Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio, Reginos Pocienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį 350 MGL (17 500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 50 parų areštu;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant D. B. subendrintą bausmę – 350 MGL (17 500 Eur) dydžio baudą, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, visiško sudėjimo būdu subendrinta su pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, bei D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 350 MGL (17 500 Eur) dydžio bauda ir 50 parų areštas. Į bausmę įskaičius laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. vasario 13 d., D. B. pripažintas atlikęs arešto bausmę, nustatyta likusi sumokėti 142 MGL (7 100 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš D. B. konfiskuoti 6 200 Eur.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuoti mobiliojo ryšio telefonas „Prestigio Muze C7 LTE“, mobiliojo ryšio telefono „Prestigio Muze C7 LTE“ pakuotė su krovikliu, šoviniai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

Perduodamas A. S. informaciją apie jo atžvilgiu pradėtame ikiteisminiame tyrime atliekamus slaptus policijos veiksmus bei atskleisdamas šių veiksmų metu surinktus duomenis (informaciją), D. B. pakenkė ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini), sukliudė kaip įmanoma greičiau atskleisti tiriamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnį priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų, ir nustatyti šią nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2) Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta bausme bei D. B. paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

3) Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. vasario 13 d.

2.3. Be to, minėtos nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės buvo įvertintos atsietai nuo padarytų veikų pavojingumą ir pobūdį apibūdinančių aplinkybių. D. B. nuteistas už tyčinių, baigtų nusikaltimų padarymą, kurių vienas priskiriamas sunkiems, du – apysunkiams ir tik vienas – nesunkiems nusikaltimams. Nagrinėjamos bylos atveju didesnį D. B. veiksmų pavojingumą lemia tai, kad būdamas policijos pareigūnu bei žinodamas atliekamo kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo duomenis D. B. pranešė asmeniui apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą dėl labai sunkaus ir pavojingo nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, tokiu būdu atskleisdamas neviešą informaciją ir akivaizdžiai siekdamas, kad nebūtų atskleista kito asmens padaryta nusikalstama veika, D. B. pasinaudojo savo pareigomis valstybės tarnyboje asmeninei naudai gauti. Tokiais nuteistojo veiksmais padaryta didelė žala valstybės tarnybai, diskredituotas policijos pareigūno vardas, sumenkintas valstybės tarnybos autoritetas bei įvaizdis visuomenėje. Tačiau skiriant bausmę šios aplinkybės nebuvo įvertintos. Taip pat liko neįvertinta tai, kad nuteistojo piktnaudžiavimas tarnyba nebuvo pavienis veiksmas. Nors skundžiamame nuosprendyje ir pažymėta, jog nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, bet parenkant bausmės rūšį į tai visiškai neatsižvelgta.

2.4. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad D. B. įskaičius laikino sulaikymo ir suėmimo laiką į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę – 350 MGL baudą ir 50 parų areštą, D. B. pripažintas arešto bausmę atlikusiu, o likusi sumokėti bauda sumažėjo iki 142 MGL. Prokuroro vertinimu, esant tokiai situacijai nuteistasis dėl padarytų nusikaltimų faktiškai patyrė labai nedidelę poveikio priemonę, dėl ko nebus užtikrintas BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas.

2.5. Taip pat nurodoma, kad baudos, kaip piniginės bausmės, esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti valstybei teismo paskirtą pinigų sumą, todėl sprendžiant, ar yra pagrindas asmenį nubausti pinigine bauda, turi būti įvertinta ir tai, ar bus reali galimybė nuteistajam sumokėti baudą arba išieškoti ją priverstine tvarka. Šiuo metu D. B. niekur nedirba, duomenų, ar jis bus įdarbintas, kaip pats teigia, byloje nėra, nuteistasis moka išlaikymą vaikams. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad piniginė bauda kaip bausmė, kurios D. B. neturės realios galimybės įvykdyti, jokio teigiamo auklėjamojo poveikio nuteistajam neturės.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis D. B. ir jo gynėjas advokatas G. Leonovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Byloje nėra ginčijama D. B. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, taip pat neginčijamos nustatytos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes ir kvalifikuodamas nusikalstamas veikas, baudžiamąjį įstatymą taikė teisingai ir šioje bylos dalyje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, todėl apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad D. B. paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, apygardos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nesivadovavo bausmių skyrimo taisyklėmis, neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, todėl, prokuroro nuomone, D. B. buvo paskirtos per švelnios bausmės, neatitinkančios nei padarytų nusikalstamų veikų, nei nuteistojo asmenybės pavojingumo.

7. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas D. B. bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką, o taip pat subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė.

7.1. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kuria būtų pasiekti jos tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta neteisinga – aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

7.2. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

7.3. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad asmuo baudžiamas bauda, areštu, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki 6 metų, BK 228 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki 5 metų, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Skundžiamu nuosprendžiu D. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 200 MGL dydžio bauda, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – 350 MGL dydžio bauda, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 100 MGL dydžio bauda, o galutinė subendrinta bausmė paskirta 350 MGL dydžio bauda ir 50 parų areštas.

7.4. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad D. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, D. B. anksčiau neteistas, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nedirbo, turi vaikų, vyksta santuokos nutraukimo procesas. Buvo įvertinta ir tai, jog D. B. pripažintas kaltu padaręs keturias baigtas tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, dvi – apysunkių, viena – nesunkių, nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Taip pat skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad sunkus nusikaltimas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarytas ypač svarbioje ir jautrioje teisingumo srityje, kai disponuodamas slapta informacija apie atliekamą kriminalinės žvalgybos tyrimą, nuteistasis šia informacija pasinaudojo ir atskleidė ją asmeniui, kurio atžvilgiu buvo atliekami slapto pobūdžio tyrimo veiksmai, taip apsunkindamas pastarojo nusikalstamos veikos atskleidimą.

7.5. Taigi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas pakankamai dėmesio skyrė bausmių skyrimo klausimui, todėl priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, išsamiai aptarė tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, bei bausmę paskyrė įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, o ne tiktai remdamasis tik D. B. asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis. Būtent prokuroro apeliaciniame skunde išimtinai akcentuojamas tik padarytų nusikalstamų veikų, o ypač BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo, pavojingumas bei nepagrįstai sumenkinama nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių reikšmė parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį. Negalima sutikti su prokuroru, jog anksčiau nurodytos D. B. asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra nereikšmingos. Priešingai, į jas atsižvelgti parenkant kaltininkui skiriamos bausmės rūšį ir dydį įpareigoja baudžiamojo įstatymo nuostatos. Parenkant kaltininkui švelnesnę bausmės rūšį BK straipsnio sankcijos ribose neprivaloma nustatyti kažkokių ypatingų ar išskirtinių aplinkybių kaip BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo atveju. Galima sutikti su prokuroru, jog D. B. pareigos, nusikalstamos veikos pobūdis rodo didesnį padaryto BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo pavojingumą nei įprastai tokio pobūdžio bylose. Tačiau individualizuojant bausmę, visoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Todėl vien didesnis kaltininko veiksmų pavojingumas savaime besąlygiškai nereiškia, jog nusikaltęs asmuo turi būti baudžiamas pačia griežčiausia iš straipsnio sankcijoje numatytų bausmių. Tokiu atveju itin svarbu įvertinti ir kaltininko asmenybę, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas.

7.6. Teisėjų kolegijos nuomone, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, D. B. asmenybę. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo skundžiamame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių vertinti kitaip nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje. Šiuo atveju įvertinus didesnį D. B. padarytų veikų pavojingumą nuteistojo asmenybę teigiamai apibūdinančių aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, ypač kai nagrinėjamoje byloje nėra galimas bausmės vykdymo atidėjimo taikymas. Be to, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis pateikė duomenis apie savo darbą (verslo liudijimas, patvirtinantis vertimąsi variklinių transporto priemonių technine apžiūra ir remontu), įsipareigojimus bankui dėl buto, kuriame gyvena D. B. šeima, pirkimo, todėl tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nustatytų vertingų socialinių ryšių išsaugojimas taip pat yra reikšminga aplinkybė neskirti nuteistajam realaus laisvės atėmimo. D. B. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos baudos, kurių dydžiai nors ir ženkliai mažesni už nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios BK 47 straipsnio 3 dalies redakcijoje numatytų dydžių vidurkį, bet du kartus didesni už numatytų dydžių minimalią ribą. Paskirta 350 MGL (17 500 Eur) dydžio bauda, atsižvelgiant į valstybės ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, o taip pat D. B. turtinę padėtį, yra pakankamai ženkli, kad ne tik nubaustų kaltininką, paveiktų jį ir kitus asmenis taip, jog daugiau nenusikalstų, bet ir atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ir negali būti vertinama kaip aiškiai per švelni.

7.7. Taip pat prokuroras nepagrįstai akcentuoja tai, kad nagrinėjamos bylos baigtimi yra suinteresuota tiek visuomenė, tiek teisėsaugos institucijos. Šiuo atveju griežtesnės bausmės paskyrimas vien dėl didesnio viešo susidomėjimo byla reikštų teisingumo principo įgyvendinimo neužtikrinimą ir iš esmės įgyvendintų tik vienintelį bausmei keliamą tikslą – nubaudimą. Prokuroro apeliacinio skundo teiginiai, jog D. B. paskyrus baudą formuojamos nebaudžiamumo nuotaikos, yra niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs. Tuo labiau kad D. B. ne tik buvo paskirta savo dydžiu gana ženkli bauda, bet dar ir taikytas turto konfiskavimas.

7.8. Galima sutikti su prokuroru, jog į D. B. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaičius laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, likusi sumokėti bauda ženkliai sumažėja ir tesudaro 142 MGL (7 100 Eur). Visgi baudžiamojo proceso metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo trukmė savaime negali nulemti kaltininkui skiriamos bausmės rūšies ir jos dydžio. Priešingai, dėl 154 dienų išbūtų sulaikyme ir suėmime, savo sukeliamų apribojimų pobūdžiu iš esmės prilygstančiam laisvės atėmimo bausmės vykdymui, D. B. dar nesibaigus baudžiamajam procesui patyrė itin ženklių savo laisvės suvaržymų, kas neabejotinai taip pat turėjo įtakos nuteistajam vertinant savo nusikalstamus veiksmus.

7.9. Be to, apeliantas nepagrįstai abejoja ir tuo, ar D. B. galės sumokėti jam paskirtą baudą. Kaip jau buvo minėta, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis pateikė duomenis apie tai, kad verčiasi privačia individualia veikla - variklinių transporto priemonių technine apžiūra ir remontu. Nors byloje ir nėra duomenų apie D. B. iš šios veiklos gaunamas pajamas, bet tai rodo nuteistojo siekį ne tik užtikrinti savo ir savo šeimos pragyvenimą, bet ir galimybę sumokėti paskirtą baudą. Atsižvelgtina ir į tai, kad paskirtos baudos mokėjimas gali būti išdėstytas ilgesniam laikotarpiui nuosprendžio vykdymo metu.

8. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.