Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos mažosios bendrijos „Jonresta“ skundą dėl antstolės Raimondos Pauzienės veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0183/24/01303 ir 0183/24/01304, suinteresuoti asmenys – antstolė Raimonda Pauzienė ir uždaroji akcinė bendrovė „P. C.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmetamas.

6. Teismų praktikoje nurodyta, jog vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktais veiksmais, turi teisę pateikti skundą teismui (CPK 512 straipsnis). Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Antstolio atliekami procesiniai veiksmai, remiantis CPK 675 straipsnio 3 dalimi, yra CPK 587 straipsnyje nurodytų vykdomųjų dokumentų vykdymo veiksmai, kurie gali būti skundžiami. Antstolio veiksmų teisėtumą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Atlikdamas antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis) teismas vertina, teisėti, ar ne, antstolio veiksmai (tiek veikimas, tiek neveikimas). Pažymėtina, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

7. Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir išieškotojas, skolininkas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2009).

8. Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus yra paaiškinamas tuo, kad CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005).

9. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai.

10. Byloje nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

11. Iš vykdomųjų bylų Nr. 0183/24/01303 ir 0183/24/01304 medžiagos nustatyta, kad antstolė Raimonda Pauzienė vykdo išieškojimą iš skolininkės MB „Jonresta“ pagal Kaišiadorių rajono 1-ojo notarų biuro notaro G. B. 2024 m. birželio 26 d. išduotus vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 4132 (vykdomosios bylos Nr. 0183/24/01303) ir dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 4134 (vykdomosios bylos Nr. 0183/24/01304) išieškotojos UAB „P. C.“ naudai, išieškojimą nukreipiant į hipoteka įkeistą skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą: 709/1003 dalis žemės sklypo, ir patalpą.

12. 2024 m. gruodžio 16 d. Patvarkymu Nr. S-24-183-46990 dėl areštuoto turto įkainojimo pareiškėja informuota, kad vykdomosiose bylose Nr. 0183/24/01303 ir Nr. 0183/24/01304 areštuotas skolininkei nuosavybės teise priklausantis turtas. Areštuojant turto vertė nebuvo nustatyta. 2024 m. gruodžio 13 d. gautas UAB „Verslavita“ areštuoto turto ekspertizės aktas Nr. EKN-24-127, kuriuo areštuotas, hipoteka įkeistas turtas įvertintas 308 000 Eur. 2024 m. gruodžio 20 d. pareiškėja nesutiko su turto ekspertizės akte Nr. EKN-24-127 nurodyta turto verte, todėl pateikė prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo. 2024 m. gruodžio 23 d. patvarkymu dėl pakartotinės turto ekspertizės skyrimo Nr. S-24-183-48089, antstolė pakartotinę ekspertizę paskyrė atlikti UAB „Krivita“. 2025 m. vasario 26 d. gautas UAB „Krivita“ areštuoto turto ekspertizės aktas Nr. 25-E-006, kuriuo areštuotas turtas įvertintas 350 000 Eur. 2025 m. kovo 3 d. pareiškėja nesutiko su turto ekspertizės akte Nr. 25-E-006 nurodyta turto verte, todėl pateikė prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo. 2025 m. kovo 4 d. patvarkymu dėl pakartotinės turto ekspertizės skyrimo Nr. S-25-183-9073, antstolė pakartotinę ekspertizę paskyrė atlikti MB „Bonada“. 2025 m. balandžio 1 d. gautas MB „Bonada“ areštuoto turto ekspertizės aktas Nr. BN-EKP25019, kuriuo areštuotas turtas įvertintas 366 000 Eur. 2025 m. balandžio 4 d. pareiškėja pateikė prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo, nes nesutiko su turto ekspertizės akte Nr. BN-EKP25019 nurodyta turto verte ir prašė antstolės paskirti pakartotinę ekspertizę nurodyto turto rinkos vertei nustatyti. Antstolė Raimonda Pauzienė 2025 m. balandžio 9 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-183-13584 dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę.

13. Pareiškėja (skolininkė vykdomosiose bylose Nr. 0183/24/01303 ir 0183/24/01304) 2025 m. balandžio 29 d. skundu dėl antstolės veiksmų kreipėsi į antstolę Raimondą Pauzienę panaikinti 2025 m. balandžio 9 d. patvarkymą Nr. S-25-183-13584 dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę ir prašė skirti pakartotinę ekspertizę. 2025 m. gegužės 7 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-25-183-17654, kuriuo atsisakė patenkinti pareiškėjos skundą ir bylą perdavė teismui. Pareiškėjos skundo reikalavimų užtikrinimui 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-18291-1191/2025 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė antstolės Raimondos Pauzienės išieškojimo vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0183/24/01303 ir 0183/24/01304 iki kol bus išnagrinėtas 2025 m. balandžio 29 d. skundas dėl antstolės veiksmų atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę.

16. Nagrinėjamu atveju antstolė, vykdydama išieškojimą iš pareiškėjos areštuoto turto, pareiškėjai nesutikus su pirmine UAB „Verslavita“ areštuoto turto ekspertizės akte Nr. EKN-24-127 nustatyta turto verte, paskyrė pakartotinę ekspertizę, pareiškėjai nesutikus su pakartotine UAB „Krivita“ areštuoto turto ekspertizės akte Nr. 25-E-006 nustatyta turto verte, paskyrė antrą pakartotinę ekspertizę, 2025 m. balandžio 1 d. gautas MB „Bonada“ ekspertizės aktas Nr. BN-EKP25019, iš kurio matyti, kad pareiškėjos turto vertė iš esmės labai nesiskiria nuo antrosios ekspertizės metu nustatytos turto vertės (vertės skirtumas – 4,5 procento).

17. Pažymėtina, kad pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį nuostatas antstolis patvarkymu gali skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Papildomos arba pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas yra vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis) arba paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Tačiau įstatyme yra nustatyta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti. Šios įstatyme numatytos antstolio teisės paskirtis yra pašalinti galimas antstolio abejones dėl areštuoto turto vertės. Nors įstatymas neriboja vykdymo procese galimų turto vertinimo ekspertizių skaičiaus, tačiau savo teise ginčyti ekspertizės išvadas neturi būti piktnaudžiaujama ir negali būti skiriamas neribotas ekspertizių skaičius vykdymo procese, siekiant kuo greičiau ir efektyviau vykdyti išieškojimo veiksmus.

18. Skolininkė teigia, kad turtas buvo nepagrįstai vertintas tik lyginamuoju metodu, be pagrindo atmestas pajamų metodas.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad MB „Bonada“ nustatant ekspertizės objekto rinkos vertę naudojo lyginamąjį metodą. Ekspertizės akte Nr. BN-EKP25019 nurodyta, kodėl turto vertintojas taiko lyginamąjį metodą ir nurodyta, kodėl netaikomi kiti metodai, t. y. pajamų metodas netaikomas, kadangi „vertinamas turtas – nebaigtas statyti negyvenamosios (paslaugų) paskirties objektas – nėra tipinis pajamas nešantis turtas ir investiciniais tikslais yra įsigyjamas retai. Atsižvelgiant į esamą vertinamo turto panaudojimą negyvenamoji (paslaugų) paskirtis ir potencialių turto pirkėjų ratą (galutiniai vartotojai įsigyjantys turtą savo poreikiams tenkinti, t. y. kaip būstą), pajamų metodu atlikti skaičiavimai netiksliai atspindėtų vertinamo turto vertę atviroje rinkoje“. Išlaidų (kaštų) metodas šiuo atveju nėra taikomas, kadangi „lyginamuoju metodu ekspertizės objekto vertę nustatyti įmanoma, be to ekspertizės objektas nėra priskirtinas specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų kategorijai“. Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Metodika), patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, 55 punktas numato, kad turto vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais. Jeigu du turto vertinimo metodai netaikomi, turto vertintojas tai privalo pagrįsti turto vertinimo ataskaitoje. Teismas daro išvadą, kad turto vertintojas pagrindė, kodėl netaiko kitų turto vertinimo metodų.

20. Teismas atmeta skolininkės argumentą, kad: „lyginamieji sandoriai nėra detalizuoti – iš pateikto vertinimo negalima įvertinti jų tikslumo, korekcijų pagrįstumo ar analogų aktualumo. Vadovaujantis 2012 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ Nr. 1K-159 57 punktu: „ <...> palyginamieji objektai turi būti kiek įmanoma panašesni į vertinamą objektą pagal svarbiausias charakteristikas, tarp jų – vietą“, kaip nepagrįstą, kadangi Metodikos 57 punktas numato, kad lyginamojo metodo esmė - vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui.

21. Metodikos 58.1. papunktyje nurodyta, kad taikant lyginamąjį metodą surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius. O Metodikos 58.2. papunktyje numatyta, kad įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu.

22. Iš MB „Bonada“ ekspertizės akto Nr. BN-EKP25019 matyti, kad turto įvertinimas turto vertinimo lyginamuoju metodu atliktas pagal šį procesą reglamentuojančias taisykles, t. y. atrinkus ne mažiau kaip tris per paskutinius 36 mėnesius analogiško arba panašaus turto sandorius. Todėl pareiškėjos skundo motyvai, jog turto vertinimo ekspertizės akte Nr. BN-EKP25019 turto vertė nustatyta netinkamais metodais atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

23. Skolininkė yra klaidingai įsitikinusi, kad visi lyginamieji objektai privalo būti toje pačioje vietoje (nors pasirinkti lyginamieji objektai išsidėstę panašiose verčių zonose), privalo būti identiški vertinamam turtui plotu ir pan. Taip pat skolininkė akcentuoja vertinto turto vietą, į kurią akivaizdu, kad buvo atsižvelgta, kadangi ekspertizės akte Nr. BN-EKP25019 yra išsamiai aprašyta ekspertizės objekto vietos charakteristika, atsižvelgta į vertinto turto paskirtį, ekspertizė akte minima, kad: „vertinamo nekilnojamo turto lokalizacija yra patraukli negyvenamosios (Paslaugų) paskirties turto požiūriu“. Skolininkė taip pat teigia, kad „vertinant vidutinio dydžio objektą (tokį kaip skolininkės), reikėtų naudoti analogus artimo dydžio, kad korekcijos dėl dydžio būtų minimalios“ ir remiasi internetiniais skelbimais. Atkreiptinas dėmesys, kad lyginamųjų objektų plotai yra nuo 138,67 kv. m iki 757,27 kv. m, o ne nuo 78 kv. m. Pažymėtina, kad skolininkės pateiktuose skelbimuose nurodoma pardavimo kaina nereiškia, kad būtent už tokią kainą objektas ir bus parduotas, kainos nurodymas skelbime yra tik pardavėjo lūkestis, kuris nebūtinai bus realizuotas. Nors skelbimuose nurodytos kainos gali suteikti informacijos apie rinkos lūkesčius, jos dažnai neatspindi faktinių sandorių kainų.

24. Teismas pažymi, kad savo skundą skolininkė taip pat grindžia nekilnojamojo turto pardavimo skelbimais, tačiau turto skelbimų padavimuose nurodoma kaina, yra ta kaina, kurią turto savininkas norėtų gauti už turtą, o ne ta kaina, už kurią turtas bus parduotas realiai (jei bus parduotas). Teismas pažymi, kad vien tik nekilnojamojo turto pasiūlos vertinimas nėra objektyvus ir tikslus, nustatant jau susiformavusią turto vertę, atsitinkančią, parduodamo nekilnojamojo turto kainą, todėl konkretaus turto rinkos vertę galutinai nustato tik įvykęs to turto pirkimo-pardavimo sandoris. Remiantis Turto ir verslo vertinimo metodikos 58.1 punktu, turto rinkos vertei nustatyti taikant lyginamąjį metodą, be kitų kriterijų, surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius dvylika mėnesių įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas ir tik jeigu nėra informacijos apie sandorių kainas, vadovaujantis Metodikos 61 punktu, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas. Taigi į nekilnojamojo turto pardavimo skelbimus gali būti atsižvelgiama tik kaip į vieną iš galimų kriterijų, sprendžiant dėl turto rinkos vertės, tačiau tai jokiu būdu negali būti vienintelis ir patikimas šaltinis, patvirtinantis nekilnojamojo turto vertę ar, juo labiau, paneigiantis nekilnojamojo turto eksperto nustatytą rinkos vertę (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-67-516/2023 31 punktą ir kt.).

25. Teismas atkreipia dėmesį, kad atliekant turto vertinimą nėra galimybių rasti ir palyginti identiškus objektus, kadangi bet kuriuo atveju bus tam tikrų skirtumų, kuriems įvertinti yra naudojami įvairūs pataisos koeficientai. Reikalavimas atsižvelgti į vertinimo turto bei lyginamųjų objektų skirtumus priskirtinas turto vertinimą atliekančiam ekspertui. Nei antstolė, nei teismas ir tuo labiau vykdymo proceso šalis, neturi jokios teisės nurodyti ekspertui, kokiais šaltiniais jam remtis atliekant ekspertizę, nes būdamas savo srities profesionalas jis pats sprendžia kokius vertinimo metodus bei lyginamuosius objektus jam pasirinkti.

26. Priešingai nei teigia skolininkė, MB „Bonada“ turto vertintojas ekspertizės akte detaliai pagrindė lyginamųjų objektų pasirinkimo aplinkybes, nurodė, kad vertės skaičiavimams lyginamuoju metodu naudojo tik valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų banke registruotų sandorių duomenis, tinkamai vadovavosi Metodikos 58 punkto nuostata pasirinkdamas paieškos intervalą. Taip pat nesutiktina su skolininkės nuomone, kad turtas įvertintas pagal pasenusias ir netikslias prielaidas ir turi būti vertinamas pagal šiuolaikines rinkos realijas, nes ekspertizės akte matyti, kad vertintojas rėmėsi rinkos ir ekonomikos logika bei kriterijais, pagrįstais rinkos ir ekonomikos sąlygų stebėjimų ir tyrimų rezultatais.

27. Skolininkės argumentai: „kadangi tai yra 3 atskiros komercinės patalpos, sparčiai besiplečiančiame rajone, su dideliu srautu naujų gyventojų. Atsižvelgiant į rinkos nuomos kainas, šiai dienai visos trys komercinės patalpos gali būti išnuomotos už 6 000 Eur į mėnesį, o tai yra 72 000 Eur į metus“; „taigi pareiškėjos teigimu bendra viso areštuoto žemės sklypo vertė, remiantis rinkos kainomis, yra ne mažiau kaip 117 750 Eur“; „taigi bendra negyvenamų patalpų rinkos vertė, remiantis vyraujančia 2 900 Eur/kv. m rinkos kaina, yra reikšmingai didesnė nei įvertinta, t. y. turėtų būti ne mažiau kaip 580 000 Eur“, yra jos subjektyvi nuomonė apie turto vertę, bet nėra realiais skaičiavimais patvirtinta (skolininkė nepateikė įrodymų, kuo remdamasi ir kokius turto vertinimo metodus naudodama, nustatė, kad vertinamo turto vertė yra didesnė už nustatytą ekspertizės aktu).

28. Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 344-421/2018).

29. Skolininkė, nesutikdama su turto verte, taip pat argumentuoja, kad minėtas turtas turi komercinį / investicinį potencialą ir gali būti nuomojamas ir duoti pajamas, tačiau neįrodo, kad turtas realiai gali būti nuomojamas ir generuoti pajamas esamoje (nepilnai įrengtoje) būklėje. Vertinimo datai turtas yra neįrengtas, objektyviai negeneruoja pajamų ir jo parengimas nuomai reikalautų papildomų investicijų bei laiko. Pažymėtina, jog remiantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ir Tarptautiniais vertinimo standartais turto rinkos vertė nustatoma vertinimo dienai. Vertinime neatsižvelgiama į galimą turto užbaigimą ar papildomus įrengimo darbus, nes vertė nustatoma pagal esamą turto būklę ir aplinkybes. Tai reiškia, kad vertintojas neturi atsižvelgti į „turto potencialą po įrengimo“.

30. Šiuo atveju aktualus yra kasacinio teismo išaiškinimas, jog įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Nors įstatymas neriboja vykdymo procese galimų turto vertinimo ekspertizių

31. Iš pareiškėjos pateikto skundo ir jos veiksmų vykdymo procese (nesutikimas su trimis ekspertizėmis), matyti, jog ji yra įsitikinusi, kad areštuotas turtas gali būti realizuotas už didesnę nei ekspertų nustatytą kainą, todėl sutiktina su antstolės teiginiu, kad vietoj teikiamų prieštaravimų ji galėjo CPK 704 straipsnio nustatyta tvarka pati pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, kuris sutiktų sumokėti pareiškėjos pageidaujamą kainą, tačiau to nepadarė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog kai vykstančiose varžytynėse dalyvavęs varžytynių dalyvis pasiūlo didžiausią kainą ir laimi varžytynes, būtent ši kaina, bet ne antstolio turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, pripažįstama turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020), todėl iš esmės varžytynių dalyviai rungdamiesi nustato realią to turto pardavimo rinkoje kainą, kuri gali būti didesnė, nei vertintojo buvo nustatyta, ir labiau atitinkanti skolininkės lūkesčius.

32. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog pakartotinės ekspertizės buvo atliktos profesionalių ir sertifikuotų nekilnojamojo turto vertintojų, kurie atlikdami turto vertės nustatymo ekspertizę ir surašydami ekspertizės aktą, vadovavosi teisės aktais ir pagal turto vertinimo metodikas nustatė ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertę. Pareiškėja nenurodė jokių teisės aktų, kurie buvo pažeisti atliekant pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, ar aplinkybių, kurios leistų suabejoti eksperto nešališkumu ar jo pateiktų išvadų patikimumu. Kiti pareiškėjos argumentai teismo vertinimu taip pat nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos pateiktą skundą.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, vykdymo procese nėra pagrindo skirti papildomą ekspertizę (CPK 185 straipsnis).

34. Išnagrinėjus skunde nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuojama, kad tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir pagrindais nėra pagrindo, todėl skundas dėl antstolės veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185, 513 straipsniai).

35. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos mažosios bendrijos „Jonresta“ skundą dėl antstolės Raimondos Pauzienės veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.