- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-109-855/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05345-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- M. Š.
- Atsakovas
- T. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) T. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui ir atsakovo T. Š. priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir susijusių klausimų, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui ir atsakovo T. Š. priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir susijusių klausimų. Byloje 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo T. Š. priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiam sūnui.
2. Atsakovas T. Š. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, kuriuo prašo nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečio sūnaus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) , bendravimo tvarką:
1) Sūnus vieną savaitę nuo sekmadienio 17.00 – 17.30 val. iki kito sekmadienio 17.00 – 17.30 val. bendrauja su tėvu, jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kitą savaitę nuo sekmadienio 17.00 – 17.30 val. iki kito sekmadienio 17.00 – 17.30 val. bendrauja su motina, gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Siekiant eliminuoti nesutarimus ir ginčus tarp šalių, kiekvienas iš tėvų tą savaitę, kuomet nebendrauja su sūnumi, neturi teisės lankytis gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nebent šalys raštu tarpusavy susitartų kitaip bei tuo laiku privalo susirasti kitą faktinę gyvenamąją vietą iki kol byloje bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas (nutartis). Teismui priėmus nutartį dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prasidėjus naujai savaitei, pirmąją savaitę su sūnumi bendrauja tėvas;
Žemesnės instancijos teismas
2) Abu tėvai turi teisę bendrauti su sūnumi telekomunikacijų ryšių priemonėmis, neribojant tokio bendravimo, atsižvelgiant į sūnaus dienos režimą bei norą;
3) Įvykus bet kokiems bendravimo tvarkos pasikeitimams dėl svarbių priežasčių (tėvų ar sūnaus ligos, kitų nenumatytų aplinkybių, kurių šalys negali išvengti), šalys įsipareigoja viena kitai pranešti apie susiklosčiusias aplinkybes nedelsiant, jei įmanoma ne vėliau kaip prieš 1 kalendorinę dieną. Susidariusias kliūtis šalys įsipareigoja siekti išspręsti geranoriškai, abiem šalims bendradarbiaujant abipusiu kompromiso būdu ir vadovaujantis sūnaus geriausiais interesais;
4) Jeigu sūnaus motina ar tėvas pagal šią bendravimo tvarką dėl savo kaltės nebendrauja su vaiku nustatytu metu, tai tie susitikimai nėra kompensuojami;
5) Šalys gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos su sūnumi, tačiau iškilus ginčui, privalu laikytis šioje bendravimo tvarkoje nustatytos tvarkos;
6) Kiekvienas iš tėvų informuoja vienas kitą ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną apie savo ir / ar sūnaus gyvenamosios vietos, elektroninio pašto, telefono, kuris yra naudojamas ryšiui, susijusiu su sūnaus klausimais ir / ar sūnumi palaikyti, pasikeitimą;
7) Tėvas ir motina įsipareigoja gerbti vienas kito asmeninį gyvenimą, gyvenamąją erdvę, netrukdyti vienas kitam bei elgtis pagarbiai ir oriai, nežeminti vienas kito sūnaus akivaizdoje, taip pat įsipareigoja imtis priemonių išvengti žalos sūnaus emocinei būklei ir saugumui.
2.1. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, jog atsakovas ilgiau kaip mėnesį laikėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – Tarnyba) nustatytos bendravimo su sūnumi tvarkos, jos nei karto nepažeidė, tačiau pastebėjo, kad sūnus itin stipriai emociškai išgyvena išsiskyrimą su atsakovu, prašo jo pasilikti arba nori kartu su juo išeiti, arba nepaleidžia atsakovo apsikabinus pastarojo koją, atsakovui išėjus rauda, tranko duris, todėl akivaizdu, kad tokia bendravimo tvarka neatitinka nei sūnaus geriausių interesų, nei atsakovo. Juolab, kad sūnus lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, o atsakovas dėl ieškovės nuolatinių manipuliacijų ir provokacijų šiai dienai yra priverstas gyventi Kėdainiuose, adresu Pirmūnų g. 5D, tad Tarnyboje sutartas bendravimo laikas darbo dienomis (antradieniais ir ketvirtadieniais) yra itin apribotas laiko atžvilgiu, nes beveik visą nustatytą laiką yra praleidžiama tik vežant sūnų į ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir / ar atgal į namus.
Atsiliepimas
3. Ieškovė M. Š. pateikė atsiliepimą, kuriuo su atsakovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Ieškovė niekada nedraudė atsakovui bendrauti ir matytis su sūnumi, ir visada sudarė galimybes, dėl ko atsakovo teiginiai apie tariamai pažeistas atsakovo teises bei teisėtus interesus yra neteisingi ir nepagrįsti. Atsakovas išsikėlė gyventi iš gyvenamojo buto, o atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių konstruktyvaus bendravimo nebuvo, atsakovas kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą tam, kad būtų sudaryta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka. Tarp šalių ginčo dėl atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo nebuvo, dėl ko šalys bendru sutarimu nustatė bendravimo tvarką, kuri atitinka sūnaus interesus, o atsakovas turi galimybes su sūnumi bendrauti tiek ir savaitgaliais, tiek ir per darbo dienų savaitę. Šios bendravimo tvarkos šalys laikosi. Nustatyta bendravimo tvarka atitinka tiek sūnaus, tiek ir atsakovo interesus, yra užtikrinamas sūnaus kiekvienos dienos režimas, rutina, sudaromos galimybės sūnui lankyti ugdymo įstaigą, sūnus tapo ramesnis.
2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, kad nustatyti atsakovo prašomą laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką yra netikslinga. Nustatyti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką pagal principą „50:50 procentų laiko“, teismas gali tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Šalių sūnus yra trejų metų amžiaus. Tokio amžiaus vaikui būtina motinos globa. Atsakovas su sūnumi bendrauja šalių sutarimu patvirtinta bendravimo tvarka. Išvadą duodančios institucijos vertinimu, šalių patvirtinta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka yra pakankamai plati, netrikdanti vaiko dienos rutinos, atitinkanti lygių dalių principą, vaikas prie tokios bendravimo tvarkos priprato, tokia tvarka ilgam neatskiria vaiko nuo motinos, todėl taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones netikslinga.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 14 d. nutartimi atsakovo T. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovui kreipusis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, Tarnyboje buvo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią (i) vaiko tėvas bendrauja su sūnumi, paimdamas jį iš vaiko gyvenamosios vietos, kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 7.00 – 8.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą, kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 19.00 – 20.00 val.; (ii) atsakovas kas antrą savaitgalį bendrauja su sūnumi, paimdamas jį iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 – 20.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 – 20.00 val.; (iii) abu tėvai turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis jam priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis.
5. Įvertinęs jau nustatytą bendravimo tvarkos apimtį, atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinį, abiejų ginčo šalių (tėvų) pozicijas, Tarnybos pateiktos išvados turinį, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog realiai jau egzistuojanti bendravimo tvarka, prie kurios vaikas yra pripratęs, suteikia vaikui stabilumo jausmą ir padeda ne tik palaikyti bet ir stiprinti vaiko ir tėvo ryšį, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti atsakovo prašomą laikiną bendravimo su sūnumi tvarką. Teismas savo išvadą motyvavo tuo, jog:
7.1. Tiek ieškovė, tiek išvadą teikianti institucija nurodė, kad bylos šalių susitarta bendravimo tvarka yra vadovaujamasi ir pagal ją vyksta bendravimas. Tuo tarpu atsakovo prašoma taikyti bendravimo tvarka būtų iš esmės patogi atsakovui jam persikėlus gyventi į Kėdainius, t. y. atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka užtikrintų tėvo, o ne vaiko interesus.
7.2. Kaip nurodė išvadą teikianti institucija, bylos šalių vaikui dėl mažo amžiaus yra itin svarbi motinos globa, todėl atsakovo prašoma nustatyti laikinoji bendravimo tvarka, kai su vaiku tame pačiame bute savaitę laiko gyvena motina, o sekančią savaitę gyvena tėvas, neužtikrintų tokio amžiau vaiko poreikio jausti motinos globą ir buvimą šalia. Tokio amžiaus vaikui ypač svarbu rutina, o vykstant tėvų skyrybų procesui vaikui reikalingas stabilumas, todėl bendravimo tvarka, kai paeiliui bute savaitę su vaiku gyvena vienas iš tėvų, o kitai savaitei išsikrausto ir atsikelia kitas iš tėvų, neatitinka nepilnamečio vaiko interesų.
7.3. Šiuo metu bylos šalių gera valia suderinta bendravimo tvarka užtikrina vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo ryšį bei šio ryšio stiprinimą. Atsakovas su vaiku bendrauja tiek darbo dienomis, tiek ir savaitgalį, numatyta galimybė bendrauti naudojant telekomunikacines priemones. Tokia bendravimo tvarka užtikrina vaiko ir tėvo bendravimą net ir atsakovui gyvenant kitame mieste. Nustatyta ir šiuo metu vykdoma bendravimo tvarka nepažeidžia nepilnamečio vaiko poreikių, jo ugdymo įstaigos lankymo bei poilsio laiko.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) T. Š. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartimi ir prašo ją panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą dėl papildomųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentas:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ypač daug reikšmės teikė motinos globos svarbai vaikui. Nepagrįstas nutarties argumentas, jog dėl vaiko amžiaus tokia bendravimo tvarka, kokią siūlo atsakovas, neužtikrins vaiko poreikio jausti motinos globą ir buvimą šalia. Šiuo motyvu teismas nepagrįstai prioritetiškai gina tik ieškovės, kaip motinos, teises, neatsižvelgiant į tai, kad vaikui yra būtina ne tik motinos, bet ir tėvo globa. Šiuo atveju civilinėje byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo, kaip tėvo, netinkamos valdžios panaudojimą sūnaus atžvilgiu ar padarytus / daromus teisės pažeidimus, todėl nesuprantama, dėl kokių priežasčių didesnis prioritetiškumas yra teikiamas tik ieškovei, kaip sūnaus motinai.
8.2. Dabartinė atsakovo su sūnumi nustatyta bendravimo tvarka, atvirkščiai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, netenkina prioritetiškai saugomų vaiko interesų, kadangi vaikas kiekvieną kartą ypač skaudžiai emociškai išgyvena išsiskyrimą su atsakovu, verkia, prašo jo pasilikti ir atsakovo nepaleidžia apsikabinus pastarojo koją, tad siekiant apsaugoti geriausius vaiko interesus, yra poreikis kiek įmanoma sumažinti vaiko patiriamą emocinį skausmą bei stresą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, visiškai neatsižvelgdamas į vaikui daromą didelę emocinę žalą, nepagrįstai nusprendė, jog esama bendravimo tvarka atitinka geriausius vaiko interesus. Juo labiau, kad atsakovo prašomos nustatyti papildomos laikinosios apsaugos priemonės sureguliuotų pačią ginčo situaciją, nekeltų streso sūnui, kadangi vaiko gyvenamoji vieta nesikeistų, o bendravimas su kiekvienu iš tėvų vyktų 50/50 procentų principu, kas visapusiškai užtikrintų tiek tėvo, tiek motinos teises. Pagal dabartinę galiojančią bendravimo tvarką atsakovas su sūnumi per mėnesį bendrauja vos 4 dienas, kas sudaro viso tik 32 valandas.
8.3. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrįstai atsižvelgė tik į ieškovės nurodomas aplinkybes, nevertindamas atsakovo pateiktų įrodymų. Taip pat teismas, spręsdamas dėl atsakovo prašymo, ypač daug reikšmės skyrė Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktai išvadai. Tuo tarpu visiškai neįvertino atsakovo pateiktų paaiškinimų bei duomenų apie tai, jog ieškovė ilgą laiką stengėsi kenkti ir kenkė atsakovo ir sūnaus bendravimui, nesudarydama tam objektyvių galimybių arba apsunkindama tokį bendravimą.
8.4. Būtent dėl to, kad ieškovė toliau nepiktnaudžiautų policijos pareigūnų kvietimu bei bendravimo su sūnumi ribojimu, atsakovas buvo priverstas laikinai persikelti gyventi į Kėdainių miestą ir tik tam, kad galėtų be ieškovės manipuliacijų toliau matytis ir bendrauti su sūnumi sutiko su Tarnybos ir ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka. Tačiau, atsakovui pradėjus įgyvendinti minėtą bendravimo tvarką, paaiškėjo, kad ji yra iš esmės ribojanti ir neužtikrinanti nei geriausių sūnaus interesų, nei paties atsakovo teisių ir interesų. Atsakovo sutikimas su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka buvo paskutinė atsakovo galimybė bent minimaliai bendrauti su sūnumi, kadangi, skirtingai nei nurodo teismas, ieškovė visiškai nesiekia geranoriškai leisti atsakovui bendrauti su sūnumi. Civilinėje byloje yra eilė įrodymų, liudijančių, jog ieškovė siekia kenkti atsakovo ir sūnaus ryšiui bei jų bendravimui. Aplinkybę, kad ieškovė siekia supriešinti sūnų su atsakovu, susilpninti jų ryšį, liudija ir byloje pateikti šalių susirašinėjimai, kuriuose aiškiai matoma, jog ieškovė nesiekia geranoriškai susitarti su atsakovu, jį menkina bei įžeidinėja.
Atsiliepimas
7. Ieškovė M. Š. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su atsakovo pateiktu atskiruoju skundu ir prašė jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą, gynė ne ieškovės, kaip motinos teises, o vaiko teises ir interesus, atsižvelgdamas į tai, jog vaiko ir atsakovo ryšys yra stiprus, atsakovas su vaiku bendrauja tiek darbo dienomis, tiek ir savaitgalį, numatyta galimybė bendrauti naudojant telekomunikacines priemones, todėl vykdoma bendravimo tvarka užtikrina ne tik vaiko ir tėvo ryšio palaikymą, bet ir stiprina vaiko ir tėvo ryšį. Iš to seka, kad teismas lygiaverčiai vertino tiek tėvo ryšio su vaiku, tiek ir motinos globos svarbą vaiko gyvenime, nesuteikiant nepagrįsto pranašumo atsakovui ir nevaržant ieškovės teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti.
9.2. Atsakovo prašoma nustatyti „50/50 procentų laiko“ bendravimo tvarka visiškai neatitinka vaiko interesų, kadangi vaikas bus atskiriamas nuo ieškovės – mamos, kurios jam, esant tokio mažo amžiaus, labai reikia, o buvimas su atsakovu visą savaitę situacijos nepakeis, nes po savaitės vis tiek teks išsiskirti, kas vaikui gali sukelti dar didesnius dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog vaikui reikia abiejų tėvų, ir vaikas nori, kad abu tėvai būtų kartu su juo, tačiau šalių santuokai iširus, tenka prisitaikyti prie gyvenimo pokyčių. Gyvenimas vieną savaitę su ieškove, o kitą savaitę su atsakovu, visiškai išbalansuos vaiką, kadangi ieškovės ir atsakovo rutinos ir disciplinos labai skiriasi. Šiuo metu vaikui būtina saugi ir stabili aplinka. Šalims bendru sutarimu nustačius bendravimo tvarką su vaiku, kurios šalys laikosi, buvo sureguliuota ginčo situacija, vaikas tapo ramesnis, nuslūgo įtampa ir atsirado periodiškumas, kuris atitinka vaiko interesus.
9.3. Nors atsakovas nurodo, jog sutiko su Tarnybos ir ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka, o pradėjus ją įgyvendinti paaiškėjo, kad ji yra iš esmės ribojanti ir neužtikrinanti atsakovo teisių ir interesų, tačiau svarbu pažymėti, kad 2024 m. rugpjūčio 20 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos 20 punkte yra nurodyta, jog pats atsakovas nurodė, jog „su sūnumi pageidautų matytis bent 2-3 kartus į savaitę, atsižvelgiant į vaiko ugdymosi procesą, tėvas norėtų nuvežti sūnų į ugdymo įstaigą, iš jos parvežti sūnų į vaiko faktinę gyvenamąją vietą, praleisti tos dienos likusį laisvą laiką su sūnumi po ugdymosi proceso, taip pat turėti bent du savaitgalius per mėnesį praleisti su sūnumi.“ Iš to seka, kad atsakovas siekia pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, kuri buvo nustatyta bendru šalių sutarimu, ne todėl, kad ji pažeidžia vaiko interesus, o todėl, kad yra siekiama teismo pagalba įpareigoti ieškovę išsikelti iš gyvenamojo buto. Taigi, esant nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su sūnumi tvarkai, atsakovas šiuo prašymu dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekia ne tik nustatyti/pakeisti laikiną bendravimo tvarką su vaiku, tačiau iš esmės siekia, kad teismas įpareigotų ieškovę gyventi skyrium, t. y. įpareigotų ieškovę išsikelti iš šeimos gyvenamojo buto, adresu (duomenys neskelbtini). Esant šalių bendru sutarimu nustatytai ir faktiškai vykdomai bendravimo tvarkai, kuri atitinka vaiko poreikius ir interesus, užtikrina vaiko ir atsakovo nuolatinį bendravimą, ryšio palaikymą ir stiprinimą, pakeitus bendravimo tvarką pagal atsakovo prašymą, būtų iš esmės prioritetas suteikiamas atsakovo interesams, o ieškovės interesai iš esmės pažeidžiami, kadangi ieškovė būtų įpareigota išsikelti iš nuolatinės jos gyvenamosios vietos bei priversta ieškotis kitos laikinos gyvenamosios vietos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
9. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti atsakovo prašomas papildomas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.
12. Apeliantas (atsakovas) kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2024 m. rugsėjo 20 d. VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ raštą dėl informacijos pateikimo; Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2024 m. rugpjūčio 20 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą; šalių (ieškovės ir atsakovo) susirašinėjimo išklotinę.
13. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog visi kartu su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (oficialūs rašytiniai įrodymai yra datuoti ankstesne, nei priimta skundžiama nutartis, data; susirašinėjimai, kaip sprendžiama, vyko irgi dar prieš skundžiamąją nutartį teismui priimant), tačiau atsižvelgiant į tai, kad sprendžiamas ginčas yra susijęs su mažamečio vaiko teisėmis ir jo interesais, o pateikti rašytiniai įrodymai gali turėti įtakos šio klausimo objektyviam išnagrinėjimui; taip pat į tai, kad ieškovė, kaip matyti iš atsiliepimo į atskirąjį skundą turinio, su apelianto naujai pateiktais įrodymais yra susipažinusi ir pateikė savo nuomonę; taip pat į tai, kad pirmosios instancijos teismui, sprendžiant šalių ginčą iš esmės, šie įrodymai galimai bus reikalingi, vertinant situaciją bei sprendžiant klausimus, susijusius su šalių nepilnamečiu vaiku, apeliacinės instancijos teismas kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus prijungia prie bylos medžiagos ir vertina juos kompleksiškai su kitais byloje esančiais įrodymais ir duomenimis.
Dėl ginčo esmės
15. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui ir atsakovo T. Š. priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų. Šalys turi nepilnametį vaiką – A. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, jog šalių nepilnametis vaikas šiuo metu vykstant skyrybų procesui gyvena kartu su motina (ieškove), adresu (duomenys neskelbtini); vaiko tėvas (atsakovas) gyvena atskirai Kėdainiuose.
16. Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - iš atsakovo T. Š. priteistas laikinas šalių nepilnamečio sūnaus A. Š. išlaikymas - 300 Eur dydžio - periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį; lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė M. Š..
17. Svarbu pažymėti, jog Vaiko teisių apsaugos tarnyboje (po atsakovo kreipimosi į Tarnybą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo) buvo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, kurios, kaip nustatyta byloje, yra / buvo laikomasi. Pagal nustatytą bendravimo tvarką (i) vaiko tėvas T. Š. bendrauja su sūnumi, paimdamas jį iš vaiko gyvenamosios vietos, kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 7.00 – 8.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą, kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 19.00 – 20.00 val.; (ii) T. Š. kas antrą savaitgalį bendrauja su sūnumi, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 – 20.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 – 20.00 val.; (iii) vaiko tėvas T. Š. ir vaiko motina M. Š. turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis, nukrypti nuo sutartos bendravimo tvarkos leidžiama vaiko ligos atveju, vaikui esant ugdymo įstaigoje ar iš anksto suplanuotame renginyje, poilsinėje, pažintinėje ar kitokioje kelionėje ar dėl kitos svarbios priežasties, dėl kurios susitikimas vykti negali, o taip pat abiejų tėvų susitarimu. Neįvykę susitikimai nėra kompensuojami, esant nukrypimams nuo sutartos bendravimo tvarkos apie tai tėvai privalo informuoti vienas kitą elektroniniu paštu ar SMS.
18. Šiuo atveju atsakovas T. Š. pateikė teismui prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, prašydamas nustatyti laikinąją bendravimo su sūnumi tvarką, kuri iš esmės atitinka „50/50 proc. laiko“ modelį. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino šio atsakovo prašymo. Atsakovo pateikė atskirąjį skundą.
19. Atskirąjį skundą atsakovas motyvuoja iš esmės tuo, jog (i) pirmosios instancijos teismas, diskriminuojančiai nuvertindamas tėvo ryšį su vaiku, nepagrįstai didelę reikšmę suteikė motinos globai, taip nepagrįstai prioritetiškai apgynė tik ieškovės teises, neatsižvelgdamas, jog vaikui yra būtina ne tik motinos, bet ir tėvo globa; (ii) neatsižvelgė į tai, jog Tarnyboje nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarka neatliepia geriausių vaiko interesų, kadangi skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku laikas nepakankamas – vaikas labai pasiilgsta tėvo, sunkiai išsiskiria, nenori tėvo paleisti ir pan., todėl būtina tarp tėvų nustatyti „50/50 proc. laiko“ bendravimo su vaiku modelį, kuomet vaiko gyvenamoji vieta nesikeičia, o tėvai kas savaitę rotuojasi, gyvendami su sūnumi, rūpindamiesi juo bei užtikrindami jo poreikius vaiko gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).
20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių – tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
22. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
23. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl atsakovo reikalaujamos nustatyti laikinosios bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos, kuri iš esmės atitinka „50/50 proc. laiko“ bendravimo modelį, kuomet bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra nuolatinė šalių mažamečio vaiko gyvenamoji vieta, kartu su sūnumi paeiliui rotuodamiesi kas savaitę laiko gyventų vienas iš tėvų. Anot atsakovo, tokia laikinoji bendravimo tvarka sureguliuotų ginčo situaciją – būtų užtikrintos abiejų šalių – vaiko tėvų (ieškovės ir atsakovo) teisės bendrauti su sūnumi, taip pat ši laikinoji bendravimo tvarka atitiktų geriausius vaiko interesus – sumažintų vaiko patiriamą emocinį skausmą bei stresą.
24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog bendravimo tvarkos „50/50 proc. laiko“ modelis užtikrintų abiejų tėvų teises lygiomis dalimis bendrauti su vaiku, praleidžiant su juo 50/50 proc. laiko, tačiau šiuo atveju abejotina, ar toks bendravimo modelis ginčo atveju atitiktų geriausius šalių mažamečio sūnaus interesus, kas iš esmės ir yra prioritetinis tiek tėvų (bylos šalių), tiek ir nagrinėjamu atveju teismo klausimas.
25. Vertinant atsakovo reikalavimą dėl nustatytinos laikinosios bendravimo tvarkos, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas tokio modelio galimybę, yra nurodęs, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma kai: 1) su ja sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras; 2) teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus; 3) gali būti taikoma ir nesant tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos. Tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50/50 proc. laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Taigi, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, teismas dėl „50/50 proc. laiko“ bendravimo tvarkos modelio taikymo / nustatymo galėtų spręsti tik bylą išnagrinėjęs iš esmės, t. y. kompleksiškai įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes bei esančius įrodymus. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, byla nėra nagrinėjama iš esmės, todėl teismas negali įvertinti visų reikšmingų aplinkybių dėl galimybės taikyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku „50/50 procentų laiko“ modelį.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuo metu byloje esančius duomenis (nustatytas faktines bylos aplinkybes, esančius rašytinius įrodymus), pirmosios instancijos teismui Tarnybos pateiktos išvados turinį, taip pat apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti atsakovo prašomą laikiną bendravimo su sūnumi tvarką, kadangi realiai jau egzistuojanti laikinoji bendravimo tvarka, kuria šalys iš esmės vadovaujasi ir jos laikomasi, atitinka geriausius šalių mažamečio vaiko interesus, o atsakovo prašoma nustatyti laikinoji bendravimo tvarka iš esmės būtų patogi tik atsakovui.
27. Šiuo atveju, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šalių mažamečio sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta yra su jo motina M. Š., vaikas žino, kad mama visada yra šalia, kas tokio amžiaus vaikui yra ypatingai svarbu; taip pat vaikas turi galimybę (ir byloje tas nėra paneigta) kiekvieną savaitę du kartus (antradieniais ir ketvirtadieniais) susitikti su tėčiu (tėtis pagal nustatytą bendravimo tvarką nuvežą sūnų į ugdymo įstaigą, pasiima iš jos bei praleidžia su sūnumi likusią dienos dalį iki 20 val.), taip pat vaikas su tėčiu praleidžia kas antrą savaitgalį (t. y. pilną savaitgalį su dviem nakvynėmis). Teismo vertinimu, tokia aplinka / nustatyta bendravimo tvarka / kasdienė vaiko rutina yra stabili ir vaikui įprasta, todėl nėra pagrindo abejoti ieškovės nurodytais teiginiais, kad vaikui tokia bendravimo tvarka / kasdienė rutina yra žinoma, jis prie jos yra pripratęs, vaikas žino, kad / ir kada pasimatys su tėčiu, dėl to vaikas tapęs ramesnis, jo emocinė būklė stabilesnė.
28. Tuo tarpu apelianto reikalavimą šiuo laikotarpiu nustatyti bendravimo tvarkos „50/50 proc. laiko“ modelį teismas vertina gana kritiškai. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo laikotarpiu, kuomet vyksta šalių skyrybų procesas, vaikas (kaip iš esmės ir tėvai) išgyvena labai svarbius savo gyvenimo pokyčius, vaikas turi suvokti šiuo metu vykstančius pasikeitimus šeimoje ir emociškai tą išgyventi, todėl šiuo metu itin svarbi yra stabili ir rami jo aplinka, aiški kasdienė rutina, ką, apeliacinio teismo vertinimu, šiuo atveju pakankamai užtikrina šalių Tarnyboje suderinta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo sūnumi tvarka. Priešingai nei mano apeliantas, teismas vertina, kad siūlomas „50/50 proc. laiko“ bendravimo modelis ne tik, kad nesureguliuos susidariusios situacijos, o gali ją iš esmės tik pabloginti - galimai bus išbalansuota vaiko emocinė būklė, taip pat išbalansuota dienos rutina, kadangi tokio amžiaus vaikui, gyvenančiam su kas savaitę besirotuojančiais tėvais, galimai būtų sunku suvokti vykstančius procesus, kuomet su vienu iš tėvu būtų praleidžiama visa savaitę ir tuo pačiu eliminuojant kito tėvo (kuriam tuo metu nepriklauso bendravimas / buvimas su vaiku) būvimą kartu / pasimatymus su juo, nes atsakovo siūloma bendravimo tvarka nenumato galimybės vaikui realiai pasimatyti (ne technologijų pagalba) su skyrium tuo metu būsiančiu vienu iš tėvų, kas, teismo vertinimu, sukels tokio amžiaus vaikui stresą ir papildomus išgyvenimus (šiuo atveju vertintinas vaiko amžius ir aplinkybė, kad vaikas visą laiką gyveno su motina). Svarbu pažymėti ir tai, kad abiejų tėvų dienos režimai, vaiko auklėjimo suvokimai, disciplinos galimai skirsis, todėl tokio amžiaus vaikui, gyvenančiam kas savaitę su skirtingu iš tėvų, būtų sunku suprasti, kaip turi elgtis, ko iš jo tikimasi, t. y. nebūtų užtikrinta stabili aplinka, neaiškus dienotvarkės modelis ir pan.
29. Nors apeliantas savo poziciją dėl siūlomo „50/50 proc. laiko“ bendravimo modelio grindžia tuo, jog vaikui kiekvieną kartą po susitikimo su tėvu būna sunku išsiskirti, vaikas tėvo nepaleidžia ir pan., tačiau šiuo atveju visiškai pritartina ieškovės atsiliepime nurodomiems argumentams, kad buvimas su atsakovu visą savaitę situacijos nepakeis, nes po savaitės vis tiek teks išsiskirti (kas savaitę reiks išsiskirti ir su tėčiu, kitą savaitę - su mama), kas neabejotinai tokio amžiaus vaikui sukels dar didesnius dvasinius išgyvenimus. Kaip visiškai teisingai nurodo ieškovė, vaikui reikia abiejų tėvų, ir vaikas nori, kad abu tėvai būtų kartu su juo, tačiau šalių santuokai iširus, tenka prisitaikyti prie gyvenimo pokyčių.
30. Nors apeliantas nurodo, kad ieškovė ilgą laiką stengėsi kenkti ir kenkė atsakovo ir sūnaus bendravimui, nesudarydama tam objektyvių galimybių arba apsunkindama tokį bendravimą, ir remiasi apeliacinės instancijos teismui pateiktais šalių susirašinėjimais, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus vertina kritiškai. Visų pirma, minėti susirašinėjimai, sprendžiant iš jų turinio, buvo dar iki Tarnyboje nustatant apelianto bendravimo su sūnumi tvarką. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad ieškovė šios tvarkos nesilaikytų arba kokiu nors kitu būdu ją pažeidinėtų, taip apribodama / apsunkindama tėvo ir sūnaus bendravimą. Antra, susirašinėjimai yra ne dėl bendravimo su vaiku, o dėl tarpusavio santykių. Dėl nurodytų aplinkybių apelianto argumentai dėl ieškovės siekio kenkti tėvo ir sūnaus bendravimui / sąlygų nesudarymo negali būti vertinami kaip objektyvi aplinkybė dėl būtinumo nustatyti atsakovo prašomą „50/50 proc. laiko“ bendravimo su sūnumi modelį.
31. Apibendrinant pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju šalių Tarnyboje nustatyta laikinoji skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, kuomet tėvas bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais (nuveždamas vaiką į ugdymo įstaigą ir pasiimdamas iš jos bei praleisdamas su sūnumi likusias šių dienų dalis iki 20 val.), taip pat bendraudamas su sūnumi kas antrą savaitgalį (su dviem nakvynėmis), pilnai atitinka geriausius vaiko interesus, nes ši bendravimo tvarka yra aiški tiek tėvams, tiek ir vaikui, vaikas prie jos yra įpratęs, tokia bendravimo tvarka subalansuoja vaiko gyvenimo ritmą / rutiną, todėl apeliantus nepateikus jokių pagrįstų įrodymų dėl nustatytos bendravimo tvarkos nepakankamumo, nėra pagrindo / poreikio / būtinumo keisti šalių Tarnyboje nustatytą ir šalių vykdomą laikinąją skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarką.
32. Be to, atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės dėl bendravimo tvarkos nustatymo pagal „50/50 proc. laiko“ modelį savo turiniu iš esmės atitinka priešieškiniu reikalaujamai nustatyti bendravimo tvarkai. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo prašomos laikinos bendravimo tvarkos nustatymas negalimas dar ir dėl to, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu būtų patenkintas priešieškinio reikalavimas, o tai neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties ir tikslo (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netenkindamas atsakovo prašymo dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pagal „50:50 proc. laiko“ modelį nustatymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
35. Taip pat pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą, bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą teismui dėl šių priemonių panaikinimo ar pakeitimo CPK 148 ar 149 straipsniuose nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apelianto (atsakovo) T. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.