Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas areštu 75 paroms.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, L. S. paskirta bausmė – areštas 50 parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinus šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme - 20 parų areštu ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, visiško sudėjimo būdu, L. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 70 parų ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

Arešto bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo bausmės vykdymo dienos.

Į paskirtą arešto bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2025-10-31 17.05 val. iki 2025-11-01 14.11 val. (viena para).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, L. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, L. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, išieškant iš L. S. konfiskuotino turto - automobilio „BMW 320D“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 040 Eur valstybės nuosavybėn (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. L. S. nuteistas už tai, kad jis 2025 m. spalio 31 d., apie 15.02 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „BMW 320D“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o, būtent, mažiausiai 1,68 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl L. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. S. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, tik nesutinka su nuosprendžiu dalyje dėl jam paskirtos bausmės rūšies, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6.2. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

6.3. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

6.4. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam L. S. parinktos bausmės rūšimi ir dydžiu.

6.6. L. S. nevedęs, turi mažametį vaiką, gim. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 37), kurį materialiai išlaiko (2 t., b. l. 38). Iš byloje esančios Sodros pažymos matyti, kad nuteistasis L. S. nuo 2014 m. liepos 14 d. niekur oficialiai nedirbo, paskutinėje darbovietėje pas J. V.-D., vykdančią individualią veiklą, tedirbo mažiau nei vieną mėnesį (1 t., b. l. 107). L. S. Užimtumo tarnyboje užsiregistravo tik 2025 m. gruodžio 9 d. (2 t., b. l. 42). Bylos duomenimis, nuteistasis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka buvo baustas net 24 kartus, iš jų net 14 kartų už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, 4 kartus baustas už nusižengimus, kuriuos įvykdė būdamas neblaivus, be to, 2022 m. liepos 2 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,62 promilių girtumas (1 t., b. l. 81-105), paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvų duomenų išrašo matyti, jog L. S. teistas (1 t., b. l. 73-76, 78-80; 2 t., b. l. 14-18). Naują nusikalstamą veiką, už kurios įvykdymą L. S. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė neišnykus teistumui. Pažymėtina, kad naują nusikalstamą veiką L. S. įvykdė praėjus vos savaitei laiko po to, kai Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. spalio 24 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir jam paskirtos arešto bausmės vykdymas buvo atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus. Be to, nuteistojo atžvilgiu 2025 m. gruodžio 2 d. įsiteisėjo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamasis įsakymas, priimtas 2025 m. rugsėjo 29 d., kurio jis buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį 20 parų arešto bausme, arešto bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog nuteistajam anksčiau paskirtomis bausmėmis (bauda, areštu) bei du kartus taikytu bausmės vykdymo atidėjimu BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio normų, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas. Šios paminėtos aplinkybės apie apelianto ankstesnius teistumus bei baustumus itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, jog jis linkęs daryti nusikalstamas veikas, nesilaikyti įstatymų.

6.7. Taip pat būtina pažymėti, kad nuteistasis, veikdamas nusikalstamai, t. y., būdamas neblaivus (alkoholį prisipažino vartojęs ne tik įvykio dieną, bet ir jo išvakarėse), automobilį vairavo pakankamai ilgą atstumą, sukėlė eismo įvykį, atsitrenkdamas į priešpriešais atvažiuojantį automobilį. Be to, bylos duomenys rodo, jog nuteistajam pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,68 promilių girtumas, o antru pūtimu – 1,73 promilių girtumas (1 t., b. l. 19, 59).

6.8. Įvertinusi aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui (nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis), bei tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam parinko vieną iš griežtesnių BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštą.

6.9. Nuteistasis L. S. prašo jam skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Šis prašymas yra nepagrįstas.

6.10. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šiuo atveju jau buvo minėta, jog anksčiau nuteistajam taikytomis švelnesnėmis bausmėmis – bauda, areštu, taikytu bausmės vykdymo atidėjimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, kadangi nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas. Be to, pažymėtina, kad vien per 2025 metus L. S. įvykdė tris tyčines nusikalstamas veikas, už kurių padarymą apeliantas pripažintas kaltu ir nuteistas teismo, t. y. 2025 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį buvo nuteistas areštu 20 parų, šios bausmės vykdymą atidedant 9 mėnesiams, o 2025 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį buvo nuteistas 20 parų areštu ir 40 MGL dydžio bauda, arešto bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesiams; taip pat buvo nuteistas ir skundžiamu nuosprendžiu. Be to, iš pažymos apie ankstesnius apelianto teistumus matyti, jog L. S. 2020 m. vasario 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos 40 MGL dydžio baudos net nepradėjo mokėti, taipogi jis nemoka ir administracinių nuobaudų jam paskirtų už administracinių nusižengimų įvykdymą. Šios paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo pageidavimus atitinkanti bausmė, t. y. bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu, nepadės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų - sulaikyti asmens nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, L. S. nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmę nei areštas, t. y. baudą, nes apelianto padaryta nusikalstama veika yra itin pavojinga, sukėlusi realų pavojų aplinkinių asmenų sveikatai ir net gyvybei. Dėl to nuteistojo prašymas jam skirti švelnesnę bausmę nei areštas netenkinamas.

6.11. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, atsižvelgus į kitas nustatytas ir anksčiau aptartas aplinkybes, daroma išvada, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už jo padarytą tyčinį nusikaltimą paskirta bausmė – areštas – savo dydžiu, kuris yra kiek didesnis nei arešto, skiriamo už nusikaltimo įvykdymą, vidurkis, yra teisinga. Be to, pirmosios instancijos teismas L. S. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtą 75 parų arešto bausmę sumažino vienu trečdaliu, taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas, taip paskirdamas sumažintą 50 parų arešto bausmę, kuri savo dydžiu net yra mažesnė nei arešto bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, konstatuoja, kad nuteistajam L. S. paskirta 50 parų arešto bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, mažinti jos nėra pagrindo.

6.12. Nuteistojo nurodytos aplinkybės, jog jis materialiai rūpinasi savo vaiku ir jo motina, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, nuomojasi butą, nuo 2025 m. gruodžio 5 d. dalyvauja individualiose VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ konsultacijose pas priklausomybių konsultantę (2 t., b. l. 37, 38, 39-40, 42, 57), yra svarbios, tačiau dalis šių aplinkybių (noras rūpintis savo vaiku ir jo motina) egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai neatgrasė nuo nusikaltimo įvykdymo. Be to, pažymėtina, kad pats nuteistasis pripažino, jog automobilį vairavo neblaivus dėl to, jog susipyko su šeima, skyrėsi su drauge, pas ją liko vaikas (1 t., b. l. 129; 2 t., b. l. 21). Kitos nuteistojo nurodytos aplinkybės (buto nuoma, registracija Užimtumo tarnyboje, individualios konsultacijos) yra svarbios, tačiau jos negali nusverti siekiamų bausmės tikslų. Be to, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirtas tik trumpalaikis laisvės atėmimas – areštas, pažymint, jog po bausmės atlikimo L. S. toliau galės tęsti darbo paieškas, konsultuotis pas specialistus dėl turimų priklausomybių.

7. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam L. S. paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę pagrįstai subendrino su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, taikydamas visišką bausmių sudėjimo būdą, ir nuteistajam paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 70 parų areštą ir 40 MGL dydžio baudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, švelninti jos nėra pagrindo.

8.1. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų.

8.2. Nagrinėjamu atveju L. S. yra nuteistas už vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo įvykdymą ir jam paskirta arešto bausmė. Dėl to būtų formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas bei atidėti arešto bausmės vykdymą.

8.3. Pažymėtina, jog pagal BK 75 straipsnio 5 dalį arešto bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus bausmės atlikimo, jog pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

8.4. Be to, pažymėtina, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021 ir kt.).

8.5. Šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis L. S. nusikalstamą veiką, už kurios padarymą yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė neatlikęs nei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, t. y. nesumokėjęs jam paskirtos 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudos, kurios nagrinėjamo įvykio metu net nebuvo pradėjęs mokėti, nei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. baudžiamuoju įsakymu ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių, nusikalto praėjus vos savaitei laiko po to, kai buvo nuteistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. spalio 24 d. nuosprendžiu. Be to, paskutiniais dviem teismų sprendimais nuteistajam L. S. paskirtų arešto bausmių vykdymas jau buvo atidėtas, paskiriant įpareigojimus. Įvertinusi šias paminėtas aplinkybes bei aplinkybes, kurios neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo apeliantui dar kartą atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą. Tai, kad nuteistasis rūpinasi vaiku, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, dalyvauja individualiose priklausomybės konsultacijose, nepaneigia jau minėtų apeliantą neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, priešingai, leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis L. S. elgėsi itin neatsakingai, nes jis, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę bei sukėlė eismo įvykį. Be to, būdamas jauno amžiaus, darbingas, žinodamas apie jam paskirtas administracines nuobaudas, taip pat žinodamas ir apie ankstesniu teismo sprendimu jam paskirtą 2 000 Eur dydžio baudą, nedėjo pakankamai pastangų, jog kuo greičiau įsidarbintų ir įvykdytų savo finansinius įsipareigojimus. Pažymėtina ir tai, kad rūpintis nepilnamečiu vaiku privalo ne tik nuteistasis, kaip vaiko tėvas, bet ir vaiko motina, todėl nuteistajam realiai atliekant jam paskirtą arešto bausmę, nepilnamečiu vaiku turėtų pasirūpinti vaiko motina.

9. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, todėl, esant visumai paminėtų aplinkybių, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, jog L. S. paskirtos bausmės tikslai (sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą) gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės vykdymą nėra pagrindo.

10. Nuteistajam L. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta 2 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones ir turto konfiskavimas, konfiskuojant nusikalstamos veikos padarymo priemonės (automobilio) vertę atitinkančią pinigų sumą. Šių paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių nuteistasis neskundžia, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šių paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.

11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo L. S. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta 70 parų arešto bausmė bei 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, keisti nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

12. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

12.1. Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartimi nuteistajam L. S. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas (2 t., b. l. 48). Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. vasario 4 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2026-01411 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 14.2.3. punktu, prašoma valstybės naudai priteisti 93,75 Eur už nuteistajam L. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 53-55).

12.2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

12.3. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė apeliacinio skundo netenkinti. Gynėjas nuteistajam L. S. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, bet pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas.

13. Atsižvelgusi į tai, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas, įvertinusi ir tai, kad nors nuteistasis nedirba, tačiau yra darbingas, registruotas Užimtumo tarnyboje, byloje nėra duomenų apie sunkią jo materialinę padėtį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą L. S. apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstas, todėl tenkinamas ir šios išlaidos iš nuteistojo priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo L. S. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio.

Priteisti iš nuteistojo L. S. valstybės naudai 93,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.