- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-31
- Bylos Nr.
- 1A-18-576/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20927-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Aiva Survilienė, Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- T. B.
- Nukentėjusysis
- Ž. J., K. M.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių, Ž. J., K. M.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas, Gintaras Putvinskis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Aivos Survilienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant prokurorams Justui Gureckui (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis), Romualdui Blaževičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės atėmimo bausme 1 metams 3 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, ir T. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė 10 mėnesių dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme 1 metams 5 mėnesiams ir T. B. nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 10 mėnesių. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2020 m. liepos 24 d.). Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš T. B. 82,74 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš T. B. 274,95 Eur turtinės žalos atlyginimo (už Ž. J.) ir 386,12 Eur turtinės žalos atlyginimo (už K. M.). Civilinio ieškovo Ž. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš T. B. 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškovo K. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš T. B. 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. T. B. nuteistas už tai, kad jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2019 m. gegužės 20 d., apie 1.47 val., viešoje vietoje – prie picerijos „Čili pica“, esančios Vilniuje, Fabijoniškių g. 2A, stebint kitiems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,98 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarp picerijos lankytojų kilusio konflikto metu be priežasties ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu tyčia sudavė K. M. per smakrą, padarydamas pastarajam pjautinę žaizdą smakre, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, vijosi nuo jo bėgantį K. M., po ko pastarąjį apginti bandžiusiam Ž. J. mosuodamas minėtu įrankiu sudavė į kairę ranką ir šlaunį, padarydamas pjautines žaizdas kairiajame dilbyje ir kairėje šlaunyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiai įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais T. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde T. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendį – pripažinti T. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, jog T. B. veiką išprovokavo afektinės aplinkybės bei nukentėjusiųjų provokuojantis elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai), taip pat ir tai, kad T. B. veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
2.1. Apeliantas nesutinka su nuosprendžio dalimi, kurioje nuspręsta, kad jis gailėjosi nenuoširdžiai, ir dėl to teismas neįvertino apelianto atgailos kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taip pat jis nesutinka su tuo, kaip teismas vertino visas jo veikos aplinkybes, bei neįžvelgė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 59 straipsnio 1 dalies 9 punkte, 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte.
2.2. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad jo išsakyti teiginiai, jog jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, yra aiškiai formalūs. Apeliantas nurodo, kad teisiamajame posėdyje jis paaiškino, kad nuoširdžiai klydo dėl konflikto, kuriame padarė nusikalstamą veiką, priežasties. Jis iki tol, kol susipažino su bylos medžiaga, manė, kad gina savo bičiulį R. V., tačiau vėliau paaiškėjusios aplinkybės parodė visai kitas konflikto priežastis. Pažymima, kad teismas konstatavo apelianto klydimo faktą.
2.3. Toliau nurodoma, kad teismas konstatuodamas jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimo padarymą apsvaigus nuo alkoholio, neįvertino apelianto elgesio po nusikaltimo padarymo. Teigiama, kad apeliantas pripažino savo priklausomybę nuo svaigalų, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad atsikratytų savo priklausomybės. Apelianto manymu, jo noras ir pastangos keisti savo gyvenimo būdą yra viena iš atgailos formų.
2.4. Apeliantas nurodo, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 59 straipsnio 1 dalies 9 punkte, ką patvirtino savo parodymuose R. V.. Yra cituojami minėto asmens parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad į muštynes jis buvo įtrauktas, o pačių muštynių nesukėlė, todėl jam taikytina atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6, 9 ir 10 punktuose. Apeliantas nurodo, kad akivaizdu ir teismo konstatuota, jog nusikaltimo padarymo dieną kavinėje „Čili“ kilo sumaištis ir apeliantas būdamas afekto būsenoje galėjo nesusigaudyti situacijoje, kas vyksta iš tiesų, o teismas šios apelianto nurodytos aplinkybės neanalizavo, tuo pažeisdamas apelianto teisę į teisingą teismo procesą ir atimdamas galimybę įrodinėti jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą byloje.
2.5. Taip pat apeliantas nesutinka su teismo argumentais dėl apeliantą charakterizuojančios medžiagos pateiktos į bylą, bei fakto, kad apeliantas globoja neįgalų tėvą. Apeliantas prašo teismo įvertinti visas jį charakterizuojančias aplinkybes.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis prašė tenkinti jo apeliacinį skundą, gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą – pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę švelninančią aplinkybę, atidėti paskirtos bausmės vykdymą arba paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba kitaip sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį.Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Nuteistojo T. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju T. B. apeliaciniame skunde prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6, 9 ir 10 punktuose, taip pat paskirti bausmę, nesusijusią su laisvė atėmimu. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį turi pareigą patikrinti tik dalyje dėl prašomų pripažinti atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Dėl dalies apeliacinio skundo atšaukimo
6. Apeliaciniame skunde, be kita ko, prašoma pripažinti T. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punkte (veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą). Teismo posėdžio, vykusio 2020 m. lapkričio 17 d., metu, T. B. kartu su gynėju minėtos apeliacinio skundo dalies atsisakė. Tą patvirtino ir 2021 m. vasario 2 d. vykusio teismo posėdžio metu.
7. BPK 316 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliantas turi teisę apeliacinį skundą atšaukti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo dalis buvo atšaukta iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą, teisėjų kolegija apeliacinio skundo dalį, kurioje prašoma pripažinti T. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punkte (veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą) palieka nenagrinėtą (BPK 316 straipsnio 3 ir 5 dalys).
8. Teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atliko dalinį įrodymų tyrimą:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Buvo apklaustas nukentėjusysis Ž. J., kuris parodė, kad aptariamo įvykio dieną, apie 1 valandą, stovint kavinėje pamatė, kad susimušė 2 asmenys ir išėjo į lauką. Jis paaiškino, kad konfliktas įvyko tarp T. B. draugo ir asmens, kuris siekė kavinėje su visais bendrauti. Pamatęs, kad vyksta konfliktas, jis kartu su padavėja išėjo į lauką. Lauke pamatė, kad asmenys pradėjo stumdytis. Po kiek laiko pamatė, kad K. M. iš burnos bėga kraujas, o šalia jo stovėjo T. B. su daiktu panašiu į peilį. Paaiškino, kad konflikto pradžios nematė. Po to, K. M. pradėjo nuo T. B. bėgti, T. B. mosikavo peiliu, jie atsidūrė viduryje aikštelės.. Nukentėjusysis paaiškino, kad jis T. B. nustūmė, tuo metu pastarasis jam prakirto kairės rankos dilbį ir pradėjo šalintis, o nukentėjusysis ėmė jį vytis, kelis kartus liepdamas sustoti ir sakydamas, kad iškvies policiją. Pasak nukentėjusiojo, T. B. prie banko atsisuko į jį, po to atsigulė, o nukentėjusysis, siekdamas nesusidurti su pastaruoju, per jį šoko ir pajuto, kad jo dešinės kojos šlaunis yra sužalota. Pasak nukentėjusiojo, jis, šokdamas per T. B., pastarojo neužkliudė.
8.2. Buvo apklaustas nukentėjusysis K. M., kuris parodė, kad nuo įvykio praėjo beveik 2 metai ir visko neatsimena. Paaiškino, kad įvykio dieną buvo su Ž. J., vėliau išėjo į lauką rūkyti, lauke prasidėjo konfliktas, jis norėjo apraminti konfliktuojančius ir pajuto smūgį. Parodė, kad T. B. į jį atsisuko ir jis pajuto smūgį, nors jis nieko nedarė. Po to jį ėmė vytis T. B., o jis bėgo, bėgdamas iškvietė policiją. Pasak nukentėjusiojo, jo elgesys nebuvo provokuojantis.
Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte
9. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pastebėtina, kad minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti nustatoma dviem atvejais, o būtent: kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, arba, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad T. B. padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Visgi reikia nustatyti, ar jis ne tik prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, tačiau ir ar nuoširdžiai gailisi.
Žemesnės instancijos teismas
10. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu T. B. savo kaltę neigė, tačiau pirmosios instancijos teisme T. B. parodė, kad savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi, būtent todėl po jo apklausos, prokurorui ir gynėjui pritarus, buvo nutarta atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Pastebėtina, kad paskutinio žodžio metu jis nukentėjusiųjų atsiprašė. Apeliacinės instancijos teisme, pasinaudodamas paskutinio žodžio teise, T. B. parodė, kad yra kaltas ir labai gailisi, atsiprašė minėtame posėdyje dalyvavusio nukentėjusiojo K. M.. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog veikos kaltininkas gali pripažinti savo kaltę bylos parengtinio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, todėl kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis. Kaltės pripažinimas reiškia, jog kaltinamasis sutinka su kaltinime nurodytais faktais ir jų neginčija. Taip yra palengvinama teismo užduotis procese pagrindžiant veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015). Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad T. B. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Visgi kaip minėta reikia nustatyti, ar yra antroji būtinoji sąlyga – nuoširdus gailėjimas.
11. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad T. B. kaltę pripažino tik bylą nagrinėjant teisme, tačiau nesutinka, kad kaltinamojo T. B. teiginiai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, šiuo atveju yra formalūs. Nepripažindamas šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad T. B. teiginiai, jog sulaikymo metu ir suėmimo vietoje jį sudorojo pareigūnai, o nukentėjusieji jam taip pat sudavė smūgius sulaikymo metu, kad jie atvykusiems pareigūnams patarė susidoroti su juo, yra paneigti, tačiau teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka tik iš dalies.
12. Policijos pareigūnai, sulaikę T. B. su R. V., tiek tarnybiniuose pranešimuose nurodė, tiek apklausiami parodė, kad jie, pamatę nukentėjusiuosius, atpažino juos, t. y. žinojo, kad jie yra policijos pareigūnai. Pastebėtina, kad T. B. buvo nustatytas vidutinis girtumas (daugiau nei 2 promilės), o ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos ir situacijos, o tuo pačiu ir jį sulaikiusių pareigūnų veiksmų bei elgesio vertinimui. Nustatyta, kad T. B. priešinosi sulaikomas, dėl ko buvo panaudotas elektros šoko įtaisas (1 t., b. l. 109-111, 113, 115), o 2021 m. gegužės 22 d. specialisto išvadoje, apžiūrėjus T. B., buvo nustatyti odos nubrozdinimai galvos, rankų ir kojų srityse, poodinės kraujosruvos galvos ir rankos srityse, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis krūtinės srityje. Iš minėtų sužalojimų tik odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis krūtinės srityje galimai padaryti elektros impulsiniu prietaisu (prietaisais), tuo tarpu visi kiti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) (2 t., b. l. 21-22). Taigi T. B. objektyviais bylos duomenimis yra fiksuoti sužalojimai. Pastebėtina, kad T. B. apeliaciniame skunde neginčijo teismo pripažintų veikos padarymo aplinkybių, jis tik siekė, kad būtų pripažintos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, siekdamas, kad būtų paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuoširdų gailėjimąsi patvirtina jo viešas atsiprašymas nukentėjusiųjų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek K. M. atsiprašymas apeliacinės instancijos teisme. Be kita ko, T. B. apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentą, patvirtinantį, kad jis 2021 m. sausio 31 d. Valstybinei ligonių kasai pervedė 82,74 Eur už patirtą žalą dėl nukentėjusiųjų gydymo. Taigi tai tik patvirtina, kad jis savo elgesį vertina kritiškai ir yra linkęs prisiimti atsakomybę už kilusius padarinius. Tai, jog jis pirmosios instancijos teisme nesutiko su nukentėjusiųjų pareikštais civiliniais ieškiniais, pažymėdamas, kad žalos buvo padaryta nedaug, nereiškia, kad jis nesigaili dėl padarytų veiksmų. Pirmiausia, T. B. turėjo realią galimybę įvertinti padarytus sveikatos sutrikdymus, kadangi jis buvo kaltinamas nežymiai sutrikdęs sveikatą, antra, jis sutiko atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiesiems, tačiau prašė sumažinti, jo vertinimu, neproporcingą jos dydį, ką, be kita ko, pirmosios instancijos teismas ir padarė, trečia, jis nurodė, kad jo finansinės galimybės nėra pakankamos atlyginti prašomą neturtinę žalą. Taigi kaltinamojo nuomonės išdėstymas dėl pareikštų civilinių ieškinių, neeliminuoja jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Be kita ko, apeliaciniame skunde jis neginčija nustatytos neturtinės žalos dydžių.
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta T. B. atsakomybę švelninančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis dalyje yra keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose
15. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus neteisėtus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012, Nr. 2K-115-648/2016). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-115-648/2016).
16. Siekiant nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai, būtina nustatyti du momentus: 1) neteisėtus nukentėjusiojo asmens veiksmus prieš kaltininką; 2) kaltininko didelį susijaudinimą, kurį sukelia neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Be to, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jeigu kaltininko nusikalstami veiksmai seka iš karto po nukentėjusiojo asmens neteisėto poelgio kaip greitas atsakas į tai. Neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21/2011, 2K-377/2011, 2K-538-788/2015).
17. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, įvertinus esančių įrodymų, kurie tarpusavyje sutampa ir vieni kitus papildo, visetą: 1) kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, esančius vaizdo įraše (1 t., b. l. 37), 2) ikiteisminio tyrimo metu K. M. apklausos protokole užfiksuotus duomenis (1 t., b. l. 43), 3) ikiteisminio tyrimo metu Ž. J. apklausos protokole užfiksuotus duomenis (1 t., b. l. 54), 4) ikiteisminio tyrimo metu A. J. apklausos protokole užfiksuotus duomenis (1 t., b. l. 91), 5) ikiteisminio tyrimo metu K. R. apklausos protokole užfiksuotus duomenis (1 t., b. l. 96), 6) ikiteisminio tyrimo metu S. B. apklausos protokole užfiksuotus duomenis (1 t., b. l. 105-106), 7) T. B. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, 8) nukentėjusiųjų parodymus duotus apeliacinės instancijos teisme, darytina išvada, kad R. V. sudavė smūgius M. S., o K. M. žodžiu siekė R. V. nuraminti, po ko T. B. jam, einančiam link R. V., sudavė smūgį nenustatytu daiktu, kuriuo buvo padarytas smakro sužalojimas. Po to T. B. ėmė artintis link K. M., dėl ko pastarasis ėmė bėgti, paskui jį ėmė bėgti T. B., o Ž. J. ir A. J. bėgo paskui T. B., siekdami apginti K. M.. T. B. ėmus mojuoti nenustatytu įrankiu, Ž. J. jį atstūmė, po ko nuteistasis nenustatytu įrankiu jam sužalojo kairės rankos dilbį. Vienam iš nukentėjusiųjų sušukus „guldom“, T. B. atsigulė ant žemės ir prie jo priartėjusiam Ž. J., kuris per pastarąjį šoko, sužalojo dešinės kojos šlaunį.
18. Taigi nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusieji būtų atlikę provokuojančius ar rizikingus veiksmus, juo labiau, kad prieš nuteistąjį jie būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus ar skatinę jį pradėti nusikalstamą veiką prieš juos. Pirmosios instancijos teisme T. B. parodė, kad jam pasirodė, jog R. V. užpuolė K. M., tačiau jis, susipažinęs su bylos medžiaga, suprato, kad konflikto priežastys buvo kitokios. Taigi pats nuteistasis pripažino, kad jis klaidingai suprato susiklosčiusią situaciją. Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad K. M., siekdamas nuraminti R. V., sudavusį smūgius kito asmens atžvilgiu, ar juo labiau Ž. J., siekdamas sulaikyti T. B., būtų veikę nusikalstamai, rizikingai ar provokuojančiai. Ir nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašo vadovautis R. V. (R. V.) duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau pastebėtina, kad jis parodymus davė kaip įtariamasis, būdamas neįspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (1 t., b. l. 143). Be kita ko, jo parodymai nepatvirtina, kad nukentėjusiųjų elgesys buvo provokuojantis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinis skundas šioje dalyje yra atmetamas.
Dėl bausmės
19. Už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, jos dydį (1 metai 3 mėnesiai) nustatydamas šiek tiek didesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (1 metai 1 mėnuo 15 dienų), atsižvelgė į tai, kad yra dvi T. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės (veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikaltimą įvykdė būdamas recidyvistas), į jo asmenybę (brandaus amžiaus, išsiskyręs, turi mažametį vaiką, užsiima individualia veikla, 4 kartus teistas Lietuvoje, vieną kartą užsienyje, du kartus teistas BK 284 straipsnyje numatytas veikas, kurias įvykdė būdamas neblaivus, paskutinį kartą už analogišką nusikalstamą veiką nuteistas 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 3 metams, t. y. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, pažeisdamas jos sąlygas, per pastaruosius metus administracine tvarka baustas vieną kartą). Teismas, be kita ko, padarė išvadą, kad T. B. yra linkęs sistemingai daryti analogiškas nusikalstamas veikas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, yra pavojingas visuomenei, švelnesnių bausmės rūšių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, todėl BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę.
21. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kuria būtų pasiekti jos tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta neteisinga – aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-518/2019).
22. Teisėjų kolegija, tikrindama, ar pirmosios instancijos teismas paskyrė ne per griežtą bausmę, pažymi, kad T. B. nuo 2019 m. gegužės 28 d. vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 87, 146), nuo 2019 m. gegužės 3 d. savanoriauja asociacijoje „(duomenys neskelbtini)“, kurios pirmininko yra vertinamas teigiamai (2 t., b. l. 148, 3 t., b. l. 41), 2019 m. rugsėjo 16 d. buvo sudaryta savanoriškos veiklos sutartis (2 t., b. l. 149-150), 2020 m. birželio 11, 18, 30 dienomis buvo konsultuotas (duomenys neskelbtini) socialinio darbuotojo, nuo 2020 m. birželio 17 d. pradėjo aktyviai dalyvauti anoniminių alkoholikų grupėje, dalyvauja elgesio pataisos programoje (2 t., b. l. 151, 3 t., b. l. 42), 2020 m. balandžio 7 d. kreipėsi dėl specialiųjų poreikių nustatymo jo tėvui (2 t., b. l. 153-155), 2020 m. birželio 25 d. buvo nustatyta, kad jis gali globoti savo tėvą (2 t., b. l. 152, 3 t., b. l. 46). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartimi R. B. (R. B.) nustatyta rūpyba, o T. B. paskirtas jo rūpintoju. Nustatyta, kad jis baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už smulkią vagystę, už alkoholio vartojimą viešoje vietoje, tačiau jį teigiamai charakterizuoja tai, kad baudos (išskyrus baudą už vairavimą neužsisegus saugos diržo) yra sumokėtos (2 t., b. l. 84-86). Taigi minėtos aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau dauguma jų atsirado tik po nusikalstamos veikos padarymo. Tuo tarpu aplinkybė, jog jis paskirtas savo tėvo rūpintoju, nesudaro pagrindo, įvertinus kitas reikšmingas aplinkybes, neskirti jam laisvės atėmimo bausmės.
23. Nustatyta, kad T. B. anksčiau teistas už išžaginimą (1998 m.) ir nužudymą (2005 m.), be to, Suomijoje teistas už nusikaltimą, susijusį su vagyste (2016 m.), du kartus teistas pagal BK 284 straipsnį (2018 m. liepos 11 d. ir 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiai). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu nuteistas už veiką, padarytą 2017 m. lapkričio 4 d., jam paskirta viešųjų darbų bausmė (iš probuojamųjų asmenų duomenų registro išregistruotas 2019 m. vasario 11 d.) (2 t., b. l. 70-73). Pastebėtina, kad, dar nepriėmus pastarojo nuosprendžio, jis 2018 m. gegužės 1 d. padarė iš esmės analogišką veiką, už kurią buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu ir jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmės 1 metams 5 mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 3 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti ir visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nesilankyti bare ,, (duomenys neskelbtini)“, nebendrauti su nukentėjusiuoju ir atlyginti arba pašalinti turtinę žalą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2 t., b. l. 74-77). Pastarasis nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. vasario 13 d. (2 t., b. l. 70-73).
24. Nors T. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo elgesio po nusikaltimo padarymo: pripažino savo priklausomybę nuo svaigalų, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad atsikratytų savo priklausomybės, tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad tokių veiksmų nuteistasis turėjo imtis ne po nusikalstamos veikos padarymo, o 2019 m. vasario 13 d. įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiui, kuriuo jis buvo įpareigotas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taigi nuteistasis pažeidė ne tik šį įpareigojimą, tačiau ir įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Pastebėtina, kad po pastarojo nuosprendžio priėmimo nepraėjus 4 mėnesiams, T. B. 2019 m. gegužės 20 d. padarė iš esmės analogišką nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už viešosios tvarkos sutrikdymą, be kita ko, pasireiškusį dviejų asmenų sužalojimu. Be to, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu jis nuteistas už viešosios tvarkos sutrikdymą, be kita ko, pasireiškusį asmens sužalojimu. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pačia švelniausia – viešųjų darbų bausme – nebuvo pasiekti visi bausmės tikslai, tuo tarpu paskirta laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymą nuspręsta atidėti, taip pat nebuvo pasiekti bausmės tikslai, vadinasi, nėra pagrindo skirti švelnesnę nei terminuoto laisvės bausmės rūšį, kadangi nėra pagrindo išvadai, kad tokia bausmė būtų teisinga, proporcinga ir kuria būtų galima pasiekti bausmės tikslus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė terminuotą laisvės atėmimą. Nors teisėjų kolegija pripažįsta, kad yra viena T. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės terminą kiek didesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Be kita ko, įvertinus, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 3 mėnesiams, kuri buvo sumažinta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kai tuo tarpu ankstesniu, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė maksimaliam 2 metų terminui, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta. Taigi pirmosios instancijos teismas, T. B. už nusikalstamą veiką, kurios metu buvo sužaloti du žmonės, paskyrė švelnesnę bausmę nei už iš esmės analogišką veiką buvo paskirta ankstesniu nuosprendžiu. Atitinkamai nėra pagrindo išvadai, kad paskirta bausmė yra per griežta.
25. Nagrinėjamu atveju T. B. yra nuteistas už vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų (BK 75 straipsnio 2 dalyje). Taigi yra formalios sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Visgi bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Be to, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą teismas turi teisę, bet ne pareigą. Nagrinėjamu atveju išdėstytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimo institutas šioje baudžiamojoje byloje nėra galimas, ką teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.
26. Nustatyta, kad T. B. neatlikęs paskirtos bausmės pagal ankstesnį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d nuosprendį padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Todėl skundžiamu nuosprendžiu paskyrus bausmę pagal BK 284 straipsnį ji buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.
27. Nuosprendyje nurodyta, kad bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsniu, tačiau bendrindamas bausmes neteisingai taikė BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas. Skundžiamu nuosprendžiu T. B. paskirta bausmė pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimas 10 mėnesių. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi buvo pridėta dalis (5 mėnesiai) skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės.
28. Bendrinant bausmes BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jei neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pažymėtina, kad, kitaip nei BK 63 straipsnio atveju, subendrinant paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles nėra galimybės į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmės ar jos dalies, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį. Šiuo atveju bendrinant bausmes buvo būtina nustatyti neatliktą bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendį, o pirmosios instancijos teismas to nenustatė ir nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį bendrino su paskirta subendrinta bausme pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendį. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžio, juo T. B. pagal BK 284 straipsnį, 64¹ straipsnį buvo paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, buvo subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta viešųjų darbų bausme, keičiant viešųjų darbų bausmę į laisvės atėmimo bausmę, ir T. B. nustatyta subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
29. Pažymėtina, jog BK 65 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsnyje numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu T. B. buvo subendrintos laisvės atėmimo bausmės ir viešųjų darbų bausmės, pakeičiant viešųjų darbų bausmę į laisvės atėmimo bausmę. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 65 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dvigubas bausmių keitimas yra draudžiamas. BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad į laisvės atėmimą gali būti keičiamas tik areštas ir laisvės apribojimas. Teismas, viešųjų darbų bausmę pakeisdamas laisvės atėmimo bausme, pritaikė dvigubą bausmių keitimą, ką tiesiogiai draudžia BK 65 straipsnio 2 dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-573/2005).Taigi nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pažeidžiant BK 65 straipsnio 2 dalį, kuri įtvirtina dvigubo bausmių keitimo draudimą, viešųjų darbų bausmė buvo pakeista į laisvės atėmimo bausmę.
30. Nustatyta, kad neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendį yra 1 metai 4 mėnesiai. Atlikta viešųjų darbų bausmės dalis, kuri buvo įskaityta į laisvės atėmimo bausmę, nėra teisiškai reikšminga, nes minėtas įskaitymas atliktas pažeidžiant dvigubo bausmių keitimo draudimą. O įskaitydamas į subendrintą laisvės atėmimo bausmę atliktą viešųjų darbų bausmę, aukštesnysis teismas pats pažeistų dvigubo bausmių keitimo taisyklę.
31. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas T. B. neteisingai subendrino bausmes pagal atskirus nuosprendžius. T. B. nustatytina nauja subendrinta bausmė: prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės – laisvės atėmimo 1 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pridedama dalis – 5 mėnesiai laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendį, ir galutinė subendrinta bausmė nustatytina laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams.
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo taikyti nei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nei BK 62 straipsnio nuostatų, suteikiančių teisę skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą, bausmę, taip pat nėra pagrindo dar kartą taikyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, kadangi T. B. yra linkęs nusikalsti, savo veiksmais keldamas pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei.
Dėl bausmės pradžios
33. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. liepos 24 d. Nors apeliantas neginčija skundžiamo nuosprendžio šiuo aspektu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nustatęs aiškią teisės taikymo klaidą, turi pareigą ją ištaisyti, kad neįsiteisėtų sprendimas, galintis sukelti neaiškumų laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigai.
34. Teismų praktikoje formuojama, kad BK nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Laisvės atėmimo bausmės pradžia yra faktinio nuteistojo suėmimo momentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263-689/2018, 2K-30-689/2019). Nagrinėjamu atveju T. B. neatlieka laisvės atėmimo bausmės, jis nėra suimtas pagal ankstesnį nuosprendį, kuriuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra atidėtas, jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, todėl teismas nepagrįstai bausmės pradžią nusprendė skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo pradžios. Taigi, nustačius, kad bausmės pradžios klausimas nuosprendžiu yra išspręstas netinkamai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas, nustatant, kad bausmės pradžia skaičiuotina nuo T. B. sulaikymo vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendį dienos.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
35. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. rugsėjo 14 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurios priteistinos valstybės naudai, sudaro 96 Eur (advokato Algirdo Gurausko užmokestis) (3 t., b. l. 18).
36. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštu (2 t., b. l. 199-200) buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių, prašant parinkti gynėją. 2020 m. rugpjūčio 24 d. buvo parinktas advokatas Algirdas Gurauskas (3 t., b. l. 1-2), kuris Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi buvo paskirtas T. B. gynėju (3 t., b. l. 4). Gynėjas advokatas Algirdas Gurauskas 2020 m. rugsėjo 22 d. dalyvavo teismo posėdyje, kuris truko 10 minučių ir bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, kadangi neatvyko T. B. (3 t., b. l. 13), taip pat dalyvavo 2020 m. spalio 15 d. teismo posėdyje, kuris truko 20 min. ir bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, kadangi neatvyko T. B. (3 t., b. l. 21-22). Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas advokato Gintaro Putvinskio 2020 m. lapkričio 11 d. advokato orderis, kuriame numatyta, kad advokatas Vilniaus apygardos teisme gins T. B. (3 t., b. l. 38). Atitinkamai Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi advokatas Algirdas Gurauskas buvo atleistas nuo T. B. gynimo (3 t., b. l. 47). Bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose apeliacine tvarka T. B. gynė advokatas Gintaras Putvinskis pagal susitarimą.
37. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad antrinė teisinė pagalba T. B. realiai nebuvo teikiama, todėl pagrindo iš jo valstybės naudai priteisti prašomą 96 Eur sumą nėra. Todėl prašymas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais ir 336 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendį:
pripažinti T. B. (T. B.) atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte;
vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalims, T. B. prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį paskirtos ir neatliktos bausmės – laisvės atėmimo 1 metams 4 mėnesiams, pridėti dalį – 5 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendį, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems mėnesiams);
bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. B. sulaikymo vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendį dienos.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti valstybės naudai 96 Eur iš T. B. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atmesti.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.