Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-626-1087/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prime Leasing“ ieškinį atsakovui V. M. dėl žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretysis asmuo – E. U.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

atsakovas prašo teismo atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-626-1087/2023 procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punktuose numatytais pagrindais. Atsakovas nurodė, jog buvo netinkamai atstovautas. Atsakovas nurodė, jog sužinojęs apie ieškinį kreipėsi dėl teisinės pagalbos į R. N., už sukčiavimą kelis kartus teistą teisininką, melagingai prisistatantį advokatu ir nelegaliai teikiantį teisines paslaugas. R. N. neatitiko nei vieno iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnyje numatytų kriterijų ir atitinkamai atstovauti atsakovo negalėjo, tačiau atsakovas laikė R. N. advokatu ir buvo jam pavedęs save atstovauti. Tapo žinoma, kad į bylą nėra pateiktas joks apeliacinis skundas nors atsakovas R. N. sumokėjo už tokio skundo parengimą bei pateikimą ir netgi pats pasirašė apeliacinio skundo projektą. Dėl to, kad atsakovas buvo atstovaujamas nekvalifikuoto ir neturinčio teisės atstovauti asmens, teismui nebuvo pateikta informacija ir (ar) įrodymai, kad jo CityBee paskyra buvo pasinaudota atliekant nusikalstamus veiksmus. Dėl to priimtas teismo sprendimas, kuriuo atsakovas įpareigotas atlyginti nusikalstamą veiką jo atžvilgiu įvykdžiusių asmenų padarytą žalą. Byloje nebuvo įrodymų, kas, kuriuo laiku ir kokiu būdu įgijo atsakovo mobilųjį telefoną ir kada, kokiu būdu pasinaudojo jame esančia Citybee programėle. Atsakovas nurodė, jog į bylą nebuvo įtraukta žalą padariusio mažamečio įstatyminė atstovė. K. M. motina A. M. turėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, taip užtikrinant atsakovui teisę reikšti atgręžtinius reikalavimus ieškinio tenkinimo atveju. Į bylą nebuvo įtraukta draudimo bendrovė, nenurodyta ar ji atlygino ieškovei žalą, nepateiktas dokumentas, įrodantis, kad draudimo bendrovė atsisakė atlyginti žalą. Byla išnagrinėta nežinant ar draudimo bendrovė atlygino ieškovės transporto priemonėms padarytą žalą. Atsakovas prarado teisę pasinaudoti apeliacija dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos – sukčiavimo. R. N. nepateikė apeliacinio skundo teismui.

Trečiasis asmuo E. U. atsiliepimo į prašymą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti 2024 m. vasario 26 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas netenkinamas.

Ieškovė ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-626-1087/2023 prašė iš atsakovo V. M. (toliau – atsakovas) priteisti 16 379,19 Eur žalos atlyginimą (11 607,15 Eur už automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4 772,04 Eur už automobilį Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 5,00 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinės bylos dalis dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo V. M. 2 581,65 Eur žalos dalį už automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta.

CPK 370 straipsnyje detalizuojama prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas ir turinys. Teismų praktikoje pripažįstama, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų savarankiškų stadijų. Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalį, pirmiausia teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Kai prašymas paduotas su trūkumais, teismas taiko trūkumų šalinimo institutą (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Antra prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadija – prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas teismo posėdyje (CPK 370 straipsnio 2 ir 3 dalys). Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalies nuostatas, tik teismo posėdyje išnagrinėjęs prašymo atnaujinti procesą klausimą teismas sprendžia, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Nustatęs nurodytų dviejų privalomų sąlygų proceso atnaujinimo institutui taikyti buvimą, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad nėra vienos iš CPK 370 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas – naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių pobūdis ir reikalavimai, kurie turi būti nustatyti konstatuojant, kad naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką naujai paaiškėjusiomis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios turi visus šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos dėl objektyvių priežasčių; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Naujai paaiškėję įrodymai gali būti pagrindas atnaujinti procesą byloje tik tuomet, jeigu atitinka visus naujų faktų požymius.

Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius, turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-2019/2015).

Ta aplinkybė, kaip nurodo pats atsakovas, jog jis galimai buvo netinkamai atstovaujamas nesudarytų pagrindo atnaujinti procesą, kadangi ji nekeistų išvados dėl ginčo išsprendimo. Paties atsakovo nerūpestingumas, pasirenkant atstovą, nesidomint atstovaujančiuoju, galėtų būti vertintinas kaip atsakovo nerūpestingumas civiliniame procese.

Atsakovas nurodo, jog nežinojo, jog gali kreiptis į teisėsaugą dėl prieš jį atliktos nusikalstamos veikos, dėl to bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta informacijos ir (ar) įrodymų, kad jo CityBee paskyra pasinaudota atliekant nusikalstamus veiksmus, nėra pakankama atnaujinti procesui. Kaip nurodo ir pats atsakovas, dar nagrinėjant bylą ir priimant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 5 d. sprendimą, atsakovui buvo žinoma, kad jo telefonu buvo pasinaudota neteisėtai. Kaip minėta, asmuo civiliniame procese savo teises turi ginti aktyviai, o to nepadaręs pats prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes. Be to, atsakovui turėjo būti žinoma, jog atsakovo nurodomas asmuo nėra advokatas. Atsakovas pasirašė tiek atsiliepimą (prieštaravimą), tiek teiktą dubliką, kurie nėra didelės apimties, todėl atsakovas turėjo galimybę nesunkiai su jais susipažinti, minėtuose dokumentuose nurodoma, jog byla bus vedama be advokato. Nors atsakovas nurodo, jog dokumentus pasirašė tamsoje ir su jais nesusipažino, tačiau tai yra paties atsakovo nepateisinama rizika, pasirašyti dokumentus, su jais nesusipažinus.

Be to, triplike nurodoma, kad automobiliais pasinaudota apgaulingai pasitelkiant šeimos nepilnametį sūnų, kas įrodo, jog atsakovas dar bylos nagrinėjimo metu suprato, kad jo telefonu buvo pasinaudota neteisėtai ir šias aplinkybes galėjo nurodyti bylos nagrinėjimo metu.

Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad jos atitinka visus naujai paaiškėjusioms aplinkybėms būtinus požymius, todėl tai nesudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto pagrindo

Atsakovas taip pat nurodo, kad: 1) į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta žalą padariusio mažamečio K. M. įstatyminė atstovė A. M. (motina); 2) į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta žalą turėjusi atlyginti draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.

Šiuo atveju yra aktualus CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, pagal kurį procesas turi būti atnaujinamas tuo atveju, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad tokiu būdu išnagrinėjus bylą yra pažeidžiamas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014).

Kasacinio teismo praktikoje dėl aptariamo proceso atnaujinimo pagrindo taikymo yra išaiškinta, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų arba teismo sprendimas sukuria jam teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti; 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021). Taigi, sprendžiant, ar konkrečiu atveju procesas turi būti atnaujintas remiantis šiuo pagrindu, be kita ko, turi būti įvertinta, kokie klausimai buvo nagrinėjami prašomoje atnaujinti byloje ir kokie sprendimai buvo joje priimti, ar teismo nustatytos aplinkybės daro įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms (jas sukuria, pakeičia, pažeidžia), ar pareiškėjas pateikė įrodymus, galinčius sudaryti pagrindą panaikinti ar pakeisti jo teises pažeidžiantį teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kitokie pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodomi teisės normų pažeidimai negali lemti teismo sprendimo atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011).

Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priimdami 2023 m. liepos 5 d. sprendimą, vertino, jog ieškovės automobiliai buvo vairuojami tuo metu nepilnamečio E. U.. Minėtas asmuo buvo įtrauktas byloje trečiuoju asmeniu. Šiuo atveju byloje teismas nenustatė, jog žalą padaręs asmuo būtų K. M.. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė pateiktame atsiliepime į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nurodė, jog žalą patyrę automobiliai nebuvo drausti KASKO draudimu. Prašomoje atnaujinti byloje buvo nagrinėjamas atsakovo civilinės atsakomybės klausimas. Sprendime konstatuota, jog CK 6.247 straipsnis reglamentuoja, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismo vertinimu, tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) yra priežastinis ryšys, nes jeigu atsakovas būtų užtikrinęs, jog nuomojamomis transporto priemonėmis nevažiuos tam teisės neturintis asmuo, taip pat tinkamai jas saugojęs, eismo įvykiai, kurių metu automobiliai buvo sugadinti, nebūtų įvykę ir žala nebūtų atsiradusi. Trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas tiesioginę žalą padaręs ir galimai automobilius vairavęs asmuo – E. U.. Šiuo atveju teismas nustatė, jog žalą padaręs asmuo yra E. U., o ne K. M., todėl darytina išvada, jog šiuo atveju pagrindo šio asmens įstatymine atstove traukti trečiuoju asmeniu, nebuvo. Prašomoje atnaujinti byloje nebuvo keliamas klausimas ir dėl galimos subrogacijos. Atsakovė pasirinko savo pažeistų teisių gynimo būdą prašydama priteisti iš atsakovo patirtą žalą. Jokių duomenų, jog jai būtų atlyginta patirta žala nėra, priešingai, ieškovė nurodo, jog KASKO draudimu automobiliai nebuvo drausti.

Nors atsakovas papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog nepateiktas joks dokumentas, patvirtinantis, kad ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsisakė išmokėti išmoką, nors iš ikiteisminio tyrimo duomenų žinoma, kad žala buvo administruojama, t. y. draudimo bendrovė turėjo priimti teigiamą ar neigiamą sprendimą, tokiu duomenų nepateikimas neturi teisinės reikšmės, kadangi teismas priimdamas sprendimą nesprendė dėl minėto draudiko teisių ir pareigų, todėl tai taip pat nesudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto pagrindo

Ieškovė prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Atsakovė aiškiomis teisės taikymo klaidomis įvardija: 1) skolininkas nebuvo atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl trečiojo asmens veiksmų; 2) nebuvo nustatyta ieškovės kaltė.

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

Atsakovas nurodė, jog buvo padaryta teisės normos taikymo klaida, kadangi teismo padaryta išvada, jog atsakovas privalėjo užtikrinti, kad jo prisijungimais negalėtų pasinaudoti kiti asmenys yra per daug abstrakti ir neparemta byloje esančiais įrodymais, kadangi byloje apskritai nebuvo įrodymų, kas kuriuo laiku ir kokiu būdu įgijo atsakovo mobilųjį telefoną. Atsakovas nurodė, jog trečiojo asmens veikla yra pagrindas jį atleisti nuo civilinės atsakomybės, taip pat yra pagrindas reikalauti žalos sumažinimo dėl ieškovės kaltės, kuri išnuomojo tuo pačiu metu du automobilius.

Kaip jau minėta, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, jog klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas V. M., pasinaudodamas mobiliąja programėle „CityBee shared mobility“, nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis sudarė su ieškove uždarąja akcine bendrove „Prime Leasing“ transporto priemonių nuomos ir paslaugų sutartį (toliau – Sutartis). Sudarydamas Sutartį atsakovas patvirtino, kad sutinka su ieškovės nuomos ir paslaugų teikimo taisyklėmis (redakcija, patvirtinta 2021 m. sausio 14 d. ieškovės direktoriaus įsakymu Nr. PL-C21-2) (toliau – Taisyklės). Atsakovas tinkamam identifikavimui taip pat pateikė ieškovei savo asmens tapatybės kortelės kopiją ir savo nuotrauką. 2021 m. balandžio 5 d. atsakovo iš ieškovės išsinuomotą automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – „automobilis Toyota“), vairavo neturintis teisės vairuoti asmuo E. U., kuris apie 00 val. 47 min, (duomenys neskelbtini), stabdant policijos pareigūnui, nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nepasirūpino, kad transporto priemonė nevažiuotų (būtų sustojusi), iššoko iš transporto priemonės ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Riedanti transporto priemonė atsitrenkė į pastatą ir buvo apgadinta (2021 m. gegužės mėn. 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN15.-1211-1129/2021). 2021 m. balandžio 5 d. apie 1 val. 28 min. (duomenys neskelbtini) užregistruotas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas atsakovo iš ieškovės išsinuomotas automobilis Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – „automobilis VW Golf“). Automobilis nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio ženklą, autobusų stotelės suoliuką ir medį. Vairuotojas, palikęs automobilį, pasišalino iš įvykio vietos (2021 m. balandžio 30 d. ir 2021 m. rugsėjo 10 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato raštai).

Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs teismas, civilinėje byloje Nr. e2-626-1087/2023, pagrįstai priteisė nuostolių atlyginimą ieškovei iš atsakovo kaip automobilių nuomos sutarties šalies, kadangi būtent jis neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų užtikrinti, jog iš ieškovės nuomojamų automobilių nevairuotų kiti asmenys (nei pilnamečiai, nei nepilnamečiai, nei turintys teisę vairuoti transporto priemonę, nei tokios teisės neturintys). Pažymėtina ir tai, jog teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog ieškovė neužtikrino, kad nepilnametis asmuo negalėtų vairuoti jos nuomojamų transporto priemonių, kadangi automobilių naudojimo metu tai padaryti turėjo atsakovas. Teismas vertino, kad atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas asmuo, privalėjo užtikrinti, kad jo prisijungimais ir identifikaciniais duomenimis negalėtų pasinaudoti kiti asmenys ir jo vardu nuomoti automobilių, taip pat automobilių nuomos laikotarpiu turėjo atsakyti už transporto priemonių būklę. Atsakovas neįvykdė aukščiau nurodytų sutartinių įsipareigojimų, todėl yra konstatuotini jo neteisėti veiksmai (neveikimas).

Sudarytos nuomos ir paslaugų teikimo taisyklėse apibrėžtas draudimas – perleisti transporto priemonę kitiems asmenims, taip pat nustatyta, naudotojo pareiga saugoti savo prisijungimo duomenis, tačiau leido (sudarė galimybę) pasinaudoti minėtais duomenimis (šiuo atveju E. B.), dėl ko kitiems asmenims naudojantis išnuomotomis priemonėmis ieškovei buvo padaryta žala. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje atsakovo pareiga paneigti kaltės prezumpciją, ko atsakovas, būdamas pasyvus stebėtojas minėtoje civilinėje byloje nedarė, todėl teigti, jog teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą nėra pagrindo.

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Prime Leasing“ atsiliepime į prašymą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė 484 Eur išlaidas rengiant atsiliepimą į prašymą, kurios yra priteistinos iš atsakovo V. M..

Valstybė byloje patyrė 23,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinus, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nustatytų pagrindų, kuriais grindžiamas prašymas dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2-626-1087/2023 atnaujinimo nenustatyta, todėl atsakovo V. M. prašymas netenkinamas (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi, 290–291 straipsniais,

nutaria:

atsakovo V. M. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-626-1087/2023 netenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Prime Leasing“, juridinio asmens kodas 302565318, iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 484 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 00 ct) išlaidas už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.