- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-21
- Bylos Nr.
- ATP-1048-348/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05611-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014-07-22 apie 13.50 val., prie (duomenys neskelbtini), Kaune, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Renault Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,63 promilių girtumas), kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014-09-05 nutarimu R. M. už pažeidimą, numatytą ATPK 130² str. paskirta 4500 Lt bauda su transporto priemonės „Renault Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. M. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-09-05 nutarimą – sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą (4500 Lt baudą) taikant sankcijoje numatytą minimalią baudą, bei netaikyti administracinės nuobaudos - transporto priemonės Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas administracinę nuobaudą padarė aiškias teisės taikymo ir aiškinimo klaidas, nesirėmė teismų praktika, netinkamai, neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino bylos faktines aplinkybes. Apeliantas pripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 130² str., jo neginčija, nuoširdžiai gailisi. Tačiau apylinkės teismas nustatė, kad automobilis Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso apelianto buvusiai sutuoktinei N. M., o R. M., minėtu automobiliu nesinaudoja, todėl neinformavęs ir negavęs sutikimo, jai nežinant (kadangi N. M. sirgo, gulėjo kitame kambaryje) paėmė transporto priemonės raktelius iš koridoriuje kabojusios rankinės, t. y., savavališkai, be automobilio savininkės N. M. žinios, paėmė transporto priemonę ir įvykdė administracinį teisės pažeidimą. Automobilio savininkė N. M. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad R. M. neteisėtai pasinaudos automobiliu, todėl jo manymu, ji nėra atsakinga už be jos žinios, neteisėtai valdomos nuosavybės panaudojimą R. M. pažeidimo padarymo metu. Automobilio, nepriklausančio pažeidimą padariusiam asmeniui, konfiskavimas neatitinka teismų praktikoje taikomo proporcingumo principo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių daiktų konfiskavimas galimas tik tada, kai savininkas daiktą pažeidėjui perdavė pats arba kitaip sudarė jam sąlygas tuo daiktu pasinaudoti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 72 str. 4 d. 1 p. teigiama, kad ne kaltininkui priklausantis turtas konfiskuojamas, jei perleisdamas tą turtą kaltininkui ar kitiems asmenims turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo automobilio panaudos sutarties su R. M. individualia įmone sudarymo faktą. Pabrėžė, kad R. M. individualioje įmonėje (lombarde) dirba tik N. M., jos pareigos yra buhalterė- lombardo priėmėja, į jos pareigas įeina darbas lombarde kiekvieną dieną (brangiųjų metalų priėmimas ir išdavimas, nuvežimas į banką, parvežimas iš banko) ir įmonės visos buhalterinės apskaitos tvarkymas, grynųjų pinigų apskaita, jų nuvežimas į banką. Automobilis Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas užtikrinti įkeistų brangiųjų metalų saugumą, nuvežimui ir parvežimui iš banko. Automobilio panaudos sutartis buvo būtina, kad N. M. galėtų teisėtai naudoti savo tiesioginių darbinių funkcijų vykdymui jai nuosavybės teise priklausantį automobilį, į buhalterinės apskaitos sąnaudas įtraukti automobilio Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo išlaidas. Teigia, kad N. M. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad R. M. neteisėtai pasinaudos automobiliu, ji neperdavė R. M. automobilio ir nesudarė sąlygų juo pasinaudoti, todėl nėra atsakinga už be jos žinios, neteisėtai valdomos nuosavybės panaudojimą. Pirmos instancijos teismas priimdamas nutarimą visiškai neatsižvelgė, kad N. M. automobilį naudoja ne tik asmeniniams buitiniams poreikiams, tai yra jos pagrindinė darbo priemonė, kurios konfiskavimas ženkliai apribos N. M. ir jos nepilnamečio sūnaus asmenines, socialines teises.
Žemesnės instancijos teismas
Skundo autorius taip pat atkreipia dėmesį, kad paskirta administracinė nuobauda yra per griežta. Teismas paskirdamas administracinę nuobaudą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad pažeidėjas nuoširdžiai gailisi, prisipažino padaręs pažeidimą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau skirdamas nuobaudą, paskyrė sankcijoje numatytos baudos vidurkį. Mano, jog teismas neatsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, kad apeliantas nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, todėl manė, kad nekelia pavojaus kitiems eismo dalyviams. Sutinka su administracine nuobauda bei nori ją atlikti, tačiau tokios didelės baudos sumokėti negali, nes dėl onkologinės ligos jokios veiklos nevykdo, jo individuali įmonė veiklą vykdo tik dėl buvusios sutuoktinės iniciatyvumo, jos dėka išlaikomas ir nepilnametis sūnus.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į R. M. apeliacinį skundą nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas, todėl prašo apeliacinio skundo netenkinti. Pažymėjo, kad transporto priemonės teisėtas valdytojas elgėsi neatsakingai, iš anksto nesiėmė priemonių, kad jo transporto priemone nesinaudotų tretieji asmenys, pasitikėdama ir patikėdama naudotis, neįvertino visų galimų tokio turto, t.y. transporto priemonės patikėjimo pasekmių. R. M. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą - vairavo automobilį neturėdamas tam teisės ir būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (sunkus girtumo laipsnis), tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Transporto priemonės konfiskavimas - toks teisinių santykių reguliavimas šiuo atveju yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas, todėl transporto priemonės konfiskavimas yra proporcingas padarytam teisės pažeidimui individualizuojant nuobaudą ir turi būti taikomas, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise ši transporto priemonė priklauso.
Žemesnės instancijos teismas
R. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir jo kvalifikacijos nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant paskirti straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą ir neskirti transporto priemonės konfiskavimo.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).
Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų (ATPK 30 str. 1 d.). ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² str. nurodyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
ATPK 130² str. pažeidimas, pagal kurį R. M. pripažintas kaltu, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi transporto priemonės konfiskavimas pagal šį straipsnį yra privaloma, o ne papildoma (alternatyvi) nuobauda.
Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. M. administracinę nuobaudą pagal ATPK 130² str., ją individualizavo tinkamai, laikėsi ATPK 30 str. reikalavimų ir įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes.
Skirdamas administracinę nuobaudą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į R. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (dėl pažeidimo prisipažino, gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą. Apeliantas vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, kai nustatytas sunkus 2,63 promilių girtumo laipsnis, padarytas itin šiurkštus KET pažeidimas, kuriuo buvo sukeltas pavojus ne tik paties pažeidėjo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ar jų turtui. Apelianto teiginiai, kad jis nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, todėl manė, kad nekelia pavojaus kitiems eismo dalyviams atmestini kaip nepagrįsti. Tokia pasirinkta gynybos versija, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį nesuderinama su asmens fizine būsena, kai alkoholio koncentracija iškvėptame ore yra 2,63 promilių. Be to, pakankamai išsamiai įvertinta pažeidėjo asmenybė, kad asmuo jau yra baustas už analogišką pažeidimą (2014-08-07 nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 126 str. 1 d., vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis), už kurį jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau būdamas baustas už tokį patį pažeidimą ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis vėl ryžosi sėsti neblaivus prie vairo. Tai rodo, jog pažeidimai yra sistemingi ir R. M. yra nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų. Nors apelianto teigimu jis serga onkologine liga, todėl teismas turėtų į tai atsižvelgti skirdamas nuobaudą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad prieš darydamas teisės pažeidimą asmuo turėtų įvertinti galimas neigiamas tokio savo elgesio pasekmes. Pažeidėjo sveikata negali būti iškeliama aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Tik atsitiktinumo dėka išvengta skaudžių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad R. M. vairuotas automobilis jam nuosavybės teise nepriklauso, o transporto priemonės savininkė N. M. nebuvo pakankamai rūpestinga, nesiėmė visų priemonių, kad užtikrinti transporto priemonės apsaugą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, skirdamas ATPK 130² str. sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos vidurkį, t.y. 4500 Lt baudą su transporto priemonės Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, kuri proporcinga padarytam teisė pažeidimui, atitinkanti teisingumo ir protingumo reikalavimus.
Nors apelianto manymu transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju neatitinka proporcingumo principo, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog transporto priemonė, kuria buvo padarytas pažeidimas, priklauso kitam asmeniui, nėra besąlygiškas pagrindas pažeidimo padarymo įrankio nekonfiskuoti. Kaip jau minėta transporto priemonės konfiskavimas pagal ATPK 130² str. yra ne papildoma nuobauda, o privaloma. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisės ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (pvz: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2A-4-2012). Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.
Transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas yra galimas, tokiu atveju, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-3213/2010, N575-2114/2011). Galima daryti išvadą, kad tam tikrais atvejais, kaip abejonių nekeliančiais duomenimis nustatoma, jog transporto priemonės valdymo teisė savininko netenkama nepriklausomai nuo jo valios ir jam neturint jokių galimybių užkirsti kelią šios teisės praradimui, teismas motyvuotai gali transporto priemonės nekonfiskuoti.
Nagrinėjamu atveju tiek transporto priemonės savininkės N. M., tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. teigimu, transporto priemone buvo pasinaudota be teisėtos savininkės sutikimo. Pažeidėjas nurodė gyvenantis kartu su buvusia žmona, kurį įvykio dieną sirgo, gulėjo kitame kambaryje, todėl automobilio raktus paėmęs iš koridoriuje kabojusios rankinės. Liudytoja N. M. taip pat parodė, jog buvęs vyras savavališkai pasiėmė jos automobilį, į policiją ji nesikreipė, rakteliai buvo prieškambaryje padėtoje rankinėje, žinojo, kad pastarasis yra praradęs teisę vairuoti. Apylinkės teismas įvertinęs šiuos duomenis padarė pagrįstą išvadą, jog N. M. būdama transporto priemonės – padidinto pavojaus šaltinio savininke ir faktine valdytoja, nustatytoje bylos faktinėje situacijoje nebuvo pakankamai rūpestinga ir pareiginga, todėl ji taip pat yra, nors ir netiesiogiai, atsakinga už nustatyto teisės pažeidimo padarymą (ATPK 26 str. 1 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Šiuo atveju N. M. su jai priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams, palikdama automobilio raktelius prieinamoje vietoje sudarė galimybę juo naudotis, tokiu būdu elgėsi itin rizikingai. Be to, N. M. žinodama apie tai, kad R. M. yra praradęs teisę vairuoti, su R. M. individualia įmone pasirašė automobilio panaudos sutartį (b. l. 21). Vadovaujantis panaudos sutarties 3.1.1 p. panaudos davėjas, t.y. N. M. perduoda panaudos gavėjui, t.y. R. M. IĮ (atstovaujamam vadovo R. M.) naudotis automobilį, t. y. formaliai leido jam naudotis automobiliu. Neatsakingumas ir nepagrįstas pasitikėjimas kitu asmeniu, neatleidžia savininko nuo pareigos imtis priemonių apsaugoti savo turtą, kad jis nebūtų panaudotas neteisėtiems tikslams. Nors apeliantas teigia, kad jis buvusios žmonos automobilį pasiėmė be jo žinios, tačiau automobilio savininkė pareiškimo policijai dėl jai priklausančios transporto priemonės vagystės nerašė. Apygardos teismas laiko, jog nagrinėjamu atveju iš nustatytų bylos duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad automobilis buvo paimtas prieš savininkės valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, todėl ši situacija negali būti vertinama kaip išskirtinė, sudaranti pagrindą, skiriant administracinę nuobaudą, svarstyti ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo galimumą. Savininko teisės ginamos, kai teisės pažeidėjas pažeidimo padarymui panaudojo daiktą (automobilį ar kt.), kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas, o šiuo atveju tokios išvados daryti negalima.
Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn pratrauktas asmuo taip pat nurodo, jog transporto priemonės konfiskavimas apribos N. M. ir jų nepilnamečio sūnaus asmenines, socialines teises. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokias savo gyvenimo aplinkybes pažeidėjas žinojo prieš sėsdamas prie vairo neblaivus. Tai, kad R. M. nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo ir savo artimųjų padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, tinkamai įvertino byloje esančių aplinkybių visumą ir paskyrė administracinę nuobaudą, kuri nelaikytina aiškiai per griežta ar neteisinga. Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarimą nepakeistą ir R. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.