Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-06-05 · Byla Nr. ATP-318-185/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-05
Bylos Nr.
ATP-318-185/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-318-185/2015
Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00134-2015-8 Procesinio sprendimo kategorija 79.1.
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato viršininko R. Č. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu Ž. Ž. pripažintas kaltu padaręs teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² str., ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1200 Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo.

Ž. Ž. nubaustas už tai, kad pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus, būdamas baustas pagal ATPK 130² str., 2015 m. kovo 19 d. 00.27 val. (duomenys neskelbtini) k., Anykščių r., vairavo transporto priemonę „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis 1,82 promilės girtumas.

Apylinkės teismas nutarė automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkui (S. Ž.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir Ž. Ž. paskirti administracinę nuobaudą pagal ATPK 130² str., netaikant ATPK 30¹ str. nuostatų bei paskiriant jam administracinį areštą. Nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo sprendimu nekonfiskuoti pažeidėjo vairuoto automobilio, kadangi priimant sprendimą buvo vertinami tik suinteresuotų asmenų paaiškinimai, kurie niekuo nepagrįsti. Pažymi, kad įforminant šį Ž. Ž. administracinį teisės pažeidimą, policijos pareigūnai darė garso įrašą. Išklausius įrašą kyla pagrįstų abejonių dėl Ž. Ž. ir jo sesers S. Ž. duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu. Teisme Ž. Ž. paaiškino, kad sesers automobilį jis pasiėmė be jos žinios, jos nesant namuose, kai ji buvo išvykusi pas draugus. Tą patį aiškino ir S. Ž.. Tačiau įraše aiškiai girdėti, kaip Ž. Ž. policijos pareigūnams aiškina, jog prieš jam sėdant vairuoti automobilį, jį vairavo sesuo. Jie abu grįžo į namus, sesuo nuėjo namo, o jis išvažiavo. Įraše taip pat girdėti, kaip Ž. Ž. kalba telefonu (iš pokalbio turinio ir girdimo moteriško balso manytina, kad kalbasi su seserimi S. Ž.), teigdamas, kad reikėjo vairuoti jai ir pan. Taigi posėdžio metu S. Ž. nurodė, kad apie brolio padarytą pažeidimą ji sužinojo, kai grįžusi namo neberado automobilio, nors apie tai ji sužinojo dar Ž. Ž. esant policijos pareigūnų automobilyje. Dar garso įraše girdėti tokie Ž. Ž. žodžiai, kaip jis ką tik prieš porą minučių paleido seserį. Taigi garso įrašas paneigia Ž. Ž. ir S. Ž. teisme duotus parodymus, kuriais teismas vadovavosi Ž. Ž. skirdamas švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – neskyrė transporto priemonės konfiskavimo. Išklausius garso įrašą galima pagrįstai teigti, kad Ž. Ž. transporto priemonę paėmė savininkei žinant, o jų duoti paaiškinimai apylinkės teisme vertinami kaip siekis išvengti padaryto pažeidimo pasekmių ir transporto priemonės praradimo. Taigi nagrinėjamoje byloje negalima kategoriškai teigti, kad Ž. Ž. transporto priemonę užvaldė neteisėtai, prieš asmens, kuris buvo atsakingas už transporto priemonę, valią. Pažymi, kad net ir pati transporto priemonės savininkė nurodė, kad jiems atvažiavus, automobilį ji paliko neužrakintą, t. y. pripažino, kad būdama atsakinga už transporto priemonę, nepasirūpino, jog ja kiti asmenys nepasinaudotų. Tuo tarpu tik nustačius, kad transporto priemonė užvaldyta neteisėtai, galima spręsti klausimą dėl nuobaudos švelninimo ir dėl transporto priemonės savininko intereso neprarasti automobilio. Nurodo, kad nagrinėdamas šią bylą apylinkės teismas neobjektyviai įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes, teismo posėdyje pateiktus asmenų paaiškinimus. Pažymi, kad Ž. Ž. jau šeštą kartą vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės jos vairuoti. Taip pat Ž. Ž. ne kartą baustas ir už kitus pažeidimus, jam paskirtų baudų nemoka, tuo tarpu administracinius areštus atlieka. Vertindama tai, Institucija mano, kad Ž. Ž. tikslinga skirti administracinį areštą, kadangi ankstesnių jam paskirtų baudų jis nemoka, taigi asmeniui, kuris būdamas neblaivus nuolat vairuoja transporto priemones, kuriamas atsakomybės išvengiamumo principas.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Tenkinama apeliacinio skundo dalis.

Skundžiamu nutarimu Ž. Ž. nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 130² str., padarymą. Ginčo dėl Ž. Ž. kaltės ir jo veikos kvalifikavimo nėra, todėl skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti pažeidėjo kalte padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ATPK 26 str., numatančio daikto, šiuo atveju vairuotos transporto priemonės, konfiskavimą, taikymo bei pažeidėjui paskirtos nuobaudos rūšies.

ATPK 130² str. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių <...> vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² str. trečioje ar ketvirtoje dalyje, 126 str., 127 str. trečioje dalyje, 129 str. numatytus pažeidimus, <...> užtraukia teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi ATPK 130² str. sankcijoje papildoma nuobauda yra aprašyta kaip privaloma.

ATPK 26 str. 1 d. nustatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuojamas gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti padarant administracinį teisės pažeidimą, šio kodekso straipsniuose, tarp kurių nurodytas ir ATPK 130² str., numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Taigi nubaudus asmenį pagal ATPK 130² str., daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas Ž. Ž. už ATPK 130² str. numatyto teisės pažeidimo padarymą paskyrė baudą be transporto priemonės konfiskavimo. Kaip minėta, ATPK 130² str. sankcijoje papildoma nuobauda (daikto konfiskavimas) yra aprašyta kaip privaloma. Pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² str. pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N 575-3213/2010). Taigi kai abejonių nekeliančiais duomenimis nustatoma, jog transporto priemonės valdymo teisė savininko netenkama nepriklausomai nuo jo valios ir jam neturint jokių galimybių užkirsti kelią šios teisės praradimui, teismas motyvuotai gali transporto priemonės nekonfiskuoti.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netaikė transporto priemonės konfiskavimo, nustatęs išskirtinę situaciją, t. y. tai, kad Ž. Ž. sesei S. Ž. priklausantį automobilį pasiėmė ir jį būdamas neblaivus vairavo be jos leidimo ir žinios. Tokią išvadą apylinkės teismas padarė atsižvelgęs į S. Ž. teisme duotus paaiškinimus, kad tą dieną ji automobiliu naudojosi, tačiau vakare jį paliko namų kieme ir jos nesant namie, brolis Ž. Ž. be jos leidimo pasiėmęs jos automobilį važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tokias pat aplinkybes teisme nurodė ir Ž. Ž.. Jis tvirtino, kad sesers automobilį pasiėmė be jos žinios, jos nesant namuose, kai ji buvo išvykusi pas draugus. Tačiau priešingai nei apylinkės teismas, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo daryti išvados, jog automobilio savininkė S. Ž. nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Institucija, pateikdama apeliacinį skundą, kartu pateikė ir garso įrašą, darytą įforminant minimą Ž. Ž. administracinį teisės pažeidimą. Perklausius garso įrašą jame aiškiai girdėti, kaip Ž. Ž. policijos pareigūnams aiškina, jog prieš jam sėdant vairuoti automobilį, jį vairavo sesuo. Jie abu grįžo į namus, sesuo nuėjo namo, o jis išvažiavo ir netrukus buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Įraše taip pat girdėti, kaip Ž. Ž. kalba mobiliojo ryšio telefonu (iš pokalbio turinio ir girdimo moteriško balso manytina, kad kalbasi su seserimi S. Ž.), teigdamas, kad reikėjo vairuoti jai ir pan. Dar garso įraše girdėti tokie Ž. Ž. žodžiai, kaip jis ką tik prieš porą minučių paleido seserį. Taigi Institucijos kartu su apeliaciniu skundu pateiktas garso įrašas paneigia Ž. Ž. ir S. Ž. teisme duotus parodymus, kad Ž. Ž. transporto priemonę užvaldė neteisėtai, prieš asmens, kuris buvo atsakingas už transporto priemonę, valią, kuriais apylinkės teismas vadovavosi Ž. Ž. skirdamas švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – neskyrė transporto priemonės konfiskavimo. Be to, apylinkės teismas nevertino to, kad teisme pati S. Ž. parodė, jog ji automobilį su rakteliais viduje paliko kieme neužrakintą. Taigi automobilio savininkė S. Ž., būdama pažeidėjo sesuo, gyvendama kartu su broliu, neabejotinai žinodama apie jo, kuris daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, įskaitant ir vairavimą neblaivaus, neturint teisės vairuoti (už tai baustas 6 kartus, įskaitant nagrinėjamą atvejį), dėl ko jam ne kartą jau buvo taikytas transporto priemonės konfiskavimas, galimybes naudotis šiuo automobiliu bei suvokdama naujų pažeidimų padarymo grėsmę, jokių priemonių nesiėmė ir nesielgė kaip rūpestinga šio turto savininkė, t. y. būdama atsakinga už transporto priemonę, nepasirūpino, kad ja nepasinaudotų kiti asmenys, kaip nagrinėjamu atveju, neblaivus jos brolis Ž. Ž.. Taigi atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes nėra jokio pagrindo teigti, kad Ž. Ž. automobilį paėmė ir naudojo prieš savininkės valią, t. y. juo disponavo neteisėtai. Todėl darytina išvada, kad apylinkės teismui šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo Ž. Ž. skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje už jo padarytą teisės pažeidimą, t. y. nekonfiskuoti automobilio. Dėl šių priežasčių ši skundžiamo nutarimo dalis keistina, kartu pažymint, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1742/2008).

Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime „Dėl ATPK 26 str. 1 d. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 str. 1 d. nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

Institucija apylinkės teismo nutarimą skundžia ir dėl Ž. Ž. parinktos nuobaudos rūšies, mano, kad pažeidėjui parinkta nuobauda – bauda yra per švelni ir ja nebus pasiekti nuobaudoms keliami tikslai, nes jis ankstesniais nutarimais jam paskirtų piniginių baudų nemoka, o paskirtus administracinius areštus atlieka, todėl prašo paskirti jam administracinį areštą.

ATPK 30 str. nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Šalies argumentai

Pažymėtina, kad į visas Institucijos skunde minimas aplinkybes apylinkės teismas parinkdamas Ž. Ž. vieną iš alternatyvių sankcijoje numatytų nuobaudų rūšių, t. y. baudą bei jos dydį, atsižvelgė. Institucija apeliaciniame skunde nurodo, kad Ž. Ž. nemoka jam paskirtų baudų, dėl ko kuriamas atsakomybės išvengiamumo principas. Tačiau, kaip matyti iš baustumo pažymos, Ž. Ž. už KET pažeidimus bauda paskutinį kartą buvo paskirta 2012-12-03 nutarimu, t. y. tuo metu, kai jis niekur nedirbo ir negavo jokių legalių pajamų. Vėlesniais 2013-11-18 ir 2014-02-26 nutarimais jam buvo paskirtas administracinis areštas. Tačiau iš Sodros pažymos matyti, kad nuo 2014-07-31 Ž. Ž. dirba R. K. individualioje įmonėje. Todėl atsižvelgus į šias aplinkybes nėra pagrindo manyti, kad nuobaudos tikslai nebus pasiekti Ž. Ž. paskyrus baudą. Be to, apylinkės teismas, atsižvelgęs į Ž. Ž. asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y. į tai, kad jis automobilį neblaivus vairuoja jau nebe pirmą kartą, kad anksčiau paskirtos poveikio priemonės nuobaudoms keliamų tikslų nepasiekė, nes jis ir toliau daro ypatingai šiurkščius ir pavojingus teisės pažeidimus, taip pat įvertinęs tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pripažino ir gailisi padaręs teisės pažeidimą), jam paskyrė didesnę baudą nei numatyta ATPK 130² str. sankcijoje minimali. Tokia Ž. Ž. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, įvertinus tiek jo padaryto teisės pažeidimo pavojingumą, tiek ir asmenybę ir, aukštesniojo teismo nuomone, nėra per švelni. Dėl to Institucijos skundo dalis, kuria prašoma Ž. Ž. paskirti griežtesnę nuobaudos rūšį, t. y. vietoj baudos paskirti administracinį areštą, atmetama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 6 p., teismas

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-04-22 nutarimą pakeisti: panaikinti nutarimo dalį, kuria nuspręsta grąžinti savininkei S. Ž. automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikomą UAB „Gedvi“ aikštelėje, esančioje Anykščiuose, Stoties g. 4 A, ir Ž. Ž. pagal ATPK 130² str. paskirti papildomą nuobaudą – jo vairuoto automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus