- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-12
- Bylos Nr.
- e2A-1417-562/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13875-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Atsakovas
- L. C.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. C. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ ieškinį atsakovei L. C. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „G4S Lietuva“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės L. C. (toliau – ir atsakovė) 401,08 Eur skolą, 10,43 delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-9621-1175/2024 nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės 401,08 Eur skolos, 10,43 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 22 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 24 d.
3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi nutarta tenkinti atsakovės 2024 m. spalio 10 ir 14 d. pareiškimus dėl teismo 2024 m. rusėjo 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, šį teismo sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti šios civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.
Šalies argumentai
4. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2024 m. balandžio 30 d. ginčo šalys sudarė apsaugos sutartį Nr. SNM28837 (toliau – ir Sutartis). Ieškovė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, teikė atsakovei saugos paslaugas. Šalys Sutartyje susitarė, kad atsakovė už paslaugas atsiskaitys per 15 dienų nuo sąskaitos-faktūros išrašymo dienos (Sutarties specialiosios dalies 4.2 punktas), tačiau atsakovė nevykdė šių sutartinių įsipareigojimų ir šiuo metu ieškovei yra įsiskolinusi 401,08 Eur. Įsiskolinimą pagal 2024 m. gegužės 20 d. sąskaitą-faktūrą Nr. FS2590571 (toliau – ir Sąskaita) sudaro 401,08 Eur skola ir 10,43 Eur delspinigiai, paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 4 d. iki 2024 m. rugpjūčio 5 d. už 65 dienas, taikant 0,04 procentų dydį.
5. Atsakovė kreipėsi į teismą su pareiškimais dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama ieškinį tenkinti iš dalies, atitinkamai pagal atliktų paslaugų kiekį. Nurodė, kad ji apie susiklosčiusią situaciją dėl Sąskaitos neapmokėjimo su ieškove bendravo aktyviai, laikėsi visų terminų, nevengė atsakyti į jų klausimus. Su išrašyta Sąskaitą ji nesutiko ir dėl to kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Atsiliepimas
6. Atsakovė paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d. į savo el. paštą (duomenys neskelbtini) gavo komercinį pasiūlymą su kainomis pagrindinėms paslaugoms. Su ieškove pasirašė Sutartį 2024 m. balandžio 30 d. Paslaugų, susijusių su apsaugos įrangos remontu, apmokėjimo sąlygos ir terminai vėliau sudarytoje Sutartyje aptarti nebuvo. Iš ieškovės pusės pasirašyto Sutarties varianto negavo. Ieškovės atstovai 2024 m. gegužės 9 d. atvyko pajungti reikiamą apsaugai įrangą. Taip pat atsakovė papildomai paprašė apžiūrėti įrangą, nes neveikė sistemos avarinio atjungimo akumuliatoriaus pakrovimas ir papildomai pajungti vieną judesio daviklį. Atvykę inžinieriai apžiūrėjo ir įrangos, atliktų darbų, panaudotų medžiagų priėmimo perdavimo akte tai pažymėjo. Vadybininkas telefoninio pokalbio metu pasakė, kad reikia keisti signalizacijos centralę ir iš anksto pasakyti, kiek užtruks darbai yra sunku. Atsakovė iš anksto negavo jokio komercinio pasiūlymo, negalėjo palyginti su kitų meistrų siūlomomis kainomis, prarado galimybę rinktis.
7. Atsakovė pažymėjo, kad 2024 m. gegužės 20 d. atvyko ieškovės inžinieriai atlikti darbus. Ieškovės darbuotojai jai neparodė, kokie darbai yra atliekami ir kokios detalės yra panaudojamos. Realiai matė tik pajungtą judesio daviklį, kuris puikiai veikia iki dabar. Akumuliatoriaus pakrovimas irgi veikia. Pabaigus darbus, gavo pasirašyti elektroniniame prietaise, kurio langelis buvo toks mažas, kad tilpo tik jos parašas, kitos informacijos pamatyti nebuvo galimybės. 2024 m. gegužės 22 d. gavo 503,93 Eur sąskaitą FS Nr.2590336, išrašytą 2024 m. gegužės 20 d. Kadangi nesutiko nei su atliktų darbų kaina, nei su darbų trukme, susisiekė su ieškove, dėl to buvo išrašyta nauja 401,08 Eur Sąskaita, tačiau su ja nesutiko, konsultavosi su kitomis, analogiškas paslaugas teikiančiomis įmonėmis, ir padarė išvadas, kad bendraujant su ieškove sąžiningai išspręsti šito klausimo nepavyks.
8. Papildomai atsakovė paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 29 d. ji yra išsituokusi. Jos buvęs su sutuoktinis V. C. 2019 m. kovo mėnesį jų namuose įrengė apsaugos sistemą „Paradox EVO192 digiplex“. V. C. yra elektroninių sistemų specialistas, todėl ji nesidomėjo pačiu įrengimo procesu ir sistemos savybėmis. Įrengta apsaugos sistema nesinaudojo. Nebuvo poreikio. Po skyrybų nusprendė aktyviai naudotis apsaugos sistema ir todėl pasirašė Sutartį su ieškove, kurios technikų paprašė patikrinti apsaugos sistemos būklę ir būtinai patikrinti, ar tretieji asmenys turi galimybę prie jos prisijungti. Ieškovės technikai patikino ją, kad sistema yra saugi ir tokios galimybės nėra. Nesikrovė avarinis sistemos palaikymo akumuliatorius, dėl ko ir pasiūlė jai pakeisti plokštę „EVO192“ ir teigė, kad ją pakeitė. Kai jai kilo įtarimas, kad visgi plokštė galėjo būti nepakeista, pati atidžiau pasidomėjo technine apsaugos sistema „Paradox EVO192 digiplex“. Iš jai prieinamų šaltinių jai pavyko nustatyti:
1) Atidžiau apžiūrėjus tariamai pakeistą plokštę, ant jos kai kurių detalių gerai matosi prasidėjusios korozijos žymės.
2) Internete rado sistemos „Paradox EVO192 digiplex“ naudojimosi instrukciją, kurioje pažymima, kad sistema turi administratorių ir gali turėti iki 999 naudotojų. Administratorius turi tik jam žinomą kodą ir nuotoliniu būdu gali pilnai kontroliuoti apsaugos sistemą, keisti jos parametrus ir pan. Ji sistemoje yra įvardinta kaip vartotojas. Taigi, daro išvadą, kad jos įtarimai dėl to, jog apsaugos sistemą valdo jos buvęs sutuoktinis, yra teisinga. Keičiant plokštę į naują, administratoriaus kodas keičiasi į 123456 ir iš naujo reikia sukurti naują, tik administratoriui žinomą kodą.
3) Naudojimosi instrukcijoje yra daug kartų pažymima, kad inžinierius privalo paaiškinti vartotojui naudojimosi subtilybes ir galimybes. Pas ją atvykę technikai vengė bent kiek bendrauti su ja.
4) Papildomai pasidomėjo įmonėje prekiaujančioje apsaugos sistemomis „Lemona“, t. y. kokios yra procedūros, keičiant apsaugos sistemą. Atvykę technikai privalėjo jai suteikti visą techninę dokumentaciją – naudojimosi instrukciją, garantinio aptarnavimo sąlygas, utilizavimo sąlygas ir pan. Taip pat nuodugniai paaiškinti, kaip pakeisti administratoriaus kodą. Iš visų įvardintų sąlygų nei viena nebuvo įvykdyta.
9. Remiantis aukščiau įvardintais punktais, atsakovė darė išvadą, kad apsaugos sistemos „Paradox EVO192 digiplex“ plokštė pakeista nebuvo. Tuo pačiu nebuvo pakeistas sistemos administratorius, todėl tretieji asmenys turėjo prieigą prie jos apsaugos sistemos. Sutarties laikotarpiu apsauga buvo tik imituojama. Visi papildomi ieškovės darbai neturėjo jokios prasmės ir nebuvo būtini, todėl pilnai atsisako apmokėti Sąskaitą ir bet kokias kitas ieškovės pateiktas finansines pretenzijas.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad šalių teises ir pareigas reglamentuoja šios Sutarties dalys: Sutarties specialioji dalis, Sutarties bendroji dalis, apsaugos paslaugų teikimo taisyklės. Apsaugos paslaugų teikimo taisyklių 3.1 punktas nustato, kad užsakovas yra atsakingas už signalizacijos sistemos techninę priežiūrą bei gedimų šalinimą. Signalizacijos sistemos techninę priežiūrą bei gedimų šalinimą užsakovas įsipareigoja atlikti savo jėgomis ir lėšomis arba šias paslaugas pagal atskirą susitarimą gali užsisakyti iš vykdytojo ar bet kurio kito užsakovo pasirinkto paslaugų teikėjo.
Šalies argumentai
11. Ieškovė paaiškino, kad atsakovei pateikė 2024 m. balandžio 15 d. komercinį pasiūlymą, kuriame, be kita ko, nurodė įkainius už techniko darbo valandą ir už atvykimą. Atsakovė iš ieškovės užsakė signalizacijos sistemos techninę priežiūrą, aptarnavimą. Ieškovės technikos inžinieriai atsakovės objekte atliko šiuos darbus: pakeitė centralę (procesorių), suprogramavo apsaugos sistemą, pajungė judesio jutiklį rūsyje, sureguliavo judesio jutiklį 1-ame aukšte. Darbams atlikti sunaudotos medžiagos: centralė „EVO192“ ir judesio jutiklis „DG55“. Darbams atlikti buvo sugaištos 6 valandos. Patvirtinant šiuos faktus ir atliktų darbų rezultatus, šalys sudarė atliktų darbų ir panaudotų medžiagų aktą. Atsakovė savo pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo iš esmės tik patvirtino visus šiuos faktus: atsakovė užsakė signalizacijos sistemos techninio aptarnavimo (priežiūros) darbus iš ieškovės; atliktų darbų faktas, rezultatas, darbams atlikti sugaištas laikas yra užfiksuoti atliktų darbų akte, kuris pateiktas kartu su pareiškimu; atsakovė, be kita ko, pateikė įrodymus dėl šalių iš anksto sutartos kainos.
12. Ieškovė pažymėjo, kad iš atsakovės pareikšto 2024 m. birželio 24 d. skundo ieškovei yra matyti, kad atsakovė sutinka už suteiktas paslaugas apmokėti 220 Eur sumą. Vėlesniame susirašinėjime užsakovė nurodė, jog ji sutinka už suteiktas paslaugas apmokėti 263,78 Eur sumą. Iš esmės atsakovė ginčijo centralės (procesoriaus) pakeitimo faktą ir 1 valandą techninio aptarnavimo darbų. Kaip minėta aukščiau, perduotus darbus, darbų rezultatą, tame tarpe ir panaudotas medžiagas, jų kiekį, sugaištas darbo valandas šalys patvirtino, pasirašydamos atliktų darbų ir panaudotų medžiagų aktą. Dėl kainos šalys susitarė iš anksto. Ieškovės įsitikinimu, ieškovės išrašyta Sąskaita (401,08 Eur su PVM) yra pagrįsta ir ji privalo būti apmokėta. Tą patvirtina ir pačios atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai.
13. Ieškovės vertinimu, atsakovės pareiškime išsakyti teiginiai viso labo yra tik deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti, atsakovės naudojami tik kaip gynimosi būdas, siekiant išvengti nustatytos prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Be to, ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose ir prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos nurodė, kad ieškovės atstovai 2024 m. gruodžio 4 d. buvo nuvykę į atsakovės objektą ir teikia rašytinius įrodymus, kurie vienareikšmiškai patvirtina faktą, kad technikos darbuotojai atsakovės objekte 2024 m. gegužės 20 d. sumontavo naują centralę, kuri iki šiol ir yra atsakovės objekte. Naują centralę, kurią ieškovės technikos darbuotojai 2024 m. gegužės 20 d. sumontavo atsakovės objekte, ieškovė 2024 m. gegužės 20 d. įsigijo iš tiekėjo UAB „BK grupė“. Tą pačią dieną (2024 m. gegužės 20 d.) centralė sumontuota atsakovės objekte. Centralės įsigijimą iš UAB „BK grupė“ patvirtina išrašyta PVM sąskaita-faktūra ir mokėjimo kopija. Ieškovė papildomai raštu kreipėsi į tiekėją UAB „BK grupė“ dėl informacijos pateikimo ir UAB „BK grupė“ informaciniu pranešimu informavo, jog įsigytos centralės unikalus numeris yra Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovams 2024 m. gruodžio 4 d. atlikus centralės apžiūrą atsakovės objekte, įsitikinta, jog objekte būtent ir yra ta pati centralė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri ir buvo įsigyta iš tiekėjo UAB „BK grupė“.
14. Papildomai ieškovė informavo, kad ieškovės veikloje yra įprasta, jog technikos darbuotojai, atlikę darbus užsakovų (klientų) objektuose, po savęs sutvarko darbo vietą, pvz. surenka šiukšles, likusias po atliktų darbų, kliento patogumui sugedusias elektronikos detales paima utilizavimui ir pan. Nagrinėjamu atveju, 2024 m. gegužės 20 d. ieškovės technikos darbuotojai elgėsi kaip įprastai: atlikę darbus atsakovės objekte, po savęs sutvarkė darbo vietą, t. y. paėmė naujos centralės (įsigytos ir sumontuotos 2024 m. gegužės 20 d.) kartoninę pakuotę bei senąją sugedusią centralę utilizavimui.
Šalies argumentai
15. Ieškovė nurodė, kad 2024 m. balandžio 30 d. ieškovė su atsakove sudarė Sutartį, kurios pagrindu ieškovė nuo 2024 m. gegužės 10 d., 9.00 val. (paslaugos teikimo pradžia) teikė elektroninės apsaugos paslaugas atsakovės objekte. Sutartis tarp šalių nutrūko 2024 m. liepos 26 d. Elektroninės apsaugos paslaugos pradžia nuo 2024 m. gegužės 10 d., 9.00 val. yra užfiksuota šalių sudarytame akte. Šiame akte, be kita ko, užfiksuoti 2024 m. gegužės 9 d. atsakovės objekte esančios signalizacijos sistemos trūkumai, t. y. jog centralė nekrauna baterijos, todėl buvo reikalingas centralės pakeitimas. Akte užfiksuotas ir senosios centralės modelis „EVO192“ – taigi modelis taip pat atitinka modelį senosios centralės, būtent kurią ieškovė atgabeno iš atsakovės objekto. Papildomai, faktinėms aplinkybėms pagrįsti, ieškovės techninės priežiūros grupių vadovas R. Š. prisijungė prie centralės (iš atsakovės objekto atgabentos) ir „ištraukė“ iš šios centralės objekto apsaugos zonų sąrašą. Šis apsaugos zonų sąrašas (20 zonų) identiškai sutampa su centralėje, kuri yra gyvenamajame name adresu – (duomenys neskelbtini), apsaugos zonų sąrašu. Akivaizdu, kad ieškovės turima centralė (senoji centralė) yra būtent ta centralė, kuri atgabenta iš atsakovės objekto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės 401,08 Eur skolos, 10,43 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 22 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.
17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad rašytiniais bylos duomenimis ir liudytojo parodymais nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo teismui abejoti, kad buvusi apsaugos sistemos centralė atsakovės objekte yra pakeista nauja centrale. Tuo tarpu atsakovės iškeltos abejonės, kurios nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, remiasi tik atsakovės samprotavimais ir numanymais, šio nustatyto fakto nekeičia. Abejones, kad centralė buvo pakeista, šalina ir tos aplinkybės, kad ieškovės darbuotojai buvo atvykę į atsakovės objektą, atliko atitinkamus darbus, todėl abejotina, jog centralės keitimo darbai buvo tik imituojami ieškovės atstovų, siekiant pasipelnyti iš atsakovės, juolab įvertinus ir pačios pasaugos sistemos centralės sąlyginai nedidelę kainą visoje Sąskaitoje (73,47 Eur be PVM).
18. Teismas pažymėjo, kad atsakovės keliamos subjektyvios abejonės, kad apsaugos sistemos centralė galėjo būti nepakeista atsakovės objekte, nepaneigia prieš tai bylos įrodymų visumos pagrindu teismo nustatyto apsaugos sistemos centralės pakeitimo fakto, juolab šias abejones paneigė ir byloje apklaustas liudytojas, kuris ne tik patvirtino atliktus darbus, susijusius su apsaugos sistemos priežiūra atsakovės objekte, bet ir paaiškino, kad pakeitus apsaugos sistemos centralę, įrašomi atsakovės nurodyti kodai prisijungimui, bet gamykliniai kodai pasilieka tie patys, o prie apsaugos sistemos iš išorės be papildomų modelių prisijungti nebeįmanoma.
19. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, jog atsakovei ieškovė suteikė saugos paslaugas – atsakovės objekte atliko Sąskaitoje nurodytus darbus, todėl, atsakovei neįrodžius priešingai, jai kyla pareiga atlyginti susidariusią skolą.
20. Teismas pabrėžė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje keitė savo poziciją – pradžioje kėlusi abejones dėl naujos centralės kainos ir atliktų darbų trukmės, vėliau savo poziciją pakeitė iš esmės ir teigė, kad centralė išvis nebuvo pakeista, ir tai vertintina kaip atsakovės siekis išvengti civilinės atsakomybės, juolab vertinant tai, kaip jau ir buvo minėta, kad atsakovė šių savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais ir priešingai – savo teiktuose pareiškimuose atsakovė patvirtino, kad akumuliatorius veikia. Tuo tarpu ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jos darbuotojai atsakovei priklausančiame objekte ieškinyje nurodytu metu atliko saugos sistemos priežiūrai reikalingus darbus, kurių metu buvo pakeista centralė ir sumontuotas papildomas judesio daviklis, ką pagrindžia jos į bylą pateikti įrodymai bei teismo posėdyje duoti liudytojo parodymai. Teismas konstatavo, kad atsakovė naudojosi ieškovės suteiktomis paslaugomis, tačiau tinkamai ir laiku atsiskaityti su ją prievolės nevykdė, byloje duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove už suteiktas paslaugas, nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo iš dalies panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti iš dalies naują sprendimą – ieškinį iš dalies atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Apeliantė bendrą paslaugos sumą sužinojo tik po darbų atlikimo. Jai nebuvo parodyta nei nauja centralė ar įpakavimas nuo jos, techninė dokumentacija, nei tariamai pakeista senoji.
21.2. Vienas iš inžinierių dalyvavusių darbuose – A. M., vėliau teisme buvo apklaustas kaip liudytojas. Pažymėjo, kad tai suinteresuotos pusės liudytojas, kurio darbo užmokestis priklauso nuo to, ar jis keitė ar nekeitė centralės. Liudytojas, papasakojo, kad įprastai po darbų yra surenkamos sugedusios detalės, įpakavimai, paliekama tvarkinga darbo vieta. Taip pat yra suvedami gamykliniai naujos centralės kodai ir vėliau vartotojas suveda savo kodus. Bet į apeliantės klausimą, ar liudytojas pasiūlė jai pasilikti seną centralę, nes nesant elektros energijos tiekimo sutrikimui, ji buvo veikianti, jis negalėjo prisiminti. Taip pat, konkrečiu atveju negalėjo prisiminti, ar pasiūlė senos centralės remontą, negalėjo prisiminti, kokius kodus įvedė po remonto – gamyklinius ar apeliantės. Liudytojo parodymai buvo bendro pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nieko neįrodė.
21.3. Ieškovės teigimu, po darbų atlikimo apeliantė pasirašė 2024 m. gegužės 20 d. atliktų darbų ir panaudotų medžiagų aktą. Akto forma buvo pasirinkta tokia, kad matėsi tik jos parašas. Taip pat pasirinkta forma leido vėliau taisyti aktą. 2024 m. gegužės 20 d. buvo išrašyta 503,93 Eur sąskaita, 2024 m. gegužės 30 d. buvo išrašyta nauja 401,08 Eur sąskaita. Akte yra nurodyta 401,08 Eur suma, kurios niekaip negalėjo būti pasirašymo dieną. Todėl atliktų darbų ir panaudotų medžiagų aktas negali būti naudojamas kaip įrodymas.
21.4. Tariamai naujosios centralės numeris atsirado tik teisminio nagrinėjimo metu. Taigi nėra jokių įrodymų, kad tas numeris buvo tariamai naujosios centralės keitimo metu. Kadangi numeris yra tik lengvai priklijuojamo lipduko pavidalu, jis galėjo atsirasti bet kokiu laiku.
21.5. Ieškovė yra didelė apsaugos paslaugas teikimo ir apsaugos įrangos diegimo bendrovė. Taip pat UAB „BK grupė“ yra didelė bendrovė, prekiaujanti apsaugos sistemomis ir įranga. Faktas, kad ieškovė pirko centralę „EVO192“ iš UAB „BK grupė“ būtent 2024 m. gegužės 20 d. neįrodo, kad būtent ta centralė buvo įdiegta apeliantės apsaugos sistemoje. Tai tik įrodo faktą, kad ieškovė gavo lipduką su Nr. (duomenys neskelbtini).
21.6. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė kreipėsi su prašymu leisti dar kartą apžiūrėti tariamai pakeistą centralę. Apeliantė sutiko, su sąlyga, kad centralę apžiūrės nepriklausomas ekspertas. Sutartu laiku ieškovės atstovė A. P. atvyko su apeliantei nepažįstamu vyru apžiūrėti centralės. Vyras neprisistatė, be jos leidimo prisijungė su kompiuteriu prie centralės bei vėliau patvirtino, kad jis yra ieškovės atstovas, tačiau savo pavardės nepasakė. Pavardę apeliantė sužinojo tik sekančio teismo posėdžio metu. Pabrėžtina, kad R. Š. nebuvo nepriklausomas ekspertas. Jis yra suinteresuotos pusės atstovas ir prisijungęs prie apeliantės apsaugos sistemos, kaip pats prisipažino, nukopijavo jautrią apsaugos sistemos informaciją. Šita informacija gali būti žinoma tik apsaugos sistemos šeimininkui bei apsaugos paslaugas teikiančiai įmonei. Informacijos kopijavimo metu ieškovė nebuvo apeliantės apsaugos paslaugas teikianti įmonė. Ekspertas nukopijavo apeliantės informaciją ir teigė, kad ji sutapo su informacija tariamai senos centralės. Nėra įrodymų, kad į tariamai seną centralę nebuvo įkrauta neteisėtai gauta informacija. Ieškovė prašė apžiūrėti centralę, o ne paimti iš jos informaciją. R. Š. tvirtinimas, kad tariamai abiejų centralių informacija sutapo, yra tik suinteresuotos pusės tvirtinimas, o ne įrodymas.
21.7. Bendravimo su ieškove eigoje apeliantės nuomonė dėl dalies, kurią sutiktų apmokėti keitėsi todėl, kad procesas vyko labai ilgai ir apeliantė tą visą laiką bandė surasti kiek galima daugiau informacijos apie pačią apsaugos sistemą, konsultavosi su kitais specialistais, su kitomis įmonėmis. Apeliantės siūlomos sumos tik įrodo, kad ji nenorėjo vengti apmokėti už suteiktas paslaugas, o visą laiką domėjosi procesu, norėdama išsiaiškinti tikrą padėtį.
21.8. Ieškovė nepateikė nei vieno neginčitino įrodymo, kad centralė tikrai buvo pakeista. Iš to galima padaryti išvadą, kad nėra įrodyta, jog reikėjo tiek valandų atlikti darbui. Inžinierių buvimas prie centralės nėra sunaudotų darbo valandų įrodymas.
21.9. Apeliantė sutinka sumokėti už įdiegtą papildomą judesio daviklį – 21,78 Eur, už inžinierių atvykimą – 24,20 Eur, dvi valandas (daviklio diegimas apie 40 min., kitų daviklių reguliavimas apie 20 min., baterijos pakrovimas veikia, galimai centralė buvo suremontuota, kadangi ieškovė neįrodė kitaip – 1 val.) darbo 96,80 Eur. Iš viso – 142,78 Eur. Apeliantė nebuvo tinkamai informuota dėl prasidėjusio teisminio proceso, todėl prašo grąžinti jai 43,37 Eur už antstolių paslaugas.
Atsiliepimas
22. Ieškovė atsiliepimu į apeliantės apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, palikti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. sausio 16 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Apeliantė iš naujo perpasakoja argumentus, kuriuos teikė pirmosios instancijos teisme, ir dėl kurių teismas priimtame sprendime pasisakė ir itin detaliai išanalizavo. Apeliantė nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės normų taikymo klaidų.
22.2. Vien apeliantės nesutikimas su tuo, kaip byloje nustatytas faktines aplinkybes įvertino pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl skolos ir su tuo susijusių sumų (ieškinio reikalavimų) priteisimo.
22.3. Apeliantė apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo vertinimą, aplinkybių interpretaciją. Taigi, iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė bylą nagrinėjęs teismas. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir / arba faktinių aplinkybių interpretavimo, neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.
Šalies argumentai
22.4. Apeliantė, vien tik kritikuodama, ir vien tik deklaratyviais teiginiais nesutikdama su ieškovės į bylą teiktais įrodymais, pati neteikė visiškai jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos teiginius. Apeliantei neįrodžius ir net neįrodinėjus priešingai, jai kyla pareiga atlyginti susidariusią skolą ieškovei. Apie šias aplinkybes išsamiai, argumentuotai ir motyvuotai pasisakė ir pirmosios instancijos teismas.
22.5. Apeliantė teismo posėdyje iš esmės sutiko su atliktų darbų trukme, paskutinio teismo posėdžio metu jų trukmės būtinumo nebeginčijo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Apeliacinės instancijos teismą saisto šalių nustatytos pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apskundimo ribos, todėl jis peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik pagal apeliacinio skundo ribas, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 straipsnis).
24. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
25. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
26. Byloje nustatyta, kad 2024 m. balandžio 30 d. ieškovė su apeliante sudarė apsaugos sutartį Nr. SNM28837. Bylos duomenys ir pati apeliantė patvirtino, kad ji iš ieškovės užsakė signalizacijos sistemos techninę priežiūrą bei aptarnavimą. Ieškovė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, teikė apeliantei saugos paslaugas. Ieškovė apeliantės įsiskolinimą grindžia išrašyta sąskaita-faktūra, kurioje nurodyta, kad adresu – (duomenys neskelbtini), t. y. apeliantės gyvenamosios vietos adresu, buvo įrengtas procesorius (centralė) „EVO192“ (73,47 Eur be PVM), judesio jutiklis „DG55“ (18 Eur be PVM), atlikti darbai (darbo metu) 5,5 val. (220 Eur be PVM) ir paskaičiuotos atvykimo paslaugos (20 Eur be PVM), viso – 401,08 Eur suma su PVM. Atliktų darbų ir panaudotų medžiagų 2024 m. gegužės 20 d. akte nurodyta, kad atliekant darbus, apeliantės objekte buvo sunaudotos šios medžiagos: centralė „EVO192“ ir judesio jutiklis „DG55“.
27. Pažymėtina, kad apeliantė pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo metu iš esmės ginčijo tik faktą, kad buvusi centralė buvo pakeista nauja centrale „EVO192“.
28. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2024 m. gegužės 9 d. apeliantės objekte nustatyti esančios signalizacijos sistemos trūkumai – centralė nekrauna baterijos, todėl buvo reikalingas centralės pakeitimas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. M. patvirtino, kad su apeliante suderino centralės keitimo poreikį. Apie esamos sistemos trūkumus apeliantė buvo pasirašytinai supažindinta Įrangos, atliktų darbų, panaudotų medžiagų priėmimo perdavimo 2024 m. gegužės 9 d. akte. Pažymėtina, kad minėtą aplinkybę apeliantė iš esmės neginčijo.
29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančios 2024 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitos-faktūros matyti, jog ieškovė iš UAB „BK grupė“ įsigijo centralę „Paradox Evo 192 V0192“. UAB „BK grupė“ informaciniame pranešime nurodyta, jog įsigytos centralės unikalus numeris yra Nr. (duomenys neskelbtini). Ši centralė unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 20 d. sumontuota apeliantės objekte, ką patvirtina ir ieškovės papildomai pateikti duomenys. Pabrėžtina, kad nurodytus faktus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino liudytoju apklaustas A. M.. Apeliantė neneigė aplinkybių, kad ieškovės darbuotojai buvo atvykę šalinti nustatytų gedimų, jos gyvenamojoje vietoje rūsyje atliko darbus bei jos prašymu, sumontavo papildomą judesio daviklį.
30. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė pakuočių nuo naujos centralės neutilizavo, o pasiliko juos ir pateikė kaip įrodymus. Pažymėtina, kad ant kartotinės pakuotės nurodytas naujos centralės „EVO192“ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kilus apeliantės abejonėms, ar buvusi centralė buvo pakeista nauja, ieškovės atstovai 2024 m. gruodžio 4 d. atliko centralės apžiūrą apeliantės objekte. Ieškovės pateiktas apžiūros protokolo priedas – fotonuotraukos patvirtina, kad apeliantės objekte yra sumontuota ta pati centralė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuri buvo įsigyta iš tiekėjo UAB „BK grupė“. Be to, faktines aplinkybes pagrindžia ir tai, kad ieškovės techninės priežiūros grupių vadovas R. Š. 2024 m. gruodžio 4 d. centralės apžiūros metu prisijungė prie centralės (iš apeliantės objekto atgabentos) ir „ištraukė“ iš šios centralės objekto apsaugos zonų sąrašą. Šis apsaugos zonų sąrašas (20 zonų) identiškai sutampa su centralėje, kuri yra apeliantės objekte apsaugos zonų sąrašu, ir tai patvirtina, kad šios abi centralės (ankstesnė buvusi ir naujai pakeista) yra to paties apeliantės objekto.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
31. Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Nurodo, kad ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris neginčijamai patvirtintų, jog centralė tikrai buvo pakeista.
32. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.200, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas, t. y. baudą, delspinigius.
33. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, rašytiniais bylos duomenimis ir liudytojo parodymais nustatytos faktinės aplinkybės nesudarė pagrindo teismui abejoti, kad buvusi apsaugos sistemos centralė apeliantės objekte buvo pakeista nauja centrale, todėl teismas ieškinį tenkino ir iš apeliantės priteisė 401,08 Eur skolos, 10,43 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų.
34. Pažymėtina, kad ginčo šalių rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).
35. Nagrinėjamu atveju apeliantė apeliaciniame skunde, kritikuodama pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą, savo poziciją grindžia vien deklaratyviais teiginiais, neparemtais objektyviais įrodymais. Nesutikdama su teismo nustatytomis aplinkybėmis, apeliantė neigia byloje esančius duomenis bei pateikia savo situacijos interpretaciją, nepagrįstą patikimais įrodymais, o tik pačios apeliantės vidiniu įsitikinimu.
36. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021).
37. Apeliantei nepagrindus savo teiginių dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos.
38. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CPK 178 straipsnio nuostata, įtvirtinanti šalių įrodinėjimo pareigą, reiškia ne tik reikalavimą teikiančios šalies pareigą pateikti jos reikalavimą patvirtinančius įrodymus, bet ir kitos šalies, nesutinkančios su jai reiškiamu reikalavimu, pareigą pateikti jos atsikirtimus patvirtinančius įrodymus. Šiuo aspektu vien šalies išreikšta abejonė kitos šalies pateikto įrodymo tinkamumu ar patikimumu nėra pakankama – teismui turi būti pateikiami CPK reikalavimus atitinkantys įrodymai, paneigiantys kitos šalies pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016).
39. Taigi, šioje byloje būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad ji pagrįstai reikalauja iš apeliantės būtent tokio dydžio įsiskolinimą, o apeliantė turėjo įrodyti savo nurodomas aplinkybes, kad ieškovės pateikti įrodymai, pagrindžiantys skolos susidarymo pagrindą, yra neteisingi. Todėl vien byloje esančių įrodymų vertinimas kitaip nei pageidautų apeliantė, savaime nepagrindžia įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo, kurio nagrinėjamu atveju nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, apeliantei nepagrindus teiginių apie pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimą, tokie apeliantės teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.
40. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantė, ieškovė pateikė pakankamai įrodymų (Įrangos, atliktų darbų, panaudotų medžiagų priėmimo perdavimo 2024 m. gegužės 9 d. aktas; 2024 m. gegužės 20 d. PVM sąskaita-faktūra; UAB „BK grupė“ informacinis pranešimas; apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti techninės priežiūros grupių vadovo R. Š. atlikti veiksmai ir nustatyti faktai; nuotraukos, fotografuotos 2024 m. gruodžio 4 d. apeliantės objekte; senos centralės ir kartoninės pakuotės, kurioje buvo supakuota nauja centralė nuotraukos; zonų sąrašas iš apeliantės objekto; senos centralės apsaugos zonų sąrašas), kurie leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas.
41. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu, nes teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas įvertino, todėl priėmė pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti. Pažymėtina, kad pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-916/2024).
42. Be kita ko, apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su ekspertizės metu gautais duomenimis, kadangi ekspertizę atliko šališkas ieškovės atstovas, kuris neteisėtai nukopijavo iš apeliantės objekte esančią apsaugos sistemos informaciją. Apeliantė pažymi, jog ieškovė prašė tik apžiūrėti centralę, o ne paimti iš jos informaciją. Apeliantė taip pat nesutinka su R. Š. tvirtinimu, kad abiejų centralių informacija sutapo, anot jos, tai yra tik suinteresuotos pusės tvirtinimas, o ne įrodymas.
43. Pagal CPK 312 straipsnį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020).
44. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme pagal tokius reikalavimus ir atsikirtimus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, neatitiktų CPK 306 straipsnyje įtvirtinto apeliacijos modelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020).
45. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme, jog suinteresuotos šalies atstovas, atlikdamas ekspertizę, su kuria apeliantė nesutiko, neteisėtai išėmė informaciją, susijusią su apeliantės apsaugos sistemą, apeliacinės instancijos teismo nevertinami.
Dėl bylos procesinės baigties
46. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį pakeisti ir panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nei vertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-823/2023 31 punktas). Dėl išdėstytų aplinkybių, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
47. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kiti šiuose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
49. Ieškovė nepateikė įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl dėl jų priteisimo nesprendžiama.
50. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų apeliacinės instancijos teismas nepatyrė.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės L. C. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.