Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. E. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo tikslinimo bei suinteresuoto asmens J. S. patikslintą prašymą dėl jos įtraukimo į kreditorių sąrašą R. B. bankroto byloje, suinteresuoti asmenys antstolė V. D., V. E., J. S., I. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutartimi byloje Nr. 2FB-928-904/2021 pareiškėjai R. B. iškelta bankroto byla, kuria, be kita ko, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)”; kreditoriams nustatytas 20 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti nemokumo administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. sausio 28 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

21. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

22. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas nemokumo administratorės prašymas dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo tikslinimo bei suinteresuoto asmens J. S. patikslintas prašymas dėl jos įtraukimo į kreditorių sąrašą R. B. bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl prašymo stabdyti bylą

23. Suinteresuotas asmuo V. E. 2023 m. gegužės 17 d. pateikė prašymą, kuriuo apeliacinės instancijos teismo prašo spręsti klausimą dėl Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2S-515-642/2023 sustabdymo iki įsiteisės teismo sprendimas Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3844-904/2023 arba tenkinti alternatyvų reikalavimą – skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir gražinti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

24. Prašyme nurodyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. e2-3844-904/2023, kurioje ieškovas V. E. yra pareiškęs tokio pobūdžio reikalavimą – pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis 2017 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį bei sutartinės hipotekos sutartį, sudarytą tarp atsakovės J. S. ir A. B. (mirusi (duomenys neskelbtini)). Apelianto nuomone, galutinis sprendimas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-515-642/2023 tiesiogiai priklauso nuo to, koks bus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3844-904/2023.

25. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 3 punkto normoje pasakyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas.

26. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; kt.).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas gali nagrinėti civilinę bylą Nr. e2S-515-642/2023, nes: 1) duomenys viešajame registre patvirtina, kad sutartinė hipoteka, įregistruota 2017 m. lapkričio 15 d., nėra pasibaigusi ir nėra išregistruota; 2) nebus priimti prieštaringi teismų sprendimai, kadangi skirtingi bylų nagrinėjimo dalykai; 3) patenkinus V. E. ieškinio reikalavimą pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis 2017 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį bei sutartinės hipotekos sutartį, suinteresuotas asmuo V. E. galėtų reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos sustabdymo institutas turi būti taikomas tik išimtinais atvejais, esant pagrįstam įsitikinimui, kad, nesustabdžius bylos, jos tikrai nebūtų įmanoma išnagrinėti. Priešingu atveju nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiką (CPK 7 straipsnio 1 dalis).

29. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek šios civilinės bylos, tiek civilinės bylos Nr. e2-3844-904/2023 ginčo dalyką, kiekvienoje byloje įrodinėtinas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti V. E. 2023 m. gegužės 17 d. pateikto prašymo.

Faktinės bylos aplinkybės

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės 2017 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos miesto 15-ajame notarų biure buvo sudaryta notarinė paskolos sutartis, kuria suinteresuotas asmuo J. S. paskolino pareiškėjos mamai A. B. 15 000 Eur sumą iki 2018 m. gegužės 15 d. Paskolos sutarties 2 punktu šalys susitarė, jog už laikotarpį iki paskolos sumos grąžinimo paskolos gavėjui yra skaičiuojamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, mokamos kiekvieną mėnesį iki paskolos grąžinimo dienos. Paskolos sutarties 4 punkte nurodyta, kad 15 000 Eur sumą paskolos gavėjas gavo iš paskolos davėjo prieš šios sutarties pasirašymą, o 5 punktu paskolos gavėjas pareiškė ir patvirtino, kad dėl paskolos sumos, t. y. 15 000 Eur gavimo pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Paskolos 6 punktu šalys susitarė, kad paskola turi būti grąžinama grynaisiais pinigais. Paskolos įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su jame esančiais statiniais, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (šis turtas pagal teismų sprendimus priklausė R. B., o 2022 m. gegužės 27 d. pirkimo – pardavimo sutartimi bankroto byloje parduotas).

31. 2021 m. sausio 20 d. pareiškėjai R. B. buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla Nr. 2FB-928-904/2021.

32. 2021 m. kovo 15 d. nutartimi buvo patvirtinti pareiškėjos R. B. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tarp kurių ir J. S. 15 000 Eur kreditorinis reikalavimas. Tačiau, gavus suinteresuoto asmens V. E. atskirąjį skundą, 2021 m. gegužės 12 d. teismas priėmė nutartį atskirąjį skundą tenkinti, panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 15 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas pareiškėjos R. B. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas 94 126,26 Eur sumai. Pareiškėjos R. B. kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas nusprendė nagrinėti žodinio proceso tvarka. 2021 m. liepos 21 d. nutartimi patvirtintas R. B. kreditorių, t. y. V. E., A. B., I. K., V. D. bei jų finansinių reikalavimų sąrašas 79 126,26 Eur sumai.

33. (duomenys neskelbtini) mirė A. B. – R. B. mama.

34. 2022 m. gegužės 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4963-1025/2022 R. B. buvo atnaujintas terminas palikimui po motinos mirties priimti.

35. 2022 m. birželio 2 d. pareiškėja notarei pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą, kuriame nurodyta, kad palikimą sudaro piniginis indėlis su priskaičiuotomis palūkanomis ir kompensacijomis, esantis AB „Swedbank“. Taip pat nurodyta, jog priimdama palikimą, paduodama pareiškimą notarui ir neprašydama sudaryti paveldimo turto apyrašo už palikėjos skolas R. B. atsako visu turtu.

36. 2022 m. liepos 28 d. pareiškėjai išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriuo pareiškėja paveldėjo pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitoje.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

37. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydamas dėl esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.

38. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, jog priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, A. B. iki mirties buvo visiškai atsiskaičiuosi su J. S., nes, suėjus paskolos gražinimo terminui, J. S. nereikalavo A. B. gražinti paskolos sumą, nesikreipė į teismą dėl paskolos sutarties nutraukimo, kaip tai numato paskolos sutarties 11 punktas, nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo iš A. B., nesikreipė į notarų bei antstolių biurus dėl hipoteka įkeisto turto realizavimo paskolos sumai padengti.

39. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokie suinteresuoto asmens V. E. argumentai yra tik prielaidos, neįrodančios paskolos grąžinimo fakto. Skundžiamoje nutartyje teismas teisingai pastebėjo, kad tiek R. B., tiek J. S. nurodė, jog A. B., suėjus paskolos grąžinimo terminui, t. y. 2018 m. gegužės 15 d., neturėjo galimybės grąžinti paskolos, todėl ji susitarė su J. S., kad paskolą grąžins, kai bus parduotas įkeistas turtas, o iki tol kas mėnesį bus mokamos 62,50 Eur palūkanos. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, patvirtina, jog duomenų, kurie paneigtų tokį šalių susitarimą, byloje nėra. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, sutartinė hipoteka, įregistruota 2017 m. lapkričio 15 d., nėra pasibaigusi ir nėra išregistruota. Šios aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad paskola, kurios įvykdymui ir buvo įregistruota hipoteka, nėra grąžinta. Tokiu atveju hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš pinigų, bankroto administratoriaus gautų po įkeisto turto pardavimo.

40. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad A. B. dar iki savo mirties buvo grąžinusi 15 000 Eur paskolą J. S.. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiais, kad įrodymų apie paskolos grąžinimą ir neturi būti, nes šalys susitarė, kad skola turi būti sumokėta grynais, joks piniginių lėšų gražinimą patvirtinantis dokumentas pagal paskolos sutartį nėra sudaromas. Pažymėtina, kad prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuoja CK 6.65 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta priėmusio prievolės įvykdymą kreditoriaus pareiga duoti skolininkui pakvitavimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę reikalauti, kad kreditorius išduotų jam pakvitavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikšmės: leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-594/2009). Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, paskolos grąžinimo faktą galėtų patvirtinti skolininkei duotas pakvitavimas. Tačiau, kaip jau minėta, byloje pakvitavimo, patvirtinančio prievolės įvykdymą, ar kitų įrodymų nėra pateikta.

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad iš tiesų, kaip ir nurodo suinteresuotas asmuo V. E., J. S. po A. B. mirties į notarą, kaip palikėjos kreditorė, nesikreipė ir nepareiškė reikalavimų palikimą priėmusiai įpėdinei R. B.. Tačiau pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, kai reikalavimas užtikrintas hipoteka ir įkeitimu, netaikoma CK 5.63 straipsnio 1 dalis, pagal kurią palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. J. S. teismui nurodė, jog kadangi jos reikalavimas buvo užtikrintas hipoteka, ji jautėsi saugi dėl savo paskolintų piniginių lėšų atgavimo ateityje, laukė, kol bus parduotas įkeistas nekilnojamasis turtas ir su ja atsiskaityta. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į minėtas CK 5.63 straipsnio 3 dalies nuostatas, neturi pagrindo netikėti J. S. paaiškinimais, kodėl ji nesiėmė aktyvių veiksmų.

42. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismas neturi pagrindo pritarti suinteresuoto asmens V. E. argumentams, kad suinteresuoto asmens J. S. prašymas bankroto byloje pareikštas siekiant R. B. išvengti mokėjimo V. E.. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta į bylą jokių įrodymų, kurie leistų manyti, kad R. B. ir J. S. yra nesąžiningos ir turi tikslą pakenkti V. E., bankroto byloje sumažinti jo galimybes atgauti jam priklausančią skolą iš R. B.. Apeliantas, nesutikdamas su tokiais teismo argumentais, nurodo, jog jie prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2A-181-1120/2020, išnagrinėtoje pagal ieškovo V. E. ir atsakovės R. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-551-513/2019 pagal ieškovo V. E. ieškinį atsakovėms A. B., G. Š., R. B., tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, J. S., dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, jų panaikinimo ir restitucijos taikymo. Be to, apeliantas pažymi, jog J. S. teismui nepateikė nė vieno įrodymo, kad ji būtų turėjusi piniginių lėšų skolinti A. B. 15 000 Eur sumą, nepateikė jokių deklaracijų valstybinei mokesčių inspekcijai apie paskolintą 15 000 Eur sumą.

43. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto minėtos Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinės byloje Nr. e2A-181-1120/2020 44 punkte nurodyta, kad ,,byloje taip pat nustatyta aplinkybė, kad A. B. pasiskolino pinigus, kurie sumokėti už ginčo turtą, iš trečiojo asmens J. S. ir įregistravo hipoteką ginčo turtui J. S. naudai. Kadangi ieškovas nagrinėjamoje byloje neprašė minėtos hipotekos pripažinti negaliojančia, teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako, tik pažymi, kad CK 4.197 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas hipotekos kreditoriaus, kaip daiktinės teisės turėtojo, specialus teisės gynimo būdas, kai nuginčijamas hipotekos sandoris. Minėtoje normoje įtvirtinta, kad sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580-686/2015)“. Taigi Lietuvos apeliacinio teismo konstatuotos aplinkybės tik patvirtina, jog egzistuoja nustatytas ir apelianto nenuginčytas faktas, kad A. B. 15 000 Eur prieš sutarties pasirašymą pasiskolino iš J. S., įregistruojant hipoteką J. S. naudai į ginčo turtą. Kaip jau minėta, sutartinė hipoteka, įregistruota 2017 m. lapkričio 15 d., nėra pasibaigusi ir nėra išregistruota.

44. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į apelianto argumentus, kad ginčijama teismo nutartimi teismas „įteisina“ neteisėtus tariamus R. B. ir J. S. susitarimus dėl palūkanų mokėjimo ir juos įskaito į R. B. 15 000 Eur skolos padengimą, pažymėdamas, kad fizinio asmens, kuriam yra iškelta bankroto byla, piniginių prievolių padengimas turi būti vykdomas griežtai laikantis teismo patvirtinto skolininko mokumo atkūrimo plano. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas, vertindamas palūkanų mokėjimo aplinkybes, pagrįstai akcentavo, jog FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

45. Pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo tarp J. S. ir R. B. nėra dėl to, jog J. S. kas mėnesį grynais pinigais buvo mokamos 62,50 Eur palūkanos, iki mirties (t. y. (duomenys neskelbtini)) palūkanas J. S. mokėjo A. B. (tai paneigiančių įrodymų teismas neturi), o po A. B. mirties palūkanas J. S. grynais pinigais kas mėnesį mokėjo R. B. (pasak R. B., šias papildomas, mokumo atkūrimo plane neįtrauktas išlaidas jai dengti padėjo jos gyvenimo draugas). Tiek J. S., tiek R. B. teismui patvirtino, jog nuo 2022 m. birželio mėn. R. B. palūkanų nebemoka. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikia jokių minėtas nurodytas aplinkybes paneigiančių objektyvių įrodymų, o jo samprotavimai, abejonės apie tai, ar palūkanos išvis buvo mokamos, yra deklaratyvūs, jokiais objektyviais įrodymais neparemti teiginiai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2018 metų visos R. B. priklausančios piniginės lėšos buvo areštuotos vykdant piniginį išieškojimą kreditoriaus V. E. naudai, tačiau, kaip nurodė R. B., šias papildomas, mokumo atkūrimo plane neįtrauktas išlaidas jai dengti padėjo jos gyvenimo draugas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti tokiais R. B. paaiškinimais, be to, kaip minėta, nuo 2022 m. birželio mėn. palūkanos nebėra mokamos.

46. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bankroto administratorės prašymą ir suinteresuoto asmens patikslintą prašymą tenkino iš dalies, patvirtino kreditorės J. S. 14 625,00 Eur kreditorinį reikalavimą (FABĮ 23 straipsnio 7 dalis). Taigi, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, panaikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti suinteresuoto asmens V. E. 2023 m. gegužės 17 d. pateikto prašymo.