- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-10
- Bylos Nr.
- e2S-1167-657/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05345-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- M. Š.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11929-451/2024, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (ieškovė) M. Š. teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, prašydama:
1) nustatyti nepilnamečio vaiko A. Š. laikinąją gyvenamąją vietą su pareiškėja M. Š., adresu (duomenys neskelbtini);
2) nustatyti laikiną atsakovo T. Š. laikinąją bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. Š. tvarką, nustatant, kad: (i) atsakovas kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį bendrauja su vaiku, paimdamas jį iš vaiko gyvenamosios vietos, kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 7.00-8.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 19.00-20.00 val.; (ii) atsakovas kas antrą savaitgalį bendrauja su vaiku, paimdamas jį iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį 19.00-20.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00-20.00 val.; (iii) atsakovas turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis jam priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis; (iv) ši bendravimo tvarka (i – iii p.) taikoma be išlygų; (v) nukrypti nuo teismo sprendime nustatytos bendravimo tvarkos leidžiama vaikų ligos atveju, vaikui esant ugdymo įstaigoje ar iš anksto suplanuotame renginyje, poilsinėje, pažintinėje ar kitokioje kelionėje ar dėl kitos svarbios priežasties, dėl kurios susitikimas vykti negali, o taip pat abiejų tėvų susitarimu arba vaiko prašymu. Neįvykę susitikimai nėra kompensuojami; (vi) norėdamas laikinai išvykti į užsienio šalį su nepilnamečiu vaiku (turistinė ar poilsinė kelionė, giminaičių, draugų lankymas atostogų metu, kelionė nepilnamečio vaiko gydymosi tikslais ir pan.), atsakovas iš anksto (ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki numatomos išvykos pradžios) apie tai privalo informuoti pareiškėją elektroniniu paštu ar SMS, nurodydamas užsienio šalį, į kurią ketina vykti, planuojamos kelionės trukmę, tikslą, nakvynės adresą; analogišką pareigą informuoti atsakovą apie planuojamą išvykimą į užsienio šalį su nepilnamečiu vaiku turi ir pareiškėja;
3) priteisti iš atsakovo T. Š. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Š. po 600 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir sumokant šią sumą pareiškėjai M. Š. iki einamojo mėnesio 20 dienos, paskiriant M. Š. uzufrukto teise šių lėšų tvarkytoja;
4) nustačius sūnaus A. Š. laikiną gyvenamąją vietą su mama M. Š., įpareigoti atsakovą T. Š. netrukdyti pareiškėjai M. Š. naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuris yra šalių nepilnamečio vaiko A. Š. gyvenamoji vieta, arba taikyti uzufruktą, suteikiant nepilnamečiui vaikui A. Š. ir kartu gyvenančiai pareiškėjai M. Š. teisę gyventi bute (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas šalių santuokos nutraukimo byloje;
5) įpareigoti atsakovą T. Š. gyventi skyrium nuo pareiškėjos M. Š. ir jų nepilnamečio sūnaus A. Š. ir nesiartinti prie pareiškėjos M. Š.;
6) padaryti įrašą viešame registre apie draudimą perleisti šį turtą:
- nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/20 automobilių saugyklos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);
- nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1/19 automobilių saugyklos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 80/6523 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 59/34307 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
- nekilnojamąjį turtą – poilsio patalpas (duomenys neskelbtini), nuo Nr. 8-1 iki 8-3, esančias (duomenys neskelbtini);
- visas akcijas, registruotas T. Š. vardu ir turimų (galimai turimų) įmonėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), SIA „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) AB (į. k. (duomenys neskelbtini));
- UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) akcijas, kurių bendra vertė yra 2 896 Eur.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad pareiškėja negali pateikti ieškinio kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi šiuo metu yra inicijuota privaloma mediacijos procedūra. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių greičiau, nei bus galima teikti ieškinį, nebus užtikrintas situacijos stabilumas, dėl ko bus pažeidžiami nepilnamečio sūnaus A. Š. interesai. Siekiant užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymui bei žalos vaiko interesams padarymui, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
3. Atsakovas T. Š. su prašymu nesutiko.
4. Nurodė, kad pareiškėja nepagrindė, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju privalo būti taikomos nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso. Vien tik pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai, jog ji jaučia nerimą, nesaugumą tiek dėl mažamečio sūnaus, tiek dėl savo pačios sveikatos ir gerovės, savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo, nes pareiškėja jokių objektyvių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė.
5. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, jog atsižvelgus, kad tarp šalių vyksta ilgalaikis konfliktas, kuris daro neigiamą įtaką ne tik pareiškėjos emocinei sveikatai, bet ir šalių (duomenys neskelbtini) metų sūnui, pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atitinka vaiko interesus. Šalių sūnus yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jam labiau reikalinga motinos globa, todėl prašymas nustatyti A. Š. laikiną gyvenamąją vietą su mama M. Š. neprieštarauja vaiko interesams. M. Š. siūloma nustatyti laikina T. Š. bendravimo su sūnumi tvarka neprieštarauja vaiko interesams, tačiau vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, todėl, nustatant tėvo bendravimo su sūnumi darbo dienomis tvarką, būtina atsižvelgti, kokiu laiku vaikas yra užimtas ugdymo įstaigoje. Vertinant, kad šalys tarpusavyje konfliktuoja, kaltindamos viena kitą fiziniu ir psichologiniu smurtu, tai neabejotinai turi neigiamos įtakos vaikui, todėl, nustačius tėvo bendravimo tvarką su sūnumi, įpareigojimas T. Š. gyventi skyrium nuo pareiškėjos ir sūnaus neprieštarauja vaiko interesams. Butas, adresu: (duomenys neskelbtini), yra T. Š. asmeninė nuosavybė, tačiau šiame būste nuo gimimo gyvena šalių sūnus. Siekiant išvengti konflikto tarp šalių, užtikrinti stabilią ir saugią aplinką vaikui, nustačius laikiną vaiko gyvenamąją vietą su mama, būtų tikslinga taikyti uzufruktą, suteikiant teisę pareiškėjai su sūnumi gyventi bute, adresu: (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas šalių santuokos nutraukimo byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies – nuo prašymo priėmimo dienos (2024 m. gegužės 14 d.) iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas (nutartis) šioje byloje priteisė nepilnamečiui vaikui A. Š. laikiną išlaikymą iš atsakovo T. Š., priteisiant 300 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį; likusioje dalyje prašymą atmetė.
7. Teismas sprendė, kad ieškovė tinkamai pagrindė, jog laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju privalo būti taikomos nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus.
8. Atsakovas po konflikto buvo išėjęs gyventi atskirai ir nepateikė duomenų, kad, gyvendamas atskirai, faktiškai teikė išlaikymą vaikui. Šiuo metu pareiškėjai ir atsakovui gyvenant kartu, atsakovas teigia, kad jis nuperka maisto produktų, kurie yra skirti visiems, o ne išimtinai atsakovui, yra apmokėjęs ugdymo įstaigos išlaidas. Esant konfliktiškiems šalių santykiams, dėl konfliktų negali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai. Tėvai turi pareigą užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykių, todėl šiuo atveju yra pagrindas priteisti laikiną išlaikymą. Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes, nepilnamečio vaiko amžių ((duomenys neskelbtini) metai), pateiktą nepilnamečio vaikų poreikių detalizaciją bei tai, kad įstatymas numato imperatyvią abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, protingiems minimaliems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti prašoma laikino išlaikymo suma yra per didelė šioje proceso stadijoje. Teismas vertino, kad 300 Eur suma leis užtikrinti nepilnamečio sūnaus minimalių poreikių patenkinimą bylos nagrinėjimo metu. Priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šioje proceso stadijoje taikant laikinąsias apsaugos priemones, siekiama tik laikinai, bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, o ieškovės reikalavimų pagrįstumą teismas išspręs, tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.
9. Gyvendami kartu, abu tėvai iš esmės gali užtikrinti tapačias gyvenimo sąlygas vaikui. Irstant šeimai, psichologinė atmosfera šeimoje gali būti sudėtinga, tačiau nei vienas iš sutuoktinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nenurodė jokių aplinkybių apie kito sutuoktinio netinkamą elgesį nepilnamečio vaiko atžvilgiu, grėsmę vaiko saugumui ir sveikatai, būtinybę riboti kito iš tėvų bendravimą su vaiku. Laikinos gyvenamosios vietos nustatymas nekeistų šiuo metu egzistuojančios situacijos. Pareiškėja, prašydama įpareigoti atsakovą netrukdyti jai naudotis butu, esančiu, adresu: (duomenys neskelbtini), kuris yra šalių nepilnamečio vaiko A. Š. gyvenamoji vieta, arba taikyti uzufruktą, suteikiant nepilnamečiui vaikui A. Š. ir kartu gyvenančiai pareiškėjai teisę gyventi bute (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas šalių santuokos nutraukimo byloje, nepateikė duomenų, kad atsakovas trukdo jai ir vaikui naudotis butu, kelia grėsmę. Nors butas, kuriame šiuo metu gyvena visa šeima, priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, byloje nėra duomenų, kad atsakovas draudžia ieškovei ir sūnui juo naudotis. Priešingai, įvykus konfliktui, atsakovas buvo palikęs šeimos būstą. Vien tik konfliktiški bylos šalių santykiai, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimus, negali būti pagrindas įpareigoti atsakovą nesiartinti prie pareiškėjos.
Šalies argumentai
10. Ieškovė teigia, kad atsakovas jos atžvilgiu naudoja psichologinį ir emocinį smurtą, todėl apie metus laiko namuose ieškovė ir nepilnametis vaikas nuolat patiria stresą. Pareiškėja sveikatos pablogėjimo pasekmes įrodinėjo prie prašymo pridėtais medicininiai dokumentais. Irstant šeimai, psichologinė atmosfera šeimoje gali būti sudėtinga, tačiau byloje nesant duomenų, kad būtent atsakovas inicijuoja konfliktus, apie atsakovo daromą realią žalą ieškovės ir/ar nepilnamečio vaiko interesams, šioje bylos stadijoje nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo pareiškėjos, todėl prašymas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Iš byloje pateiktų nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1/19 automobilių, esančios (duomenys neskelbtini), 80/6523 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso R. N.. Poilsio patalpos, nuo Nr. 8-1 iki 8-3, esančios (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso R. N.. Pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turtui, kuris nepriklauso atsakovui nuosavybės teise, todėl toks prašymas negali būti tenkintas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu, pareiškėjos teiginiai, kad turtas atsakovo nepagrįstai buvo užrašytas kitų juridinių ar fizinių asmenų vardu negali būti nustatytas, nes tai jau yra bylos narinėjimo iš esmės klausimas. Be to, pareiškėja nurodyto turto savininkės nėra įtraukusi į bylą, todėl toks asmuo net neturėtų galimybės skųsti nutarties, kuria būtų suvaržomos nuosavybės tesės. Kitas prašyme nurodytas turtas priklauso atsakovui, tačiau pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas ketiną šį turtą perleisti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, kai šalys dar tik iniciavo privalomos mediacijos procedūrą ir turi visas galimybes išspręsti santuokos nutraukimo klausimus taikiai, teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, todėl nesant duomenų apie atsakovo ketinimą perleisti ar tyčia mažinti turimą turtą, pareiškėjos prašymas laikomas nepagrįstu ir atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskirajame skunde pareiškėja (ieškovė) M. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, laikino išlaikymo jam priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, įpareigojimo atsakovui netrukdyti naudotis butu, įpareigojimo gyventi skyriumi ir nesiartinti prie ieškovės, bei atsakovui priklausančiam turtui įrašo viešajame registre apie draudimą perleisti) taikymo tenkinti pilna apimtimi; ieškovės prašymą dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių įrašo viešajame registre apie draudimą perleisti taikymo R. N. priklausančiam turtui ir jos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovo T. Š. ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė tinkamai pagrindė, jog laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju privalo būti taikomos nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, tačiau nepagrįstai taikė tik vieną iš prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo vaikui priteisimą ir tai tik iš dalies.
12.2. Teismas nepagrįstai sumažino laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, nepagrįstai sprendė, kad 300 Eur suma leis užtikrinti sūnaus minimalių poreikių tenkinimą bylos nagrinėjimo metu. 600 Eur suma (kiekvienam iš tėvų po 300 Eur) yra neproporcinga ir neužtikrina vaiko būtinųjų poreikių. Ieškovė pagrindė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga pinigų suma sudaro 1 360 Eur. Nurodyti šalių vaiko poreikiai yra įprasti ir susiformavę ieškovės ir atsakovo gyvenimo kartu metu. Teismui priteisus iš atsakovo 300 Eur laikiną išlaikymą sūnui pažeidžiami nepilnamečio vaiko prioritetiniai interesai, didžiąja dalimi vaiko išlaikymo našta perkeliama ieškovei, dėl ko pažeidžiamos ir ieškovės teisės, sąžiningumo ir teisingumo principai. Tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra gera. Atsakovo turtinė padėtis yra net geresnė, jis turi nekilnojamojo turto, vertybinių popierių, santaupų, yra kelių pelningai veikiančių įmonių savininkas ir vadovas, gauna pastovias pajamas, todėl gali teikti sūnui didesnį išlaikymą nei MMA, atitinkantį vaiko poreikius. Teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis yra net mažesnis nei pusė minimalaus atlyginimo, kuris pagal teismų praktiką yra būtinas minimaliems vaiko poreikiams tenkinti.
12.3. Teismas nepagrįstai netenkino prašymo dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama, įpareigojimo netrukdyti naudotis butu ir bendravimo tvarkos nustatymo. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra atsakovo asmeninė nuosavybė, tačiau jis laikytinas šeimos būstu, kadangi jame nuo 2020 metų gyvena ieškovė, atsakovas ir nuo gimimo jų sūnus. Šis butas yra šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta. Atsakovas siekia ieškovę iškeldinti iš šio buto, nurodydamas, kad butas jai nepriklauso. Atsakovo advokatės pasiūlyme dėl santuokos nutraukimo ieškovei aiškiai nurodyta, kad ji turės išsikelti iš buto (duomenys neskelbtini). Teismas šių aplinkybių nevertino. Šalims gyvenant kartu viename bute, pablogėjo sūnaus tiek psichinė, tiek fizinė sveikata. Dėl atsakovo naudojamo psichologinio smurto ieškovės ir vaiko atžvilgiu, neigiamus išgyvenimus patiria tiek ieškovė, tiek ir šalių mažametis sūnus. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), išplanavimas yra toks, jog nuolatinis kontaktas su atsakovu yra neišvengiamas. Vykstant tėvų konfliktui, atsakovui elgiantis neadekvačiai ir agresyviai, vaikas tapo dirglesnis, jautresnis, jį išbėrė dėl įtampos namuose. Vaikas yra įtraukiamas į tėvų konfliktą, patiria išgyvenimus, kas neigiamai veikia vaiko psichoemocinę būseną, trikdo jo vystymosi raidą. Nustačius sūnaus A. Š. laikiną gyvenamąją vietą su mama, būtina įpareigoti atsakovą netrukdyti pareiškėjai naudotis butu, adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame ji ir sūnus gyvena, arba taikyti uzufruktą, suteikiant nepilnamečiui vaikui ir kartu gyvenančiai ieškovei teisę gyventi šiame bute. Ši prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Po skundžiamos nutarties priėmimo atsakovas pradėjo naudoti smurtą pareiškėjos atžvilgiu. Aplinkybės dėl atsakovo naudojamo psichologinio, fizinio ir ekonominio smurto, jo inicijuojamų konfliktų yra užfiksuota policijoje 2024 m. gegužės 23 d. įvykusioje ieškovės apklausoje dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovo atžvilgiu. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kad, nustačius laikiną bendravimo tvarką, tėvas turėtų būti įpareigotas gyventi skyriumi nuo pareiškėjos ir mažamečio sūnaus bei, siekiant išvengti konfliktų tarp šalių ir užtikrinti stabilią, saugią aplinką vaikui, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su mama, tikslinga taikyti uzufruktą, suteikiant pareiškėjai su sūnumi teisę gyventi bute (duomenys neskelbtini). Tik ieškovė gali geriausiai užtikrinti tinkamą mažamečio vaiko auginimą, priežiūrą, auklėjimą, o sūnaus atskyrimas nuo ieškovės psichologiškai traumuos vaiką. Netoli šio buto yra sūnaus lankoma mokykla, bute yra visi sūnaus daiktai, žaislai, drabužiai, jo kambarys, kuris atitinka sūnaus poreikius. Aplinkos, prie kurios yra pratęs sūnus, pakeitimas šiuo jautriu laikotarpiu gali neigiamai paveikti sūnaus psichinę ir fizinę būklę. Pats atsakovas atsiliepime nurodė, kad jis dažnai būna darbinėse komandiruotėse, daug dirba, kas patvirtina, kad atsakovas neturi laiko vaikui. Nepaisant to, jog atsakovas gyvena tame pačiame bute kaip ir ieškovė su mažamečiu sūnumi, būtina nustatyti laikiną atsakovo bendravimo tvarką su vaiku, kad sureguliuoti esamą situaciją. Šalys bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena, vienas kito užimtumo nežino, todėl nesant nustatytos laikinos bendravimo tvarkos ir esant ypatingai konfliktiškiems šalių santykiams, kyla grėsmė šalių nesusikalbėjimui ir konfliktinėms situacijoms kilti.
12.4. Teismas nepagrįstai nenustatė įpareigojimo atsakovui gyventi skyrium nuo ieškovės ir vaiko. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai nustatė, kad vaiko teisės yra pažeidžiamos ir ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas kaip atitinkantis vaiko interesus. Teismas į tai visiškai neatsižvelgė. Jau ilgą laiką tęsiasi nuolatinis, intensyvus psichologinis ir ekonominis smurtas ieškovės atžvilgiu net ir mažamečio sūnaus akivaizdoje. Šalių bendras gyvenimas viename būste yra neįmanomas, darantis žalą mažamečio vaiko ir ieškovės psichologijai. Atsakovas siekia sukelti kuo daugiau neigiamų išgyvenimų ieškovei ir sūnui, kelia įtampą ir nerimą, daro neigiamą poveikį vaiko fizinei ir psichinei būklei bei jo tolesnei raidai. Sūnus, matydamas išgyvenančią mamą, pergyvena ir graudinasi, tačiau atsakovui vaiko savijauta nerūpi. Po to, kai teismas nusprendė, kad nėra pavojaus vaikui ir ieškovei, o atsakovas nekelia pavojaus ir netrukdo ieškovei gyventi jo bute, atsakovas (duomenys neskelbtini) d. jo sukelto konflikto metu panaudojo prieš ieškovę fizinį smurtą. Tai įvyko nepilnamečio vaiko akivaizdoje, tuo pažeidžiant vaiko teises į gyvenimą saugioje ir ramioje aplinkoje, į pozityvius šeiminius santykius. Visų nesutarimų iniciatorius yra atsakovas, kuris naudoja fizinę jėgą ir psichologinį terorą ieškovės atžvilgiu mažamečio vaiko akivaizdoje, jį psichologiškai traumuodamas.
Šalies argumentai
12.5. Ieškovės prašymas padaryti įrašą viešame registre, draudžiantį atsakovui perleisti savo ir įmonių turtą, grindžiamas tuo, kad prašomomis taikyti laikinosiomis priemonėmis iš esmės siekiama užfiksuoti esamą padėtį, užkertant kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymui bei žalos ieškovei bei vaiko interesams padarymui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertė, įgijus nekilnojamąjį turtą, buvo padidinta santuokoje su ieškove, todėl dalis šios įmonės vertės padidėjimo laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei priteistina ieškovei. T. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, apie tai net neinformavęs ieškovės bei turėdamas tikslą paslėpti dalintiną bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, 2023 m. gruodžio mėn. perleido savo mamai R. N.. Atsakovas ir ieškovė santuokoje įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris atsakovo iniciatyva buvo fiktyviai įregistruotas kaip jo mamos R. N. nuosavybė. Šis butas realiai taip pat yra šeimos turtas, šalys jame dažnai atostogaudavo, jį išlaikė ir prižiūrėjo, butas nupirktas iš santuokoje uždirbtų pinigų. Be to, atsakovas pardavė automobilį, persivedinėja įmonių pinigus į savo sąskaitas ir juos išgrynina, nuslėpdamas nuo ieškovės. Šie veiksmai rodo, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, siekia nuslėpti santuokoje įgytą turtą nuo ieškovės, perleisdamas turtą tretiesiems asmenims, mažindamas įmonių vertę. Todėl yra reali grėsmė, jog atsakovas ir toliau gali bandyti nuslėpti ir/ar perleisti santuokoje įgytą ar ženkliai verte išaugusį turtą. Turto perleidimas tretiesiems asmenims apsunkintų galimybę įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas, kuris yra nesąžiningas, perleis ginčo turtą, sumažins skyrybų procese dalintino turto vertę ir nebus įmanoma tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimų. Šeimos bylose teismas privalo būti aktyvus. Teismas, net ir nesant ieškovės prašymo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti turto savininkę R. N., kurios nuosavybės teisės, taikius įrašą viešame registre, gali būti suvaržytos, turėjo pareigą savo iniciatyva ją įtraukti į bylą, tačiau to nepadarė, taigi, veikė nerūpestingai ir pasyviai.
12.6. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė faktines aplinkybes, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.
13. Pareiškėja su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus – ieškovės daiktų, esančių šeimos butuose, nuotraukas su aprašymu.
14. Prašo papildomai pateiktus įrodymus prijungti prie bylos medžiagos. Nurodė, kad būtinybė juos pateikti atsirado po skundžiamos nutarties priėmimo. Šeimos butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), yra ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantys daiktai, baldai, paveikslai, kt. daiktai, kurie buvo įgyti ieškovės iki santuokos, o sukūrus šeimą su atsakovu, ieškovė juos atvežė į šeimos namus. Tai patvirtina, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovė su sūnumi turi likti gyventi bute (duomenys neskelbtini), bei naudotis butu (duomenys neskelbtini). Šie įrodymai nebuvo pateikti, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes ieškovė dalies daiktų tuo metu negalėjo aprašyti, o prašymą reikėjo teikti nedelsiant dėl kylančios grėsmės jai ir vaikui bei būtinumo kuo greičiau sureguliuoti šalių santykius.
Atsiliepimas
15. Atsakovas T. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė šiuos argumentus:
15.1. Teismas tinkamai įvertino bylos duomenų visumą ir tinkamai taikė teisės normas, pagrįstai nustatė, jog šioje proceso stadijoje pareiškėjos prašomas laikino išlaikymo dydis yra per didelis. Pareiškėjos nurodomų išlaidų nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui didžiąją dalį sudaro privačios ugdymo įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ išlaidos – 790 Eur. Atsakovas yra pateikęs rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, jog išlaidas, susijusias su sūnaus privataus ugdymo procesu, visada apmoka jis. Be to, už ugdymo paslaugas dar 2024 m. gegužės 17 d. atsakovas yra sumokėjęs 1 400 Eur avansą. Pareiškėja atskirajame skunde niekaip nepaneigė, jog 600 Eur suma yra nepakankama 3 metų vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui. T. Š. prie sūnaus išlaikymo savo iniciatyva prisideda didesne dalimi nei pareiškėja ir nei jau yra priteista 300 Eur laikino išlaikymo suma.
15.2. Pasiūlymas nutraukti santuoką bendru susitarimu (derybų inicijavimas), negali būti traktuojamas kaip reikalavimas išsikelti, esant ginčui, ar būti vertinamas kaip įrodymas, kuris patvirtintų, kad T. Š. trukdo pareiškėjai ir šalių nepilnamečiui sūnui naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Šalys šiame bute gyvena kartu ir iš atsakovo nėra ir nebuvo jokių reikalavimų, kad pareiškėja iš jo išsikeltų. Ambulatorinio apsilankymo aprašymas nepatvirtina, kad pablogėjo sūnaus psichinė sveikata ar kad atopinis dermatitas yra sąlygotas aplinkybės, jog tuose pačiuose namuose gyvena ir atsakovas, kuris nepilnamečiui sūnui sukelia stresą. Atsakovui būnant namuose, sūnus mielai būna šalia tėčio, kartu žaidžia, žiūri animacinius filmukus. Į šį konfliktą įtraukiant vaiką, daroma didelė žala jo emocinei ir fizinei būklei. Niekur nėra nustatyta, kad T. Š. pareiškėjos atžvilgiu elgiasi nederamai ir juo labiau, kad toks atsakovo elgesys būtų demonstruojamas prie sūnaus A.. Tai, kad yra prasidėjęs santuokos nutraukimo procesas, savaime nereiškia, kad atsakovas turėtų išsikelti iš gyvenamosios patalpos. Atsakovas niekada nėra išsakęs jokių replikų, kuriuos galėtų būti vertinamos, kaip draudimas pareiškėjai naudotis atitinkamomis gyvenamosios patalpos dalimis. Tokių duomenų byloje nėra. Teismas pagrįstai nustatė, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima tenkinti pareiškėjos reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos, įpareigojimo netrukdyti naudotis butu ir bendravimo tvarkos nustatymo. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo naują aplinkybę apie atsakovo T. Š. tariamai (duomenys neskelbtini) d. panaudotą fizinį smurtą prieš pareiškėją, t. y. po skundžiamos nutarties priėmimo, kas, jos teigimu, įrodo, kad pareiškėja ir sūnus gyvena nesaugiojo aplinkoje. Atsakovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas. VTAS išvada buvo padaryta, neturint pakankamai informacijos (pvz., kad šalys gyvena kartu ir kt.), kuri būtų leidusi kritiškiau įvertinti situaciją. VTAS specialistai su T. Š. bendravo tik telefonu, pokalbio metu atsakovas tik atsakė į jam užduotus klausimus. Be to, teismui VTAS išvada nėra privaloma. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad T. Š. savo elgesiu kelia pavojų ar naudoja kokią nors smurto formą prieš pareiškėją ar sūnų A.. Nėra ir jokių duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, kad atsakovas trukdo pareiškėjai ar sūnui naudotis butu.
15.3. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad T. Š. realiai yra grasinęs pareiškėjai. Teismas pagrįstai darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi.
15.4. Teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turtui, kuris nepriklauso atsakovui nuosavybės teise, todėl toks prašymas negali būti tenkintas. Teismas pagrįstai sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu pareiškėjos teiginiai, kad turtas atsakovo nepagrįstai buvo užrašytas kitų juridinių ar fizinių asmenų vardu negali būti nustatytas, nes tai jau yra bylos narinėjimo iš esmės klausimas. Aplinkybės, kad visuose butuose yra pastatyti ieškovės pirkti baldai, suvežti jos asmeniniai, vaiko daiktai, nebuvo nurodytos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, daiktų buvimas viename ar kitame nekilnojamojo turto objekte savaime patvirtina kitokius nuosavybės teisės faktus nei yra išviešinta. Šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Nėra pateikta duomenų, kodėl pastarosios aplinkybės negalėjo būti nurodytos, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kadangi tai yra naujos aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino, dėl jų atsakovas negalėjo pateikti paaiškinimų, jos negali būti apeliacijos dalyku. Teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos reikalavimus dėl įrašo viešame registre. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio etapas nėra skirtas nustatyti R. N. priklausančio turo teisėtumo pagrindų.
Šalies argumentai
15.5. T. Š. policijai pateikė paaiškinimus, kad niekada ir jokia forma prieš M. Š. nesmurtavo, nebuvo jokio nederamo elgesio nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, o automobilis LAND ROVER, kuris buvo laikinai duotas disponuoti M. Š., buvo paimtas, kadangi jį reikėjo remontuoti ir tai yra įmonės turtas. Taip pat paaiškino, kad, vykstant skyrybų procesui, M. Š. stengiasi įvairiais būdais išprovokuoti ginčą su atsakovu. Atsakovas vaizdo ir garso fiksavimo priemonę nusprendė naudoti, siekdamas save apsaugoti nuo nepagrįstų pareiškėjos kaltinimų smurtu ir savo interesų apsaugai. Tai negali būti laikoma smurtu prieš pareiškėją. Papildomi įrodymai neturėtų būti vertinami ir dėl to, kad pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas Orderio pagrįstumas gali būti skundžiamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
18. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
19. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos su atskiruoju skundu pateiktos daiktų nuotraukos su aprašymais sprendžiamam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo klausimui jokių esminę reikšmę turinčių aplinkybių nepatvirtina, aplinkybės, kurioms pagrįsti jos teikiamos, nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, todėl šiuos papildomai pateiktus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti (CPK 314 str.).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
21. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 str. 2 d.).
22. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Teikdamas prašymą CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, pareiškėjas visų pirma privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys negalėjo būti pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, šios priemonės gali būti taikomos, nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto.
23. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ieškovė tinkamai pagrindė, kad laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju privalo būti taikomos nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso, išsprendė klausimą dėl galimybės pareiškėjai teikti šį prašymą iki ieškinio teismui pateikimo, tačiau dar nevertino jame prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo. Todėl yra visiškai nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas padarė išvadą, jog ieškovė tinkamai pagrindė, kad laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju privalo būti taikomos nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, tačiau nepagrįstai taikė tik vieną iš prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo vaikui priteisimą.
24. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir/ar turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
25. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
26. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p.). Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms.
27. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktoje poreikių detalizacijoje pareiškėja nurodė, kad sūnaus A. Š. išlaikymui per mėnesį reikalinga pinigų suma sudaro 1 360 Eur, todėl iš T. Š. prašė priteisti 600 Eur dydžio išlaikymą sūnui. Pirmosios instancijos teismas šią prašymo dalį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo 300 Eur laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį.
28. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 4 punktą, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams. Šios priemonės tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo iš esmės, o tik patikrina, ar yra pagrindas vaikų interesams užtikrinti. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teismas tik preliminariai vertina vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos, bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.
30. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad teismo iš atsakovo priteista kasmėnesinė 300 Eur laikino išlaikymo suma neleis užtikrinti mažamečio šalių sūnaus minimalių poreikių tenkinimo bylos nagrinėjimo metu.
31. Pažymėtina, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvos Respublikoje sudaro 924 Eur, neatskaičius mokesčių, arba 708,40 Eur, atskaičius mokesčius. Atskaičius vaiko pinigus – 96,25 Eur/mėn., būtina vaiko poreikiams tenkinti suma sudaro 612,15 Eur, taigi, kiekvienam iš tėvų po 306,08 Eur/mėn. Iš bylos medžiagos matyti, kad abiejų tėvų turtinė padėtis yra gera. Didžiausią pareiškėjos pateiktoje poreikių detalizacijoje nurodytą sumą – 790 Eur/mėn. sudaro privačios ugdymo įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų mokestis, tačiau iš atsakovo T. Š. su UAB mokykla „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugsėjo 12 d. sudaryto sutarties pratęsimo matyti, kad minėtos įstaigos paslaugų laikotarpis – iki 2024 m. birželio 30 d., o duomenų apie šios sutarties pratęsimą byloje nėra. Pareiškėja neįrodė, kad 2024/2025 m. laikotarpiu nepilnamečio A. Š. ikimokyklinio ugdymo procesas bus tęsiamas būtent UAB mokykla „(duomenys neskelbtini)“, taigi, nepagrindė ir šioms paslaugoms reikiamos 790 Eur/mėn. (CPK 178 str.). Be to, ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikia ne vien privačios ugdymo įstaigos.
32. Atsižvelgęs į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į šalių nepilnamečio sūnaus amžių ( (duomenys neskelbtini) metai) ir teismui pateiktą jo poreikių detalizaciją, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra pagrįstas, nepažeidžia esminių vaiko poreikių tenkinimo interesų, todėl šioje proceso stadijoje jį didinti nėra pagrindo.
Dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos, įpareigojimo netrukdyti naudotis butu ir bendravimo tvarkos nustatymo
33. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, be kitų, taip pat yra numatytos šeimos bylose galimos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 str. 2 d. 2 p.), įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu (CK 3.65 str. 2 d. 3 p.).
34. Apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama, įpareigojimo netrukdyti naudotis butu ir bendravimo tvarkos nustatymo. Jos nuomone, šios laikinosios apsaugos priemonės turėjo būti taikytos, kadangi atsakovas konfliktuoja vaiko akivaizdoje, šalys nuolat nesutaria dėl bendravimo tvarkos su vaiku, vaiko interesų užtikrinimo. Atsakovo naudojamas psichologinis smurtas yra pavojingas mažamečio vaiko sveikatai, neužtikrina sūnaus saugumo, verčia vaiką išgyventi dėl tėvų konfliktų.
35. Pažymėtina, kad laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas, esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Minėta laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės.
36. Įvertinus nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama, kadangi ši situacija neatitinka aukščiau nurodyto šioms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtino aplinkybių viseto. Byloje yra nustatyta, kad šalys kartu su nepilnamečiu sūnumi gyvena kartu viename bute, (duomenys neskelbtini), todėl abu iš esmės gali užtikrinti tapačias gyvenimo sąlygas vaikui. Skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo duomenų, patvirtinančių pagrindą, juo labiau skubiai – dar iki ieškinio pareiškimo, laikinai nustatyti šalių nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą su mama (CPK 176 str. 1 d.).
37. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su skundžiamoje nutartyje teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėja nepateikė duomenų, jog atsakovas trukdo jai ar vaikui naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu (duomenys neskelbtini), kuris yra šalių nepilnamečio vaiko A. Š. gyvenamoji vieta. Pareiškėjos pateiktas T. Š. atstovės 2024 m. balandžio 25 d. pasiūlymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu tėra pasiūlymas ir negali būti vertinamas kaip reikalavimas išsikelti iš šio buto, negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu, kad T. Š. trukdo pareiškėjai ir šalių nepilnamečiui sūnui naudotis butu. Akivaizdu, kad teismas šį rašytinį įrodymą vertino bendrame bylos įrodymų kontekste (CPK 178 str., 185 str.). Ambulatorinio apsilankymo 2024 m. balandžio 17 d. aprašymas nepatvirtina vaiko psichinės sveikatos pablogėjimo fakto ar, kad atopinis dermatitas yra sąlygotas aplinkybės, jog tame pačiame bute gyvena ir atsakovas. Tai, kad pareiškėja, pašlijus santykiams su sutuoktiniu ir rengiantis santuokos nutraukimui, patiria tam tikrų dvasinių išgyvenimų ir 2024 m. gegužės 10 d. buvo konsultuota gydytojo psichiatro (gydymais medikamentais neskirtas, rekomenduota tęsti psichologo konsultacijas) yra natūrali žmogaus būsena šio proceso metu. Nebuvo pateikti duomenys, kad ją lėmė būtent tyčiniai atsakovo veiksmai pareiškėjos ar jų sūnaus atžvilgiu. Pareiškėjos nurodomos (duomenys neskelbtini) d. įvykio, t. y. po skundžiamos nutarties priėmimo, aplinkybės galimai galėtų būti reikšmingos, iškeltoje santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių taikymo civilinėje byloje teikiant prašymą dėl atitinkamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, tačiau nagrinėjamam klausimui neturi teisinės reikšmės, kadangi įstatymas draudžia atskirajame skunde remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 338 str.).
38. Akcentuotina, kad vaikas turi teisę turėti tiek motiną, tiek tėvą. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to, teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
39. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu abu tėvai su mažamečiu vaiku gyvena viename bute, taigi, turi vienodas galimybes su juo bendrauti. Nenustačius nei vieno iš tėvų neigiamos įtakos vaiko interesams ar tėvų teisių pažeidimų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo skubiai nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, tokiu būdu prioritetą ginčo situacijoje teikė būtent vaiko interesams, kartu išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą.
Dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium
40. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato teismui galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti, esant galimybei, vieną sutuoktinį, gyventi skyrium. Minėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių naudoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to gyvenimas kartu ar lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Be to, ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kuomet nustatoma, kad kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, turi kitą nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą ar ją nuomojasi, jo finansinė padėtis leidžia tą daryti.
41. Prašoma laikinoji apsaugos priemonė šeimos santykių bylose yra išskirtinė ir taikoma esant ypatingoms aplinkybėms dėl jos taikymo metu kilusios grėsmės vaikų ar kito sutuoktinio interesams, nes kitu atveju ji pažeidžia vaikų teises gyventi kartu su abiem savo tėvais, neišnagrinėjus bylos iš esmės (CK 3.161 str. 3 d.). Teismas, spręsdamas šios laikinosios apsaugos priemonės (ne)taikymo klausimą, privalo atidžiai vertinti į bylą pateiktus įrodymus dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę bei aplinkybę, kad jų nepritaikius bus pažeisti vaikų ar vieno iš sutuoktinio interesai, tenka asmeniui (nagrinėjamu atveju – pareiškėjai), prašančiam taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 str.).
42. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo jos ir nepilnamečio sūnaus. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. (duomenys neskelbtini) T. Š. atžvilgiu išduotas po skundžiamos nutarties priėmimo – (duomenys neskelbtini) d. Orderis policijos pareigūnų išduodamas, formaliai vertinant situaciją, be to, Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartimi šis orderis yra panaikintas. Vien tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, savaime neįrodo šio pareiškėjos prašymo pagrįstumo. Nesant pateiktų duomenų, kad atsakovas savo veiksmais daro realią žalą ieškovės ir/ar nepilnamečio vaiko interesams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šioje proceso stadijoje nebuvo teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo pareiškėjos ir nepilnamečio jų sūnaus. Kaip minėta, pareiškėjos nurodytos (duomenys neskelbtini) d. įvykio aplinkybės šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingos (CPK 306 str. 2 d., 338 str.).
Dėl įrašo viešame registre – draudimo perleisti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir vertybinius popierius
43. Laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 str. 1 d. 2 p.) – yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių faktinę ir teisinę padėtį, užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas apsunkintų ar net padarytų neįmanomą ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė (įrašas viešame registre) teismų praktikoje pripažįstama kaip nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji taikoma, ji nevaržo teisės turimą turtą valdyti ir juo naudotis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017).
44. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1/19 automobilių, esančios (duomenys neskelbtini), 80/6523 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuosavybės teise priklausančiai R. N.. Poilsio patalpos nuo Nr. 8-1 iki 8-3, esančios (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso R. N., todėl skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turtui, kuris nepriklauso atsakovui, ir šioje dalyje prašymas netenkintas. Klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio nagrinėjimo stadijoje pareiškėjos nurodyti teiginiai dėl neteisėto turto perleidimo tretiesiems asmenims negali būti vertinami, tokios aplinkybės gali būti nustatytos, tik bylą nagrinėjant iš esmės. Atmestinas atskirojo skundo argumentas dėl teismo pareigos savo iniciatyva R. N. įtraukti į bylą pažeidimo. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad šiuo atveju buvo sprendžiamas tik procesinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio klausimas, o civilinės bylos iškėlimas siejamas su ieškinio priėmimu (CPK 137 str. 1 d.), todėl teismas, nesant iškeltos civilinės bylos, neturėjo pareigos ir galimybės į ją įtraukti R. N..
45. Nagrinėjamoje proceso stadijoje, neginčijant atitinkamų sandorių teisėtumo (jie ginčijami teismui pateiktame ieškinyje) ir nesant pateiktų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, teismas neturėjo pagrindo tenkinti ir prašymo dalį dėl įrašo viešame registre prašyme nurodytam T. Š. nuosavybės teise priklausančiam turtui atlikimo. Atskirajame skunde įrodinėjamos aplinkybės apie butų nuosavybės teises, juose esančius ieškovės pirktus baldus, jos asmeninius ir vaiko daiktus nebuvo nurodytos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas jų nenagrinėjo, todėl šios aplinkybės nagrinėjamam klausimui nėra teisiškai reikšmingos (CPK 306 str. 2 d., 338 str.). Be to, sandorių dėl nuosavybės teisių teisėtumas galėtų būti vertinamas tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne sprendžiant atskirą procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
46. Pažymėtina, kad, pasikeitus aplinkybėms, ieškovė bet kurioje proceso stadijoje turi teisę santuokos nutraukimo byloje teikti teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
47. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
48. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
49. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismo, bylą išnagrinėjus iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.