Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Valinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimo, kuriuo E. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirta 1 448 Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde pažymima, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta, jog automobilio savininkas UAB „(duomenys nesklebtini)“ būtų ėmęsis atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Iš byloje esančių duomenų neseka vienareikšmiška išvada, jog automobilis buvo paimtas prieš savininko valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, kas neleidžia skiriant nuobaudą svarstyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimumo ir šiuo atveju spręsti apie susiklosčiusios situacijos išskirtinumą. Minėta bendrovė, suprasdama galimybę prarasti jai priklausantį turtą, privalėjo numatyti tokių pasekmių atsiradimą ir užtikrinti, kad lengvabūdiškai leidžiant naudotis automobiliu kitiems asmenims, nekiltų neigiamų pasekmių. Teismas, darydamas išvadą, kad E. G. UAB „(duomenys nesklebtini)“ priklausančią transporto priemonę vairavo prieš šios bendrovės valią, iš esmės vertino tik suinteresuotų asmenų E. G., UAB „(duomenys nesklebtini)“ dirbančio R. G. ir UAB „(duomenys nesklebtini)“ atstovo parodymus, kurie teigė, kad automobilį E. G. paėmė savavališkai. Institucijos nuomone, Ukmergės rajono apylinkės teismas šių asmenų parodymams nepagristai suteikė prioritetinę reikšmę, nepatikrino jų logiškumo ir patikimumo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ginčijamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl byloje konstatuoto E. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, sudėties bei šios veikos kvalifikavimo. Šios aplinkybės nėra ginčijamos. Byloje keliamas tik skirtos nuobaudos, o būtent sprendimo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti automobilio konfiskavimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

ATPK 130² straipsnio sankcijoje transporto priemonės konfiskavimas yra numatytas kaip privaloma, o ne alternatyvi administracinė nuobauda. Teismų praktikoje, analizuojant ATPK įtvirtintas normas bei remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatuota, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnyje numatytą teisės pažeidimą gali būti neskiriamas taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3213/2010, Nr. N575-2114/2011). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tikrais atvejais, kai abejonių nekeliančiais duomenimis nustatoma, jog transporto priemonės valdymo teisė savininko netenkama nepriklausomai nuo jo valios ir jam neturint jokių galimybių užkirsti kelią šios teisės praradimui, teismas motyvuotai gali transporto priemonės nekonfiskuoti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnį (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. ATP-1400-785/2013, ATP-1048-348/2014, Panevėžio apygardos teismo nutartys Nr. ATP-466-366/2014, ATP-451-185/2015, ATP-318-185/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-32-200/2015 ir kt). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugodamas transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo, nes transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, perdavimas valdyti asmeniui, kuriam jau buvo atimta vairavimo teisė, kelia didelę grėsmę visuomenės saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-26-222/2016).

Pirmosios instancijos teismas sprendimą nekonfiskuoti automobilio priėmė konstatavęs, kad automobilio savininkas UAB „(duomenys nesklebtini)“ nėra atsakingas už jo panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nes E. G. automobilį vairavo savavališkai, be UAB „(duomenys nesklebtini)“ atstovo ar jos darbuotojo R. G. leidimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, su šia išvada nesutinka.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad automobilis „VW Passat Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo 2015-11-29, tai yra sekmadienį, padarytas ATPK 130² straipsnyje numatytas pažeidimas, priklauso UAB „(duomenys nesklebtini)“. Minėtą automobilį vairavęs ir padaręs pažeidimą E. G. pirmosios instancijos teismui nurodė, kad automobilį ir jo raktelius jam porai dienų paliko R. G., kuris leidimo jį vairuoti nedavė. Automobilio dokumentai galimai liko automobilyje. Liudytojas R. G., UAB „(duomenys nesklebtini)“ darbuotojas, savo parodymais patvirtino, kad darbdavys jam davė minėtą automobilį VW Passat, kurį jis dažniausiai laiko namuose. Šiuo automobiliu jis prieš savaitgalį pavežė E. G. namo ir automobilį paliko jo kieme iki pirmadienio, jam leidimo važiuoti nedavė. Teismo posėdžio metu apklaustas UAB „(duomenys nesklebtini)“ įgaliotas atstovas I. V. nurodė, kad minėtas įmonei priklausantis automobilis buvo duotas įmonėje dirbančiam R. G. važinėti į darbą. I. V. taip pat pažymėjo, kad automobiliu važinėti savaitgaliais R. G. leidžiama nebuvo, taip pat nebuvo leidžiama jo perduoti vairuoti E. G. ar kitam asmeniui. Kur konkrečiai bus laikomas automobilis su R. G. sutarta nebuvo. Automobilis turėjo būti laikomas R. G. kaime, taip pat buvo prašyta palikti raktelius, kad bet kada automobiliu būtų galima naudotis. Šių įrodymų pagrindu spręstina, kad E. G. automobilį vairavę be tiesioginio UAB „(duomenys nesklebtini)“ atstovo ar bendrovės darbuotojo, kuriam buvo patikėtas automobilio valdymas, leidimo ir sutikimo. Tačiau, kaip išaiškinta aukščiau aptartoje teismų praktikoje, vien šių aplinkybių konstatavimas nėra pakankamas priimti sprendimą nekonfiskuoti automobilio taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenų bei minėtų posėdyje apklaustų asmenų parodymų taip pat matyti, kad automobilio VW Passat Variant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai buvo pateikti E. G. sustabdžiusiems policijos pareigūnams. Tai patvirtina, kad UAB „(duomenys nesklebtini)“ darbuotojas R. G. paliko pažeidimą padariusio asmens kieme poros dienų laikotarpiui tiek patį automobilį, tiek ir jo raktelius bei transporto priemonės dokumentus, tai yra rinkinį, sudarantį galimybę be jokių kliūčių pasinaudoti šia transporto priemone, kas ir buvo padaryta. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju UAB „(duomenys nesklebtini)“ nebuvo reikiamai aktyvi ir rūpestinga, nesiėmė pakankamai priemonių savo turto apsaugojimui nuo neteisėto pasinaudojimo juo, nesiėmė priemonių, kad ne darbo dienomis automobilis, jo raktai ir dokumentai būtų palikti vietoje, užtikrinančioje jų apsaugą nuo neteisėto panaudojimo, ko pasėkoje UAB „(duomenys nesklebtini)“ nerūpestingumu priešingai visuomenės interesams pasinaudojo E. G.. Esant šiai situacijai UAB „(duomenys nesklebtini)“, būdama automobilio – padidinto pavojaus šaltinio savininku, nebuvo pakankamai rūpestinga ir pareiginga, todėl ji taip pat yra, nors ir netiesiogiai, atsakinga už nustatyto teisės pažeidimo padarymą.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šio automobilio savininkas UAB „(duomenys nesklebtini)“ nėra atsakinga už jai priklausančios nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu, todėl nepagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnį ir nekonfiskavo automobilio „VW Passat Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kas taisytina atitinkamai keičiant pirmosios instancijos teismo nutarimą.

Kita nutarimo dalis nekeistina.

Transporto priemonės savininkui UAB „(duomenys nesklebtini)“ išaiškintina teisė kreiptis civilinio proceso tvarka reikalaujant iš teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti patirtą žalą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Ukmergės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimą pakeisti ir E. G., nubaustam pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį, paskirti transporto priemonės „VW Passat Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios UAB „(duomenys nesklebtini)“, konfiskavimą.

Kitą Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.