- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-26
- Bylos Nr.
- e2S-302-981/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05345-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Atsakovas
- T. Š.
- Ieškovas
- M. Š.
- Trečiasis asmuo
- R. N., akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui ir atsakovo T. Š. priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir susijusių reikalavimų, tretieji asmenys R. N., R. N., akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, išvadą byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla M. Š. v. T. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir susijusių reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 21 d. iš dalies tenkino ieškovės M. Š. (toliau – ir ieškovė) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: iš atsakovo T. Š. (toliau – ir atsakovas) priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikas), kitoje dalyje prašymą atmetė. Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nurodytą nutartį paliko nepakeistą.
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 28 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: 1) nustatė vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo; 2) nustatė laikiną uzufruktą, suteikiantį vaikui ir kartu gyvenančiai ieškovei (motinai) teisę gyventi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo; 3) įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo; 4) įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir jų nepilnamečio sūnaus. Ši nutartis palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartimi (bylos Nr. e2S-1243-390/2025).
4. Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi iš dalies tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: nustatyta atsakovo laikina bendravimo su vaiku tvarka.
Šalies argumentai
5. Atsakovas pateikė teismui prašymą: (i) dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. nutarties dalies, kuria nustatytas laikinas uzufruktas, panaikinimo; (ii) Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutarties dalies dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo.
6. Prašyme dėl nustatyto laikino uzufrukto nurodė, kad ieškovė kartu su vaiku nuo 2025 m. kovo 26 d. beveik 6 mėnesius gyvena savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini); ieškovė yra finansiškai pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko gyvenamąją vietą. Prašymą pakeisti nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką argumentavo vasarą nusistovėjusia nauja bendravimo tvarka: po vieną savaitę vaikas praleisdavo su atsakovu ir ieškove. Atsakovas prašymą nustatyti „50:50“ bendravimo su vaiku tvarką grindė ir ta aplinkybe, kad atsakovas turėtų tinkamą ir saugią gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuri visapusiškai atitiktų visus sūnaus poreikius.
Atsiliepimas
7. Ieškovė pateiktame atsiliepime į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodė, kad atsakovas, prašydamas iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. taikytas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės teikia pakartotinį atskirąjį skundą dėl nutarties, nors dėl nutarties teisėtumo jau pasisakė Kauno apygardos teismas. Ieškovė pažymėjo, kad turi ribotas finansines galimybes, todėl šiuo metu su vaiku glaudžiasi tėvų namuose, laukia, kol atsakovas vykdys nutartį. Pažymėjo, kad atsakovas turi kitą gyvenamąją vietą, todėl jo interesai nėra pažeidžiami. Dėl atsakovo prašymo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutarties dalį dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nurodo, jog tai, kad šalys, siekdamos užtikrinti geriausius vaiko interesus, stengiasi nekonfliktuoti ir bendradarbiauti vaiko auginimo ir priežiūros klausimais, dar nereiškia, jog tarp šalių nusistovėjo bendravimo tvarka „50/50 proc. laiko“ modelis; atsakovas pagal tokią tvarką su vaiku nebendrauja.
Šalies argumentai
8. Ieškovė paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio mėnesį šalys buvo suderinusios atostogas, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas kas antrą savaitę galėjo praleisti atostogų laikotarpį su vaiku. Tačiau prasidėjus 2025 m. rugsėjo mėnesiui ir vaikui pradėjus lankyti darželį, šalys vykdo 2025 m. balandžio 11 d. teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, prie kurios vaikas yra įpratęs ir kuri atitinka jo interesus.
9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, įvertinęs atsakovo pateiktą prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. nutarties dalies, kuria nustatytas laikinas uzufruktas, panaikinimo ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutarties dalies dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo vaiko geriausių interesų aspektu, patiekė išvadą (toliau – ir Išvada), kurioje nenustatė, jog egzistuoja pagrindas naikinti ar keisti pirmiau nurodytas laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Kauno miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atmetė atsakovo T. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir pakeitimo (DOK-106973).
11. Dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. nutarties dalies, kuria nustatytas laikinas uzufruktas, įpareigojantis atsakovą netrukdyti naudotis butu ir gyventi skyrium, panaikinimo, teismas nurodė: (i) dėl nustatyto laikino uzufrukto teisėtumo ir pagrįstumo yra pasisakęs Kauno apygardos teismas, o šis prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones nėra pakartotinis minėtos nutarties pagrįstumo vertinimas; (ii) bylos šalių nurodomos pajamos nėra ypatingai didelės (1 700,00 EUR ieškovės; 1 500 EUR atsakovo), tačiau tiek ieškovė, tiek atsakovas naudojasi brangiomis teisinėmis paslaugomis (ieškovė yra išleidusi apie penkis mėnesinius darbo užmokesčius bylinėjimosi išlaidoms), todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, kad šiuo bylos nagrinėjimo metu ji turi finansines galimybes užtikrinti vaikui gyvenamąją vietą; (iii) iš LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovas nesudarė ieškovei galimybės naudotis nustatytu uzufruktu, dėl to jam paskirta bauda, atsakovas nepateikė duomenų, kad šiuo metu ieškovė gali naudotis butu, Išvadoje nurodyta, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės vaiko interesų nepažeidžia, todėl tai kad ieškovė šiuo metu faktiškai gyvena kitu adresu yra atsakovo neteisėtų veiksmų (nutarties nevykdymo) pasekmė, o ne pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
12. Dėl atsakovo prašymo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutarties dalį dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos su vaiku teismas, įvertinęs nustatytą bendravimo tvarką, atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo argumentus, abiejų ginčo šalių pozicijas, Išvadą, konstatavo, kad: (i) šiuo metu atsakovas su vaiku bendrauja pagal 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką; prašydamas pakeisti nustatytą bendravimo tvarką atsakovas nenurodo, kokios pasikeitusios aplinkybės sudaro pagrindą keisti vykdomą bendravimo tvarką, nes tai, kad vasaros atostogų metu šalys sutarė dėl kitokios bendravimo su vaiku tvarkos, nesudaro pagrindo pakeisti šiuo metu nustatytą laikiną bendravimo tvarką; šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka užtikrina atsakovo ir vaiko emocinį ryšį; (ii) atsakovas byloje teikia jau antrą prašymą pakeisti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką į „50/50 proc. laiko“ modelį; Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas atsakovo atskirąjį skundą 2025 m. sausio 16 d. nutartyje (Nr. e2S-109-855/2025) pažymėjo, kad tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50/50 proc. laiko“) teismas gali nustatyti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės; atsakovas nenurodė jokių esminių bendravimo su vaiku pasikeitimų, kurie vyko ne vasaros atostogų metu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovas T. Š. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir pakeitimo tenkinti; priteisti atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad atsakovas prašymą panaikinti nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžia pačios nutarties nepagrįstumu. Priešingai, atsakovas nurodė naujas (pasikeitusias) aplinkybes – itin gerą ieškovės finansinę padėtį, kuri sudaro jai absoliučiai visas galimybes išsinuomoti butą ir jame gyventi, kas galėtų užtikrinti šalių vaiko teisę į saugią aplinką. Kartu tai reikštų, jog išnyksta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.
13.2. Ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 1700 EUR, iš atsakovo ji taip pat gauna laikiną materialinį išlaikymą vaikui – 300 EUR ir 122,50 EUR išmoką vaikui. Ieškovė 2025 m. gegužės 26 d. teismui pateikė mokėjimo nurodymą Nr. 197 – 9 000 EUR sumai už ekspertizę Nr. e2-1635-451/2025. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 20 d. nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2S-2555-871/2025 ieškovė pateikė mokėjimo nurodymą Nr. 205 – 1 210 EUR sumai. Per mėnesį ieškovė ekspertizės atlikimui ir suteiktoms teisinėms paslaugoms išleido daugiau kaip 10 000 EUR, neatsižvelgiant į tai, kad tuo laiku turėjo rūpintis tiek savo kasdieniais, tiek vaiko poreikiais. Tai rodo, kad ieškovė iš tiesų turi pakankamai dideles finansines galimybes. Būdama darbingo amžiaus, turinti išsilavinimą, gaunanti iš atsakovo teikiamą vaikui išlaikymą, ieškovė turi galimybę vaikui užtikrinti tinkamas teisės į gyvenamąjį būstą, pavyzdžiui, išsinuomoti būstą, taip nepagrįstai neapsunkindama ir neproporcingai nesuvaržydama kitų asmenų teisių.
13.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės finansinę galimybes išsinuomoti būstą, taip pat liko neįvertintas pačios ieškovės gyvenimo jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu daugiau nei puse metų po nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo faktas bei nėra jokių duomenų ir įrodymų apie tai kad per visą šį laikotarpį būtų pažeidžiamos vaiko teisės ir teisėti interesai. Tai reiškia, kad poreikio uzufrukto nustatymui tiesiog nėra, todėl šių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, neįvertinimas, sąlygojo neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą.
13.4. Teismas neįvertino byloje esančio įrodymo, t. y. 2025 m. liepos 24 d. VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ pažymos Nr. SD-44, kurioje nurodyta, kad konsultavimo metu nebuvo stebima, kad berniukas jaustų tėčiui baimę, vaikas inicijavo bendravimą, kreipėsi pagalbos, apsikabindavo, liesdavo tėtį, rodė jam įdomius žaislus ir t.t. Psichologinio smurto požymių taip pat nebuvo stebima. Vertinant tėvų ir sūnaus bendravimo modelio „50/50 proc. laiko“ pritaikymo galimybę, reikėtų daugiau vertinti psichologinių bei socialinių kintamųjų, tačiau vienas pagrindinių – gera tėčio ir sūnaus bendravimo kokybė bei artimas emocinis ryšys rodo, kad šis modelis gali būti rimtai svarstomas. Šis rašytinis specialių žinių turinčio subjekto įvertinimas ir faktiškai susiklosčiusi bei nusistovėjusi šalių bendravimo su sūnumi tvarka tik patvirtina, kad prašoma nustatyti nauja bendravimo tvarka labiausiai atitiktų sūnaus interesus ir atlieptų jo poreikius. Juo labiau, kad šalys, esant faktiškai vykdomai tokiai tvarkai, nekonfliktavo, taikiai susitarė dėl tokio bendravimo modelio.
13.5. Visiškai nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad sprendžiant klausimą dėl laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, byla nėra nagrinėjama iš esmės, todėl teismas negali įvertinti visų reikšmingų aplinkybių dėl galimybės taikyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku „50/50 procentų laiko“ modelį. Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas nedraudžia bendravimo tvarkos modelio „50/50“ taikyti ir sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Antra vertus, vien tai, kad teismas buvo atmetęs atsakovo prašymą, nereiškia, kad pasikeitus aplinkybėms toks prašymas negali būti teikiamas pakartotinai. Būtent pasikeitus faktinei situacijai, kuomet šalys pradėjo faktiškai bendrauti su vaiku principu „50/50“, atsirado pagrindas keisti laikinąsias apsaugos priemones, todėl nesuprantamas teismo argumentas, kad atsakovas nenurodė jokių esminių bendravimo su vaiku pasikeitimų, kurie vyko ne vasaros atostogų metu. Vien tai, kad bendravimo tvarka pasikeitė vasaros metu, visiškai nereiškia, kad šis pasikeitimas yra neesminis ir kad jis negali būti teisiamas toliau, taip užtikrinant vaiko interesą.
Atsiliepimas
2. Ieškovė M. Š. pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Iš atsakovo prašymo formuluotės akivaizdu, jog jis siekia Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. nutarties dalies panaikinimo, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas prašymą iš esmės grindė nurodytos nutarties nepagrįstumu, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai šių argumentų nevertino, nes Kauno apygardos teismas, 2025 m. liepos 8 d. apeliacine tvarka civilinėje byloje Nr. e2S-1243-390/2025 išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartį paliko nepakeistą.
14.2. Darant prielaidą, jog atsakovas šiuo savo prašymu siekė panaikinti ne 2025 m. kovo 28 d. nutarties dalį, o šia nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo prašymo, teisingai ir pagrįstai rėmėsi CPK 149 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, bei teismine praktika, dėl to teisingai nurodė, kad atsakovas, siekdamas laikinųjų apsaugos priemonių – laikino uzufrukto, įpareigojimo netrukdyti naudotis butu ir įpareigojimo gyventi skyrium – panaikinimo, turėjo pareigą nurodyti, kokios aplinkybės pasikeitė ir pagrįsti, kad tokių aplinkybių pasikeitimas sudaro pagrindą panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones.
14.3. Atsakovas nenurodė, jokių duomenų, nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovė per šį laiką nuo 2025 m. kovo 28 d. nutarties priėmimo būtų įgijusi papildomus pajamų šaltinius, dėl ko finansinė padėtis būtų iš esmės pagerėjusi, o priešingai, nurodė ieškovės patiriamas papildomas išlaidas, kurios viršija ieškovės per mėnesį gaunamas pajamas, dėl ko ieškovė atsiduria dar sunkesnėje finansinėje padėtyje. Ieškovė neturi finansinių galimybių nuomotis būsto, ypatingai šiuo laikotarpiu, kuomet yra priversta skolintis pinigines lėšas, kad galėtų teisiniu keliu ginti savo pažeistas teises teisme, siekiant apsiginti nuo atsakovo melo ir apgaulės, todėl yra ypatingai svarbu, kad teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartis kuo skubiau būtų įvykdyta tam, kad ieškovė galėtų užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąją patalpą, saugią ir vaiko interesus atitinkančią aplinką.
14.4. Pažymi, kad atsakovas piktybiškai nevykdo teismo 2025 m. kovo 28 d. nutarties, dėl to Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-16093-1190/2025 atsakovui paskirta 42,00 EUR baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-1635-451/2025 nevykdymą iki įvykdymo. Faktas, jog ieškovės tėvai leido jai su vaiku iki 2025 m. kovo 28 d. nutarties įvykdymo apsistoti jų namuose, adresu Žemaičių g. 75, Kaune, nesudaro pagrindo teigti, jog pasikeitė/išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas uzufruktas, įpareigojimas netrukdyti naudotis butu ir įpareigojimas gyventi skyrium. Pažymėtina, jog Ieškovė neturi kitos gyvenamosios vietos, neturi nekilnojamojo turto, taip pat neturi finansinių galimybių nuomoti būsto, kuriame galėtų užtikrinti tinkamas sąlygas nepilnamečiam sūnui gyventi, todėl ir kreipėsi į antstolį dėl vykdomosios bylos užvedimo ir priverstinio Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. nutarties įvykdymo.
14.5. Ieškovės išlaidos (9 000 EUR už ekspertizę civilinėje byloje Nr. e2-1635-451/2025, 1 210 EUR bylinėjimosi išlaidų Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-2555-871/2025) buvo būtinos ir neišvengiamos siekiant ginti savo ir mažamečio sūnaus pažeistas teises tiek santuokos nutraukimo byloje, tiek ir siekiant priverstinio vykdymo antstolio Mariaus Lekečinsko vykdomojoje byloje, nes atsakovas piktybiškai nevykdo teismo 2025 m. kovo 8 d. nutarties. Atsakovas, įrodinėdamas ieškovės gerą finansinę padėtį, privalėjo pateikti pagrįstų ir nenuginčijamų įrodymų, jog ieškovė gauna didesnes pajamas, lyginant su tomis pajamomis, kurias ieškovė gavo priimant 2025 m. kovo 28 d. nutartį, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Priešingai, atsakovas nurodė dideles ieškovės išlaidas, kurios viršija ieškovės gaunamas pajamas, kas sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovė brangias teisines paslaugas apmoka skolintomis lėšomis. Be to, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir analizuodamas faktines aplinkybes, dėl kokių priežasčių ieškovė negyvena šeimos būste, adresu (duomenys neskelbtini), pagrįstai ir teisėtai rėmėsi LITEKO sistemos gautais duomenimis, jog ieškovė šeimos būste negyvena dėl to, kad atsakovas nesudarė ieškovei galimybių naudotis nustatytu uzufruktu.
Šalies argumentai
14.6. Ieškovė kategoriškai nesutinka su atsakovo teiginiu, kad vasaros laikotarpiu šalys buvo sutarusios dėl vaiko bendravimo tvarkos, pagal kurią bendravimas vyko kas savaitę nesutinka. Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo šalys niekada nebuvo susitarusios. Ieškovė nesutinka, jog 50/50 bendravimo tvarka labiausiai atitinka vaiko interesus, nes pasibaigus vasaros atostogoms ir vaikui prasidėjus lankyti darželį, jam būtina užtikrinti stabilumo jausmą, saugią ir stabilią aplinką, o ne kiekvieną kartą vis keisti savo buvimo vietą, bei ilgam atsiskirti nuo ieškovės. Šalys vykdo teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, prie kurios vaikas yra pripratęs ir kuri atitinka vaiko interesus, užtikrina atsakovui galimybę dalyvauti vaiko gyvenime, todėl remiantis atsakovo argumentais nėra pagrindo keisti nusistovėjusios ir vykdomos bendravimo tvarkos vien tik dėl atsakovo ambicijų.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus nustatytas atskirųjų skundų nagrinėjimo išimtis (CPK 338 straipsnis).
4. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
5. Apeliacijos objektas – Kauno miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. nutarties dalį dėl nustatyto laikino uzufrukto ir pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutarties dalį dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Apeliantas siekia, kad būtų panaikintas uzufruktas jam nuosavybės teise priklausančiam butui ir laikina bendravimo su vaiku tvarka būtų nustatyta pagal „50/50 proc. laiko“ tvarką. Atskirajame skunde atsakovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir pakeitimo klausimus, nesivadovavo prioritetiniais vaiko interesais, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir naujai paaiškėjusias aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurią prašo panaikinti. Ieškovė, atsikirsdama į atskirąjį skundą, prašo jį atmesti nepasikeitus aplinkybėms, dėl kurių buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės: ieškovė nurodo neturėjusi ir iki šiol neturinti kitos gyvenamosios vietos, jos finansinė padėtis dar labiau pablogėjo dėl atsakovo inicijuotų teisminių ginčų; prie teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos vaikas yra įpratęs, teismo nustatyta bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus ir užtikrina atsakovui galimybę dalyvauti vaiko gyvenime.
Dėl atsakovo pateiktų naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų
7. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą prijungti prie bylos medžiagos rašytinius įrodymus: šalių susirašinėjimą, nuotraukas; UAB Mokykla „Eureka“ 2026 m. vasario 3 d. raštą; VŠĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ 2026 m. vasario 20 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. SD-12. Prašyme dėl rašytinių įrodymų prijungimo apeliantas pateikė rašytinius paaiškinimus (10 lapų) dėl kasacinio teismo praktikos uzufrukto klausimais, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentų neteisėtumo ir nepagrįstumo, iš esmės pateikdamas atskirojo skundo papildymą.
8. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
9. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; kt.). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022 45 punktas). Kiekvienu atveju apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti.
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, o UAB Mokykla „Eureka“ 2026 m. vasario 3 d. rašte ir VŠĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ 2026 m. vasario 20 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. SD-12 nurodytos aplinkybės nėra naujos, juolab kad apelianto prašomi priimti nauji įrodymai neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą, dėl to apeliacinės instancijos teismas atsiako juos priimti.
11. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama.
12. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį, atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus apeliacinio (ir atskirojo) skundo padavimo terminui, jį keisti (papildyti) yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-645-467/2022; kt.). Nagrinėjamoje byloje terminas atskirajam skundui pateikti ir papildyti yra pasibaigęs, todėl apeliacinės instancijos teismas apelianto pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.
Dėl atsakovo prašymo panaikinti ir pakeisti nustatytas laikinąsias apsaugos priemones
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija šeimos bylose taikyti laikinąsias apsaugos priemones kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas; kt.).
14. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kai teismas konstatuoja abiejų šių sąlygų buvimą ir laikinąsias apsaugos priemones pritaiko, o šiuo klausimu priimta teismo nutartis įsiteisėja, suinteresuoti asmenys nebegali kvestionuoti sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimo. Tokiu atveju jiems atsiranda kita teisė – kreiptis į teismą dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita (CPK 148 straipsnis) arba dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 149 straipsnis).
15. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys yra nepilnamečio vaiko A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Kauno apygardos teismas 2025 m. liepos 8 d. nutartimi, paliko nepakeista Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria nustatytas laikinas uzufruktas atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini); atsakovas įpareigotas netrukdyti ieškovei naudotis butu, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad uzufruktas nepažeidžia vaiko ir šalių interesų. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad šalių vaikas kartu su abiem tėvais nuo gimimo gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o prasidėjus santuokos nutraukimo procesui, ginčo bute gyveno ieškovė ir šalių sūnus. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad byloje nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai (atsakovas be jokio išankstinio įspėjimo pakeitė šeimos būsto spynas, iškraustė ieškovės daiktus, sudarė ginčo būsto nuomos sutartį ir kt.) patvirtina, jog atsakovas trukdo ieškovei ir šalių vaikui patekti ir naudotis gyvenamąja vieta, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių būtinumą (pareigą) sudaryti ginčo buto nuomos sutartį ir tėvo pareigos užtikrinti mažamečio vaiko gyvenamąją vietą įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė pateikė argumentus ir įrodymus, kad pažeidžiami jos ar mažamečio vaiko interesai (CPK 178 straipsnis) nurodydamas, jog šiuo atveju pirmiausia siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus (Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1243-390/2025 30, 32 punktai).
16. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos ir (ar) pakeičiamos tik tada, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
17. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria nustatytas laikinas uzufruktas, įpareigojantis atsakovą netrukdyti ieškovei ir šalių nepilnamečiam vaikui naudotis butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tuo pagrindu, kad pasikeitė ieškovės finansinė padėtis, dėl to ieškovė turi visas galimybes išsinuomoti butą ir jame gyventi, ir tai galėtų užtikrinti šalių vaiko teisę į saugią aplinką ir kartu reikštų, jog išnyksta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.
18. Apeliantas į bylą nepateikė įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai), kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad nuo Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. nutarties priėmimo būtų pasikeitusi ieškovės finansinė padėtis, o apelianto pateikti argumentai dėl ieškovės šalių santuokos nutraukimo procese patiriamų itin didelių išlaidų neišnagrinėjus bylos iš esmės ir neatlikus įrodymų vertinimo nėra pakankami ieškovės finansinės padėties pasikeitimui konstatuoti, juolab kad Kauno apygardos teismas, revizuodamas Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria nustatytas laikinas uzufruktas atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui, 2025 m. liepos 8 d. nutartyje pabrėžė, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tarp jų ir nustatytu uzufruktu, pirmiausia siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Apeliantas, kuris turi tam visas galimybes, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės privalo užtikrinti savo vaikui gyvenamąją vietą, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju nėra pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, todėl šioje dalyje apelianto prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atmestas pagrįstai.
19. Apeliantas taip pat prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutarties dalį dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos į „50/50 proc. laiko“ modelį tuo pagrindu, kad vasarą faktiškai vaikas su šalimis praleisdavo po vieną savaitę. Ieškovė tvirtina, kad vasarą šalys dėl atostogų, siekdamos užtikrinti geriausius vaiko interesus, buvo suderinusios kitokią nei teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, tačiau pasibaigus vasaros atostogoms ir vaikui prasidėjus lankyti darželį, vaikui būtina saugi ir stabili aplinka, todėl vaikas su atsakovu bendrauja pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką.
20. Kasacinis teismas, apibendrindamas tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus, be kita ko, yra išskyręs, kad bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, kurių vienas pagrindinių yra palaikyti saugų, tiesioginį ir pastovų ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-969/2022 18 punktas; 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023, 24 punktas; kt.).
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino apeliantui, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama tais atvejais, kai per tam tikrą laikotarpį vykdant teismo sprendimu nustatytą tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką paaiškėja, kad ji neatitinka vaiko interesų dėl to, kad yra sunkiai įgyvendinama dėl vaiko amžiaus ar kitų su vaiku susijusių aplinkybių, ir įgyvendinant nustatytą bendravimo su vaiku tvarką dėl nustatytos bendravimo tvarkos neapibrėžtumo tarp tėvų nuolat kyla sunkiai išsprendžiamų konfliktinių situacijų, neigiamai veikiančių patį vaiką, ir pan.
22. Apeliantas, su vaiku bendraujantis pagal teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, prašydamas ją pakeisti nenurodė, kokios pasikeitusios aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti vykdomą bendravimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių dėl vasaros atostogų pakoreguota bendravimo su vaiku tvarka šalims grįžus prie kasdienės rutinos nesudaro pagrindo pakeisti teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atostogų metu taikytas šalių bendravimo su vaiku modelis negali būti pagrindu konstatuoti, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos „50/50 proc. laiko“ modelis geriausiai atitinka vaiko interesus. Apeliantui yra išaiškinta, kad nagrinėjamu atveju teismas dėl „50/50 proc. laiko“ bendravimo tvarkos modelio taikymo / nustatymo galėtų spręsti tik bylą išnagrinėjęs iš esmės, kompleksiškai įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes bei esančius įrodymus, todėl ir šioje dalyje apelianto prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones atmestas pagrįstai.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Europos žmogaus teisių teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas teismui detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; kt.). Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių atskirajame skunde nurodytų argumentų. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo T. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-742-451/2026 (senas bylos Nr. e2-1635-451/2025), palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.