Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovams T. Š. bei R. N., ir atsakovo T. Š. priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir susijusių klausimų, tretieji asmenys R. N., R. N., akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, išvadą duodanti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovams T. Š. bei R. N. ir atsakovo T. Š. priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir susijusių klausimų, tretieji asmenys R. N., R. N., akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo

Dėl laikino uzufrukto nustatymo ir įpareigojimo netrukdyti ieškovei naudotis butu

Dėl įpareigojimo gyventi skyriumi

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų pateikimo

18. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui 2025 m. birželio 23 d. pateikė procesinį dokumentą - prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo, kuriuo prašo prijungti prie bylos medžiagos kartu su šiuo prašymu teikiamus rašytinius įrodymus bei rašytinius paaiškinimus. Pateikė naują įrodymą - Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. IT-10-397/2025, kuria teismas atmetė ieškovės skundą ir paliko galioti 2025 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, kuria atsakovui 2025 m. kovo 26 d. Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjos (ROIK 0125000166565) sprendimu Nr. 0725000005804 skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis buvo panaikintas. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutarties atsakovas neturėjo galimybės pateikti atskirojo skundo teikimo momentu, nes ji buvo priimta tik po atskirojo skundo pateikimo dienos.

19. Susipažinus su atsakovo pateiktais rašytiniais paaiškinimais matyti, kad šiais paaiškinimais yra siekiama papildyti atskirojo skundo argumentus, papildomai pasisakant dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)pagrįstumo ir atsikertant į atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus.

20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį (atskirąjį) skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai, o terminui pasibaigus, draudžiama keisti (papildyti) skundą (CPK 323, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022).

21. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktų rašytinių paaiškinimų nepriima ir nevertina.

22. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas, kad pateiktais įrodymais grindžiamos atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį aplinkybės, kad vėlesnis įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, nes jų turinys yra šalims žinomas ir dalyvaujantys byloje asmenys iki atskirojo skundo išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos turėjo galimybę pateikti savo atsikirtimus dėl šių įrodymų, bei į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos klausimas, jo teisių ir interesų laikinas užtikrinimas, šalių pateiktus naujus įrodymus priima ir prijungia prie nagrinėjamos bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis), tačiau pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

Dėl atskirojo skundo esmės

23. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, laikino uzufrukto nustatymo atsakovo nuosavybės teise priklausančiam butui, atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečio vaiko, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Iš bylos medžiagos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio sūnaus A., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo. Ieškovė pakartotinai pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 28 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas atskiruoju skundu nesutinka su teismo išvadomis, nurodydamas, kad teismas neįsigilino į faktines aplinkybes ir neįvertino, jog ieškovė tiesiog nesąžiningai manipuliuoja situacija, kadangi vaiko interesai nėra nepažeidžiami, taip pat teismas nepagrįstai suvaržė atsakovo, kaip ginčo buto savininko, teises. Atsakovas prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą atmesti.

25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalį teismas gali taikyti įvairias laikinąsias apsaugos priemones. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).

26. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

27. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, be kitų, taip pat yra numatytos šeimos bylose galimos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas), įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos, įpareigojimo netrukdyti naudotis butu

28. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais bei preliminariai juos įvertinęs, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė šalių nepilnamečio sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su ieškove. Šiuo atveju tarp šalių nekyla ginčo, kad faktiškai vaikas gyvena su ieškove, teismui taip pat nekyla abejonių dėl ieškovės galimybės užtikrinti nepilnamečiui vaikui saugią aplinką. Atsakovo atskirajame skunde plačiai analizuojamas ieškovės elgesys, susijęs, kaip teigia atsakovas, su šalių santuokos iširimu ir bendravimu skyrybų proceso metu, savo nuosavybės perleidimo pagrįstumu, tačiau šie argumentai sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą patvirtina tik šalių konfliktiškus santykius. Pagal bylos duomenis, tarp šalių vyksta ilgalaikis konfliktas, kuris daro neigiamą įtaką ne tik ieškovės emocinei sveikatai (pateikti duomenys apie suteiktą ieškovei psichologo pagalbą), bet ir šalių sūnui. Šalių sūnus yra mažametis, jam labiau reikalinga motinos globa. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nustatyta šalių mažamečio sūnaus laikina gyvenamoji vieta su mama (ieškove) neprieštarauja vaiko interesams.

29. Pagal bylos duomenis matyti, kad ieškovė šiuo atveju pakartotinai teikė prašymą teismui dėl analogiškų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apylinkės teismas įsiteisėjusia 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies – priteisė nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą iš atsakovo priteisiant 300 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį; likusioje dalyje - dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos, įpareigojimo atsakovui netrukdyti naudotis butu ir bendravimo tvarkos nustatymo, atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovas trukdo jai ar vaikui naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu (duomenys neskelbtini), kuris yra šalių nepilnamečio vaiko A. gyvenamoji vieta. Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2S-1167-657/2024) paliko galioti apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartį, pažymėdamas, kad vien aplinkybė, jog šalių santykiai yra konfliktiški, savaime neįrodo pareiškėjos prašymo pagrįstumo. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė duomenų, jog atsakovas trukdo jai ar vaikui naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu (duomenys neskelbtini), kuris yra šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta.

30. Taigi, jau teismų yra nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus kartu su abiem tėvais nuo gimimo gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o pradėjus santuokos nutraukimo procesą – ginčo bute gyveno ieškovė ir šalių sūnus. Byloje nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai (atsakovas be jokio išankstinio įspėjimo pakeitė šeimos būsto spynas, iškraustė ieškovės daiktus, sudarė ginčo būsto nuomos sutartį ir kt.) patvirtina, kad atsakovas trukdo ieškovei ir šalių nepilnamečiui sūnui patekti ir naudotis gyvenamąja vieta. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių būtinumą (pareigą) sudaryti ginčo buto nuomos sutartį ir įvykdymą kaip tėvo pareigos užtikrinti mažamečio sūnaus gyvenamąją vietą. Todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad pirmumo teisę į gyvenamąją vietą laikino uzufrukto pagrindu turi atsakovo nepilnametis sūnus, o ne nuomininkas, nes atsakovas kaip tėvas turi pareigą užtikrinti savo nepilnamečio vaiko poreikius. Taigi, ieškovė pateikė argumentus ir įrodymus, kad pažeidžiami jos ar mažamečio vaiko interesai (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju pirmiausia siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus.

31. Taip pat pažymėtina, kad aplinkybės dėl kiekvieno iš tėvų pareigos rūpintis nepilnamečiu vaiku vykdymą, jų ryšio su nepilnamečiu vaiku, elgesio ir kt., bus vertinamos teismui nagrinėjant bylą iš esmės ir sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, o nustatant specialias laikinąsias apsaugos priemones yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko prioritetiniais laikomus interesus ir tik ginčo nagrinėjimo teisme metu. Todėl nagrinėjamu atveju vien tai, kad atsakovas kitaip vertina nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus nei pirmosios instancijos teismas, nepagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo.

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalys, kuriomis nustatyta laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta bei nustatytas laikinas uzufruktas ir įpareigotas atsakovas netrukdyti ieškovei naudotis butu, nepažeidžia nei vaiko interesų, nei šalių teisių.

Dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium

33. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato teismui galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti, esant galimybei, vieną sutuoktinį, gyventi skyrium. Minėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių naudoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to gyvenimas kartu ar lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. . Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę bei aplinkybę, kad jų nepritaikius bus pažeisti vaikų ar vieno iš sutuoktinio interesai, tenka asmeniui, prašančiam taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis).

34. Ieškovė prašymą taikyti aukščiau nurodytą laikinąją apsaugos priemonę grindė tuo, kad įvykus konfliktui dėl negalėjimo patekti į šeimos būstą atsakovui išduotas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. , kas įrodo, tokią išvadą darė ir apylinkės teismas, atsakovo padidėjusį konfliktiškumą, o atsakovui ėmusis ir nepilnamečio vaiko interesus pažeidžiančių veiksmų, yra pagrindas įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečio jų sūnaus.

35. Pagal pateiktus duomenis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. 0725000005804 išduotas 2025 m. kovo 26 d. T. Š. atžvilgiu yra Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi panaikintas (nutartis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 18 d.). Visgi, byloje yra įrodymų, pagrindžiančių pagrindą taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę.

36. Apeliacinės instancijos vertinimu, iš šalių paaiškinimų byloje matyti, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, tačiau ieškovės teiginiai apie jaučiamą smurto grėsmę gali būti įtakoti ieškovės jautrios emocinės būsenos prasidėjus santuokos nutraukimo bylai. Kad tiek prasidėjusi šalių santuokos nutraukimo byla, tiek ir šalių negebėjimas konstruktyviai spręsti konfliktus, šeimoje esanti įtampa, jaučiamas stresas turėjo neigiamą poveikį ieškovės psichologinei sveikatai patvirtina ieškovės pateiktos Kauno apskrities moterų krizių centro ir VšĮ „Auki sveikas“ pažymos apie ieškovei 2025 m. kovo 27 d. telefonu suteiktą konsultaciją, 2025 m. kovo 28 d. ir 2025 m. balandžio 4 d. suteiktas individualias psichologo konsultacijos. Šių aplinkybių visuma, patvirtina, kad tarp šalių neutralus bendravimas ir gyvenimas kartu nėra įmanomas. Visgi šių aplinkybių visuma, pati savaime nesudaro pagrindo taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Tačiau nepilnametis vaikas įtraukiamas į šalių tarpusavio konfliktus, ką patvirtina į bylą pateiktas išvadą duodančios institucijos 2025 m. balandžio 17 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimas, kuriame institucijos specialistai nurodę: „Pažeista vaiko teisė į emociškai saugią, nekonfliktišką šeimos aplinką. Pažeidimą padarė vaiko tėvai. Tėvų santykiai gan aukšto konfliktiškumo. Tėvai kaltina vienas kitą, jų nuomonės prieštaringos. Toks tėvų elgesys daro žalą vaiko emociniam saugumui“ bei nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.“ Taigi, šių aplinkybių visuma patvirtina, kad šalys savarankiškai negeba išspręsti kilusių konfliktų konstruktyviai, neįtraukdami į juos savo vaiko, tėvų konfliktas neigiamai veikia vaiką, jo emocinę, psichologinę būseną. Todėl teismo vertinimu, siekiant užtikrinti vaiko interesus bei sukurti jam saugią ir psichologiškai ramią aplinką, tikslinga įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir jų nepilnamečio sūnaus. Ši priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi kitą gyvenamąją vietą (kartu su ieškovės prašymu pateiktame susirašinėjime atsakovas nurodo, kad metus laiko gyvena kitur, taip pat atsakovas, išnuomodamas ginčo butą, įrodė, kad butas nėra faktinė jo gyvenamoji vieta).

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužkerta kelio šalims abipusių nuolaidų būdu atkurti teisinę taiką dėl visų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, siekiant užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią nepilnamečio vaiko raidą, pirmenybę teikiant prioritetiniams vaiko interesams, o ne šalių tarpusavio konfliktams.

38. Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rungtyniškumo principą, nes ieškovės prašymą išnagrinėjo nepranešęs atsakovui ir nesuteikdamas galimybės atsakovui pateikti atsiliepimą. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.

39. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą dėl prašymų, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėms, nagrinėjimo, pirmosios instancijos teismas prašymą galėjo (šiuo atveju taip ir padarė) išspręsti atsakovui nepranešęs (negavęs atsiliepimo), o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepranešus šalims nėra laikytinas procesinių teisės normų pažeidimu, dėl kurio turėtų būti naikinamos skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pažymėtina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teisę būti išklausytam įgyvendino kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-698-186/2015, 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-178/2017). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad yra pažeista rungtyniškumo principas, atsakovo teisė būti išklausytam.

40. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

41. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose bei įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.