašymus asmenys nereagavo. Bėgančius vyrus pasivijo prie garažų, (duomenys neskelbtini). Jis sulaikė aukštesnį vyrą, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo T. B., kuris priešinosi sulaikymui, mosikavo rankomis, kojomis, dėl to teko panaudoti elektrinį prietaisą ,,Taser“. Kitą vyrą sulaikė jo porininkas L. S., kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo R. V., kuris taip pat galimai priešinosi, bet jis to nematė, nes sulaikinėjo kitą asmenį, tačiau L. S. rankoje matė teleskopinę lazdą. Sulaikant abu vyrai keikėsi necenzūriniais žodžiais. Su sulaikytais asmenimis jie sugrįžo prie picerijos, kur prie jų priėjo nukentėjusysis, kurį jis tik tada atpažino, tai buvo patrulių rinktinės patrulis K. M., kuris buvo neuniformuotas, veidas kruvinas, smakro srityje buvo pjautinė žaizda. Kitas nukentėjusysis – patrulių rinktinės pareigūnas Ž. J. (neuniformuotas) jau buvo Greitosios medicinos pagalbos automobilyje. K. M. paaiškino, kad pastarajam su Ž. J. būnant lauke, prie kavinės, prisikabino sulaikytieji asmenys ir pradėjo reikšti pretenzijas, sakydami, kad juos pažįsta ir klausdami ,,ką mentai čia daro“. Paskui vyrai pasidarė agresyvūs ir aukštesnis, t. y. T. B., ištraukė peilį, kuriuo sužalojo K. M. smakrą, o Ž. J. dešinę koją. K. M. taip pat parodė vyrą, tai buvo O. S., kuris, anot K. M., buvo kartu su sulaikytaisiais ir provokavo konfliktą. Jiems priėjus prie O. S., šis pradėjo keiktis, į prašymą nusiraminti nereagavo, siuntinėjo juos necenzūriniais žodžiais, neigė dalyvavęs konflikte. O. S. taip pat buvo sulaikytas. Ekipažo V1742 pagalba sulaikytus pristatė į Vilniaus miesto 1-ajį policijos komisariatą, o nukentėjusieji Greitosios medicinos pagalbos automobiliais buvo nuvežti į ligoninę. Sulaikyti asmenys apie įvykio aplinkybes nieko nepasakojo, peilis paviršutinės apžiūros metu rastas nebuvo (1 t., b. l. 115).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 20 d. įtariamuoju apklaustas R. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2019 m. gegužės 19 d. apie 23 val. jis su savo mergina, kurios vardą pasakyti atsisakė, ir O. S., kurį pažįsta nuo vaikystės, atėjo į piceriją (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kur norėjo švęsti savo gimtadienį. Jis buvo apsirengęs pilkos spalvos džemperiu ilgom rankovėm, mėlynos spalvos džinsais, turėjo rankinę per petį. Apie 24 val. jis palydėjo merginą namo ir grįžo į piceriją, eidamas sutiko pažįstamą T. B., kuriam pasiūlė eiti kartu švęsti. Atėję atsisėdo prie staliuko, kur jo liko laukti O., visi kartu gėrė alų. Po kurio laiko jis nuėjo į tualetą, bet šis buvo užimtas, o jis laukė, kol išeis žmogus. Šalia įėjimo į tualetą, prie staliuko gėrė kompanija maždaug iš 7-8 asmenų. Kompanija triukšmavo, o jis tuo metu, kol laukė eilės į tualetą, šią stebėjo. Vienas tos kompanijos vyras, vidutinio ūgio, apie 170 cm ūgio, iš pažiūros apie 30 m. amžiaus, ant dešinės rankos buvo tatuiruotė, pradėjo žodžiais prie jo kabinėtis, grasinti. Vyro draugai pradėjo pastarąjį raminti, net pasiūlė jam kartu išgerti. Jis kartu išgėrė alaus ir jam pasiūlė išeiti parūkyti. Jis išėjo su 6 vyrais iš tos kompanijos, o einant į lauką vyras, kuris pradėjo žodinį konfliktą, pradėjo stumdytis tarpduryje. Jiems išėjus į lauką, tas pats vyras pirmas jam ranka, galimai kumščiu, sudavė vieną smūgį į kaktą, po ko kažkas juos bandė išskirti. Tada jis pajuto dar smūgį į galvą, į pakaušį, bet kas sudavė, nematė. Tuo metu lauke buvo nemažai asmenų, prasidėjo masinis susistumdymas, lakstymai ir rėkimai. Tada iš picerijos išbėgo dar kiti lankytojai. Jis matė, kad buvo išbėgęs ir T. B., kuris žodžiais bandė raminti visus, o pastarajam prieinant prie ko nors, nuo T. B. pradėdavo bėgti, toliau pastarąjį įžeidinėjo, grasino. Jis pats niekam nesudavė, galimai tik bandė, bet niekam, ko gero, nepataikė, gal tik lengvai kliudė. Pradžioje matė, kad nepažįstamų vyrų kompanija bėgdavo nuo T., o paskui T. puolė visi, apstojo ir mušė. Kiek konkrečiai T. B. buvo suduota smūgių, kas sudavė ir kur, pasakyti negali. Matė, kad T. teko nuo tos kompanijos bėgti. Taip pat lauke matė O., kuris buvo šalia jo, ir jie kartu bėgo paskui T., ketindami apginti nuo užpuolusių asmenų. Viduryje važiuojamosios dalies jam su O. pavyko žodžiais atitraukti nepažįstamuosius nuo T. ir jis su T. nuėjo į laukus prie (duomenys neskelbtini), O. nuėjo atgal į piceriją. Pas jį jokio peilio nebuvo, taip pat nei pas T., nei pas O. jis jokio peilio nematė. Po to, kai susistumdymas pasibaigė, svetimų vaikinų kompanija toliau rėkė ir grasino žodžiu su jais susidoroti ir jam einat su T. namo, juos pasivijo ta pati kompaniją, tuo metu jis išgirdo žodžius „policija“. Išgirdęs šiuos žodžius, jis atsigulė ant žemės, ant pilvo ir jį pradėjo spardyti kojomis į galvą, į šonus. Kas konkrečiau jį spardė, nežino, dengė galvą rankomis. Jam buvo suduota apie 5 smūgius, iš kurių 3 į galvą. T. buvo apsirengęs sportiniu kostiumu, buvo su akiniais nuo saulės. O. buvo apsirengęs rožinės spalvos marškinėliais, su mėlynos spalvos džinsais (1 t., b. l. 143).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 20 d. įtariamuoju apklaustas O. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais. 2019 m. gegužės 19 d. apie 19.30 val. jam paskambino draugai, kaimynai, kurių vardų pasakyti negali, nes nežino, tik vieno pravardė (duomenys neskelbtini), gyvena netoli (duomenys neskelbtini) ,,Maxima“, kurie pakvietė jį ateiti į piceriją (duomenys neskelbtini) išgerti alaus. Jis atėjo vienas ir prisijungė prie kompanijos, jie sėdėjo lauke. Paskui jie nuėjo į (duomenys neskelbtini), kur dar išgėrė alaus, grįžo į piceriją ir atsisėdo viduje. Sėdėdami pamatė atvykusius policijos pareigūnus, apie 20 pareigūnų ir kelios greitosios pagalbos automobilius. Tada jie nutarė išeiti į lauką parūkyti ir pasižiūrėti, kas vyksta. Jie išėjo su alumi ir prisėdo prie staliuko lauke, kur gėrė alų ir rūkė. Jis pamatė, kad pareigūnai sulaikė jo pažįstamus T. B. ir R., kurį jis vadina R. Pamatęs pažįstamų sulaikymą, jis prie pareigūnų nusikeikė ir vienas jaunas pareigūnas pasakė, kad jam teks važiuoti kartu. Jis paklausė ,,už ką“, o pareigūnas atsakė, kad už keiksmažodžius, ir uždėjo jam antrankius bei įsodino į tarnybinį automobilį. Jis buvo atvežtas į Vilniaus miesto 1-ajį policijos komisariatą, kur jau iš skausmo ir norėdamas būti paleistas pradėjo daužyti duris. Tada į kamerą atėjo 3 pareigūnai, vienas kurių jam uždėjo antrankius, ir dar kiti du. Pareigūnai jį paguldė veidu į žemę, jaunas pareigūnas prispaudė jam keliu galvą ir jam buvo surištos kažkuo rankos ir kojos, jis negalėjo atsikelti ir kurį laiką gulėjo ant žemės. Po kažkiek laiko jį atrišo. 2019 m. gegužės 19 d. ir sulaikymo metu jis vilkėjo rožinės spalvos marškinėlius trumpom rankovėm ir mėlynos spalvos džinsus. Jokiame konflikte jis nedalyvavo. Ar konflikte dalyvavo jo pažįstami T. ir R., jis nežino. Jis neneigia, kad T. ir R. prie jo buvo priėję picerijoje, bet jie bendravo labai mažai, galima sakyti tiesiog pasisveikino. Jokio peilio su savimi neturėjo, tik telefoną, pasą ir ausines. Ar peilį turėjo T. ar R., jis pasakyti negali. Jokių muštynių nei picerijoje, nei šalia, jis nematė (1 t., b. l. 161).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2019 m. gegužės 20 d. 1.47 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, kad prie (duomenys neskelbtini) picerijos vyko muštynės tarp picerijos klientų. Vyrui praskeltas smakras. Kol kas visi vietoje. Iš papildomos informacijos matyti, kad buvo sužaloti du neuniformuoti ne tarnybos metu Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos vyriausiasis patrulis Ž. J. (pjautinė kojos žaizda) ir 4-osios kuopos vyriausiasis patrulis K. M. (kirstinė veido žaizda). Sulaikyti du įtariamieji (1 t., b. l. 10–14).

Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio T. M. 2019 m. gegužės 20 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. gegužės 20 d. apie 1.50 val. patruliuodami kartu su vyriausiuoju patruliu L. S., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie kavinės (duomenys neskelbtini), įvyko muštynės, yra sužalotų asmenų. Atvykę minėtu adresu, pastebėjo du sužalotus asmenis bei grupę asmenų, kurie šaukdami bei rodydami rankos mostais pareigūnams nurodė du bėgančius asmenis (pasakė, kad vienas žemas, o kitas aukštas), kurie bėgo nuo (duomenys neskelbtini) pastato link (duomenys neskelbtini) per kiemus. Pradėjo asmenis vytis, besivejant daugybę kartų sušuko „Stok policija“, tačiau asmenys į pareigūnų reikalavimus nereagavo, toliau šalinosi. Asmenis pavijo ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu. T. M. pradėjo aukštesnio asmens sulaikymą, kaip vėliau paaiškėjo, tai T. B., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris nevykdė teisėtų reikalavimų sudėti rankas už galvos ir atsigulti ant žemės, o laikė vieną ranką už nugaros, kadangi buvo žinoma, kad asmuo galimai turi peilį, po 2 kartų aiškiai išreikštų reikalavimų sudėti rankas už nugaros ir atsigulti, prieš asmenį buvo panaudota specialioji priemonė „Taser“ NR. X13003302 iššaunant kasetę Nr. C4106V4XH, kontaktams įsmigus, asmuo suklupo ant žemės ant nugaros, jam buvo aiškiai nurodyti reikalavimai apsisukti ant pilvo ir sudėti rankas už nugaros, kad jam būtų uždėti antrankiai, bet asmuo vis tiek gulėjo ant nugaros ir bandė įspirti pareigūnui su kojomis (bet nepasiekė), todėl „Taser“ buvo panaudotas pakartotinai dar du kartus, po ko asmuo įvykdė teisėtą reikalavimą, apsisuko ant pilvo ir sudėjo rankas už nugaros kaip ir buvo nurodyta. Kol sulaikinėjo asmenį, matė, kad kitas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo, tai R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris nuo pareigūnų bėgo, aktyviais veiksmais priešinosi porininkui L. S., nevykdė jam duotų reikalavimų bei matė, kad dėl asmens priešinimosi jo porininkas prieš asmenį panaudojo specialiąją priemonę – teleskopinę lazdą. Sulaikę asmenis, 1.56 val. grįžo prie tarnybinio automobilio, kurį paliko ties (duomenys neskelbtini) esančia kavine (duomenys neskelbtini). Prie pareigūnų priėjo vienas iš nukentėjusiųjų, kaip vėliau paaiškėjo, tai K. M., gimęs (duomenys neskelbtini) (Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnas), kuris paaiškino, kad būnant prie minėtos kavinės prie nukentėjusiųjų priėjo pareigūnų sulaikyti asmenys, kurie jiems pasakė „Taigi aš žinau, kad jūs mentai, ką jūs čia darot“, pradėjo juos įžeidinėti, agresyviai elgtis, artintis prie jų ir išsitraukęs peilį dūrė Ž. J. į dešinės kojos šlaunį padarydamas durtinę žaizdą, tada užsimojęs peiliu bandė durti K. M. ir peiliu sužalojo jo smakrą. Įvykio vietoje į pareigūnus kreipėsi asmenys, kaip vėliau paaiškėjo, tai A. J., gimęs (duomenys neskelbtini) (telefono numeris (duomenys neskelbtini)) ir M. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (telefono numeris (duomenys neskelbtini)), kurie nurodė aplinkybes, kaip ir nukentėję asmenys. Įvykio vietoje nukentėjęs asmuo K. M. taip pat nurodė asmenį, kaip vėliau paaiškėjo, tai O. S., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris, pasak nukentėjusiojo, buvo su tais pačiais asmenimis, kuriuos sulaikė ir konflikto metu jis juos stumdė ir provokavo konfliktą. Priėjus prie asmens, jis pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, nevykdė reikalavimų nutraukti savo neteisėtus veiksmus, t. y. nesikeikti necenzūriniais žodžiais „blet, nachui, aš čia tik geriu, pizduj, pochui nieko nedariau“ viešoje vietoje, todėl buvo sulaikytas 2.10 val. ir su V1742 ekipažo pagalba pristatytas į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą. Į įvykio vietą nukentėjusiems asmenims buvo iškviestos dvi Greitosios medicinos pagalbos brigados, kurios išvežė Ž. J. dėl durtinės kojos žaizdos į Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę, o kita Greitosios medicinos pagalbos brigada K. M. dėl pjautinės smakro žaizdos į Žalgirio klinikas. Abu sulaikyti asmenys įvykio aplinkybių nepasakojo, pas asmenis peilis nerastas, o kur jį išmėtė, nenurodė. T. B. ir R. V. buvo sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą (1 t., b. l. 109).

Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio L. S. 2019 m. gegužės 20 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. gegužės 20 d. apie 1.50 val. patruliuodami kartu su vyriausiuoju patruliu T. M., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie kavinės (duomenys neskelbtini), įvyko muštynės, yra sužalotų asmenų. Atvykę minėtu adresu, pastebėjo du sužalotus asmenis bei grupę asmenų, kurie šaukdami bei rodydami rankos mostais pareigūnams nurodė du bėgančius asmenis (pasakė, kad vienas žemas, o kitas aukštas), kurie bėgo nuo (duomenys neskelbtini) pastato link (duomenys neskelbtini) per kiemus. Pradėjo asmenis vytis, besivejant daugybę kartų sušuko „Stok policija“, tačiau asmenys į pareigūnų reikalavimus nereagavo, toliau šalinosi. Asmenis pavijo ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu. L. S. pradėjo žemesnio asmens sulaikymą, kaip vėliau paaiškėjo, tai R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris priešinosi sulaikymui, t. y. paguldytas ant žemės toliau mosikavo kojomis bei rankomis, bandė įspirti uniformuotam policijos pareigūnui (tačiau fizinio skausmo nesukėlė), keikėsi necenzūriniais žodžiais, todėl prieš asmenį buvo panaudota specialioji priemonė – teleskopinė lazda, po kurios panaudojimo asmuo įvykdė reikalavimą laikyti rankas už nugaros ir jam buvo uždėti antrankiai. Kol bandė sulaikyti asmenį, matė, kad kitas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo, tai T. B., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris nuo pareigūnų bėgo, aktyviais veiksmais priešinosi porininkui T. M., nevykdė jam duotų reikalavimų bei matė, kad dėl asmens priešinimosi porininkas prieš asmenį panaudojo spec. priemonę – elektroimpulsinį prietaisą „Taser“, iššaunant užtaisą į jį. Sulaikius asmenis 1.56 val. grįžo prie tarnybinio automobilio, kurį paliko ties (duomenys neskelbtini) esančia kavine (duomenys neskelbtini). Prie pareigūnų priėjo vienas iš nukentėjusiųjų, kaip vėliau paaiškėjo, tai K. M., gimęs (duomenys neskelbtini) (Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnas) kuris paaiškino, kad būnant prie minėtos kavinės, prie jų priėjo pareigūnų sulaikyti asmenys, kurie jiems pasakė „Taigi aš žinau, kad jūs mentai, ką jūs čia darot“, pradėjo juos įžeidinėti, agresyviai elgtis, artintis prie jų ir išsitraukęs peilį dūrė Ž. J. į dešinės kojos šlaunį, padarydamas durtinę žaizdą, tada užsimojęs peiliu bandė durti K. M. ir peiliu sužalojo jo smakrą. Įvykio vietoje į pareigūnus kreipėsi asmenys, kaip vėliau paaiškėjo, tai A. J., gimęs (duomenys neskelbtini) (telefono numeris (duomenys neskelbtini)), ir M. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (telefono numeris (duomenys neskelbtini)), kurie nurodė aplinkybės kaip ir nukentėję asmenys. Įvykio vietoje nukentėjęs asmuo K. M. taip pat nurodė asmenį, kaip vėliau paaiškėjo, tai O. S., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris, pasak nukentėjusiojo, buvo su tais pačiais asmenimis, kuriuos sulaikė, ir konflikto metu jis juos stumdė ir provokavo konfliktą. Priėjus prie asmens, jis pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, nevykdė reikalavimų nutraukti savo neteisėtus veiksmus, t. y. nesikeikti necenzūriniais žodžiais „blet, nachui, aš čia tik geriu, pizduj, pochui nieko nedariau“ viešoje vietoje, todėl buvo sulaikytas 2.10 val. ir su V1742 ekipažo pagalba pristatytas į Vilniaus miesto 1-ajį policijos komisariatą. Į įvykio vietą nukentėjusiems asmenims buvo iškviestos dvi Greitosios medicinos pagalbos brigados, kurios išvežė Z. J. dėl durtinės kojos žaizdos į RVUL, o kita Greitosios medicinos pagalbos brigada K. M. dėl pjautinės smakro žaizdos į Žalgirio klinikas. Abu sulaikyti asmenys įvykio aplinkybių nepasakojo, pas asmenis peilis nerastas, o kur jį išmėtė nenurodė. T. B. ir R. V. buvo sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus miesto 1-ajį policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi (1 t., b. l. 110).

Iš 2019 m. gegužės 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelė – gatvės dalis. Įvykio vieta su daliniu gatvės apšvietimu, neaptverta, laisvai patenkama, filmuojama. Apžiūrimos teritorijos kairėje yra važiuojamoji dalis, dešinėje pailgo, stačiakampio formos pastatų kompleksas. Tarp važiuojamosios dalies ir pastatų komplekso yra automobilių stovėjimo aikštelė su pažymėtomis stovėjimo vietomis. Ant pastato stogo yra įrengtas raudonos spalvos šviečiantis užrašas (duomenys neskelbtini). Apačioje yra įrengtas įėjimas į kavinės patalpas ir šalia įėjimo durų yra užrašas „Dirbame visą parą“. Įėjimo dešinėje lauke įrengti mediniai stalai su suolais, skirti kavinės lankytojams. Priešais įėjimą į kavinę yra įrengti laiptai link reguliuojamos pėsčiųjų perėjos per gatvę. Nuo laiptų kairėje automobilių stovėjimo aikštelėje ant asfaltuotos aikštelės dalies guli apvalios formos apatinė sudaužytos stiklinės ar bokalo dalis (supakuota į voką Nr. 1). Nuo stiklinės-bokalo dešiniau, priešais pastato automobilių aikštelės dalyje guli juodos spalvos akiniai nuo saulės, kurių kairės pusės kojelė yra nulaužta ir guli toliau (supakuota į voką Nr. 2). Nuo saulės akinių toliau, prie automobilio (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), priekinės dalies guli permatomos stiklo šukės (supakuota į voką Nr. 3). Už automobilio, automobilių stovėjimo aikštelėje, arčiau kelio važiuojamosios dalies aptiktas pradarytas cigarečių pakelis „Winston“, šalia guli viena cigaretė, supakuota į voką Nr. 4. Automobilių stovėjimo aikštelės pabaigoje, kairiau tarp kelio važiuojamosios dalies ir aikštelės, yra įrengti metaliniai atitvarai, šalia kurių aptikti raudonos spalvos skysčio likučiai, nuo kurių paimama nuoplova Nr. 1 su galimais biologiniais pėdsakais (supakuota į voką Nr. 5). Tarp kelio važiuojamosios dalies ir automobilių stovėjimo aikštelės esančio pėsčiųjų šaligatvio priešais įrengtą reguliuojamą pėsčiųjų perėją aptikti raudonos spalvos lašų formos skysčio likučiai, vedantys link kelio važiuojamosios dalies. Nuo aptiktų raudonos spalvos skysčio likučių koncentracijos vietų yra paimamos nuoplovos Nr. 2 ir Nr. 3 su galimais biologiniais pėdsakais. Apžiūrimos aikštelės dešinėje ant pastato kampinių sienų yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros į aikštelę. Viena vaizdo stebėjimo kamera yra ant pastato pažymėto (duomenys neskelbtini) užrašu o kita (duomenys neskelbtini) užrašu. Įvykio vietos apžiūros metu kitų, reikšmingų tyrimui nusikalstamos veikos objektų, daiktų nėra nustatyta. Pridėtos fotonuotraukos (1 t., b. l. 19–29).

Iš 2019 m. liepos 15 d. garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas 2019_05_20_01-47-52_25.03, įrašo trukmė 1 minutė 6 sekundės. Įraše girdimas pagalbos centro ir pagalbos prašančio vyro balsai. Minėtas vyras nurodo, kad (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) picerijos, vyksta muštynės. Pranešėjui praskėlė barzdą. Mušasi picerijos klientai. Pranešėjui 26 metai, jo pavardė M. Reikia greitosios pagalbos, nes kraujuoja. Visi vietoje (1 t., b. l. 17–18).

Iš 2019 m. rugsėjo 24 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš (duomenys neskelbtini) restorano. Atidarius vaizdo įrašą C09.05.20 Cam1, matyti, kad 00:53:32 val. matoma picerijos salė, kurioje vaikšto lankytojai ir personalas. 00:55:59 į kameros akiratį iš salės gilumos ateina vyras su akiniais nuo saulės ant galvos, apsirengęs sportiniu kostiumu, po pažastimi kažką nešantis (iš bylos aplinkybių – T. B.). Iš paskos eina vyras su šviesios spalvos marškinėliais su blizgančiu raštu ar užrašu ant krūtinės ir vyras su kepure su snapeliu, su rankine per petį (pagal bylos aplinkybes – R. V.). Vyrai išeina į lauką, ką ten daro, nesimato. 00:58:57 val. iš lauko grįžta T. B. 00:59:48 val. į salę grįžta R. V., kuris ateina su dviem vyrais, apsirengusiais šviesios spalvos marškinėliais ir marškinėliais su blizgučiais, atsisėda prie staliuko, kamera staliuko neapima. 01:00:28 val. minėti vyrai persėda prie kito stalo ir 01:01:07 prie jų prisijungia T. B.. Tuo metu per salę eina Ž. J., apsirengęs tamsios spalvos marškinėliais ir šviesios spalvos šortais. Kompanija iš 5 vyrų sėdi prie stalo, bendrauja, geria alų, vaikšto rūkyti. 01:12:15 val. į salę užeina K. M., apsirengęs šviesios spalvos marškinėliais su raštu ir tamsios spalvos kelnėmis. 01:48:10 val. prie išėjimo į lauko durų matyti, kad į salę nugara ateina vyras su šortais ir šviesios spalvos marškinėliais, tamsiais batais, tamsių plaukų, kuris stumdomas R. V. R. V. vyrui suduoda smūgius dešinės rankos kumščiu į galvą (4 smūgiai) ir du smūgius į kūną. Po suduotų smūgių R. V. išeina į lauką, netrukus į lauką išeina ir sumuštas vyras. 01:48:47 į lauką per salę išeina Ž. J. Tuo metu T. B. salėje nėra, jis į salę sugrįžta 01:49:46 val., užsidėjęs akinius nuo saulės, dingsta iš kameros akiračio, grįžta į filmuojamą zoną, sutinka prie durų R. V. ir vyrą baltos spalvos marškinėliais bei šviesios spalvos plačiomis kelnėmis, šviesių plaukų, išeina į lauką. Lauke prie durų susirenka daug žmonių, bet kas vyksta, nesimato. 02:01 val. prie picerijos atvyksta saugos tarnybos apsaugos darbuotojai. Įrašas baigiasi 02:04:42 val. (1 t., b. l. 37–38).

Iš 2019 m. gegužės 21 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti vyriški šortai, tamsiai mėlynos spalvos su rudos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują, kuriuos pateikė liudytoja K. R. Priekyje yra dvi įleidžiamos kišenės. Ant kairės klešnės, arčiau kišenės nedidelė skylutė, ant dešinės klešnės apačioje taip pat nedidelė skylė. Šortų galinėje pusėje, dvi įleidžiamos kišenės, ant kairės klešnės yra plyšimas su lygiais kraštais apie 11 cm ilgio. Šortų vidinėje pusėje užrašas Pull@Bear, 42 dydis, made in Cambodia (1 t., b. l. 101–103).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 22 d. specialisto išvados Nr. G1641/2019(01) matyti, kad K. M. nustatyta žaizda smakre, kuri padaryta aštrią briauną, smailumą ar ašmenis turinčiu daiktu ar įrankiu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas peiliu, vienu trauminiu poveikiu. Vienas sužalojimas padaromas vienu daiktu ar įrankiu. Nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojusio daikto (įrankio), formą ir dydį, neužsifiksavo (1 t., b. l. 50).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. birželio 27 d. specialisto išvados Nr. G1639/2019(01) matyti, kad Ž. J. nustatytos pjautinės žaizdos kairiame dilbyje ir kairėje šlaunyje, kurios padarytos aštrią briauną, ašmenis ar smailumą turinčiu daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Pjautinės žaizdos padarytos dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų žaizdų vietose pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie konkretų žalojusį daiktą (įrankį), neužsifiksavo (1 t., b. l. 69–70).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad T. B. 2019 m. gegužės 20 d. 02.57 val. nustatytas 1,98 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 60).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro J. G. 2020 m. vasario 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20927-18 O. S. ir R. V. atžvilgiu nutrauktas, jiems nepadarius BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos (1 t., b. l. 172–174).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-719/2012, 2K-318/2012, 2K-406/2013, 2K-229/2014).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-7-404/2014). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018).

Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011).

Šiuo atveju byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma, t. y. paties kaltinamojo, nukentėjusiųjų bei liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio registracijos kortelės duomenys, įvykio vietos, garso ir vaizdo įrašo apžiūros protokolai, asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu duomenys, specialistų išvados, patvirtina, kad kaltinamasis T. B. 2019 m. gegužės 20 d. apie 01.47 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1,98 promilių neblaivumas), viešoje vietoje – prie picerijos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), stebint kitiems asmenims, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarp picerijos lankytojų kilusio konflikto metu be priežasties ikiteisminio tyrimo nenustatytu įrankiu tyčia sudavė K. M. per smakrą, padarydamas pastarajam pjautinę žaizdą smakre, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, vijosi nuo jo bėgantį K. M., po ko pastarąjį apginti bandžiusiam Ž. J. mosuodamas minėtu įrankiu sudavė į kairę ranką ir šlaunį, padarydamas pjautines žaizdas kairiame dilbyje ir kairėje šlaunyje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokias savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nagrinėjamas įvykis įvyko nakties metu prie visą parą veikiančios picerijos (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, kurioje kitų asmenų patekimas yra laisvas. Tiek kaltinamasis teisme, tiek ir tyrimo metu apklausti nukentėjusieji ir liudytojai nurodė, jog įvykio metu tiek picerijoje, tiek jos prieigose lauke buvo pašalinių žmonių, kurie nedalyvavo konflikte ir buvo su šiuo konfliktu nesusiję, taip pat buvo ir picerijos darbuotojų. Kaip nustatyta iš nukentėjusiųjų, liudytojų A. J., K. R., S. B. parodymų bei vaizdo įrašo apžiūros protokolo, minėti picerijos lankytojai bei darbuotojai iš pradžių stebėjo beprasidedantį konfliktą viduje, kurio metu apsižodžiavus ir apsistumdžius, vienas iš jo dalyvių – R. V., sudavė kitam picerijos lankytojui (M. S.) kumščiu į veidą, o vėliau matė ir kaltinamojo T. B. smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius, kai kurie bandė kaltinamąjį ir nukentėjusiuosius išskirti, vienas iš baro darbuotojų – liudytoja K. R., iškvietė apsaugą bei bendruoju pagalbos telefonu iškvietė pareigūnus. Įvykio metu tiek picerijos lankytojai, tiek darbuotojai, tęsti savo poilsio ir darbo akivaizdu nebegalėjo.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė įvykio metu asmeniškai nepažinojęs nukentėjusiųjų, jų nesiejo asmeniniai santykiai. Nors kaltinamasis vėliau sužinojo, kad nukentėjusieji yra policijos darbuotojai, tačiau tarp jų iki įvykio jokių konfliktų nebuvo kilę. Be to, teismo vertinimu, kaltinamajam nebuvo jokio pagrindo ar priežasties smurtauti prieš nukentėjusiuosius. Visi byloje apklausti asmenys, išskyrus konflikte dalyvavusius kaltinamojo pažįstamus ir kartu su juo buvusius R. V. bei O. S., patvirtino bei tai matyti ir iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo, kad konfliktas dar picerijos viduje, prie išėjimo, prasidėjo tarp R. V. ir M. S., kuomet apsižodžiavus ir apsistumdžius, R. V. sudavė M. S. kumščiu į veidą, netgi išmušė šiam dantis, o vėliau konfliktas persikėlė į lauką, kur jo dalyviais tapo kaltinamasis bei nukentėjusieji. Liudytojai A. J., K. R. bei S. B. taip pat ir nukentėjusieji patvirtino, kad nukentėjusysis K. M. jokių smurtinių veiksmų prieš R. V. neatliko, nebent tik norėjo jį žodžiu sudrausminti, tačiau pats kaltinamasis, netrukus sužinojęs, kad nukentėjusieji K. M. ir vėliau lauke pasirodęs Ž. J. yra policijos pareigūnai (tačiau buvo ne tarnybos metu, neuniformuoti), pradėjo pulti K. M., jį sužalodamas nenustatytu aštriu daiktu į smakrą, vėliau jį vydamasis aktyviai bandė pulti K. M., o Ž. J. bandžius jį sulaikyti ir apginti K. M., tuo pačiu daiktu sužalojo ir Ž. J.. Nors kaltinamasis teigė, kad gynė draugą R. V., nes šiam, neva, sudavė K. M., o vėliau tik gynėsi ir pats, tačiau ši kaltinamojo versija nepatvirtinta byloje esančiais kitais įrodymais, todėl vertintina kritiškai ir atmestina. Nukentėjusiųjų ir liudytojų A. J., K. R. ir S. B. paaiškinimai taip pat netiesioginiais įrodymais laikomi liudytojų L. S. bei T. M. parodymai iš esmės sutampa, juos iš dalies patvirtina ir vaizdo įrašo apžiūros protokolas ir visa tai pagrindžia, kad būtent kaltinamasis pradėjo smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusiuosius, iš pradžių prieš K. M., perrėždamas šiam smakrą nenustatytu daiktu, o vėliau ir prieš Ž. J., kuris norėjo sulaikyti kaltinamąjį bei apginti K. M., perrėždamas šiam kairią ranką (dilbį) ir kairę šlaunį. Minėtą kaltinamojo versiją patvirtina nebent R. V. parodymai, kuomet šis buvo apklaustas byloje įtariamuoju, tačiau dėl šios jo procesinės padėties, taip pat artimo santykio su kaltinamuoju, paties R. V. dalyvavimo konflikto metu bei to, kad buvo kartu su kaltinamuoju sulaikytas policijos pareigūnų besišalinantis iš įvykio vietos, R. V. parodymai vertintini kritiškai ir jais nesivadovaujama. Taigi šios aplinkybės rodo, jog buvo smurtauta dėl mažareikšmės dingsties, pačiam kaltinamajam inicijavus ir sukėlus konfliktą. Teismų praktikoje tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo motyvai neturi reikšmės jos kvalifikavimui, jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-404/2014, 2K-382-1073/2017).

Be to, kaltinamojo elgesį iš tiesų lėmė jo neblaivumas, tačiau pagal BK 19 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Tai reiškia, jog tai, kad asmuo dėl neblaivumo neprisimena įvykio aplinkybių arba teigia jų nesuvokęs, nors yra pakaltinamas, neatleidžia kaltininko nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikalstamą veiką, esant neblaiviam. Šiuo atveju kaltinamasis, kaip patvirtino teisiamojo posėdžio metu, suprato, jog elgiasi neteisėtai, matant kitiems picerijos lankytojams bei jos darbuotojams, jis be priežasties sukėlė konfliktą, specialiai sužalojo nukentėjusiuosius padarydamas jiems pjautines žaizdas minėtose vietose. Akivaizdu, kad jo smūgiai buvo stiprūs ir kryptingi (nors, kaip pats nurodė naudojo tik raktus), kadangi nukentėjusiesiems buvo nustatyti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Visa tai rodo, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis savo įžūliais bei smurtiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tokiu būdu realiai sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį.

Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas kaltinamajam T. B. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – tiesiogine tyčia padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.) viešajai tvarkai. Padaryta žala neatlyginta.

Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių šiuo atveju nėra. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, gali būti pripažinta tik tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Šiuo atveju kaltinamasis kaltę pripažino tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas du kartus kaltę neigė ir davė skirtingus parodymus, kurie neprisidėjo prie greitesnio ir tinkamo nusikalstamos veikos tyrimo, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu dar teigė, kad jį patį vėliau sudorojo pareigūnai sulaikymo metu ir suėmimo vietoje, o nukentėjusieji jam taip pat sudavė smūgius sulaikymo metu, atvykusiems pareigūnams patarė susidoroti su juo, nors tai paneigia byloje surinktų įrodymų visuma, kadangi nukentėjusieji neprisidėjo prie kaltinamojo sulaikymo, o po sužalojimų liko prie picerijos laukti medicinos pagalbos ir pareigūnų, o pats kaltinamasis sulaikomas priešinosi, dėl ko buvo panaudotos specialiosios priemonės, taip pat kaltinamojo teigimu, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai per dideli ir nepagrįsti, nes ne tiek ir tos žalos buvo pridaryta, nors nukentėjusiųjų posėdžio metu ir atsiprašė. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad kaltinamojo T. B. išsakyti teiginiai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, yra aiškiai formalūs.

Kita vertus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju kaltinamojo T. B. atsakomybę sunkina tai, jog jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), bei nusikaltimą įvykdė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.), kadangi būdamas teistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, esant neišnykusiam teistumui už jį, vėl padarė tyčinį nusikaltimą (BK 27 str. 1 d.).

Teismas, skirdamas bausmę T. B., taip pat atsižvelgia į jos asmenybę – brandaus amžiaus, išsiskyręs, turi mažametį vaiką, užsiima individualia veikla (2 t., b. l. 87), yra keturis kartus teistas Lietuvoje, vieną kartą užsienyje (Suomijoje), du kartus realia laisvės atėmimo bausme, kurią abu kartus realiai ir atliko, už sunkius, smurtinio pobūdžio nusikaltimus – nužudymą ir išžaginimą, du kartus už analogiškas – BK 284 straipsnyje numatytas veikas, kurias taip pat įvykdė būdamas neblaivus, viešose vietose, kitų lankytojų akivaizdoje, vandališkais ir įžūliais veiksmais, o paskutinį kartą už analogišką nusikalstamą veiką nuteistas 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant trims metams (2 t., b. l. 70–73), t. y. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, pažeisdamas jos sąlygas, per pastaruosius metus administracine tvarka baustas vieną kartą už administracinį nusižengimą, susijusį su transportu ir kelių ūkiu (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), paskirta nuobauda galioja, bauda sumokėta (2 t., b. l. 84–86), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Teismo vertinimu, ankstesnių teistumų skaičius bei įvykdytų nusikaltimų sunkumas ir kaltinamojo elgesys po to, kai jis buvo paleistas iš pataisos įstaigos, o paskutinį kartą teismui parodžius pasitikėjimą ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus, rodo, kad kaltinamasis T. B. yra linkęs sistemingai daryti analogiškas nusikalstamas veikas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, yra pavojingas visuomenei, švelnesnių bausmės rūšių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, todėl BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti T. B. paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei nagrinėjamos nusikalstamos veikos pavojingumą ir aplinkybes, nustatytina šiek tiek didesnė nei šios rūšies bausmės sankcijos vidurkis, t. y. 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai (BK 50 str., BK 284 str.).

Nors kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė neskirti kaltinamajam realaus laisvės atėmimo, apsiriboti griežto stebėjimo priemonėmis, argumentuodamas gera kaltinamojo charakteristika bei tuo, kad jis socialiniais ryšiais tampriai susijęs su gyvenama aplinka, tačiau, teismo nuomone, svarstyti galimybę atidėti bausmės vykdymą ar kaltinamajam paskirti švelnesnę bausmę ar kitas poveikio priemones, šiuo atveju nėra pagrindo. Vien tai, kad jis dirba (verčiasi individualia veikla) bei savanoriauja (duomenys neskelbtini) (organizuoja renginius, dalyvauja įvairiuose mokymuose, komunikuoja su bendruomenės nariais, talkina aplinkos gerinimo akcijose ir kt.), gydosi nuo priklausomybės alkoholiui bei jo tėvas yra neįgalus ir galimai jam reikalinga globa, išlaiko mažametį vaiką, nėra pagrindas spręsti, jog kaltinamajam gali būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, taikomos BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatos (juo labiau šiose nuostatose numatytų sąlygų šiuo atveju ir nėra).

Pažymėtina, jog BK 75 straipsnyje nėra nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą tuo atveju, kai naujas nusikaltimas padaromas bausmės, paskirtos už ankstesnįjį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo metu, tačiau pagal teismų praktiką bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-64-495/2020 ir kt.).

Šiuo atveju, įvertinus jau minėtas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, ypač tai, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas rodo, jog šiuo atveju kaltinamojo elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra, jis kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, teismui kyla pagrįstų abejonių, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas teigiamai vertina aplinkybes dėl kaltinamojo darbinės ir savanoriškos veiklos, priklausomybės alkoholiui gydymosi, tačiau byloje nėra pakankamų duomenų apie tai, kad kaltinamasis yra vienintelis asmuo, galintis pasirūpinti savo tėvu (jam specialieji poreikiai, globa, rūpyba ir pan. dar nėra nustatyti), ar kad realiai išlaiko savo mažametį vaiką (teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad yra išsiskyręs, tačiau nenurodė, su kuo gyvena vaikas, kokį išlaikymą jam teikia), taip pat nėra kitų duomenų, leidžiančių teismui spręsti, kad ir šiuo atveju taip pat ir dėl itin tampraus socialinio ryšio su gyvenama aplinka, bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kadangi T. B. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo.

Kaltinamasis šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo, kuris skirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, laikotarpiu, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 bei 3 dalių nuostatomis, šiuo nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie jos pridedant pusę šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skiriant T. B. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas T. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. gegužės 22 d. 01.50 val. iki 2019 m. gegužės 21 d. 14.54 val. (viena diena) (2 t., b. l. 2, 4), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

T. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinis registravimasis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 5–6), paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.

Šiuo atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 82,74 Eur dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužaloti Ž. J. ir K. M., nukentėjusiųjų sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų (1 t., b. l. 74). Kartu su civiliniu ieškiniu pateikti nukentėjusiųjų Ž. J. ir K. M. gydymo paslaugų apskaitos išrašai (b. l. 75). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiesiems suteiktų gydymo paslaugų išlaidas, jų sumas. Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, su juo sutiko ir kaltinamasis, todėl jis tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 82,74 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.

Taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 274,95 Eur ir 386,12 Eur dydžių žalos atlyginimo, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužaloti nukentėjusieji, Ž. J. buvo priskaičiuota 274,95 Eur dydžio ligos dėl draudžiamojo įvykio išmoka už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. ir K. M. buvo priskaičiuota 386,12 Eur dydžio ligos dėl draudžiamojo įvykio išmoka už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki 2019 m. birželio 3 d. (2 t., b. l. 82–83). Kartu su civiliniu ieškiniu pateikta VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus 2019 m. liepos 11 d. pažymos Nr. 17IŠ-140 ir Nr. 17IŠ-141 apie minėtiems asmenims išmokėtas išmokas (2 t., b. l. 84–85). Teismas vertina, kad VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, su juo sutiko ir kaltinamasis, todėl jis tenkintinas ir VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui 274,95 Eur (už Ž. J.) ir 386,12 Eur (už K. M.) dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.

Be to, nukentėjusieji Ž. J. ir K. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinius ieškinius, kiekvienas dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Ž. J. civiliniame ieškinyje nurodo, jog dėl neteisėtų T. B. veiksmų ir jo padarytų sužalojimų buvo laikinai nedarbingas (11 dienų), atleistas nuo fizinio krūvio, patyrė traumą, dėl kurios negalėjo dirbti, bei patyrė fizinį skausmą, moralinį pažeminimą ir nepatogumus. Ž. J. pažymėjo, kad jo dešinė koja buvo sutvarstyta, jautė skausmą, kas apsunkino jo galimybes pasirūpinti jo higiena ir buitimi, neturėjo galimybės aktyviai gyventi ir sportuoti, buvo visiškai sutrikdytas jam įprastas gyvenimo ritmas ir režimas. Dėl sužalotos kojos negalėjo treniruotis ir laikyti atitikties fizinio pasirengimo normatyvams testo, kas jam, kaip tarnaujančiam policijoje, yra pareiga. Iki šiol nėra atsigavęs nuo patirto sukrėtimo, jaučiasi sutrikęs, patiria psichologinį diskomfortą ir dvasinius išgyvenimus. Dėl šio įvykio jį kartais kankina nerimas, kamuoja nemiga, nesijaučia saugus, kadangi šia nusikalstama veika patyrė fizinę, moralinę bei psichologinę žalą, kurią vertina 3 000 Eur (1 t., b. l. 71).

K. M. civiliniame ieškinyje nurodo, jog dėl neteisėtų T. B. veiksmų ir jo padarytų sužalojimų buvo laikinai nedarbingas (14 dienų), jis patyrė traumą, fizinį skausmą ir moralinį pažeminimą. T. B. jam sužalojo labiausiai matomą kūno vietą – veidą, kuriame liks randas visam gyvenimui. Dėl sužaloto veido, kuriam laikui buvo sutrikdytas jam įprastas gyvenimo ritmas ir laisvalaikio leidimo būdas. Iki šiol nėra psichologiškai atsigavęs nuo patirto sukrėtimo, jaučiasi sutrikęs, patiria psichologinį diskomfortą ir dvasinius išgyvenimus. Dėl be jokios priežasties patirtos agresijos ir fizinio smurto jį kartais kankina nerimas, kamuoja nemiga, nesijaučia saugus. Patirtą neturtinę žalą vertina 3 000 Eur (1 t., b. l. 51).

Minėta, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, šiai konkrečiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiesiems padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, ją padarė prieš tai jiems nepažįstamas asmuo – kaltinamasis, taip pat į veikos pobūdį – pjautinės žaizdos Ž. J. padarytos dviem trauminiais poveikiais kairiame dilbyje ir kairėje šlaunyje, o K. M. žaizda smakre padaryta vienu trauminiu poveikiu, taip pat kilusius padarinius – nežymų nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymą, dėl kurių, akivaizdu, jie jautė fizinį skausmą. Kaip nurodo nukentėjusieji civiliniuose ieškiniuose, fizine prasme kilusias pasekmes (skausmą sužalojimo vietose) jie juto dar kurį laiką po įvykio, buvo laikinai nedarbingi, K. M. sužalota labiausiai matoma kūno vieta – veidas, o Ž. J. koja buvo sutvarstyta, jis juto fizinį skausmą, tai apsunkino jo galimybes pasirūpinti higiena ir buitimi, apribota galimybė užsiimti fizine veikla ir laikyti privalomą jo tarnyboje atitikties fizinio pasirengimo normatyvams testą.

Nukentėjusieji civiliniuose ieškiniuose teigia, jog dėl jiems padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo patyrė ne tik fizinį, tačiau ir dvasinį skausmą, pažeminimą. Ž. J. iki šiol nėra atsigavęs nuo patirto sukrėtimo, jaučiasi sutrikęs, patiria psichologinį diskomfortą ir dvasinius išgyvenimus, dėl šio įvykio jį kartais kankina nerimas, kamuoja nemiga, nesijaučia saugus. Taip pat ir K. M. iki šiol nėra psichologiškai atsigavęs nuo patirto sukrėtimo, jaučiasi sutrikęs, patiria psichologinį diskomfortą ir dvasinius išgyvenimus, dėl be jokios priežasties patirtos agresijos ir fizinio smurto jį kartais kankina nerimas, kamuoja nemiga, nesijaučia saugus.

Teismo vertinimu, nukentėjusiųjų nurodyti tiek fiziniai, tiek moraliniai išgyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos jų savijautai, gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio, tačiau šiuo atveju nenustatyta, jog neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiesiems yra itin ilgalaikiai ar išliekantys visam jų gyvenimui, dėl sveikatos sutrikdymo atsirado negatyvūs pasikeitimai įvairiose jų gyvenimo srityse, t. y. Ž. J. padaryti sužalojimai laikinai apsunkino tik jo buitį, galimybę aktyviai gyventi ir sportuoti, laikyti atitikties fizinio pasirengimo normatyvams testą, o K. M. kuriam laikui buvo laikinai sutrikdytas jo įprastas gyvenimo ritmas ir laisvalaikio leidimo būdas, nors ir buvo sužalota labiausiai matoma kūno vieta – veidas (duomenų apie tai, kad dėl to jam būtina chirurginė rando šalinimo operacija, dėl rando jis negali tęsti įprasto gyvenimo būdo ir pan., nėra). Kaip minėta, atsižvelgtina ir į tai, jog prieš nukentėjusiuosius buvo padarytas smurtinis tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo jiems buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį padarė jiems nepažįstamas kaltinamasis, tai buvo jiems netikėtas užpuolimas, Ž. J. dviem trauminiams poveikiams sužalotas dilbis ir šlaunis, o K. M. vienu trauminiu poveikiu padaryta žaizda smakre, po įvykio jie iki šiol nėra psichologiškai atsigavę, jaučiasi sutrikę, patiria psichologinį diskomfortą ir dvasinius išgyvenimus, kamuoja nerimas, nemiga, prarado saugumo jausmą. Pažymėtina ir tai, kad nors kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui, tačiau nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami. Šiuo atveju nustatyta, jog kaltinamasis T. B. užsiima individualia veikla, tačiau jo pajamos nėra didelės (pajamų mokesčio deklaracijoje už 2019 metus nurodoma, kad jis gavo 560 Eur pajamų), teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog tokio dydžio civilinių ieškinių negali atlyginti, nes tiek neuždirba, be to, išlaiko mažametį vaiką.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiųjų asmenų teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, atsižvelgiant į teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-453/2014, 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-341-648/2018)), konstatuotina, kad išdėstytų neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas kiekvienam po – 800 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1) vokas su akiniais nuo saulės, pagal 2020 m. vasario 20 d. Kvitą B serija BBB Nr. 6PK001947 saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje (2 t., b. l. 89–90), paimtas įvykio vietos apžiūros metu, priklausantis T. B., šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžintinas T. B.; 2) paketas su šortais, pagal 2020 m. vasario 20 d. Kvitą B serija BBB Nr. 6PK001947 saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje (2 t., b. l. 89–90), priklausantis Ž. J., kuriuos pateikė (duomenys neskelbtini) darbuotoja, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžintinas Ž. J.; 3) vokas su stiklo šukėmis, vokas, kuriame sudaužyto bokalo dalis, vokas, kuriame cigarečių pakelis ,,Winston“, trys vokai su nuoplovomis, penki vokai su (seilių) DNR, vokas, kuriame trys nuorūkos, pagal 2020 m. vasario 20 d. Kvitą B serija BBB Nr. 6PK001947 saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje (2 t., b. l. 89–90), paimti įvykio vietos apžiūros metu, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini; 4) du kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, prisegti voke prie galinio bylos 2 tomo viršelio vidinės dalies, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. B. (T. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. B. (T. B.) paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir skirti T. B. (T. B.) galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. B. (T. B.) laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 20 d. 01.50 val. iki 2019 m. gegužės 21 d. 14.54 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos (2020 m. liepos 24 d.).

T. B. (T. B.) ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinį registravimąsi policijos įstaigoje, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš T. B. (T. B.) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 82,74 Eur (aštuoniasdešimt du eurus septyniasdešimt keturis centus) turtinės žalos atlyginimą. Jį pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDFV už Ž. J., K. M. gydymą“.

Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš T. B. (T. B.) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus naudai 274,95 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt keturių eurų devyniasdešimt penkių centų) turtinės žalos atlyginimą (už Ž. J.) ir 386,12 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų dvylikos centų) turtinės žalos atlyginimą (už K. M.). Jį pervesti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT184010042400083862, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, (gavėjo kodas 193086158, įmokos kodas 282, įmokos pavadinimas – žalos atlyginimas).

Civilinio ieškovo Ž. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. B. (T. B.) Ž. J. naudai 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Civilinio ieškovo K. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. B. (T. B.) K. M. naudai 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1) voką su akiniais nuo saulės, pagal 2020 m. vasario 20 d. Kvitą B serija BBB Nr. 6PK001947 saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, priklausantį T. B. (T. B.), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti T. B. (T. B.); 2) paketą su šortais, pagal 2020 m. vasario 20 d. Kvitą B serija BBB Nr. 6PK001947 saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje, priklausančiais Ž. J., kuriuos pateikė (duomenys neskelbtini) darbuotoja, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti Ž. J.; 3) voką su stiklo šukėmis, voką, kuriame sudaužyto bokalo dalis, voką, kuriame cigarečių pakelis ,,Winston“, tris vokus su nuoplovomis, penkis vokus su (seilių) DNR, voką, kuriame trys nuorūkos, pagal 2020 m. vasario 20 d. Kvitą B serija BBB Nr. 6PK001947 saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje, paimtus įvykio vietos apžiūros metu, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti; 4) du kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, prisegtus voke prie galinio bylos 2 tomo viršelio vidinės dalies, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė