- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-21
- Bylos Nr.
- ATP-451-185/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu A. B. pripažintas kaltu padaręs teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² str., ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1200 Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo.
A. B. nubaustas už tai, kad pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus, 2015-05-28 2 val. 45 min. Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) k., vairavo automobilį AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. A., būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,83 promilės) girtumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 129 str.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo pakeisti apylinkės teismo nutarimą ir A. B. pagal ATPK 130² str. paskirti administracinę nuobaudą – areštą ir papildomą nuobaudą – jo vairuoto automobilio, priklausančio A. A., konfiskavimą.
Nurodo, kad teismas skyrė aiškiai per švelnią nuobaudą, pažeidėjui nepagrįstai taikė ATPK 30¹ str. ir nekonfiskavo transporto priemonės. A. B. nuo 2004-12-07 administracine tvarka baustas 7 kartus, iš jų 3 kartus už transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Paskutinį kartą jis baustas 2013-07-18 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal ATPK 129 str., jam paskirta 1216 Eur bauda sumokėta 2014-06-13. Nors A. B. ir sumoka jam skiriamas baudas, iš to išvadų nepadaro ir toliau daro teisės pažeidimus. Todėl mano, kad skiriant A. B. pinigines baudas nepasiekiami tikslai, numatyti ATPK 20 str. Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai pripažino A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi dėl jo padarymo. Iš surinktų duomenų matyti, kad iš pradžių vairavus automobilį prisipažino visai kitas asmuo ir jam A. B. darė spaudimą, jog duotų melagingus parodymus ir jis pats melagingai teigė, kad automobilį vairavo ne jis. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad automobilio savininkas A. A. nagrinėjamu atveju įrodė, jog jis nėra atsakingas už jo valdomos transporto priemonės panaudojimą darant ATPK 130² str. numatytą pažeidimą. Teismas savo nutarime visai nepasisakė, kad automobilio savininkas A. A. yra kaltininko A. B. patėvis, todėl jam žinoma apie tai, kad jo posūnis yra baustas už įvairius KET pažeidimus, iš jų ir už vairavimą esant neblaiviam. Perduodamas automobilį savo posūnio A. B. draugui L. S., automobilio savininkas A. A. galėjo ir privalėjo numatyti galimybę, kad jo posūnis naudosis jam priklausančiu automobiliu, pasiimdamas jį iš L. S. ir abu girtaus bei važinėsis šiuo automobiliu. Teismas visai nepasisakė dėl kelionės tikslo ir maršruto. Draugo paprašytas A. B. vežė jo žmoną į namus iš (duomenys neskelbtini) k., Šimonių sen., Kupiškio r., į (duomenys neskelbtini) k. Bet iš surinktų duomenų yra žinoma, kad kaltininkas, vairuodamas automobilį, atvažiavo į Kupiškio miesto prieigose esančią degalinę, kurioje buvo perkamas alkoholis ir tik važiuojant atgal link Šimonių sen., buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
ATPK 130² str. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių <...> vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² str. trečioje ar ketvirtoje dalyje, 126 str., 127 str. trečioje dalyje, 129 str. numatytus pažeidimus, <...> užtraukia administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi ATPK 130² str. sankcijoje papildoma nuobauda yra aprašyta kaip privaloma, o nubaudus asmenį pagal minėtą straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą pažeidėjas A. B. ir suinteresuotas asmuo A. A. prašo apeliacinį skundą atmesti ir apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Jie cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., 31 str. 1 ir 5 d. nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-09-25 nutarimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-06 nutartį Nr. 2AT-4-2012 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį N575-3213/2010, skundžiamą nutarimą, apeliacinį skundą, dėsto ATPK 30¹ str. taikymo praktiką ir mano, kad apylinkės teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai taikė nuobaudos skyrimą reglamentuojančias teisės normas ir pažeidėjui parinko tinkamą nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Skundžiamu nutarimu A. B. nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 130² str., padarymą. Ginčo dėl A. B. kaltės ir jo veikos kvalifikavimo nėra, todėl skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti pažeidėjo kalte padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik dėl ATPK 26 str., numatančio daikto, šiuo atveju vairuotos transporto priemonės, konfiskavimą, taikymo bei pažeidėjui paskirtos nuobaudos rūšies.
ATPK 130² str. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių <...> vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² str. trečioje ar ketvirtoje dalyje, 126 str., 127 str. trečioje dalyje, 129 str. numatytus pažeidimus, <...> užtraukia teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi ATPK 130² str. sankcijoje papildoma nuobauda yra aprašyta kaip privaloma.
ATPK 26 str. 1 d. nustatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuojamas gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti padarant administracinį teisės pažeidimą, šio kodekso straipsniuose, tarp kurių nurodytas ir ATPK 130² str., numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Taigi nubaudus asmenį pagal ATPK 130² str., daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra.
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas A. B. už ATPK 130² str. numatyto teisės pažeidimo padarymą, taikydamas ATPK 30¹ str. nuostatas, paskyrė baudą be transporto priemonės konfiskavimo. Kaip minėta, ATPK 130² str. sankcijoje papildoma nuobauda (daikto konfiskavimas) yra aprašyta kaip privaloma. Tačiau pagal administracinių teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² str. pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N 575-3213/2010). Taigi, kai abejonių nekeliančiais duomenimis nustatoma, jog transporto priemonės valdymo teisė savininko netenkama nepriklausomai nuo jo valios ir jam neturint jokių galimybių užkirsti kelią šios teisės praradimui, teismas motyvuotai gali transporto priemonės nekonfiskuoti.
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas transporto priemonės konfiskavimo netaikė nustatęs išskirtinę situaciją, t. y. tai, kad A. B. vairavo A. A. automobilį, be jo leidimo ir žinios. A. A. perdavė automobilį L. S., turinčiam teisę vairuoti, ką patvirtina L. S., A. B., A. A. parodymai, kurie kitais įrodymais nepaneigti. Todėl galima teigti, kad automobilio savininkas ėmėsi visų nuo jo paties priklausomų priemonių, kad automobilis neatsidurtų pas asmenį, kuriam atimta teisė vairuoti. A. A. žinojo, kad L. S. turi teisę vairuoti, todėl jam davė savo automobilį. Tai darydavo dažnai, nes L. S. yra kaimynas, jam padėdavo, atveždavo detalių ir panašiai. Tačiau, apylinkės teismo nuomone, A. A. negalėjo numatyti, kad L. S. girtaus su asmeniu, neturinčiu teisės vairuoti, o vėliau tam asmeniui perduos vairuoti jo automobilį. Todėl A. A. nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Apylinkės teismas nurodė, kad šiuo atveju, pritaikius automobilio konfiskaciją, tokios nuobaudos pasekmės labiau paveiktų ne A. B., o kitus asmenis – L. S. ir iš esmės nekaltą automobilio savininką A. A..
Apylinkės teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju automobilio savininkas A. A. įrodė, jog jis nėra atsakingas už jo valdomos transporto priemonės panaudojimą A. B. darant ATPK 130² str. numatytą pažeidimą, todėl minėtos teisės normos sankcijoje numatyta nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas būtų per griežta, neadekvati ir neatitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijų atsakomybės priemonė, kuria nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinių nuobaudų tikslai.
Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo principą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už jį paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia nuobauda, kuomet gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2AT-4-2011).
Aukštesnės instancijos teismas šiuo atveju visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl privalomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo pažeidėjui netaikymo ir jų nebekartoja. Institucijos skunde nurodyti argumentai, kad A. A. yra A. B. patėvis, todėl žinojo apie tai, jog posūnis baustas už KET pažeidimus, tarp jų ir už vairavimą esant neblaiviam, nepaneigia A. A., L. S. ir A. B. parodymų bei padarytų teismo išvadų. Šių išvadų nepaneigia ir apeliantės teiginys, jog A. A. galėjo, ir privalėjo numatyti, jog A. B. perims iš L. S. automobilį ir vairuos būdamas neblaivus. Tai yra tik prielaida, nepagrįsta jokiais konkrečiais duomenimis.
Institucija apylinkės teismo nutarimą skundžia ir dėl A. B. parinktos nuobaudos rūšies, mano, kad pažeidėjui parinkta nuobauda – bauda yra per švelni, todėl, atsižvelgiant į tai, kad A. B. piniginės baudos neveikia ir jam jokio poveikio nedaro, nuobaudų tikslai, numatyti ATPK 20 str., nepasiekti, prašo paskirti jam administracinį areštą.
ATPK 30 str. nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Pažymėtina, kad į visas Institucijos skunde minimas aplinkybes apylinkės teismas, parinkdamas A. B. vieną iš alternatyvių sankcijoje numatytų nuobaudų rūšių, t. y. baudą bei jos dydį, atsižvelgė. Institucija apeliaciniame skunde nurodė, kad A. B., nors ir sumoka jam paskirtas baudas, bet išvadų nepadarė ir toliau daro teisės pažeidimus, todėl baudomis nepasiekiami ATPK 20 str. numatyti tikslai. Tačiau Institucija nekonkretizuoja, kodėl mano, jog A. B. tik paskyrus administracinę nuobaudą – areštą tokie tikslai bus pasiekti. Aukštesnės instancijos teismas šiuo atveju visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad areštas skiriamas tik išimtiniais atvejais ir, jeigu yra tikimybė, jog paskirta bauda bus sumokėta, pirmiausia skiriama administracinė nuobauda – bauda.
Taigi atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes nėra pagrindo manyti, kad nuobaudos tikslai nebus pasiekti A. B. paskyrus baudą. Be to, apylinkės teismas, atsižvelgęs į A. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y. į tai, kad jis automobilį neblaivus vairuoja jau nebe pirmą kartą, kad anksčiau paskirtos poveikio priemonės nuobaudoms keliamų tikslų nepasiekė, nes jis ir toliau daro ypatingai šiurkščius ir pavojingus teisės pažeidimus, taip pat įvertinęs tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (teismui savo kaltę pripažino ir gailisi padaręs teisės pažeidimą), jam paskyrė baudą, didesnę nei ATPK 130² str. sankcijoje numatyta minimali. Tokia A. B. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, įvertinus tiek jo padaryto teisės pažeidimo pavojingumą, tiek ir asmenybę ir, aukštesniojo teismo nuomone, nėra per švelni.
Įvertinęs šias aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skirdamas pažeidėjui nuobaudą apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo sunkumą ir jo pavojingumo visuomenei laipsnį, tinkamai įvertino pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir kitas teisingai nuobaudai paskirti, o kartu ir ATPK 30¹ str. taikyti reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismo A. B. paskirta nuobauda atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra pakankama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarimą nepakeistą ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.