- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-19
- Bylos Nr.
- 2S-2555-871/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05345-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Beinoravičienė
- Suinteresuotas asmuo
- T. Š., M. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Beinoravičienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens T. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Mariaus Lekečinsko pareiškimą dėl baudos skyrimo už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą, suinteresuoti asmenys M. Š. ir T. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas antstolis Marius Lekečinskas (toliau – ir antstolis) paduotu pareiškimu prašė skirti suinteresuotam asmeniui T. Š. (toliau – ir skolininkas) baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1635-451/2025 (toliau – ir nutartis) nevykdymo dieną ir / ar pakeisti nutarties vykdymo tvarką, suteikiant suinteresuotam asmeniui M. Š. (toliau – ir išieškotoja) teisę įsikelti į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), nesant suinteresuoto asmens T. Š. sutikimo. Pareiškime paaiškino, kad nutartimi T. Š. įpareigotas netrukdyti M. Š. naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo. 2025 m. balandžio 4 d. T. Š. ir jo atstovui buvo išsiųstas antstolio reikalavimas nedelsiant vykdyti Kauno apylinkės teismo įpareigojimą. 2025 m. balandžio 8 d., tikrinant minėto įpareigojimo vykdymą, buvo nustatyta, kad išieškotoja negali naudotis butu, todėl laikytina, kad skolininkas nutarties neįvykdė.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo T. Š. atsiliepimu prašė pareiškimo netenkinti. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pažymėjo, kad 2025 m. balandžio 7 d. pateikė antstoliui prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0022/22/00566 sustabdymo ir / ar vykdymo veiksmų atidėjimo (toliau – ir prašymas). Antstolis į prašymą atsakė elektroniniu paštu, nurodydamas, kad klausimas dėl nutarties nevykdymo jau yra perduotas teismui. Paaiškino, kad nutartis buvo apskųsta atskiruoju skundu. Atskirojo skundo nagrinėjimas numatytas 2025 m. liepos 1 d. Taigi, nutartis nėra įsiteisėjusi. Kauno apylinkės teismas, priimdamas nutartį, pažeidė trečiųjų asmenų teises, įskaitant kreditoriaus akcinės bendrovės (toliau AB) Šiaulių bankas (toliau – ir kreditorius) teises, kas sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą.
2.2. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas visiškai neįvertino faktinės aplinkybės, jog jis dar iki nutarties priėmimo, gavęs kreditoriaus sutikimą, butą išnuomojo. Nuomos sutartis sudaryta 2025 m. kovo 26 d., yra įregistruota valstybės įmonėje Registrų centre (toliau – ir nuomos sutartis). Šią aplinkybę žinodama ir pati M. Š. sąmoningai ją nuslėpė nuo Kauno apylinkės teismo, prašydama taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones, savo poziciją grįsdama ir nepagrįstai laikydama, kad butas yra šeimos turtas.
2.3. Pažymėjo, kad tarp jo ir išieškotojos santuokiniai ryšiai iš esmės nutrūko 2024 m. kovo 17 d., po to, kai išieškotoja panaudojo smurtą jo atžvilgiu. Tai suprasdama, siekdama dirbtinai sukurti Kauno apylinkės teismui iliuziją, kad neturi jokio asmeninio turto, išieškotoja savo butą, esanti (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutarties pagrindu 2024 m. kovo 20 d. perleido savo motinai E. G. K., kuris dar atskirojo skundo padavimo dienai, buvo pardavinėjamas nekilnojamojo turto skelbimų platformoje „Aruodas“, t. y. vos po 3 dienų, po panaudoto smurto jo atžvilgiu. Visai neužilgo, t. y. po savo turėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo, išieškotoja inicijavo teisinį ginčą, pareikšdama reikalavimus, susijusius su uzufrukto nustatymu. Išieškotoja neturėjo jokio teisinio imperatyvo perleisti savo asmeninį turtą, juo labiau, kad išieškotojos motina tuo metu disponavo ir iki šiol disponuoja kitais nekilnojamais turto vienetais ir jai gyvenamosios paskirties turtas nėra ir niekada nebuvo reikalingas. Dar daugiau, ieškotojos deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu, esančiu (duomenys neskelbtini). Išieškotoja faktiškai gyveno ir šiai dienai gyvena būtent minėtuose dviejuose būstuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Išieškotoja bute apsilankydavo tik epizodiškai, ne daugiau kaip du kartus per savaitę ir tik jo bendravimo su sūnumi laiku. Išieškotoja piktnaudžiauja savo subjektine teise, reikšdama nepagrįstus reikalavimus, siekiu visais būdais apsunkinti jo turtą, tikslu patenkinti tik savo asmeninį interesą, gaunant kuo didesnę kompensaciją santuokos nutraukimo byloje. Butas nuo 2018 m. gegužės 4 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso tik jam. Prie šio buto įsigijimo išieškotoja niekaip neprisidėjo. Visu santuokos laikotarpiu, išieškotoja prie šio turto išlaikymo (paskolos dengimo, komunalinių paslaugų išlaidų ar kt.) taip pat neprisidėjo. Išieškotoja neteisėtai bei nepagrįstai šį turtą, apytiksliai metus laiko, buvo neatlygintai uzurpavusi, neturėdama tam jokio teisinio pagrindo, visiškai ignoruodama bei apsunkindama jo konstitucines teises į jo turimą būstą, įskaitant trečiojo asmens – nuomininko ir kreditoriaus teises.
2.4. Nurodė, kad nutartis neabejotinai susijusi ir su nuomininko teisėmis ir pareigomis, tačiau šis asmuo į bylą trečiuoju asmeniu net nebuvo įtrauktas. Iš pateikto pareiškimo nėra aišku, kokiu būdu jis apskritai pažeidė nutartį. Priešingai nei nurodoma, jis nesiima jokių veiksmų, kad nutartis būtų nevykdoma ir / ar pažeista, o atvirkščiai, geranoriškai, savo ruožtu 2025 m. balandžio 30 d. kreipėsi į buto nuomininką, prašydamas dar kartą apsvarstyti galimybę dėl nuomos sutarties nutraukimo ir išsikeldinimo iš buto, tačiau nuomininkas su šiuo pasiūlymu nesutiko ir nurodė, kad neketina nutraukti sutarties ir išsikelti iš buto, bei tai, kad jis ne teismo tvarka neturi jokios teisės jo iškeldinti. Tai reiškia, kad jis išnaudojo visas objektyvias galimybes, kad nutartis nebūtų pažeista ir būtų vykdoma.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo M. Š. atsiliepimu prašė pareiškimą tenkinti. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas priėmė nutartį, kuri yra vykdytina skubiai, kadangi suinteresuotas asmuo T. Š. pažeidė mažamečio sūnaus teises bei teisėtus interesus, taip pat išieškotojos teises, kuomet be jokio pagrindo, iš anksto nepranešęs ir nesudaręs galimybių išieškotojai surasti kitos saugios ir mažamečio sūnaus interesus atitinkančios gyvenamosios vietos, iškraustė išieškotoją su mažamečiu sūnumi iš šeimos būsto. Pažymėjo, jog ji nuo civilinės bylos Kauno apylinkės teisme inicijavimo pradžios nuosekliai teigė, kad nuo 2020 metų gyvena skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, kuris yra laikomas šeimos būstu. Šiame šeimos būste yra visi išieškotojos ir mažamečio sūnaus asmeniniai daiktai, taip pat santuokoje įgytas kilnojamasis turtas. Tai, kad išieškotoja gyvena šeimos būste ir neturi kur kitur išsikelti su mažamečiu sūnumi, skolininkui buvo žinoma ir suprantama, dėl tos priežasties, skolininkas išsikėlė gyventi atskirai. Dėl skolininko neteisėtų veiksmų, ji buvo priversta pakartotinai teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tarp kurių, prašė nustatyti uzufruktą, suteikiantį jai ir mažamečiam sūnui teisę gyventi bute, iki įsiteisės teismo sprendimas šalių santuokos nutraukimo byloje, bei įpareigoti skolininką netrukdyti išieškotojai naudotis butu, o skolininką įpareigoti gyventi skyriumi nuo išieškotojos ir mažamečio sūnaus.
3.2. Nurodė, kad skolininkas nutarties sąmoningą ir piktybišką nevykdymą motyvuoja tuo, jog išieškotoja turi galimybes gyventi deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kur yra išieškotojos tėvų namai, bei tariamai išieškotoja gali gyventi išieškotojos motinai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą yra deklaravusi nuo 2007 m. birželio 22 d., tačiau faktinė gyvenamoji vieta nuo 2020 m. yra bute. Tėvų namai nėra pritaikyti mažamečio šalių sūnaus poreikiams, juose nėra visų jam reikiamų daiktų, kurie yra šeimos būste. Mažametis sūnus dėl šio įvykio patyrė didžiulį stresą, jaučia nerimą, naktimis miega labai neramiai, paūmėjo sveikatos problemos. Skolininkas patvirtino faktą, jog 2025 m. kovo 26 d. visus išieškotojos asmeninius daiktus ir dalį mažamečio sūnaus asmeninių daiktų iškraustė į daiktų saugojimo centrą „BOX INN“ bei pakeitė šeimos būsto durų spyną. Iš to seka, jog faktinė išieškotojos ir mažamečio sūnaus gyvenamoji vieta ir buvo bute, o ne kažkur kitur. Pažymėjo, kad, turimomis žiniomis, butas adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu jos motinai nepriklauso, kadangi yra parduotas.
3.3. Paaiškino, kad po nutarties priėmimo keletą kartų bandė patekti į šeimos būstą, ragino gražiuoju skolininką perduoti šeimos būsto naują raktą, tačiau skolininkas raginimo nevykdė, šeimos būsto durų rakto neperdavė. Negalėdama patekti į šeimos būstą, kreipėsi pagalbos ir į policijos pareigūnus, tačiau policijos pareigūnų pagalba turėjo galimybę tik pasiimti iš šeimos būsto būtiniausius mažamečio sūnaus daiktus, tačiau pasilikti jame negalėjo, kadangi ten buvo nepažįstamas asmuo. Kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo A. Ž., su kuriuo skolininkas 2025 m. kovo 26 d., dar išieškotojai ir mažamečiam sūnui gyvenant šeimos būste, dėl akių sudarė šeimos būsto nuomos sutartį. Pažymėjo, kad 2025 m. kovo 26 d. skolininkas neturėjo kreditoriaus sutikimo nuomoti šeimos būsto, kadangi sutikimas gautas tik 2025 m. kovo 28 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi antstolio pareiškimą tenkino – skyrė suinteresuotam asmeniui T. Š. už Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1635-451/2025 nevykdymą 42 Eur baudą už kiekvieną nutarties nevykdymo dieną nuo 2025 m. kovo 29 d. iki jos įvykdymo valstybės naudai.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nutarties neįvykdymo faktą patvirtina antstolio 2025 m. balandžio 9 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-25-22-10990. Išieškotoja teismo posėdžio metu paaiškino, kad nutartis neįvykdyta. Skolininko atstovai teismo posėdžio metu kritikavo įrodymus, pagrindžiančius antstolio išvadą, jog nutartis neįvykdyta, taip pat akcentavo, kad suinteresuoto asmens M. Š. pateikti duomenys nepatvirtina, jog nutartis neįvykdyta. Tačiau pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nutarties įvykdymo skolininkas neįrodinėjo, o jo atstovai nutarties neįvykdymo teismo posėdžio metu neginčijo. Suinteresuoto asmens T. Š. atstovų paaiškinimai ir kiti byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nutartis nebuvo įvykdyta. Skolininko atstovai nurodė, kad nutartis neįvykdyta dėl buto nuomininko, o ne skolininko kaltės. Nusprendė, kad skolininko atstovų nurodytos priežastys, dėl kurių T. Š. nevykdo nutarties, nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausančiomis nuo jo valios. Atkreipė dėmesį, kad laikinosios apsaugos priemonės nutartimi buvo taikytos būtent nustačius, jog atsakovas pakeitė šeimos būsto spynas ir taip sukėlė realią grėsmę savo nepilnamečiui vaikui likti be gyvenamosios vietos ir būtiniausių daiktų; atsakovas šiuos veiksmus atliko be ieškovės žinios; atsakovas 2025 m. kovo 26 d. išnuomojo šeimos būstą trečiajam asmeniui. M. Š. nustatyti uzufrukto teisę į butą prašė ne pirmą kartą, taigi, toks prašymas buvo išreikštas ir T. Š. apie tai buvo žinoma dar iki nuomos sutarties sudarymo. Skolininkas savo veikimo būdą ir veiksmus pasirinko pats – aktyviais veiksmais užkirto kelią savo sutuoktinei ir nepilnamečiui vaikui naudotis jam priklausančiu butu, todėl tokių veiksmų pasekmės – sudarytos nuomos sutarties – vertinimas objektyvia ar nuo jo valios nepriklausančia aplinkybe neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pažymėjo ir tai, kad nepateikta jokių patikimų duomenų, leidžiančių spręsti, kad T. Š. būtų ėmęsis realių veiksmų dėl nutarties vykdymo. Akcentavo, kad pateiktas susirašinėjimas su nuomininku nepatvirtina realaus siekio nutraukti nuomos sutartį. Nusprendė, kad nenustačius jokių objektyvių priežasčių, kodėl nevykdoma nutartis, o taip pat ir realaus skolininko ketinimo nutartį vykdyti, nutartis yra neįvykdyta dėl skolininko kaltės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Suinteresuotas asmuo T. Š. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti antstolio pareiškimo dėl baudos skyrimo už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Atkreipė dėmesį į tai, kad antstolio sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte nurodyta, kad 2025 m. balandžio 8 d., tikrinant Kauno apylinkės teismo įpareigojimo vykdymą, buvo nustatyta, jog M. Š. negali naudotis butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad T. Š. Kauno apylinkės teismo sprendimo neįvykdė. Akcentavo, kad visiškai nėra duomenų apie tai, kokios konkrečiai aplinkybės sudarė teisines prielaidas konstatuoti antstoliui, kad būtent T. Š. neįvykdė Kauno apylinkės teismo sprendimo bei dėl kurio subjekto kaltės M. Š. negali naudotis butu. Suinteresuotas asmuo M. Š. pateikė į bylą įrodymus, t. y. 2025 m. kovo 31 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tačiau jame matyti, kad pats faktinių aplinkybių konstatavimas ir aplinkybė, kad M. Š. bandė rakinti buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų spyną ir netiko nei vienas raktas, yra atliktas 2025 m. kovo 26 d., kuomet dar net nebuvo priimta nutartis. Todėl šis įrodymas apskritai neturi jokios įtakos sprendžiant dėl kieno kaltės nebuvo įvykdyta nutartis. Taip pat pažymėjo, kad M. Š. pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, jog jose esantis asmuo yra buto nuomininkas, o ne apeliantas, kas reiškia, jog pati M. Š. savo esme tiesiogiai pripažįsta faktą, kad dėl nuomininko veiksmų ji negali patekti į butą. Apskritai, nei viename byloje esančiame įrodyme, nuotraukose ir kt. nėra apelianto bei aplinkybės, iš kurios galima būtų daryti išvadą, jog nutartis nėra nevykdoma sąmoningai ir būtent dėl apelianto veiksmų. Būtent dėl to, kad bute gyvena nuomininkas, apeliantas objektyviai negali įvykdyti nutarties.
6.2. Visiškai nepagrįstas ir byloje esantiems įrodymams prieštaraujantis pirmosios instancijos teismo argumentas, kad apeliantas nepateikė jokių patikimų duomenų, leidžiančių spręsti, kad jis būtų ėmęsis realių veiksmų dėl nutarties vykdymo, nes pateiktas susirašinėjimas tarp apelianto ir nuomininko nepatvirtina realaus siekio nutraukti nuomos sutartį. Akcentavo tai, kad pirmosios instancijos teismas niekaip nemotyvavo, kodėl apelianto į bylą pateiktas susirašinėjimas su nuomininku nelaikytinas siekiu nutraukti nuomos sutartį ir įvykdyti nutartį, kai susirašinėjimo turinys patvirtina priešingas aplinkybes. Atkreipė dėmesį, kad nors santuokos nutraukimo byloje iki sudarytos nuomos sutarties M. Š. ir prašė nustatyti uzufrukto teisę į butą, tačiau toks prašymas buvo pareikštas daugiau nei prieš metus, o svarbiausia – toks prašymas buvo netenkintas. Sudarydamas nuomos sutartį, apeliantas įgyvendino nuosavybės teisių turinį, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnyje, nes jokių apribojimų sudaryti nuomos sutartį, juo labiau, kuomet butas apeliantui priklauso asmeninės nuosavybės teise, tiesiog neegzistavo. Todėl argumentai, kurie susiję su tuo, kad jau anksčiau apeliantui buvo žinoma apie M. Š. teiktus prašymus nustatyti uzufruktą, visiškai nepagrindžia apelianto kaltės dėl nutarties nevykdymo.
6.3. Akcentavo tai, kad šios bylos net nebūtų buvę, jei M. Š. nebūtų piktnaudžiavusi subjektinėmis teisėmis. Apelianto ir suinteresuoto asmens M. Š. santuokiniai ryšiai iš esmės nutrūko 2024 m. kovo 17 d., po to, kai M. Š. panaudojo smurtą apelianto atžvilgiu. Tai suprasdama, M. Š., siekdama sukurti iliuziją, kad neturi asmeninio turto – savo butą, adresu (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutarties pagrindu 2024 m. kovo 20 d. perleido savo motinai E. G. K., t. y. vos po 3 dienų, po panaudoto smurto apelianto atžvilgiu. Visai ne už ilgo po savo turėto buto perleidimo, M. Š. inicijavo teisinį ginčą, pareikšdama reikalavimus, susijusius su uzufrukto nustatymu. M. Š. neturėjo jokio teisinio imperatyvo perleisti savo asmeninį butą, juo labiau, kad M. Š. motina tuo metu disponavo ir disponuoja kitu nekilnojamuoju turtu ir jai kitas gyvenamosios paskirties turtas nėra ir nebuvo reikalingas. Negana to, M. Š. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), todėl nebuvo jokios būtinybės nustatyti uzufruktą, nes M. Š. turi galimybę gyventi ne apeliantui priklausančiame bute.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo M. Š. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti jai iš suinteresuoto asmens T. Š. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Nurodė, kad atsiliepime į antstolio pareiškimą buvo nurodžiusi, jog po nutarties priėmimo keletą kartų buvo nuvykusi į šeimos būstą, tačiau neturėjo galimybių į jį patekti, kadangi durų spyna buvo pakeista. Tai patvirtina antstolio 2025 m. kovo 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0022/25/0275. Vadovaujantis byloje esančia apelianto 2025 m. kovo 31 d. siųsta trumpąja SMS žinute suinteresuotam asmeniui M. Š., pagrįstai teigtina, jog apeliantas naujos šeimos būsto durų spynos rakto suinteresuotam asmeniu M. Š. neperdavė ir laikosi pozicijos, kad suinteresuotam asmeniui M. Š. nėra jokio poreikio patekti į šeimos būstą. Apeliantas net ir atskirajame skunde nurodo, jog suinteresuotas asmuo M. Š. turi galimybes gyventi kitur, todėl jaučiasi teisus, nevykdydamas nutarties. Iš to seka, jog dėl apelianto veiksmų iki šiol suinteresuotas asmuo M. Š. neturi galimybės naudotis šeimos būstu. Vertinant apelianto galimybes perduoti suinteresuotam asmeniui M. Š. šeimos būsto naujos durų spynos raktą, pagrįstai teigtina, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galimybės nustatyti apelianto realų ketinimą atstatyti padėtį, buvusią iki naujos durų spynos pakeitimo (t. y. įdėti buvusią spyną), ar pagaminti naujos šeimos būsto durų spynos raktą ir jį perduoti suinteresuotam asmeniui M. Š.. Šiuo atveju, apeliantas apsiribojo tik prašymu tariamam nuomininkui, kuris faktiškai šeimos būste negyvena ir juo nesinaudoja, duoti apeliantui šeimos būsto durų raktų vieną komplektą, nors iš pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, kada šį trumpoji SMS žinutė tariamam nuomininkui buvo išsiųsta. Dėl sąmoningų ir valingų apelianto veiksmų susiklostė tokia situacija, jog slapta, be suinteresuoto asmens M. Š. žinios, be jokio pagrindo, iš anksto nepranešęs ir nesudaręs galimybių suinteresuotam asmeniu M. Š. surasti kitos saugios ir vaiko interesus atitinkančios gyvenamosios vietos, iškraustė suinteresuotą asmenį M. Š. su vaiku iš šeimos būsto ir pakeitė šeimos būsto durų spynas.
7.2. Nurodė, kad apelianto atskirajame skunde nurodomi argumentai, jog suinteresuotas asmuo M. Š. dovanojimo sutarties pagrindu perleido butą, adresu (duomenys neskelbtini), savo motinai E. K., nesudaro pagrindo apeliantui nevykdyti nutarties ir neteisėtu vaiko bei suinteresuoto asmens M. Š. teises ir interesus pažeidžiančiu būdu iškeldinti juos iš šeimos būsto. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui M. Š. nepriklauso. Dovanojimo sandoris įvyko dėl suinteresuoto asmens M. Š. ir jos mamos ankstesnių susitarimų, kuriuos ji tiesiog įvykdė. Tai, kad dovanojimo sandoris įvyko panašiu metu, kai tarp šalių santykiai pablogėjo, yra tiesiog sutapimas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už suinteresuoto asmens M. Š. motinos lėšas, ir šis butas faktiškai niekada nebuvo laikomas suinteresuoto asmens M. Š. turtu, todėl apelianto teiginys, jog suinteresuotas asmuo M. Š. siekė sukurti teismui iliuziją apie savo blogą turtinę padėtį, visiškai nelogiškas ir neteisingas. Adresu (duomenys neskelbtini), yra suinteresuoto asmens M. Š. tėvų namai. Šiuo adresu suinteresuotas asmuo M. Š. gyvenamąją vietą yra deklaravusi nuo 2007 m. birželio 22 d., tačiau faktinė gyvenamoji vieta nuo 2020 m. yra adresu (duomenys neskelbtini), ir apeliantui šis faktas buvo ir yra žinomas. Tėvų namai nėra pritaikyti mažamečio šalių vaiko poreikiams, juose nėra visų vaikui reikiamų daiktų, kurie yra šeimos būste.
8. Suinteresuotas asmuo T. Š. apeliacinės instancijos teismui 2025 m. rugpjūčio 13 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad siekdamas tinkamai ir sąžiningai vykdyti nutartį, 2025 m. liepos 10 d. dar kartą kreipėsi į nuomininką, ragindamas išsikelti iš buto, nutraukus nuomos sutartį. Nuomininkas, atsakydamas į minėtą raginimą, iš esmės nurodė, kad neturi pareigos nuomos sutartį nutraukti anksčiau laiko ir išsikelti iš buto iki nuomos sutarties termino pabaigos. Dėl šių priežasčių, 2025 m. liepos 22 d. skolininkas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl nuomininko iškeldinimo iš buto. Visa tai patvirtina skolininko procesiniuose dokumentuose dėstytas aplinkybes bei teismo posėdžių metu atstovų teiktus paaiškinimus, kad nutartis nevykdoma ne dėl skolininko kaltės ir / ar jo veiksmų, todėl neegzistuoja teisinis pagrindas jam skirti baudą. Kita vertus, jei apeliacinės instancijos teismas vis tik spręstų, kad nutartis nevykdoma dėl skolininko kaltės ir / ar veiksmų, tokiu atveju baudos dydis, nevertinant kitų atskirajame skunde ir šiuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų argumentų ir aplinkybių, turėtų būti skaičiuojamas ne ilgiau kaip iki skolininko pasikreipimo dienos su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą dėl nuomininko iškeldinimo iš buto, t. y. ne ilgiau kaip iki 2025 m. liepos 22 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties dalies, kuria tenkintas antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
12. Suinteresuotas asmuo T. Š. apeliacinės instancijos teismui 2025 m. rugpjūčio 13 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydamas juos priimti.
13. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą (CPK 338 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs rašytinių paaiškinimų turinį, o būtent tai, kad juose nurodoma nauja faktinė aplinkybė, kuri įvyko jau po atskirojo skundo padavimo termino pabaigos, t. y. tai, kad 2025 m. liepos 22 d. suinteresuotas asmuo T. Š. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl nuomininko iškeldinimo iš buto, bei siekdamas visapusiškai išnagrinėti klausimą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nusprendžia, kad rašytiniai paaiškinimai priimami.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
15. Kauno apylinkės teisme 2024 m. liepos 19 d. suinteresuoto asmens M. Š. ieškinio dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių teisinių pasekmių pagrindu iškelta civilinė byla Nr. e2-1635-451/2025.
16. Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 28 d. nutartimi suinteresuoto asmens M. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir, be kita ko, nustatė laikiną uzufruktą, suteikiantį nepilnamečiui vaikui A. Š. ir kartu gyvenančiai jo motinai M. Š. teisę gyventi suinteresuotam asmeniui T. Š. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo, bei įpareigojo suinteresuotą asmenį T. Š. netrukdyti suinteresuotam asmeniui M. Š. naudotis butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo. Nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad ji vykdoma skubiai (v. b. l. 1–3).
17. Antstolis Marius Lekečinskas 2025 m. balandžio 2 d. priėmė vykdyti suinteresuoto asmens M. Š. pateiktą Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartį (vykdomosios bylos Nr. 0022/25/00566) (v. b. l. 4–5).
18. Antstolis Marius Lekečinskas 2025 m. balandžio 4 d. pareikalavo suinteresuoto asmens T. Š. nedelsiant vykdyti teismo reikalavimą bei informavo, kad jo vykdymas bus tikrinamas 2025 m. balandžio 7 d. (v. b. l. 7).
19. Suinteresuotas asmuo M. Š. 2025 m. balandžio 7 d. informavo antstolį, kad suinteresuotas asmuo T. Š. nesudarė jai galimybės naudotis butu (v. b. l. 8).
20. Suinteresuotas asmuo T. Š. 2025 m. balandžio 7 d. prašymu prašė sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0022/25/00566 ir / ar atidėti vykdymo veiksmus, nurodydamas, be kita ko, kad dėl vykdomos nutarties yra paduotas atskirasis skundas, todėl ji nėra įsiteisėjusi (v. b. l. 10–11).
21. Antstolis Marius Lekečinskas 2025 m. balandžio 9 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte vykdomojoje byloje Nr. 0022/25/00566 nustatė, kad 2025 m. balandžio 8 d. suinteresuotas asmuo M. Š. negali naudotis butu, todėl laikė, kad suinteresuotas asmuo T. Š. nutarties neįvykdė, bei, vadovaudamasis CPK 771 straipsniu, šį aktą kartu su vykdomąja byla perdavė nutartį priėmusiam teismui, kad būtų išspręstas jos neįvykdymo klausimas, skiriant suinteresuotam asmeniui T. Š. baudą už kiekvieną nutarties nevykdymo dieną ir / ar pakeisti nutarties vykdymo tvarką, suteikiant suinteresuotam asmeniui M. Š. teisę įsikelti į butą, nesant suinteresuoto asmens T. Š. sutikimo (b. l. 1).
22. Antstolis Marius Lekečinskas, atsakydamas į suinteresuoto asmens T. Š. 2025 m. balandžio 7 d. prašymą, el. paštu 2025 m. balandžio 11 d. informavo, kad priimtas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas yra perduotas teismui (v. b. l. 13).
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi skyrė suinteresuotam asmeniui T. Š. už Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1635-451/2025 nevykdymą 42 Eur baudą už kiekvieną nutarties nevykdymo dieną nuo 2025 m. kovo 29 d. iki jos įvykdymo valstybės naudai.
Dėl ginčo esmės
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu, t. y. tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; 2021 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).
25. Suinteresuotas asmuo T. Š. atskirajame skunde iš esmės teigia, kad nutartis yra neįvykdyta ne dėl jo, o dėl buto nuomininko veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas su išdėstyta pozicija nesutinka.
26. Suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo bylos duomenimis, T. Š. (nuomotojas) ir A. Ž. (nuomininkas) 2025 m. kovo 26 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria nuomotojas suteikė nuomininkui laikinai, nuomos terminui, naudotis ir valdyti už užmokestį gyvenamąsias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini), o nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį (1.1 papunktis). Butas išnuomotas laikotarpiui nuo 2025 m. kovo 26 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. (4.1 papunktis). Suinteresuotas asmuo T. Š. kartu su atsiliepimu į antstolio pareiškimą pateikė duomenis, kad siuntė nuomininkui žinutes, prašydamas apsvarstyti galimybę dėl nuomos sutarties nutraukimo ir išsikeldinimo iš buto, į ką gavo atsakymą, jog jis neturi teisės jo iškeldinti be teismo sprendimo (b. l. 26-27).
27. Suinteresuotų asmenų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus A. Š.. Suinteresuotas asmuo M. Š. ieškinyje paaiškino, kad kartu su T. Š. jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsigyveno 2020 m. liepos mėn. Suinteresuotas asmuo T. Š. priešieškinyje paaiškino, kad iki santuokos sudarymo, M. Š. bute pastoviai (nuolatos) negyveno bei, kad šiuo metu gyvena kartu bute, tačiau nuo 2024 m. kovo 17 d. bendro ūkio nebeveda. Taigi, iš pačių suinteresuotų asmenų paaiškinimų matyti, kad šeimos gyvenamoji vieta buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
28. Suinteresuotas asmuo M. Š., prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paaiškino, kad 2025 m. kovo 26 d., jai būnant darbe, o sūnui – darželyje, suinteresuotas asmuo T. Š. iškeldino juos iš buto, t. y. jos ir sūnaus daiktus perkėlė į daiktų saugojimo centrą BOX INN, esantį Jonavos g. 262, Kaune, bei pakeitė buto durų spyną. Suinteresuotas asmuo M. Š. kartu su atsiliepimu į antstolio pareiškimą pateikė antstolio 2025 m. kovo 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0022/25/0275, kuriame, be kita ko, užfiksuota, kad M. Š. negalėjo atrakinti buto durų su savo turimu raktu. Prie šio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo taip pat pridėtos nuotraukos, iš kurių matyti, kad suinteresuotas asmuo T. Š. žinute informavo M. Š., jog visus jos asmeninius daiktus, baldus, paveikslus ir kt., dalį būtinųjų sūnaus daiktų perkėlė į daiktų saugojimo centrą BOX INN (b. l. 44–57).
29. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pirmiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytam, kad suinteresuotas asmuo T. Š. aktyviais veiksmais užkirto kelią savo sutuoktinei ir nepilnamečiui vaikui naudotis jam priklausančiu butu, todėl tokių veiksmų pasekmės – sudarytos nuomos sutarties – vertinimas objektyvia ar nuo jo valios nepriklausančia aplinkybe neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Suinteresuoto asmens T. Š. atskirajame skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos faktinės aplinkybės, t. y. vėliau atlikti veiksmai – susirašinėjimas su nuomininku dėl nuomos sutarties nutraukimo, jo kreipimasis į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl nuomininko iškeldinimo iš buto, įvertinus nuomos sutarties sudarymo aplinkybes, suinteresuoto asmens M. Š. išdėstytas abejones dėl šios sutarties fiktyvumo, esant pirmiau nurodytai išvadai, kad nuomos sutarties sudarymas nėra objektyvi ar nuo skolininko valios nepriklausanti aplinkybė, taip pat negali būti vertinamos kaip įrodančios esant objektyvias priežastis, nepriklausančias nuo skolininko, lemiančias nutarties neįvykdymą.
30. Papildomai pastebėtina, kad pagal 2025 m. kovo 26 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.2 papunktį: kiekviena sutarties šalis turi teisę nutraukti šią sutartį raštu įspėjusi apie tai kitą šalį prieš du mėnesius; nuomotojui pranešus apie sutarties nutraukimą prieš mėnesį, nuomotojas sumoka 1 mėnesio nuomos dydžio baudą. Nutartis priimta 2025 m. kovo 28 d., tuo tarpu susirašinėjimas su nuomininku dėl nuomos sutarties nutraukimo vyko 2025 m. balandžio 30 d., t. y. po vieno mėnesio nuo tada, kai skolininkui tapo žinoma apie nustatytą įpareigojimą netrukdyti suinteresuotam asmeniui M. Š. naudotis butu. Skolininkas ne tik nepagrįstai nesiėmė jokių veiksmų vieno mėnesio laikotarpį, tačiau ir, siekiant kuo greičiau įvykdyti Kauno apylinkės teismo įpareigojimą, nepasinaudojo minėta teise nutraukti nuomos sutartį, sumokant 1 mėnesio nuomos dydžio baudą. Tokia skolininko veiksmų seka bei, be kita ko, susirašinėjimo su nuomininku turinys, nurodant, kad jis prašo apsvarstyti galimybę dėl nuomos sutarties nutraukimo, sudaro pagrindą nuspręsti dėl susidariusios situacijos išsprendimo vilkinimo. Dėl nurodytų motyvų, rašytiniuose paaiškinimuose pateiktas samprotavimas, kad baudos dydis turėtų būti skaičiuojamas ne ilgiau kaip iki skolininko pasikreipimo dienos su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą dėl nuomininko iškeldinimo iš buto, t. y. ne ilgiau kaip iki 2025 m. liepos 22 d., laikytinas nepagrįstu.
31. Suinteresuotas asmuo T. Š. atskirajame skunde taip pat nurodo, kad, sudarydamas nuomos sutartį, jis įgyvendino nuosavybės teisių turinį, įtvirtintą CK 4.37 straipsnyje, nes jokių apribojimų sudaryti nuomos sutartį, juo labiau, kuomet butas apeliantui priklauso asmeninės nuosavybės teise, tiesiog neegzistavo.
32. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 13 straipsniuose nustatytas bendrąsias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas, visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, t. y. kilus ginčui, kuriame sprendžiama dėl vaiko teisių, prioritetą prieš kitų asmenų teises turi vaiko teisės, todėl, nustačius vaiko teisėtų interesų pažeidimą pirmiausia jos turi būti apgintos. Vienas šiose normose nurodytų principų – nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, tuo pirmiausia turi pasirūpinti vaiko tėvai. Nors suinteresuotas asmuo T. Š. nurodo, kad M. Š. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip paaiškino M. Š., tai yra jos tėvų būstas. Byloje nėra duomenų, kad jai šiuo metu nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kuriame ji, kartu su sūnumi, galėtų gyventi. Todėl vertintina, kad sūnaus teisę į gyvenamąsias patalpas turi užtikrinti kitas iš tėvų, t. y. suinteresuotas asmuo T. Š..
33. Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuotas asmuo T. Š. savo poziciją dėl antstolio pareiškimo nepagrįstumo siejo taip pat ir su ta aplinkybe, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartis nebuvo įsiteisėjusi. Tačiau pačioje nutartyje buvo nurodyta, kad ji vykdoma skubiai. Be to, šiai dienai, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, nutartis yra įsiteisėjusi – Kauno apygardos teismas 2025 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1243-390/2025 nutartį paliko nepakeistą.
34. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nutartis neįvykdyta dėl suinteresuoto asmens T. Š. kaltės.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).
36. Teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
37. Pareiškimų dėl baudos skyrimo nagrinėjimą vykdymo proceso metu reglamentuoja CPK 593 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taigi, CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus.
38. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023).
39. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
40. Suinteresuotas asmuo M. Š. pateikė duomenis, kad patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
41. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
42. Nustačius, kad suinteresuoto asmens T. Š. paduotas atskirasis skundas yra nepagrįstas, atsižvelgus į tai, kad suinteresuoto asmens M. Š. patirtos išlaidos už advokato pagalbą viršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydį, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), kuris sudaro 844,12 Eur (2 110,30 Eur (2024 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4 koef.) (Rekomendacijų 7 punktas, 8.16 papunktis), suinteresuotam asmeniui M. Š. iš suinteresuoto asmens T. Š. priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki maksimalaus dydžio ir priteisiamos 844,12 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 3 dalimi, 331 straipsnio 1–5 dalimis, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
suinteresuoto asmens T. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 844,12 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt keturių eurų ir 12 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.