Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-01-26 · Civilinė byla Nr. e2S-256-852/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-26
Bylos Nr.
e2S-256-852/2023
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00175-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Verikas
Atsakovas
R. K.
Ieškovas
J. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-256-852/2023Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00175-2022-7Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei R. K. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės R. K. priešieškinį ieškovui J. K. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo J. K. patikslintą ieškinį atsakovei R. K. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų reikalavimų, kylančių iš šeimyninių teisinių santykių.

Šalies argumentai

2. 2022 m. lapkričio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose buvo gautas atsakovės R. K. priešieškinis ieškovui J. K. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Taip pat atsakovė R. K. pateikė teismui prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

Atsiliepimas

3. Atsakovė R. K. nurodė, kad teikdama priešieškinį sumokėjo dalį žyminio mokesčio (1000,00 Eur), kadangi iš viso reikia mokėti 4307,00 Eur, tačiau kitos dalies mokėjimą prašo atidėti iki sprendimo byloje priėmimo, nes atsakovė šiuo metu yra pensininkė, gaunamos pensijos dydis yra apie (duomenys neskelbtini), todėl jos apyvartinės lėšos yra labai nedidelės. Atsakovės teigimu, viso žyminio mokesčio sumokėjimas lemtų itin didelės dalies atsakovės santaupų netekimą, todėl atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, turimas nedideles senatvės pensijos pajamas, nedideles santaupas, viso žyminio mokesčio sumokėti objektyviai neturi galimybės, todėl prašo atidėti likusios dalies 3307,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsakovės R. K. prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo netenkino ir nustatė atsakovei 7 (septynių) dienų kalendorinių dienų terminą priešieškinio trūkumams pašalinti – 3307,00 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti ir šio mokesčio sumokėjimą patvirtinančiam dokumentui pateikti.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė yra pensininkė, senatvės pensininkės statusas įgytas nuo (duomenys neskelbtini). Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad jai kas mėnesį mokamos pensijos dydis yra (duomenys neskelbtini). Iš kartu su priešieškiniu pateikto atsakovės banko sąskaitos išrašo taip pat buvo nustatyta, kad atsakovė banko sąskaitoje turi sukaupusi (duomenys neskelbtini) lėšų. Iš Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ pateiktų duomenų teismas nustatė, kad atsakovė turi transporto priemonę Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ pateiktų duomenų buvo nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 15 žemės sklypų, butas, esantis (duomenys neskelbtini), du statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Teismui, gavus papildomus duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO), nustatyta, kad atsakovė nuo 2022 m. sausio 9 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. verčiasi individualia veikla, turėdama verslo liudijimą.

6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, sprendė, kad atsakovės turtinė padėtis nėra komplikuota ir sudėtinga, kadangi atsakovė verčiasi individualia veikla, iš kurios gauna pajamas, taip pat gauna ir senatvės pensiją. Be to, atsakovei nuosavybės teise priklauso 15 žemės sklypų, butas, esantis (duomenys neskelbtini), du statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Apibendrindamas išdėstytą, teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog jos turtinė padėtis yra sudėtinga ir komplikuota, be to, atsakovė nenurodė, kad ateityje jos finansinė padėtis gali keistis, todėl atsakovės prašymo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Apeliantė (atsakovė) R. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovės R. K. prašymą ir atidėti jai 3307,00 Eur žyminio mokesčio dalies už priešieškinį mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o priešieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Atsakovės pareikštas priešieškinis yra dėl santuokos nutraukimo ir tuo susijusių klausimų išsprendimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 377 straipsnio 1 dalis nustato, kad iki santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, o atsakovas – pareikšti priešieškinį. Taigi priimdamas sprendimą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą ar ne, teismas privalėjo įvertinti, kad atsakovė priešieškinį pareiškė būtent santuokos nutraukimo procese, kuriame sprendžiami ir turto padalijimo klausimai. Taigi atsakovė savo interesus pareikšdama priešieškinį gina esant šeimos bylų specialiam reglamentavimui, taigi reikalaujant iškart sumokėti didelėje sumoje žyminį mokestį, yra varžoma atsakovės teisė kreiptis į teismą byloje, kylančioje iš šeimos teisinio instituto.

Atsiliepimas

7.2. Atsakovė, prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo, nurodė, kad yra pensininkė, gaunamos pensijos dydis yra apie (duomenys neskelbtini), turimos apyvartinės lėšos yra labai nedidelės, todėl žyminio mokesčio sumokėjimas lemtų itin didelės dalies atsakovės santaupų netekimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės prašymą, nevertino minėtų aplinkybių, o įvertino atsakovės valdomus nekilnojamojo turto objektus, duomenis, kad atsakovė verčiasi individualia veikla ir sprendė, jog atsakovės turtinė padėtis nėra sudėtinga ir komplikuota. Apeliantės įsitikinimu, tokia išvada nėra pagrįsta, kadangi teismas nepasisakė, kaip turimi duomenys apie atsakovės vykdomą individualią veiklą, turimą turtą, pagrindžia jos galimybes iškart sumokėti visą žyminį mokestį, atsižvelgiant, kad sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė didelių pajamų neturi, o santaupos nėra didelės. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino, kad didžioji dalis atsakovei nuosavybės teise valdomų nekilnojamųjų objektų, t. y. žemės sklypai ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra įgyti paveldėjimo būdu. Patalpose (duomenys neskelbtini), atsakovė šiuo metu pati gyvena, kiti objektai nesukuria atsakovei nuolatinių pajamų ar gali lemti iš karto ženklų pajamų padidėjimą, leidžiantį sumokėti tokio dydžio žyminį mokestį.

Šalies argumentai

7.3. Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti kompensaciją už sutuoktiniui (atsakovui) J. K. po santuokos nutraukimo tenkantį didesnės vertės bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą ar jo pagerinimus. Patikslintu ieškiniu ieškovas pripažįsta, jog atsakovei priklauso kompensacija už jam tenkantį didesnės vertės turtą. Apeliantės vertinimu, minėtos aplinkybės liudija, jog teismui patenkinus priešieškinio reikalavimus, atsakovės turtinė padėtis pagerės. Be to, teismas neįvertino, kad atsižvelgiant į turtinę padėtį, atsakovė neprašo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, o tik prašo atidėti sumokėjimą iki sprendimo priėmimo byloje.

Žemesnės instancijos teismas

7.4. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nustatė itin trumpą 7 (septynių) kalendorinių dienų terminą likusiam žyminiam mokesčiui sumokėti, kuris iš esmės sutampa su atskirojo skundo terminu. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų netenkinti atskirojo skundo ir paliktų galioti skundžiamą teismo nutartį, tai tokiu atveju turi būti nustatytas terminas, ne trumpesnis nei 20 dienų, atsakovei dėl likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Atsiliepimas

8. Ieškovas J. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės (atsakovės) R. K. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi tokie argumentai:

8.1. Vien tai, kad teisme nagrinėjama ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo byla, kuri yra kilusi iš šeimos teisinių santykių, savaime nereiškia, kad atsakovė, įgyvendindama savo teisę kreiptis į teismą, šios savo teisės neprivalo vykdyti laikydamasi CPK nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, o šiuo konkrečiu atveju – sumokėdama visą už priešieškinio reikalavimus mokėtiną žyminį mokestį. Bylos pobūdis savaime nesudaro pagrindo nesilaikyti CPK nuostatose numatytų reikalavimų. Sprendžiant žyminio mokesčio atidėjimo klausimą, visų pirma, vertintina atsakovės turtinė padėtis, t. y., atsakovės galimybės sumokėti žyminį mokestį, o ne bylos pobūdis.

Žemesnės instancijos teismas

8.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tai, jog atsakovė turi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (15 žemės sklypų, butą, esantį (duomenys neskelbtini), statinį, esantį (duomenys neskelbtini)), transporto priemonę Opel Zafira, banko sąskaitoje turi sukaupusi (duomenys neskelbtini) lėšų, taip pat tai, kad atsakovė verčiasi individualia veikla, turėdama verslo liudijimą, ir iš šios veiklos nuolat gauna pajamas, taip pat gauna senatvės pensiją, patvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis nėra sudėtinga ir komplikuota. Kaip jau buvo nurodyta teismui pateiktuose 2022 m. lapkričio 17 d. paaiškinimuose dėl atsakovės priešieškinio priėmimo klausimo, ieškovui iš jo ir atsakovės vaikų yra žinoma, kad atsakovė šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą – prekiauja (duomenys neskelbtini). Atsakovės pajamų, gaunamų prekiaujant (duomenys neskelbtini), dydis ieškovui nėra žinomas, kadangi jie su atsakove ryšių nepalaiko, nebendrauja nei asmeniniais, nei finansiniais klausimais, tačiau atsakovė šia veikla verčiasi jau daugiau nei (duomenys neskelbtini), turi daug patirties prekiavime (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad iš šios savo veiklos atsakovė pajamų gauna. Teismui patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis taip pat nustatyti priešingi, nei tvirtina atsakovė, duomenys – nustatyta, kad atsakovė nuo 2022 m. sausio 9 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. verčiasi individualia veikla, turėdama verslo liudijimą. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovės teiginiai, kad ji yra pensininkė, gaunanti (duomenys neskelbtini) per mėnesį dydžio senatvės pensiją, nutylint duomenis apie kitas jos gaunamas pajamas, vertintini kaip neatitinkantys tiesos ir klaidinantys teismą, pateikti nuslepiant tikrąsias aplinkybes apie atsakovės turtinę padėtį, kuri, akivaizdu, nėra tokia prasta, kaip atsakovė nurodo.

8.3. Atsakovę byloje atstovauja atsakovės pasirinktas ir samdytas advokatas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos teisinės pagalbos, todėl darytina išvada, kad atsakovė žinojo, kad dėl jos turtinės padėties valstybės apmokama teisinė pagalba jai nepriklauso.

8.4. Atsakovė yra pajėgi sumokėti iš karto visą už priešieškinio reikalavimus mokėtiną žyminį mokestį. Atsakovės prašymas teismo nustatyti ne trumpesnį nei 20 dienų terminą likusiai daliai žyminio mokesčio sumokėti vertintinas kaip bylos vilkinimas, pažeidžiant CPK 7 straipsnyje numatytus proceso koncentracijos (operatyvumo) ir ekonomiškumo principus. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad atsakovė bylą siekia vilkinti jau nebe pirmą kartą – ieškovo ieškinys teismui pateiktas dar 2022 m. vasario 17 d., byloje buvo paskirti net 5 parengiamieji teismo posėdžiai, atsakovė priešieškinį teismui pateikė tik 2022 m. lapkričio 17 d., t. y. penktojo parengiamojo posėdžio dieną, nors atsakovės atstovui advokatui prieiga prie elektroninės bylos kortelės suteikta 2022 m. birželio 9 d., o teismui nustačius terminą atsakovės priešieškinio trūkumams šalinti, atsakovė teismo nutartį apskundė. Iš tokio atsakovės elgesio akivaizdu, kad ji siekia visais įmanomais būdais vilkinti bylos procesą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 – 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.

13. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų, nustatytų nacionalinėje teisinėje sistemoje, yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. – ultima ratio) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-4-464/2023).

14. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis ir būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Asmuo, atitinkamo proceso inicijavimo metu objektyviai negalėdamas sumokėti viso už reiškiamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę prašyti teismo atleisti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti (CPK 84 straipsnis). Asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą ir pasinaudoti šiomis lengvatomis, turi būti aktyvus, pateikti teismui reikiamus duomenis, pagrindžiančius šios teisės tinkamą įgyvendinimą (CPK 12, 13 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-943/2021).

15. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Tokio procesinio sprendimo tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kas yra tikslinga tuo atveju, jei šalis dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį.

16. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pavyzdžiui, per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi tokios pozicijos, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, jog asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, taip pat įrodymus, kad galutinio sprendimo toje byloje priėmimo dieną jis žyminį mokestį, net jei jo reikalavimai bus nepatenkinti, turės galimybę sumokėti (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

17. Pažymėtina, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto ir registruojamo kilnojamojo turto registrų, bankų ir kitų kredito įstaigų, valstybinio socialinio draudimo įstaigų pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai; asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1109-330/2020).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal apeliantės (atsakovės) pareikštus reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis už priešieškinį sudaro 4307,00 Eur. Apeliantė (atsakovė) pateikdama priešieškinį sumokėjo dalį mokėtino žyminio mokesčio – 1000,00 Eur. Apeliantė (atsakovė) R. K. prašė atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą dėl to, kad jos finansinė padėtis yra sunki ir objektyviai neturi galimybės sumokėti visą žyminį mokestį, o savo tariamai sunkią turtinę padėtį grindė AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas turimoje sąskaitoje esančiomis lėšomis, pensijos gavėjos pažymėjimu, VĮ „Regitra“ transporto priemonių registro išrašu bei Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais.

19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir atliktą jų vertinimą, sprendžia, kad teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino apeliantės pateiktus duomenis apie jos turtinę (finansinę) padėtį ir tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reguliuojančias žyminio mokesčio atidėjo klausimą, todėl pagrįstai netenkino apeliantės (atsakovės) prašymo dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė (atsakovė) prašymą dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iš esmės motyvuoja tuo, kad sumokėjus visą žyminį mokestį, tai lemtų itin didelės dalies atsakovės santaupų netekimą, t. y. apeliantė (atsakovė) neneigia tos aplinkybės, kad jos turtinė padėtis šiuo metu yra pakankamai gera ir leidžia sumokėti visą civilinėje byloje mokėtiną 4307,00 Eur dydžio žyminį mokestį už pateiktą priešieškinį, tačiau atsisako sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį (3307,00 Eur), remiantis tuo, jog patirs pakankamai reikšmingas išlaidas jos turimų santaupų atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės (atsakovės) argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindą taikyti CPK 84 straipsnio nuostatą, numatančią atidėjimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo galimybę. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali būti aiškinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1340-180/2016). Be to, pagal CPK 84 straipsnį žyminio mokesčio atidėjimo būtinumas siejamas tik su besikreipiančiųjų į teismą asmenų turtine padėtimi, todėl atidėdamas žyminio mokesčio sumokėjimą, teismas turi įsitikinti, kad asmens turtinė padėtis yra sunki šiuo metu, t. y. asmuo neišsigali sumokėti įstatymo nustatyto žyminio mokesčio prašymo pateikimo momentu, bet per ilgesnį laiko tarpą sugebės sumokėti žyminį mokestį.

20. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš atsakovės su priešieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas sąskaitoje turėjo sukaupusi (duomenys neskelbtini) lėšų. Nuo (duomenys neskelbtini) apeliantė įgijo teisę gauti senatvės pensiją ir gauna apie (duomenys neskelbtini) dydžio pensiją. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis buvo nustatyta, jog atsakovės vardu yra registruotos dvi transporto priemonės, o pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad atsakovei priklauso 15 žemės sklypų, butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2022 m. sausio 9 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. vertėsi individualia veikla, turėdama verslo liudijimą. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė neįrodė savo sunkios turtinės padėties bei nepateikė dokumentų, kurie atspindėtų šią padėtį, todėl nepagrindė žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Be to, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės turtinę padėtį analizavo visų pateiktų įrodymų kontekste, o ne tik atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė yra pensinio amžiaus ir nuo (duomenys neskelbtini) įgijo teisę gauti pensiją, kuris dydis, atsakovės teigimu, sudaro apie (duomenys neskelbtini). Paminėtina ir ta aplinkybė, jog apeliantė (atsakovė) disponuoja banko sąskaitoje esančiomis (duomenys neskelbtini) lėšomis, todėl sumokėjus likusią mokėtiną žyminio mokesčio dalį, t. y. 3307,00 Eur, apeliantė toliau disponuos pakankamai reikšminga piniginių lėšų suma, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog apeliantės (atsakovės) turtinė padėtis yra sunki.

21. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

23. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi nustatytas 7 (septynių) dienų terminas sumokėti 3307,00 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį šios bylos nagrinėjimo metu yra pasibaigęs, atsakovei nustatytinas naujas terminas nutartyje nurodytam priešieškinio trūkumui pašalinti (CPK 7 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis). Atsakovei išaiškintina, kad per teismo nustatytą terminą pašalinus priešieškinio trūkumus (šiuo atveju sumokėjus žyminio mokesčio dalį), priešieškinis bus laikomas paduotu jo pradinio pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju priešieškinis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės (atsakovės) R. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovei R. K. 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties gavimo dienos, pašalinti priešieškinio trūkumus, nurodytus Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nutartyje.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Andrius Verikas