Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio M. L. pareiškimą dėl baudos skyrimo už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą, suinteresuoti asmenys M. Š. ir T. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

antstolis prašo spręsti klausimą dėl baudos skyrimo skolininkui T. Š. už Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 28 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo jis įpareigotas netrukdyti ieškovei M. Š. naudotis butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo, arba pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, suteikiant M. Š. teisę įsikelti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nesant T. Š. sutikimo.

Suinteresuotas asmuo T. Š. atsiliepime su prašymu nesutiko. Nurodė, kad bauda skolininkui gali būti skiriama tik kaltės pagrindu. Sudaryta buto nuomos sutartis. Skolininkas kreipėsi į nuomininką, tačiau šis išsikelti nesutiko. Iškeldinti nuomininko iš buto ne teismo tvarka skolininkas neturi teisės. Nutartis nėra įsiteisėjusi, apskųsta apygardos teismui. Skolininko vertinimu, ji naikintina.

Suinteresuotas asmuo M. Š. atsiliepime antstolio prašymą palaikė. Nurodė, kad 2025 m. kovo 28 d. teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. M. Š. žiniomis, šeimos būste tariamas nuomininkas niekada negyveno ir šiuo metu negyvena. Nuomos sutartis, kuri sudaryta tą pačią dieną kai iškraustyta išieškotoja su vaiku, yra fiktyvi.

Suinteresuotas asmuo M. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad neturi kur gyventi, su sūnumi glaudžiasi pas tėvus. 2025 m. kovo 28 d. teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš T. Š. pusės nebuvo įvykdyta. Kodėl nevykdoma nutartis, nežino. Sudaryta nuomos sutartis yra fiktyvi. T. Š. neduoda jai raktų, nepakeičia spynos į tą, kurios raktus ji turi. Jos atstovė teismo posėdžio metu papildė, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdoma skubiai ir kol ji nepanaikinta, M. Š. turi teisę naudotis butu.

Suinteresuoto asmens T. Š. atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad esminis yra kaltės klausimas. Antstolis nustatė, kad M. Š. negali naudotis butu konkrečią dieną, bet pasigenda tai patvirtinančių įrodymų. Nenurodytos konkrečios priežastys negalėjimo patekti į butą. Atkreipė dėmesį kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas kovo 26 d., nors nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių priimta kovo 28 d. Nuotraukos, pateiktos su M. Š. atsiliepimu, nepagrindžia sprendimo nevykdymo ar T. Š. kaltės. M. Š. negalėjo patekti į butą dėl nuomininko. Nuomos sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre, galiojanti, nenuginčyta, sudaryta dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. T. Š. dėjo pastangas vykdyti nutartį, komunikavo, kad jis perduotų raktus, nutrauktų nuomos sutartį, tačiau nuomininkas nesutiko. Nutartis neįvykdyta ne dėl T. Š. kaltės, o todėl, kad bute šiuo metu gyvena nuomininkas teisėtos sutarties pagrindu. Moterų krizių centro pažyma, medicinos dokumentų išrašas neturi jokios įrodomosios reikšmės. T. Š. buto raktų neturi, jie perduoti nuomininkui. Taigi apsunkinimas patekti į butą yra ne dėl skolininko, bet dėl nuomininko kaltės. T. Š. nei priversti išsikelti, nei nutraukti sutartį galimybių neturi. Pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad T. Š. deda pastangas kad būtų perduoti raktai, nutraukta sutartis, taigi siekė vykdyti nutartį, tačiau to negalėjo padaryti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių ir priežasčių. Nėra tyčios, todėl baudos skyrimui pagrindų nėra. Neginčijo, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdyta. Apie nutartį skolininkas sužinojo tą pačią arba sekančią dieną. Antstolio reikalavimas pakeisti sprendimo vykdymą viršija jo kompetencijos ribas. Ieškinys dėl nuomininko iškeldinimo teisme nepareikštas. T. Š. prašė raktų pas nuomininką, nes šiuo metu jis raktų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0022/25/00566 medžiagos nustatyta, kad antstolis M. L. vykdo 2025 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nr. e2-1635-451/2025 (toliau – Nutartis), kuria be kita ko nutarta nustatyti nepilnamečio vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove M. Š. iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo; nustatyti laikiną uzufruktą, suteikiantį nepilnamečiui vaikui ir kartu gyvenančiai motinai ieškovei M. Š. teisę gyventi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo; įpareigoti atsakovą T. Š. netrukdyti ieškovei M. Š. naudotis butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo; įpareigoti atsakovą T. Š. gyventi skyrium nuo ieškovės M. Š. ir jų nepilnamečio sūnaus. Nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau vykdoma skubiai. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinė byla Nr. e2-1635-451/2025 nėra išnagrinėta, procesinis sprendimas byloje nėra priimtas. Antstolis 2025 m. balandžio 9 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-22-10990, kuriame konstatavo, 2025 m. balandžio 8 d. tikrinant įpareigojimo vykdymą buvo nustatyta, kad M. Š. negali naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad T. Š. Nutarties neįvykdė.

Siekdama suvienodinti teismų praktiką ir teikdama išaiškinimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats atsakovas, vykdymo tvarkos ir sankcijų už nevykdymą taikymo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 pažymėjo, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo yra tarpinis procesinis dokumentas, ja neišsprendžiamas ginčas iš esmės, laikinosios apsaugos priemonės galioja tam tikrą apibrėžtą laiką. Tai, nepaneigiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 152 straipsnio 6 dalies, nustatančios, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, esmės, lemia tam tikrus tokių nutarčių vykdymo ypatumus lyginant su galutinių teismo sprendimų vykdymu. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, 771 straipsnio nustatyta tvarka.

Laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo pasekmes reguliuoja CPK 145 straipsnio 9 dalis. Tai yra specialioji norma CPK 771 straipsnio atžvilgiu, todėl, sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo už tokios teismo nutarties nevykdymą, pirmiausia turi būti vadovaujamasi specialiąja norma – CPK 145 straipsnio 9 dalimi, o CPK 771 straipsnis taikytinas tiek, kiek nesureguliuota CPK 145 straipsnio 9 dalimi ir kiek neprieštarauja joje išdėstytai normai.

CPK 145 straipsnio 9 dalis numato, kad už nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki 300,00 Eur bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.

CPK 771 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 300,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas). Į šio klausimo sprendimą nepatenka priverstinai pateikto vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumo vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-313/2022). Todėl teismas dėl suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstytų argumentų dėl Nutarties teisėtumo / neteisėtumo nepasisako, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Nutarties neįvykdymo faktą patvirtina antstolio 2025 m. balandžio 9 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-25-22-10990. Išieškotoja teismo posėdžio metu paaiškino, kad Nutartis neįvykdyta. Skolininko atstovai teismo posėdžio metu kritikavo įrodymus, pagrindžiančius antstolio išvadą, jog Nutartis neįvykdyta, taip pat akcentavo, kad suinteresuoto asmens M. Š. pateikti duomenys nepatvirtina, jog Nutartis neįvykdyta. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad Nutarties įvykdymo skolininkas neįrodinėjo, o jo atstovai Nutarties neįvykdymo teismo posėdžio metu neginčijo (Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio garso įrašo nuo 17 min. 29 s. iki 17 min. 52 s.). Suinteresuoto asmens T. Š. atstovų paaiškinimai ir kiti byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Nutartis nebuvo įvykdyta.

Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas).

Skolininko atstovai nurodė, kad Nutartis neįvykdyta dėl buto nuomininko, o ne skolininko kaltės. T. Š. deda pastangas kad būtų perduoti buto raktai, nutraukta nuomos sutartis, taigi siekė vykdyti Nutartį, tačiau to negalėjo padaryti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių ir priežasčių. Tam pagrįsti pateikė susirašinėjimo kopiją. Teismas sprendžia, kad skolininko atstovų nurodytos priežastys, dėl kurių T. Š. nevykdo Nutarties nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausančiomis nuo jo valios.

Atkreiptinas dėmesys, kad laikinosios apsaugos priemonės Nutartimi buvo taikytos būtent nustačius, jog atsakovas pakeitė šeimos būsto spynas ir taip sukėlė realią grėsmę savo nepilnamečiui vaikui likti be gyvenamosios vietos ir būtiniausių daiktų; atsakovas šiuos veiksmus atliko be ieškovės žinios; atsakovas 2025 m. kovo 26 d. išnuomojo šeimos būstą trečiajam asmeniui. M. Š. nustatyti uzufrukto teisę į butą prašė teismo ne pirmą kartą, taigi toks prašymas buvo išreikštas ir T. Š. apie tai buvo žinoma dar iki nuomos sutarties sudarymo. Skolininkas savo veikimo būdą ir veiksmus pasirinko pats – aktyviais veiksmais užkirto kelią savo sutuoktinei ir nepilnamečiui vaikui naudotis jam priklausančiu butu, todėl tokių veiksmų pasekmės – sudarytos nuomos sutarties – vertinimas objektyvia ar nuo jo valios nepriklausančia aplinkybe neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad teismui nepateikta jokių patikimų duomenų, leidžiančių spręsti, kad T. Š. būtų ėmęsis realių veiksmų dėl Nutarties vykdymo. Pateiktas susirašinėjimas nepatvirtina realaus siekio nutraukti nuomos sutartį.

Teismui nenustačius jokių objektyvių priežasčių, kodėl nevykdoma Nutartis, o taip pat ir realaus skolininko ketinimo Nutartį vykdyti, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Nutartis yra neįvykdyta dėl skolininko kaltės.

Sprendžiant klausimą dėl baudos, skirtinos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, dydžio, reikšminga tai, jog bauda turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės vykdymą, būti efektyvi, atgrasanti nuo laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo. Taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties neįvykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį skolininko ir išieškotojo turtiniams interesams, kad baudos dydis, lyginant jį su skolininko gaunama nauda, neskatintų nevykdyti laikinųjų apsaugos priemonių. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Teismas, spręsdamas dėl skiriamos baudos dydžio, atsižvelgia į tai, kad 1) skolininkas ir išieškotoja yra sutuoktiniai, kurių santuokos nutraukimo byla nagrinėjama; 2) laikinosios apsaugos priemonės taikytos ne tik skolininko sutuoktinės, bet ir jų nepilnamečio vaiko interesams užtikrinti; 3) bauda skiriama pirmąjį kartą; 4) pažeidimas tęstinis, trunka ne mažiau kaip 60 dienų; 5) aplinkybė, kad skolininkas nevykdo Nutarties, išieškotojai gali sukelti nuostolius; 6) skolininkas, nevykdydamas Nutarties, dėl to patiria reikšmingą finansinę naudą, t. y. gauna nuompinigius. Teismas sprendžia esant pagrindą skolininkui skirti periodinę 42,00 Eur baudą už kiekvieną Nutarties nevykdymo dieną.

Laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas daugiau susijęs su viešosios tvarkos (teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo) pažeidimu (CPK 18 straipsnis), o ne su išieškotojo interesų pažeidimu, kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jis dar nebūna nustatytas ir yra tik tikėtinas. Dėl to bauda už šių priemonių nevykdymą išieškotina į valstybės biudžetą, bet ne išieškotojo naudai. Ieškovui, laimėjusiam bylą ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo patyrusiam nuostolių, įtvirtinta galimybė kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo iš skolininko (CPK 145 straipsnio 9 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 išaiškino, kad kai nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudimo atlikti veiksmus, kuriuos gali atlikti tik pats įpareigotas asmuo, vykdo antstolis, bauda už jų nevykdymą skiriama CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu ir išieškoma į valstybės biudžetą.

Skubiai vykdytina nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagal CPK 152 ir 281 straipsnius turi būti pradėta vykdyti kitą dieną nuo jos priėmimo dienos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-687/2016 28, 31–33 punktus). Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti vykdoma iš karto po to, kai asmuo, kuriam nustatytos šios priemonės, sužino apie jų pritaikymą, jei nutartyje nenurodytas kitoks jos vykdymo laikas. Sužinojimo apie teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones momentas yra fakto klausimas, šio fakto nustatymas gali būti siejamas su teismo nutarties gavimo ar paskelbimo skolininkui momentu, antstolio nurodymo gavimo momentu arba kitokiu faktiniu sužinojimu. Tuo atveju, kai laikinosios apsaugos priemonės nevykdomos, bauda už pažeidimą turi būti skaičiuojama nuo tos dienos, kada įpareigotas asmuo turėjo sužinoti apie laikinąsias apsaugos priemones ir pradėti jas vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017. Teismų praktika. 2017, 48, p. 205-224). Nutartis priimta 2025 m. kovo 28 d. Kaip nurodė skolininko atstovas, T. Š. apie Nutartį tapo žinoma tą pačią arba kitą dieną nuo jos priėmimo. Atsižvelgiant į tai, skolininkui bauda skiriama nuo 2025 m. kovo 29 d.

Baudos skyrimas neatleidžia skolininko nuo pareigos vykdyti Nutartį.

Antstolis taip pat reiškia prašymą pakeisti Nutarties vykdymo tvarką. Teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1635-451/2025 galutinis teismo procesinis sprendimas nėra priimtas, todėl CPK 284 straipsnio 1 dalis šiuo atveju netaikytina. Dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita dalyvaujantys byloje asmenys ar kiti suinteresuoti asmenys gali kreiptis į bylą narinėjantį teismą CPK 148 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, antstolio prašymas dėl Nutarties vykdymo tvarkos pakeitimo negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 9 dalimi, 290-291 straipsniais, 771 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Skolininkui T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 28 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-1635-451/2025 nevykdymą skirti 42,00 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) baudą už kiekvieną nutarties nevykdymo dieną nuo 2025 m. kovo 29 d. iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 28 d. nutarties įvykdymo Valstybės naudai.

Išaiškinti T. Š., kad baudos skyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-1635-451/2025.

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti vykdomąją bylą Nr. 0022/25/00566 antstoliui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.