Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu mažamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAT) atstovas G. Masian parodė, kad laikosi tokios pat nuomonės, kokią išsakė vaikas, t. y. kad jis senai mamai atleido, nenori, kad ji būtų baudžiama, šiuo metu su mama sutaria gerai, gyvena 4?6 dienas su mama, po to 4?6 dienas su tėčiu. G. Masian pažymėjo, kad jam svarbu, jog vaikas susitaikė su mama, ji jo atsiprašė, mama pasakė, kad gailisi, BK 38 straipsnio pagrindai yra, galima taikyti ir susitaikymą.

Analogišką nuomonę dėl susitaikymo galimybės išsakė ir mažamečio nukentėjusiojo įgaliota atstovė advokatė R. Janušytė, pažymėjusi, kad šiuo atveju visų pirma turi būti vadovaujamasi vaiko interesais ir jo išsakyta nuomone.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino jo padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamoji, gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu, 2025 m. sausio 20 d., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją mažametis nukentėjusysis O. P. parodė, kad sutinka papasakoti kas atsitiko tarp jo ir mamos. Juos atsivežė į eglutės įžiebimą, važiavo su taksi. Važiavo sesė, mama ir jis. Toliau jie į restoraną nuėjo, ir mama alkoholį gėrė, gėrė restorane. Po restorano jie grįžo namo. Ji pradėjo ant jo rėkti, pradėjo jį mėtyti. Paėmė ir metė, už rankytės paėmė. Paėmė ir numetė ant žemės, užsigavo keliuką. Paskui jis norėjo močiutei paskambinti ir jam pavyko, ir jį išsiuntė pas močiutę mama. Bet jis ne pas močiutę važiavo, o pas tėtį. Namuose pas mamą buvo sesė. Sesė matė kaip mama jį metė. Tėtis policiją iškvietė. Pas daktarus nevažiavo. Mama tą vakarą telefoną bandė sudaužyti, numetė jį du kartus ar tris, metė ant žemės, bet telefonas nesudužo. Paėmė jį už rankyčių ir numetė ant žemės. Biški pakėlė ir numetė. Kai nukrito, jis pats atsistojo. Ant lovos kai nukrito, tai tiesiog pastūmė. Kai ant lovos pastūmė, jam neskaudėjo. Mama jam paėmė už rankos su abiem rankytėmis. Jis neprisimena kaip ten viskas buvo. Metė ir ant lovos, ir ant žemės. Jį paėmė su viena ranka. Kai už rankos suėmė nieko jis nepajautė, nes ji nestipriai pagriebė, numetė. O po to jau pajautė. Kai ant žemės nukrito jam skaudėjo keliuką (rodo į kairės kojos keliuką). Nukrito ant pilvo ir keliukas trenkėsi į grindis. Ant keliuko liko mėlynė. Nuo senų laikų mėlynių buvo labai daug. Jis vieną kartą prie fontano bėgo su šortais, vasara buvo ir pargriuvo ant plytų. Kai jį mama griebė, metė, jis išsigando, nieko negalėjo jai pasakyti. Mano, kad mama taip pasielgė, nes išgėrė turbūt. Ji prieš tai jo nieko neprašė padaryti. Kai jį mama metė, sesutė buvo pas mamą namuose. Sesė buvo tarpduryje. Jis verkė. Apsiverkė, kai ji pradėjo rėkti. Nesakė mamai, kad skauda. Pirmiau mamytė jį metė ant lovos, o paskui ant žemės. Jis norėjo atsistoti nuo lovos. Vos spėjo atsistoti, bet ji jį nustūmė. Viskas buvo svetainėje. Mamos adresas (duomenys neskelbtini). Daugiau jo mama nebuvo prilietusi. Dabar jis jaučiasi ramus, saugus. Dažnai mama išgeria alkoholio. Išgeria, praėjo dvi dienos, vėl išgeria ir taip toliau. Mama tą dieną sesei nieko nedarė. Jis nežino kodėl taip buvo. Jį apžiūrėjo gydytojas, žiūrėjo tą vietą ir dar ten kažką, bet jis neprisimena. Į kojas žiūrėjo. Buvo anksčiau nutikę su mama konfliktų, kai jam buvo 5 metai, su diržu. Niekas nematė, kai mama jam su diržu davė į tą pačią vietą, kaip visada, per užpakalį. Gal iš džinsų pasiėmė diržą. Įvykis buvo pas močiutę. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), tai jis nežino ar jie buvo išsinuomoję tuos namus, ar nusipirkę. Tuose namuose, kai jam su diržu trenkė, buvo tik jis ir mama. Jis verkė. Ant užpakaliuko liko mėlynė tiesiog. Kai tėtis grįžo, jis pasiskundė ir parodė. Sakė, kad taip daugiau niekada nebus. Mama taip pasielgė ir su diržu trenkė, kad gal kažką blogai padarė, kažką sugadino. Jis mato kaip mamą geria. Restoranuose mato, namuose kartais būna alkoholis. Namie mato kaip mama geria. Ji ne vieną taurelę geria. Ji būna butelį išgeria ir daugiau. Jos elgesys pasikeičia. Į šonus mėto būna ir pikta. Jis buvo išsigandęs. Jis prie lovos stovėjo, o sesė prie jo, po to mama sesę patraukė ir jį pastūmė. Ji stūmė į pilvą su rankomis. Telefonas ant stalo gulėjo, jis norėjo tėčiui paskambinti, bet ji atėmė telefoną, numetė ragelį ir pradėjo mėtyti. Kai įvyko konfliktas tarp jo ir mamos, sesutė norėjo mamą sustabdyti, bet mama jos negirdėjo. Ji liepė mamai sustoti, nedaryti taip. Po to kaimynai atėjo iš pirmo aukšto. Tuo metu kambaryje buvo šviesu, nes šviesa įjungta. Dabar gyvena su tėčiu. Jis nenori su mama bendrauti. Mama dabar ligoninėje. Tėtis pasakė, kad reikės čia eiti, sakė, kad apklausa bus, jog reikia tiesą sakyti. Kai mama pradėjo mėtyti telefoną, jis išsigando. Jis labai nenorėjo ten būti. Norėjo savo telefoną prisijungti ir pabėgti iš namų. Pirmiausia jį stūmė, paskui telefoną metė. Paskui jis išėjo pas tėtį. Mama sakė, kad jis eitų pas močiutę, bet jis nuėjo pas tėtį. Jis apsiverkęs buvo, jis jį ramino, iškvietė policiją. Prieš eidamas pas tėtį, jis jam paskambino. Jis nenori apie mamą su tėčiu kalbėti. Tėtis apie mamą nepasakoja. Mama jo po šito įvykio neatsiprašė, bet kai policiją iškvietė, bandė atsiprašyti. Sakė, kad nemėtys. Ji atsiprašinėjo, bet jis nenorėjo labai. Jei dabar mama atsiprašytų, nežino ar atleistų. Be konfliktų su mama jam būtų labai gerai. Dabar su mama jam negerai. Jei su mama nesipyktų, būtų pasakiška (b. t. 2, b. l. 80–83).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją kaip liudytoja mažametė E. P. parodė, kad jos mama brolį metė į lovą. O. norėjo skambinti tėčiui, kad mama muša O. Mama tiesiog O. metė ant lovos. Mama dar metė telefoną. Paskui O. važiavo pas tėtį namo. Ji buvo pas mamą. Mama sakė, kad O. ne sūnus. Ji šalia buvo. Skambino O., nekelia. O kai tėčiui skambina mama irgi nekelia. Tik babai skambina ir sakė kur O. Atvažiavo policija į antrą aukštą. Mama O. metė ant lovos. Daugiau nieko. Ji restorane nukrito ir buvo pas ją kraujas. Įvykio metu buvo O. nukritęs ant grindų. Pas O. buvo didelis kraujas ir tėtis paskambino daktarei. Daktarė vežė O. į ligoninę. Mama stūmė O. ant lovos va taip va (rodo su dviem rankomis). Tada O. verkė. Tada ėjo brolis paimti telefoną ir babai skambino. Mama metė O. telefoną dėl O. Jie gyvena (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte. Antrame aukšte tiesiog grįžo. Mama mušė antrame aukšte, kambaryje. Anksčiau matė kai mama mušė O. su ranka. Tą pačią dieną, kai jį nustūmė ant lovos. Mama O. su ranka pataikė per veidą. Važiavo su dviračiais, čia anksčiau buvo. Tą dieną, kai mama stūmė O. ant lovos, ji buvo šalia. Gerai jautėsi, nes mama jos nemušė. Mama supyko ant O. dėl O., kad telefoną metė. Ji su tėčiu gyvena. Mama sanatorijoje. Ji bendrauja su mamyte. Mama atsiprašė O., kad mušė. Jai pasakojo. Su tėčiu pasikalba apie mamą. Tėtis sakė, kad negalima mamai mušt O. Kai mama stūmė O. ant lovos, kambaryje buvo tamsu. O. sakė, kad jam skauda čia (rodo į dešinės pusės žanduką) ir dar čia (rodo į kairės pusės šoną) (b. t. 2, b. l. 85?87).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas D. P. parodė, kad jis šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Šiame bute gyveno kartu su žmona R. P. ir jų mažamečiais vaikais O. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini). Dėl nuolatinio žmonos alkoholio vartojimo ir konfliktų namuose, jis nusprendė skirtis su ja. Nuo 2024 m. lapkričio 11 d. žmonai buvo išrašytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis ir ji kartu su juo nebegyvena. Žmona šiuo metu nuomojasi butą. Teismo vaikų gyvenamoji vieta nėra nustatyta, todėl vaikai gyvena ir pas jo žmoną, ir pas jį. 2024 m. gruodžio 1 d. vaikai buvo pas jo žmoną. Apie 21.10 val. jam telefonu paskambino sūnus O. Atsiliepęs, jis išgirdo, kad sūnus labai verkia, yra susijaudinęs ir nesugeba nieko normalaus paaiškinti. Paprašius jo nusiraminti, O. paaiškino, kad jį mama mušė, atėminėjo telefoną, ir jis šiuo metu yra prie jo namų. Jam išėjus į kiemą, jis pastebėjo sūnų kieme. Parėjus į butą, O. papasakojo, kad R. kartu su vaikais grįžus iš (duomenys neskelbtini) miesto kalėdinės eglutės įžiebimo, namuose įvyko konfliktas. Konfliktas įvyko dėl to, kad O. norėjo paskambinti tėvui ir savo močiutei, tačiau tuo metu R. pradėjo iš jo atėminėti telefoną. Ji pakėlė O. ir metė kambaryje ant stovėjusiosios lovos. Tuoj pat vėl pastvėrus O., jį pakėlė ir metė jį ant grindų, tokiu būdu kaip minėjo O., sukeldama jam didelį fizinį skausmą. Taip pat O. pasakojo, kad R. atlikdama šiuos smurtinius veiksmus, jam sakė, kad jis yra gaidys ir jai ne sūnus. O. nurodė, kad mama yra neblaivi. Pasiaiškinus su O., jis parodė, kur jis gyvena su mama. Nustačius jų gyvenamąją vietą, D. P. iškvietė policijos pareigūnus. Anksčiau jis nėra matęs, kad R. būtų smurtavusi prieš vaikus. Civilinio ieškinio jis neteiks. Apklaustas papildomai D. P. nurodė, kad kai atvyko Greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) medikai, O. sakė, kad jam nieko neskauda. GMP pakėlė drabužius, jokių sužalojimų nesimatė. Praėjus dienai po įvykio, jis apžiūrėjo O., tai matė, kad ant vienos jo kojos (kelio) yra didelė mėlynė. Kai klausė, kada tai atsirado, tai O. sakė, kad kai jį numetė mama. Daugiau kūno sužalojimų ant vaiko nepastebėjo. O. sakė, kad tą kojytę jam skauda. 2024 m., galimai rugsėjo viduryje, tikslios dienos jis nežino, kažkur apie 13 val. jam paskambino R. ir pranešė, kad elektroniniame dienyne vėl yra pastaba dėl netinkamo O. elgesio mokykloje. Taip pat ji pati jam pasakė, kad ji diržu sudavė O. Ar ji tuo metu buvo blaivi, jis nežino. Iki tol vaikų niekuomet jie nemušė. Jis iš karto perskambino O. Sūnus irgi patvirtino, kad mama vieną kartą sudavė jam diržu per sėdmenis. Apie jokį skausmą jis nekalbėjo. Jis verkė. Tačiau jis galvoja, kad sūnus verkė dėl to, kad buvo konfliktas su mama ir mama jį išbarė. Daugiau jam nėra sūnus pasakojęs apie mamos smurtinį elgesį jo atžvilgiu. 2024 m. spalio 3 d. į jų namus buvo atvykusios Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės, tai O., bendraudamas su šiomis specialistėmis, pasakė, kad mama jį yra mušusi mobilaus ryšio telefono laidu (b. t. 1, b. l. 1–11, b. t. 2, b. l. 4–7, 8–11).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. U. parodė, kad jis dirba Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie VTAT skyriuje vyriausiuoju specialistu. 2024 m. gruodžio 1 d. dirbo kartu su vyriausiuoju specialistu V. M. Apie 22 val. iš Tarnybos atstovo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) mieste, galimai prieš vaiką buvo naudojamas fizinis smurtas ir motina yra neblaivi, tai yra, kad yra vaikams nesaugi aplinka. Į šį iškvietimą jis kartu su V. M. išvyko nedelsiant. Atvyko į motinos (R. P.) gyvenamąją vietą – nuomojamą butą. Ten dar buvo policijos pareigūnai ir GMP felčerė. Laiptinėje prie to buto buvo vaikas (O. P.) su tėvu, o bute buvo dukra (E. P.) ir motina. R. P. paaiškino situaciją, neva ji su vaikais buvo miesto eglės įžiebimo šventėje, po to kavinėje ji, vaikams nematant, išgėrė alkoholio. Kai grįžo į namus, ji O. liepė pasikartoti daugybos lentelę. Sūnus pradėjo atsikalbinėti, todėl ji pakeltu tonu liepė jam važiuoti pas močiutę ir sūnus, apsirengęs išėjo. Ji sakė, kad jokio smurto vaikų atžvilgiu nenaudojo. Po to vėliau jau į butą grįžo O. su tėvu ir policija. Dar atvyko kažkokia giminaitė ir bendravo su P.. R. P. nuotaikos labai keitėsi, tai ji rami, tai verkia, tai isterikuoja. Tame bute jie su vaikais nebendravo. Po to vyko kartu su vaikais į kitą butą – tėvo ir vaikų gyvenamąją vietą. Ten jis kartu su V. M. bendravo su abiem vaikais. O. sakė, kad mama prieš jį smurtavo, konflikto metu mama jį metė ant lovos, po to dar kartą metė ant grindų. Taip pat vaikas sakė, kad mama iš jo atėmė mobilaus ryšio telefoną ir jį metė ant grindų. Vaikas pabrėžė, kad tai yra mamos ne pirmas smurtas jo atžvilgiu, bei jis pasakė, kad mama dažnai vartoja alkoholį. Mažesnioji mergaitė – E. pritarė tam, ką pasakojo jos brolis. Ji sakė, kad visą šį įvykį matė. Taip pat E. sakė, kad dėl tokio mamos elgesio labai išsigando ir pabėgusi į vonios kambarį, ten užsirakino. Kai paklausė, ar jos atžvilgiu mama smurtavo, tai ji sakė, kad jos nemušė. Taip pat E. nieko nekalbėjo, kad būtų ją anksčiau mušusi mama. Jis suprato, kad mama jos nėra mušusi. Dar E. kalbėjo, kad mama dažnai geria alkoholį. Kai specialistai O. klausė, ar kur nors jam skauda, tai jis jokiu skausmu nesiskundė. Tiek, kiek O. kūno matėsi, tai jokių kūno sužalojimų nebuvo. Vaiko kūno neapžiūrinėjo, nes buvo atvykę GMP. Felčerė pasakė, kad vaiko nesiveš, o ar yra kokie nustatyti kūno sužalojimai, ji neminėjo. Tuo tarpu ant E. kaktos matėsi rudos spalvos hematoma. E. sakė, kad tai ne mamos padarytas sužalojimas. Tiek E., tiek ir tėvas sakė, kad mergaitė kažkur anksčiau pati susižalojo ir tai nėra susiję su smurtu jos atžvilgiu (b. t. 1, b. l. 151–154).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja M. K. parodė, kad ji dirba GMP tarnyboje, Vilniaus filialo SMP specialiste. Dirbama po 24 val. 2024 m. gruodžio 1 d. dirbo nuo 8 val. ryto. 21.35 val. buvo gautas D. P. pranešimas, kad jo neblaivi žmona, su kuria vyksta skyrybų procesas, primušė (duomenys neskelbtini) metų sūnų. Primuštas vaikas atbėgo pas jį. Iškvietime buvo nurodyta gatvė ir namo numeris. Nuvykus nurodytu adresu, ji paskambino nurodytu telefonu ir pasitiko D. P. su vaiku (O. P.). Visi kartu nuėjo į laiptinę. Ji su vaiku pakalbėjo laiptinėje. Jis sakė, kad mama atsinešė dvi skardines gėrimo, ir jis paprašė eiti pas močiutę. Mama dėl to supyko ir jį numetė kelis kartus (gal kokius du kartus) ant lovos, o paskui ant žemės. Ji paklausė, ar jam kur nors skauda. Jis sakė, kad niekur neskauda ir niekur mama neužgavo. Vaikas pakėlė maikutę, ji pasižiūrėjo abu jo šonus, nugarą, nesimatė jokių kūno sužalojimų. Dar kartą paklaustas, ar jam kur nors skauda, O. sakė, kad niekur neskauda, tik jis išsigando. Po to vaiko parodymų visi nuėjo į butą. Bute buvo policijos pareigūnai, R. P. ir jos mažametė dukra E. P. Paklausus, kas čia atsitiko, E. papasakojo tą patį, ką ir jos brolis. Ant E. kaktos buvo mėlynė. E. sakė, kad tą mėlynę (hematomą) padarė brolis. Jau bute bendraujant su O., jis nesiskundė jokiais skausmais. Kadangi O. nesiskundė kojų skausmu, tai ji O. kelnių nebuvo nuėmusi ir jo kojų neapžiūrinėjo, todėl pasakyti, ar tuo metu kokie nors kojų sužalojimai buvo, ar ne, ji negali. O. bute neapžiūrinėjo. Jei tik O. pradėdavo kalbinti mama, jis išeidavo į laiptinę pas tėvą. Matėsi, kad vaikas vengia bendravimo su motina. Kai motina pradėdavo kalbėti apie tai, kad ji jo nemušė, O. kelis kartus pakartojo, kad mama jį mušė. Kol visi laukė atvykstančių vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų, abu vaikai bute žaidė įvairius judrius žaidimus – šliaužiojo keliais per grindis, voliojosi ant lovos, nučiuožinėjo nuo lovos ant grindų. Žaisdami nei vienas vaikas nesiskundė, kad būtų užsigavę. R. P. sakė, kad O. nemušė, o tik mokant jį daugybos lentelės, kelis kartus pakėlė ant jo balsą (b. t. 1, b. l. 145–148).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. V. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje mokytoja. Yra (duomenys neskelbtini) klasės vadovė ir O. P. mokytoja. O. P. pamokų lankomumas geras, turi visas mokymuisi reikalingas priemones. Nerimą kelia O. elgesys per pamokas – šūkavimai, prieštaravimai, atsikalbinėjimai. Ypač tai pasijuto 2024 mokslo metų pabaigoje. Kiek ji sužinojo, šeimoje vyksta tėvų skyrybų procesas ir tai labai neigiamai veikia O. Matosi, kad vaikui trūksta tėvų šilumos, jis reikalauja dėmesio. Pradėjus jį kalbinti, kodėl jo toks elgesys negeras, O. užsidaro, nesipasakoja ir pasako, kad tai yra šeimos reikalas, ir jis nieko negali pasakoti. 2024 m. gruodžio 2 d., tai yra sekančią dieną po miesto eglutės įžiebimo šventės, O., atėjęs į mokyklą jai pasakojo, kad prieš tai dieną jo mama išgėrė per daug alaus ir konflikto metu jį trenkė (numetė) ant lovos. Kiek kartų jį taip jam padarė, jis nesakė. Taip pat jis sakė, kad mama to konflikto metu jam pasakė „tu man ne sūnus ir eik iš čia“. Daugiau nieko jis nepasako, nes, pradėjus jį klausinėti, jis iš viso užsidaro ir nieko nekalba. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad jis buvo labai susinervinęs ir tai, kad mama jam pasakė, kad jis jai yra ne sūnus, jį tai labai įžeidė. Nes jis kelis kartus pasakė, kad kaip mama jam taip galėjo pasakyti. Apie tai, kad jam būtų kur nors skaudėję, jis nieko nesakė. Tiek, kiek drabužiai nedengia, nesimatė, kad ant kūno būtų kokie nors sužalojimai, Tą dieną, kaip tik gruodžio 2 d., mokykloje pradėjo dirbti vaikų psichologė. Todėl ji paprašė, kad ji pabendrautų su O. Ji matė, kad jis su psichologe išėjo nedrąsiai, bet iš jos grįžo pralinksmėjęs ir dabar jis eina pas psichologę su dideliu noru ir džiaugsmu. Nors po pirmojo jo pabendravimo su psichologe, ši sakė, kad O. nieko nepasako, tylėjo. Informacijos, kad šeimoje jo atžvilgiu anksčiau buvo smurtaujama, nėra gauta. Tačiau vaikas pastoviai užsimena, kad pas juos namuose yra pragaras, kad jam negera, nes tėvai barasi, pykstasi. 2024 m. kelis kartus O. pasakė, kad nenori eiti po pamokų į namus. Tai ypač paaštrėjo gruodžio mėnesį. Jis vis perklausia, ar namuose nebus mamos. Kelis kartus, kai tėvas atėjo pasiimti O., tai ji girdėjo, kaip jis O. kalbindamas eiti į namus, sakė, kad namie nėra mamos. Taip pat O. minėjo, kad jeigu ji parašys jam kokią nors pastabą, jam bus negerai. Tai tiek ji, tiek ir psichologė jo klausė, kas jam bus negerai, gal jį namie už tai baus, muš. Tai jis sakė, kad nemuš. Ji galvoja, kad vaikas šiuo metu yra nestabilios emocinės būsenos. Mokykla tėčiui pasiūlė O. nuvesti pas vaikų psichiatrą, nes matosi, kad vaikui reikalinga specialisto pagalba. Jis labai sunkiai pakelia tėvų skyrybų procese vykstančius konfliktus (b. t. 1, b. l. 163–166).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja E. B.?K. parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje dirba psichologe nuo 2024 m. lapkričio mėnesio. Lapkričio 5 d. mokyklos administracijos siūlymu į užsiėmimą ji pakvietė O. P. Per pirmuosius užsiėmimus jis labai mažai atviravo, apie šeimą nieko nepasakojo. Jis yra pasakęs, kad namuose yra didelė netvarka. Kai ji paklausė, ar tai jis namie nesitvarko, O. pasakė, kad namie ant grindų guli sudužęs televizorius ir tuoj pat patikslino, kad taip padarė jo sesutė. Daugiau jis apie tai nieko nesakė. 2024 m. gruodžio 2 d., tai yra sekančią dieną po miesto eglutės įžiebimo šventės, O. užsiėmimo metu sakė, kad yra neišsimiegojęs, nes į namus buvo atvykę policijos pareigūnai. Jis sakė, kad mama tos šventės metu gėrė alkoholį ir nuo jos buvo kažkoks keistas kvapas. Todėl jis pasakė, kad nori pas močiutę eiti. Tuomet mama jį trenkė (suprato, kad pastūmė) ant sofos ir pasakė jam, kad jis yra jai ne sūnus ir jį iš namų išvarė, dėl ko jis nuėjo pas tėtį. Matėsi, kad šie mamos žodžiai jį labai paveikė. Apie tai, kad jam to įvykio metu buvo sukeltas fizinis skausmas ar buvo padaryti kokie nors kūno sužalojimai, O. nekalbėjo ir ant jo jokių kūno sužalojimų nesimatė. Taip pat O. sakė, kad jis labai bijo mamos. Tąsyk matėsi, kad O. buvo labai susinervinęs ir išsigandęs. Tai (kad bijo mamos), jis kartojo ir vėlesnių užsiėmimų metu. Daugiau apie jokį fizinį smurtą jis nėra kalbėjęs. Bendraujant su juo, nesimato, kad tėvų skyrybos jam būtų padariusios kažkokį poveikį. Tačiau O. reikėtų apsilankyti pas vaikų psichiatrą (b. t. 1, b. l. 169–172).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. V. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje socialine pedagoge. (duomenys neskelbtini) klasės mokinį O. P. pažįsta nuo pirmos klasės. Ne kartą teko su O. bendrauti dėl netinkamo jo elgesio ir emocijų nevaldymo pamokose. Apie santykius šeimoje, apie tėvų elgesį jo atžvilgiu O. nekalba. Pradėjus jį kalbinti šia tema, jis pokalbį nukreipia į kitus dalykus. Tiek, kiek jai yra kalbėjęs, tai jis tik kalbėjo apie savo jaunesnę sesutę, kad ji yra namie princesė. Daugiau su juo tenka pabendrauti ir daugiau jis pasipasakoja savo klasės mokytojai. Tai ši jai persako jo pasakojimus. Kartais jis kalba, kad naktimis neišsimiega. Paklaustas, kodėl jis neišsimiega, sako, kad tėvai rėkauja. Tačiau apie jokį smurtą namie ir jo atžvilgiu jis nekalba. 2024 m. gruodžio 2 d., tai yra sekančią dieną po miesto eglutės įžiebimo šventės, O. vaikams kalbėjo, kad yra neišsimiegojęs, nes buvo į namus atvykę policijos pareigūnai. Tačiau, kodėl jie buvo ir kas jam atsitiko, jis nepasakojo. Nesakė, kad jam kur nors skauda ar kad yra kokios nors ant kūno sumušimo žymės. Tiek, kiek drabužiai kūno nedengia, jokių kūno sužalojimų ant jo nesimatė. Ir anksčiau jai nėra tekę matyti, kad ant jo būtų buvę kokie nors kūno sužalojimai. Kažkur nuo 2024 m. rudens (vidurio ar pabaigos) O. sako, kad jis nenori eiti po pamokų į namus. Jei jo ateina pasiimti tėvas, tai jis slepiasi, ropoja ar eina nuo tėvo ir nenori eiti į namus. Paklaustas, kodėl jis nenori eiti į namus, jis atsako, kad dar nori pabūti mokykloje. O. nesako, kad jis kažkurio nors iš tėvų bijo ar kad su kažkuriuo iš jų nenori būti. Jei jis blogai elgiasi ir jam pasakoma, kad tėvai apie tai bus informuoti, tai jis prašo nesakyti to tėvams ir sako: „jei tėvai sužinos, supyks ir tada bus“. Paklaustas, ką reiškia tas jo pasakymas, jis nepaaiškina, nukreipia pokalbį į kitą tema. Neaišku, ar taip vaikas yra išmokytas mokykloje nesipasakoti ar dėl kitų priežasčių jis taip elgiasi (b. t. 1, b. l. 175–178).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. V. parodė, kad R. P. yra jos dukra. 2024 m. birželio mėnesį tarp R. ir jos sutuoktinio D. prasidėjo skyrybų procesas. D. visokiais būdais bando sutrukdyti tas skyrybas. Kadangi R. vis tiek nori su juo skirtis, tai D. pradėjo jai kerštauti. Kiekviename žingsnyje R. yra persekiojama, pastoviai ji gyvena nervinėje įtampoje. R. su D. turi du bendrus vaikus O. ir E.. D. visokiais būdais nuteikinėja vaikus prieš motiną. R., neapsikentusi D. persekiojimų, smurtinio elgesio, su vaikais išsikraustė gyventi į atskirą butą. Ji su abiem anūkais labai gerai sutaria. Jie abu dažnai būna jos bute. Kai tik tėvas pradeda namuose konfliktuoti, O. ateina pas ją. Kadangi ji su O. užsiima bei daug bendrauja, tai jis dažnai pasilieka pas ją. 2024 m. gruodžio 1 d. vakare R. su abiem vaikais buvo nuėjusi į miesto eglės įžiebimo šventę. Vakare, tikslios valandos ji nežino, jai paskambino O. ir pasakė, kad pas ją ateis. Iš O. balso nesijautė, kad jis yra susijaudinęs, susinervinęs ar, kad verktų. Kadangi anūkas dažnai pas ją būna, tai jos visai nenustebino, jog jis nori pas ją ateiti. Telefonu O. neaiškino, nieko nesakė, kodėl nori pas ją ateiti. Ji gyvena visai netoli, kur gyvena R. su vaikais. Ji laukė O., bet taip jis pas ją ir neatėjo. Ji O. skambino, bet šis neatsiliepė. Tuomet ji paskambino R., klausė, kur yra O.. R. sakė, kad jis tik ką su dviračiu išvažiavo. Todėl ji tikėjosi, kad anūkas tuoj atvažiuos. Telefoninio pokalbio metu R. sakė, kad tarp jos ir O. buvo konfliktas, nes ji liepė O. mokytis daugybos lentelę, o šis nenorėjo. Apie jokį smurtą net nebuvo kalbos ir jai net tokia mintis nekilo, nes R. vaikų atžvilgiu nesmurtauja. Vėliau R. paskambino ir pasakė, kad į jos butą atvyko policijos pareigūnai, nes O. ją apkaltino smurtu. R. jai sakė, kad O. ji nemušė, jo nemėtė. Tačiau ji prisipažino, kad konflikto metu ant O. balsą pakėlė. Ji dukra tiki, kad ji nemeluoja, kad O. ji nemušė, jo atžvilgiu nesmurtavo. Po to įvykio ji nei E., nei O. nematė. Žentas vaikų pas ją neleidžia. Ji galvoja, kad žentas vaikus įkalbėjo pasakyti apie smurtą policijai ir vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams. Vaikai meluoja dėl R. netinkamo elgesio jų atžvilgiu tėvo paveikti, įkalbėti. D. vaikus papirkinėja žaislais, planšete. Todėl jie taip ir kalba. Jei R. išgeria alkoholio, tai įvyksta dėl pastovios nervinės įtampos, persekiojimo, terorizavimo. Ji D. bijo. Anksčiau jis ne vieną kartą R. yra sumušęs. Tačiau ji niekam apie tai nepranešė, nes jai buvo gėda, kad taip elgiasi vyras (b. t. 1, b. l. 157–160).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G4008/2024(01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad remiantis O. P., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis, pateikiama išvada, jog O. P. padarytos poodinės kraujosruvos kojose (dešinio kelio priekiniame paviršiuje 4x2 cm dydžio, kairės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje 1,5x1 cm dydžio, kairio kelio priekiniame paviršiuje 4,5x4 cm dydžio, dešinės blauzdos viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje 2x1,5 cm dydžio, dešinės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje 1,5x1,5 cm dydžio). Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2024 m. gruodžio 1 d. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais (b. t. 1, b. l. 56).

2024 m. gruodžio 2 d. perklausius bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktą garso įrašą nustatyta, kad į BPC paskambina vyras, prisistatęs kaip D. P., nurodo, kad jis su žmona skiriasi, jis dirbo, ji išsinuomojo butą, dabar vaikas atbėgęs su ašarom sako, kad jį mušė mama, girta, dar su ja namuose yra kitas vaikas (b. t. 1, b. l. 35–38).

2024 m. gruodžio 3 d peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno („Body“) kameromis darytus vaizdo įrašus nustatyta, kad D. P. su vaiku pasitinka atvykusius policijos pareigūnus. D. P. pasakoja, kad vaikai buvo pas žmoną, jis buvo po darbo, apie 21 val. jau ruošėsi gult, paskambino vaikas užsiašarojęs, sakė jau yra prie jo durų, liepė atidaryti duris, nurodė, kad mama jį primušė, mama prisigėrė, ir visą kitą, antras vaikas dabar su ja bute, tai jis nežino kaip dabar elgtis, nes ji dabar neblaivi akivaizdžiai turbūt. Jam bando prisiskambint, jis nekelia, nes vaikas pabėgo iš jos, antras su ja. Jis nekontaktuoju su ja. Vaikas sakė, primušė jį, metė į lovą. Šalia stovintis O. P., paklaustas, ką darė mama, atsako, kad ant žemės numetė, jie grįžo namo, ji pradėjo keistai elgtis, jis pasakė, jog pas močiutę nori, tada ji pradėjo jį mėtyti ant lovos ir ant žemės. D. P. nurodo, kad ji jam rašo, klausia, ar O. pas jį. Pareigūnas paklausia O. ar skaudėjo, kai mama taip darė, O. atsako, kad labai. D. P. sako, kad gal reikia vaiką iš pradžių nusisiųsti, nes gali durų neatidaryti. O. tuo metu pasako, kad jis nenori. D. P. nurodo, kad pergyvena dėl antro vaiko, o O. pasako, kad nenori. Toliau tikrinamas D. P. blaivumas, nustatomos 0,00 promilės. Vėliau atėjus policijos pareigūnams į butą, juos pasitinka R. P. ir dukra E.. E. policijos pareigūnams pasako, kad jų O. išvažiavo, nežino, kažkur. R. P. klausia kur O. buvo. Pareigūnas paaiškina, kad vaikas skundėsi, jog ji jį sumušė ir atbėgo pas tėvą. R. P. atsako, kad ji gyvenime nėra jo mušusi. E. verkia ir sako, kad nenori miegoti su mama, nori miegoti su tėčiu ir bėga į laiptinę prie tėvo. Alkotesteriu tikrinamas R. P. neblaivumas, nustatomas 1,57 promilių girtumas. Pareigūnas paklausia kas buvo su tais vaikais, kad pabėgo net iš namų naktį, R. P. atsako, kad nieko nebuvo su tais vaikais. Esmė tame, kad jų skyrybos yra labai skaudžios, įsijungia visos instancijos. Kadangi vyras jos paleist nenori ir jos advokatas, ir vaikų teisės sako, jei gali išeit kažkur, bėgti. Ji išbėgo, turėdama savo nuosavą butą, išsinuomoti kažkur kitą būstą ir vis tiek vyras atsekė, kur ji gyvena. Vėliau atvykus GMP, D. P. klausia sūnaus, ar jam niekur neskauda, O. atsako, kad neskauda. Abu vaikai vaikšto po butą. R. P. nurodo, kad niekada gyvenime nėra mušusi vaikų. R. P., liepia dukrai E. pasakyti, kada ji mušė O., E. atsako, kad nežino. O. liepia mamai nemeluoti. R. P. klausia kada ji jį mušė, o O. atsako, jog kai jie tik grįžo, jis paprašė pas močiutę. R. P. nurodo, kad pasakė važiuoti pas močiutę. O. nurodo, kad ne, ji pradėjo jį mušt, nurodo kaip trankė. O. paklaustas, kur jį mušė, pasako, kad šitam kambary. E. sako, kad kaip davė O., mama taip davė. O. toliau pasakoja, kad jis pasakė, jog paskambins tėčiui, ji paklausė kam paskambins ir metė jo telefoną. R. P. piktinasi, kad D. P. sužinojo, kur ji gyvena. Pareigūnas paaiškina, kad tai jos sūnus ir atvedė tėvą iki namų. Pabėgo iš jos ir atbėgo iki tėvo. R. P. nurodo, kad pabėgo, nes nenorėjo ruošti namų darbų. E. rodo kaip mama darė. Po to pareigūnas praneša R. P., kad ji bus sulaikyta. Ji nesutinka, nesupranta, dėl ko ji sulaikoma. Toliau R. P. pasakoja, kad šeimoje vyksta labai dramatiškos skyrybos. Vyro noras nemokėti alimentų ir visą kitą ir bandymas ją kiekvieną kartą kažkaip kompromituoti, neteisėti orderiai, nepagrįsti ir panašiai. Šiandieną jie grįžo su sūnumi ir su dukryte, kadangi buvo eglės įžiebimo šventė, ji prastai jaučiasi, kadangi sirguliuoja, nenorėjo eiti. Vaikai išprašė. Nuėjo į tą eglės įžiebimą, po to nuėjo į restoraną, vaikai ten prisivalgė, ji irgi prisivalgė, išgėrė vaikams nematant. Ji paprašė barmenių, kad vaikams nesimatytų, nes nenorėjo rodyti blogo pavyzdžio, porą taurių šampano. Grįžo namo su sūnumi, paprašė jo, kad jisai sėstų prie daugybos lentelės. Jie susipyko, jisai supyko ir pasakė, kad išvažiuos pas močiutę. Taip, pripažįsta, balsą tikrai pakėlė. Nors yra kategoriškai prieš tai, bet pakėlė. Sakė, važiuok. Ji tiesiog neatsilaikė emociškai, balsą tikrai pakėlė. Jisai išvažiavo, matyt, ne pas močiutę ir pas ją atvyko policija. Tikisi teismas tai išspręs. Vėliau atvyksta vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai. GMP gydytoja klausia E., kas šiandien nutiko broliui, E. atsako, kad nežino, bet mama mušė tą brolį. GMP gydytojai paklausus ką jis padarė, E. atsako, kad nežino. R. P. klausia kas mušė, E. atsako, kad ji. R. P. klausia, kada ji mušė, E. atsako, kad kai mama skambino tėčiui. Pareigūnas nurodo, kad tai va, dėl ko jie čia atvažiavo. R. P. nurodo, kad Dievas mato, jog ji tikrai nemušė to vaiko. Jis neturi kitų ginklų su ja kovot tas vyras prakeiktas. Pareigūnas nurodo, kad vaikai taip nesakytų, iš niekur. GMP felčerė nurodo, kad yra R. P. vežusi į Naują Vilnią, nes ji rašinėdavo, kad nusižudys, nužudys visus. Toliau R. P. pasakoja apie ankstesnius orderius, persikraustymą kitur gyventi, nurodo, kad ji nesupranta tokių vaiko kalbų. Vėliau R. P. paprašo O. ateiti pas ją. Klausia ar ji jį skriaudė šiandien, O. atsako, kad taip. R. P. nurodo, kad jie susipyko, nes jis nenorėjo mokytis, o O. atsako, kad tai netiesa. R. P. toliau pasakoja, kad visą laiką nenori jis mokytis, nori važiuoti pas močiutę. Ten bėga, kad nereiktų mokytis daugybos lentelės. O. atsako, kad čia netiesa, o R. P. sako, kad tai gerai, liepia jam turėti savo tiesą, ji savo tiesą (b. t. 1, b. l. 39–44).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. P. pateikė vaizdo įrašą ir vaiko kojos nuotrauką (b. t. 1, b. l. 45–48).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad buvo apžiūrėtas D. P. savanoriškai pateiktas vaizdo įrašas. Įraše matyti, kad buto prieškambaryje vaikšto, vilkintis striuke, su kepure, avintis batais O. P. Prie spintos prieškambaryje stovi vaikiškas dviratis. O. P. kalba verkdamas. D. P. klausia ką ji darė. O. P. nurodo, kad kai grįžo, nu, ji keistai elgėsi. Jis pasakė, kad nori pas močiutę. Ji pradėjo jį mėtyti ant lovos, ant žemės. Ir po to jam telefoną paėmė. D. P. nurodo nusiraminti (b. t. 1, b. l. 49–51).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktuose vaiko (O. P., E. P.) situacijos vertinimo anketose užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad su O. P. bendrauta 2024 m. gruodžio 1 d., 23.19 val. vaiko gyvenamojoje vietoje. Vaikas pasakojo, kad su mama grįžo iš eglutės, ji buvo labai prisigėrusi, ji pradėjo jį mėtyti ant lovos ir ant žemės, nes jis paprašė, kad nori važiuoti pas močiutę. Taip pat porą kartų mama metė jo telefoną ant žemės. Tada mama jį išvarė pas močiutę, bet jis nevažiavo pas ją, o nuvažiavo pas tėtį ir viską jam papasakojo. Pasak vaiko, taip nutinka ne pirmą kartą. Kartą motina yra sudavusi laidu per užpakalį. Alkoholį, pasak vaiko, motina vartoja taip pat dažnai. Vaiką apžiūrėjo GPM darbuotoja, jokių sužalojimų ar sumušimų nenustatė. Su E. P. bendrauta 2024 m. gruodžio 1 d. 23.35 val. vaiko gyvenamojoje vietoje. Vaikas pasakojo, kad nežino, kodėl policija atvažiavo. Vėliau sakė, kad smarkiai mama mušė O., ant lovos ir atėmė jo telefoną, mėtė jo telefoną, mergaitė pabėgo į vonios kambarį, sakė, kad jos neskriaudžia (b. t. 1, b. l. 67–98, 105–132).

Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ išraše užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 1 d., 21.41 val. R. P. nustatytas 1,57 promilių neblaivumas (b. t. 2, b. l. 106).

Žemesnės instancijos teismas

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įvertinus joje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamosios R. P. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta visiškai. Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, R. P., būdama apsvaigus nuo alkoholio, tyčia suėmė mažamečiui sūnui O. P. už rankos ir metė jį nuo lovos ant grindų, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam sukeldama fizinį skausmą ir padarydama poodinę kraujosruvą kairio kelio priekiniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Įrodymais, pagrindžiančiais R. P. kaltę, laikytini jos paties teisme duoti parodymai, mažamečio nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kuomet jis patvirtino, kad jį mušė mama; mažametės liudytojos E. P. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kuomet ji taip pat patvirtino, jog jos brolį O. P. mama metė ant lovos; liudytojo D. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet jis nurodė, kad jam paskambino apsiverkęs nukentėjusysis ir papasakojo, jog jį muša mama; liudytojo M. U. duoti parodymai, kur jis nurodė, kaip jam O. P. pasakojo, jog jį mama metė ant lovos, o po to ir ant grindų; liudytojų M. K., L. V., E. B.-K., J. V. ir B. V. duoti parodymai apie jų bendravimą su nukentėjusiuoju, kuomet vaikas buvo nurodęs patyręs fizinį smurtą iš mamos; specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, kad O. P. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pirmiau teismo įvertinti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdama kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, kaltinamoji veikė tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad R. P. veiksmai atitinka visus jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius ir pagal 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti teisingai.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusiojo O. P. atstovas pagal įstatymą VTAT vyriausiasis specialistas G. Masian ir jo įgaliota atstovė advokatė R. Janušytė prašė atleisti R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajai ir nukentėjusiajam susitaikius. Abu mažamečio nukentėjusiojo atstovai pažymėjo, kad svarbiausia šiuo atveju yra vaiko nuomonė. Į bylą G. Masian pateiktame 2025 m. rugsėjo 4 d. vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis O. P. nurodė, jog gyvena gerai, šiuo metu yra pas mamą. Keturias, šešias dienas būna pas ją, o tada keturias, šešias dienas pas tėtį. Jam patinka būti tiek pas mamą, tiek pas tėtį, jo niekas neskriaudžia. Jau seniai su mama susitaikė, mama jo atsiprašė, o jis jai atleido. Jis nenori, kad mama būtų baudžiama (b. t. 4, b. l. 14). Kaltinamoji teismo posėdyje nurodė, kad dabar jų santykiai su vaikais yra gražūs, džiaugiasi, kad pamiršo šį įvykį, atleido sūnus jai, nori juos užauginti sveikais ir visuomenei naudingais, stengiasi kartu išvažiuoti, kažką paveikti, stiprūs ryšiai tiek su sūnumi, tiek su dukra. Kaltinamoji taip pat akcentavo, kad ėmėsi veiksmų tam, kad jos elgesys pasikeistų. Suvokė turėjusi problemą ir dėjo daug pastangų, kad galėtų ją išspręsti. Šiuo metu nebevartoja alkoholio, baigusi „Minesotos“ ir 12 žingsnių programas, turi globėją, ateityje nori padėti kitiems analogiškas problemas turintiems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. P. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 3 dalis), susitaikė su savo sūnumi, mažamečiu nukentėjusiuoju O. P., pastarasis jai atleido. Pastarąsias aplinkybes patvirtino tiek 2025 m. rugsėjo 4 d. vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuoti duomenys, tiek su vaiku tiesiogiai bendravęs VTAT vyriausiais specialistas G. Masian. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.