- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-13
- Bylos Nr.
- e2A-602-524/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02153-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Larisa Šimanskienė, Larisa Šimanksienė
- Ieškovas
- Tauragės rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Tauragės futbolas“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Larisos Šimanksienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Tauragės futbolas“ dėl įstatų nuostatų pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Tauragės rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VšĮ „Tauragės futbolas“ prašydama:
1) pripažinti negaliojančia ab initio atsakovės VšĮ „Tauragės futbolas“ (toliau – ir atsakovė, Įstaiga) 2021 m. gruodžio 17 d. neeiliniame visuotiniame dalininkų susirinkime patvirtintų Įstatų (toliau – ir Įstatai) 22 punkto nuostatą: „Įstaigos dalininkas kiekvieną mėnesį privalo mokėti Įstaigos išlaikymo mokestį, kuris yra lygus 7 procentams dalininko įnašo dydžiui. Įstaigos dalininkas Įstaigos išlaikymo mokestį privalo sumokėti už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 30 d. Išlaikymo mokestis pradedamas mokėti nuo 2022 m. sausio 1 d.“;
2) pripažinti negaliojančia ab initio atsakovės VšĮ „Tauragės futbolas“ 2021 m. gruodžio 17 d. neeiliniame visuotiniame dalininkų susirinkime patvirtintų Įstatų 23 punkto nuostatą: „Įstaigos dalininkas, gavęs šių Įstatų 61.9 punkte numatytą Įstaigos vadovo pranešimą dėl susidariusių Įstaigos skolų, privalo per 30 (trisdešimt) dienų nuo pranešimo gavimo perduoti Įstaigai papildomą įnašą nurodytoms Įstaigos skoloms dengti. Įnašo nurodytoms Įstaigos skoloms dengti dydis yra proporcingas dalininko turimų balsų visuotiniame narių susirinkime dydžiui. Įnašas nurodytoms Įstaigos skoloms dengti nelaikomas dalininkų kapitalu ir nesuteikia papildomų balsų visuotiniame dalininkų susirinkime“;
3) pripažinti negaliojančia ab initio atsakovės VšĮ „Tauragės futbolas“ 2021 m. gruodžio 17 d. neeiliniame visuotiniame dalininkų susirinkime patvirtintų Įstatų 24 punkto nuostatą: „Įstaigos dalininkas Įstaigos išlaikymo mokestį (Įstatų 22 punktas) arba įnašą nurodytoms Įstaigos skoloms dengti (Įstatų 23 punktas) moka pats arba raštu Įstaigai nurodo trečiąjį asmenį, su kuriuo yra sudaroma trišalė paramos sutartis tarp Įstaigos, dalininko ir trečiojo asmens (mokėtojo) ir kuris solidariai su dalininku atsako už dalininko prievoles Įstaigai“;
4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad VšĮ „Tauragės futbolas“ yra viešoji įstaiga, kurios tikslas yra teikti viešąsias paslaugas Tauragės rajono gyventojams – treniruoti vaikus, skatinti žaisti futbolą ir t. t. Įstaigos dalininkų 2021 m. gruodžio 17 d. neeiliniame visuotiniame susirinkime buvo patvirtinta nauja atsakovės Įstatų redakcija, kurie 2021 m. gruodžio 31 d. buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre. Balsuojant dėl naujų Įstatų nuostatų patvirtinimo ieškovės atstovė nebalsavo „už“ ir tokiame balsavime susilaikė. Nepaisant to, kad ieškovė neišreiškė valios prisiimti finansinių įsipareigojimų, pakeitimais ieškovei buvo sukurtos civilinės pareigos. Ieškovės vertinimu, pakeitimai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai ir pažeidžia ribotos civilinės atsakomybės principą. Susirinkime atsakovės dalininkų patvirtinti Įstatų pakeitimai sukūrė ieškovei papildomų civilinių pareigų (tai yra pareigą mokėti atsakovės išlaikymo mokestį ir pareigą atsakyti už atsakovės skolas), o tai atitinka sandorio kaip juridinio fakto sampratą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Todėl ginčijami Įstatai kvalifikuotini kaip daugiašalis sandoris ir laikytini sutartimi (CK 6.154 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatai ginčytini remiantis bendraisiais sandorių negaliojimų pagrindais. Nesutiktina su atsakovės argumentais dėl 3 mėnesių senaties taikymo. Ieškinio dalykas nėra 2021 m. gruodžio 17 d. vykusio neeilinio atsakovės dalininkų susirinkimo metu priimto sprendimo teisėtumo ginčijimas. Ieškiniu yra ginčijamos atskirų Įstatų nuostatų – pakeitimų teisėtumas. Todėl CK2.82 straipsnio 4 dalyje numatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas šiuo atveju nėra taikomas. Nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė VšĮ „Tauragės futbolas“ atsiliepimu į ieškinį, tripliku, papildomais rašytiniais paaiškinimais su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad iki Įstaigos dalininkų 2021 m. gruodžio 17 d. neeilinio visuotinio susirinkimo pradžios ieškovė jokių pastabų ar pretenzijų dėl naujos redakcijos Įstatų ir (ar) jų pakeitimų neišreiškė. Susirinkime dalyvavo ieškovės atstovė – Tauragės rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėja G. J. Susirinkimo metu ieškovės atstovė pastabų dėl naujos redakcijos Įstatų ir (ar) ieškinyje ginčijamų jų pakeitimų neišreiškė. Nors balsuojant dėl naujos Įstatų redakcijos patvirtinimo ieškovės atstovė susilaikė, tačiau susirinkime dalininkų balsų dauguma naujos redakcijos atsakovės Įstatams buvo pritarta. Naujos redakcijos Įstatai buvo patvirtinti notaro, tokiu būdu pripažįstant jų atitiktį įstatymams, ir 2021 m. gruodžio 31 d. įregistruoti Juridinių asmenų registre. Jei ginčijami naujos redakcijos Įstatų pakeitimai prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai, ieškovė, turinti atskirą teisės skyrių ir atstovaujama teisinį išsilavinimą turinčios atstovės, turėjo bei galėjo tą nustatyti iš karto po to, kai susipažino su jai pateiktais Įstatais. Tokiu atveju ieškovė privalėjo iš karto išreikšti savo poziciją, jog nepritaria naujos redakcijos atsakovės įstatams, ir visuotiniame dalininkų susirinkime balsuoti prieš jų patvirtinimą. Ieškovė privalėjo per CK 1.125 straipsnio 4 dalyje ir 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą kreiptis į teismą, prašydama teismo pripažinti negaliojančiu dalininkų susirinkimo sprendimą dėl jų patvirtinimo. Šiuo atveju Įstatai yra laikytini tik 2021 m. gruodžio 17 d. atsakovės visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimo (sandorio) įforminimu, t. y. išvestiniu sandoriu. Galiojant 2021 m. gruodžio 17 d. atsakovės visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimui, ieškovės ginčijami Įstatų, kaip išvestinio sandorio, pakeitimai negali būti pripažinti negaliojančiais nepanaikinant ir paties minėto dalininkų sprendimo, kurio pagrindu jie buvo patvirtinti. Nors 2021 m. gruodžio 17 d. visuotiniame dalininkų susirinkime patvirtinti naujos redakcijos Įstatai yra sandoris, tačiau net ir tokiu atveju konstatuotina, kad tokio sandorio sudarymui yra taikomos ne bendrosios CK 6.156 straipsnio normos, bet specialiosios Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – ir VĮĮ) normos. Teisės aktai numato galimybę dalininkui, manančiam, kad kito dalininkų balsais priimtas sprendimas pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, steigimo dokumentus ar protingumo arba sąžiningumo principus, ginti savo interesus ginčijant tokius sprendimus. Tokią galimybę įtvirtina CK 2.82 straipsnio 4 dalis. Tokiems ieškiniams nustatytas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė ir atsakovei iš ieškovės priteisė 2 568,59 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė turi teisę ginti savo interesus dėl viešosios įstaigos priimto sprendimo patvirtinti Įstatų nuostatų pakeitimus, tačiau tokio pobūdžio reikalavimui taikytinas CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas, o ne bendrasis 10 metų, kaip nurodo ieškovė. Atsakovė, prašydama atmesti ieškinį, nurodo, jog ieškovė praleido įstatyme numatytą 3 mėnesių senaties terminą, kas laikytina jo prašymu taikyti senaties terminą. Ieškovė neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino ir laikėsi pozicijos, kad ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, todėl ieškinys, taikant ieškinio senatį, atmestinas. Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
7. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė 2 568,59 Eur bylinėjimosi išlaidas. Todėl iš ieškovės atsakovės naudai priteistė 2 568,59 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą – patenkinti ieškinį dėl VšĮ „Tauragės futbolas“ 2021 m. gruodžio 17 d. neeiliniame visuotiniame dalininkų susirinkime patvirtintų VšĮ „Tauragės futbolas“ Įstatų 22–24 punktų nuostatų pripažinimo negaliojančiomis ab initio ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė teismo motyvą dėl CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyto sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo nagrinėtos bylos atveju laiko nepagrįstu, kadangi ieškovė ieškiniu skundė ne visuotiniame Įstaigos dalininkų susirinkime priimto sprendimo teisėtumą, o Įstatų kaip sandorio pakeitimų teisėtumą ir galiojimą. Dėl to ieškovės reikalavimui turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris akivaizdžiai nėra pasibaigęs. Tokią ieškovės poziciją patvirtina ir aiški Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota pozicija šiuo klausimu. Be to, reiškiant reikalavimą sandorį (atitinkamą pakeitimą) pripažinti (laikyti) negaliojančiu dėl to, kad jis yra niekinis, ieškinio senaties terminas apskritai neturėtų būti taikomas. Ieškovė palaiko visus savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus dėl Įstatų pakeitimų negaliojimo.
Atsiliepimas
10. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Tauragės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir kasacinio teismo praktikos išaiškinimais, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nagrinėjamu atveju remtis ieškovės minima teismų praktika, kaip teisės šaltiniu (precedentu). Akivaizdžiai skiriasi esamos bylos ir apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos civilinės bylos ratio decidendi. Teismų praktikoje bendrasis ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl įstatų ginčijimo taikomas tais atvejais, kai įstatų pakeitimai buvo priimti ir (ar) įregistruoti nežinant apie tai juridinio asmens dalyviui, todėl pastarasis neturėjo objektyvios galimybės ginti savo teisių per įstatymų nustatytą terminą pareikšdamas reikalavimą dėl juridinio asmens organo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinti įstatų pakeitimai, panaikinimo. Tuo tarpu esamoje situacijoje Įstaigos valdymo organų kompetencija registruojant naujos redakcijos Įstatus pažeista nebuvo, ieškovė žinojo ir dalyvavo Įstaigos dalyvių susirinkime, kuriame buvo svarstomas naujos redakcijos Įstatų patvirtinimo klausimas. Todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo ginti ieškovės teises taikant sandorių negaliojimo instituto nuostatas ir CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą. Ieškovė privalėjo per CK 1.125 straipsnio 4 dalyje ir 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą kreiptis į teismą, prašydama teismo pripažinti negaliojančiu dalininkų susirinkimo sprendimą dėl jų patvirtinimo. Nepaisant to, ieškovė per nurodytą terminą nurodytų veiksmų, siekdama apginti savo teises, neatliko, nors jokių objektyvių kliūčių tą padaryti realiai neegzistavo. Ieškovės elgesys rodo jos piktnaudžiavimą subjektinėmis teisėmis, kas, vadovaujantis atitinkamomis CK normomis ir teismų praktikos išaiškinimais, sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui atmesti ieškovės ieškinio reikalavimus dėl praleisto ieškinio senaties termino. Be to, esamoje situacijoje nėra jokio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo tuo pagrindu, jog ieškovės pareikštų reikalavimų atžvilgiu apskritai negalėjo būti taikoma ieškinio senatis. Kita vertus, ieškovė, be deklaratyvių argumentų, nepateikė jokių įrodymų, kad Įstatų pakeitimai pažeidžia imperatyvias įstatymų normas ar viešąją tvarką, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti jos ieškinio reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos ieškinys atsakovei VšĮ „Tauragės futbolas“ dėl atsakovės VšĮ „Tauragės futbolas“ 2021 m. gruodžio 17 d. neeiliniame visuotiniame dalininkų susirinkime patvirtintų Įstatų 22–24 punktų nuostatų pripažinimo negaliojančiomis ab initio.
15. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą.
Faktinės bylos aplinkybės
16. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 17 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę apie šaukiamą neeilinį VšĮ „Tauragės futbolas“ dalininkų susirinkimą. Pranešime nurodyta, kad susirinkimas vyks 2021 m. gruodžio 17 d., susirinkimo darbotvarkė – naujos Įstatų redakcijos tvirtinimas, įgaliojimų suteikimas. Atsakovė 2021 m. gruodžio 8 d. ieškovei pateikė susipažinti naujos redakcijos atsakovės Įstatų projektą. Ieškovė 2021 m. gruodžio 17 d. įgaliojimu Nr. 19-6062 įgaliojo Tauragės rajono savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėją G. J. atstovauti ieškovės interesams VšĮ „Tauragės futbolas“ 2021 m. gruodžio 17 d. visuotiniame dalininkų susirinkime ir svarstomais klausimais balsuoti savo nuožiūra. VšĮ „Tauragės futbolas“ dalininkų susirinkime, vykusiame 2021 m. gruodžio 17 d., buvo patvirtinta nauja atsakovės Įstatų redakcija. Ieškovės atstovė balsavime susilaikė. Nauja Įstatų redakcija 2021 m. gruodžio 31 d. įregistruota Juridinių asmenų registre.
17. Į susirinkime patvirtintų Įstatų redakciją buvo įtrauktos šios nuostatos: 22 punktas „Įstaigos dalininkas kiekvieną mėnesį privalo mokėti Įstaigos išlaikymo mokestį, kuris yra lygus 7 procentams dalininko įnašo dydžiui. Įstaigos dalininkas Įstaigos išlaikymo mokestį privalo sumokėti už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 30 d. Išlaikymo mokestis pradedamas mokėti nuo 2022 m. sausio 1 d.“; 23 punktas „Įstaigos dalininkas, gavęs šių Įstatų 61.9 punkte numatytą Įstaigos vadovo pranešimą dėl susidariusių Įstaigos skolų, privalo per 30 (trisdešimt) dienų nuo pranešimo gavimo perduoti Įstaigai papildomą įnašą nurodytoms Įstaigos skoloms dengti. Įnašo nurodytoms Įstaigos skoloms dengti dydis yra proporcingas dalininko turimų balsų visuotiniame narių susirinkime dydžiui. Įnašas nurodytoms Įstaigos skoloms dengti nelaikomas dalininkų kapitalu ir nesuteikia papildomų balsų visuotiniame dalininkų susirinkime“; 24 punktas „Įstaigos dalininkas Įstaigos išlaikymo mokestį (Įstatų 22 punktas) arba įnašą nurodytoms Įstaigos skoloms dengti (Įstatų 23 punktas) moka pats arba raštu Įstaigai nurodo trečiąjį asmenį, su kuriuo yra sudaroma trišalė paramos sutartis tarp Įstaigos, dalininko ir trečiojo asmens (mokėtojo) ir kuris solidariai su dalininku atsako už dalininko prievoles Įstaigai“.
18. Ieškovė 2022 m. lapkričio 8 d. pateikė teismui ieškinį dėl minėtų atsakovės Įstatų nuostatų pripažinimo negaliojančiomis. Ieškovė teigia, kad Įstatų pakeitimai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajai tvarkai ir pažeidžia ribotos civilinės atsakomybės principą, todėl yra negaliojantys. Atsakovė nurodė, kad atsakovės Įstatų nuostatų pakeitimai priimti teisėtai ir yra teisėti, kadangi dalininkų susirinkime dalyvavo ieškovės atstovė, kuri balsavimo metu susilaikė, tokiu būdu išreikšdama neutralią poziciją, taip pat ieškinys yra pateiktas praleidus sutrumpintą 3 mėnesių terminą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį konstatavęs, kad ieškovė praleido CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytą sutrumpintą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą.
Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo
19. Apeliacinės instancijos teisme tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai taikė CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytą sutrumpintą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą.
20. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisydamas to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o pagal šio straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. CK 1.125 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus.
21. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios įstatymų normos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl šalių susitarimu jų pakeisti negalima (CK 1.125 straipsnio 12 dalis, 1.126 straipsnio 3 dalis), šalių susitarimai, pažeidžiantys šias imperatyvias įstatymo nuostatas, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336-701/2021).
22. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018). Reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra viena iš ginčo materialiojo teisinio santykio šalies gynimosi nuo teisme reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 35 punktas).
23. Pagal CK normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Be to, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Taigi, jeigu ginčo šalis reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti taikoma. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Jeigu toks prašymas nepareiškiamas, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą savo iniciatyva (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).
24. CK 1.127 straipsnyje, reglamentuojančiame ieškinio senaties termino pradžią, nustatyta, be kita ko, kad: ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis); jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis); jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).
25. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams; ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys; tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas; jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsakingas už vienodos bendrosios kompetencijos teismų praktikos aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, formavimą (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), yra išaiškinęs, jog privačių juridinių asmenų įstatai pagal teisinę prigimtį yra sandoriai, jiems taikomi bendrieji civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai, tarp jų – sutarties laisvės principas; įstatai išreiškia privataus juridinio asmens dalyvių valią suvienyti interesus ir kapitalą bendram tikslui. Vadinasi, šiems tikslams pasiekti privataus juridinio asmens įstatuose gali būti nustatomos tam tikros elgesio ribos, nepažeidžiant imperatyviųjų įstatymo normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2008). Šio išaiškinimo nuosekliai laikomasi vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2009, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-823/2021, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-684/2021).
27. Šiuo aspektu taip pat paminėtinas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005, pateiktas išaiškinimas, pagal kurį nėra pagrindo tapatinti ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimui dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, su ieškinio senaties terminu, taikomu reikalavimui pripažinti juridinio asmens sandorius negaliojančiais, nes sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepriklausomai nuo to, ar pripažintas negaliojančiu juridinio asmens organo sprendimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-684/2021).
28. Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga (tokia, kaip šios bylos atsakovės), steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą ir likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas (VĮĮ 1 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis VĮĮ 2 straipsnio 1 dalimi, viešoji įstaiga – tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Viešosios įstaigos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo viešoji įstaiga vadovaujasi savo veikloje (VĮĮ 6 straipsnio 1 dalis). Viešosios įstaigos įstatuose turi būti, be kita ko, nurodyta: asmens tapimo nauju dalininku tvarka, visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, kolegialių organų, jeigu tokie organai sudaromi, kompetencija, šių organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarka (VĮĮ 6 straipsnio 2 dalies 5, 8-9 punktai). Sandoriai yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai (CK 1.63 straipsnio 1, 2 dalys). CK 2.60 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, jog juridinio asmens steigėjas yra asmuo, sudaręs sandorį įsteigti juridinį asmenį. Taigi vien turtinio ar privataus intereso steigiant juridinį asmenį buvimas ar nebuvimas nėra tas požymis, pagal kurį kvalifikuotina ar tam tikras veiksmas savo esme yra sandoris ar juridinio asmens organo sprendimas. Kitaip tariant, privatus ar ekonominis interesas nėra juridinio akto kaip sandorio kvalifikuojamasis požymis. Taigi, viešosios įstaigos įstatai atitinka visus sandorio kvalifikuojamuosius požymius.
29. Nei VĮĮ, nei kitame įstatyme nėra numatytas joks specialus ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl viešosios įstaigos įstatų teisėtumo pareikšti. Remdamasis pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad dėl viešosios įstaigos įstatų prigimties nėra pagrindo daryti kitą išvadą, t. y. sutiktina su ieškovės argumentais, kad nesant specialiosios normos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl viešosios įstaigos įstatų nuginčijimo reikšti, turi būti taikoma bendroji norma, kurioje įtvirtintas bendrasis ieškinio senaties terminas, t. y. 10 metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
30. Sutiktina su atsakove, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Dėl to teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai turi būti aiškūs. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. Minėta, kad tais atvejais, kai teismų praktikos koregavimas yra neišvengiamai, objektyviai būtinas, teismai gali nukrypti nuo juos iki tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir sukurti naujus, tačiau tai turi būti daroma deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Ypač pabrėžtina tai, kad nukrypdamas nuo ankstesnių precedentų teismas privalo ne tik deramai argumentuoti priimamą sprendimą (sukuriamą naują precedentą), bet ir aiškiai išdėstyti motyvus, argumentus, pagrindžiančius būtinumą nukrypti nuo ankstesnio precedento.
31. Atsakovė nurodo, kad teismų praktikoje bendrasis ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl įstatų ginčijimo taikomas tik tais atvejais, kai įstatų pakeitimai buvo priimti ir (ar) įregistruoti nežinant apie tai juridinio asmens dalyviui, todėl pastarasis neturėjo objektyvios galimybės ginti savo teisių per įstatymų nustatytą terminą pareikšdamas reikalavimą dėl juridinio asmens organo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinti įstatų pakeitimai, panaikinimo. Atsakovė teigia, kad esamoje situacijoje atsakovės valdymo organų kompetencija registruojant naujos redakcijos atsakovės įstatus pažeista nebuvo, ieškovė žinojo ir dalyvavo viešosios įstaigos dalyvių susirinkime, kuriame buvo svarstomas naujos redakcijos įstatų patvirtinimo klausimas, todėl šios bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų situacijų ratio decidendi skiriasi ir todėl minėta kasacinio teismo praktika nėra pagrindo vadovautis.
32. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka, kadangi atsakovės nurodytos aplinkybės nėra pakankamos spręsti apie akivaizdų minėtų bylų aplinkybių skirtingumą. Atsakovės nurodytos aplinkybės susijusios su juridinio asmens dalyvio neinformavimu ir nežinojimu, kuriomis grindžiamas byloje pareikštas reikalavimas savaime nereiškia, kad teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senatį juridinio asmens įstatams ginčyti, turi būti taikomos nevienodai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios atsakovės nurodytos aplinkybės nebent galėtų turėti įtaką nustatant ieškinio senaties termino pradžią, todėl jos savo pobūdžiu nėra tiek skirtingos, kad būtų pateisinamas nevienodas senaties terminų juridinio asmens įstatams ginčyti taikymas.
33. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Atsižvelgiant į tai, kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.
34. Įvertinęs šalių argumentus, byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai taikė CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytą sutrumpintą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas neteisėtu.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
35. Skundžiamame sprendime pirmosios teismas iš esmės apsiribojo tik aplinkybių dėl ieškinio senaties termino taikymo byloje nustatymu, o įstatų teisėtumo klausimas nebuvo tiriamas.
36. Apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti ir įvertinti neištirtas bylos faktines aplinkybes, tačiau tai priklauso nuo neatskleistų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009, 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).
37. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui iš esmės nesprendus ieškinio reikalavimo, nes ieškinys atmestas kitais pagrindais (taikius ieškinio senatį), apeliacinis teismas šiuo atveju negali pašalinti nustatytų pažeidimų, nes ginčui išspręsti būtina ištirti ir įvertinti įrodymus, nustatyti turinčias reikšmės bylai išspręsti faktines aplinkybes, todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir, atsižvelgiant į tai, kad reikia tirti aplinkybes, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
38. Atitinkamai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas išspręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93, 96, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.