Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-181-1120/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-27
Bylos Nr.: e2A-181-1120/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jūratė Varanauskaitė, Kazys Kailiūnas, Agnė Tikniūtė
Ieškovas: V. E.
Atsakovas: R. B., A. B., G. Š.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė „Swedbank“, J. S.

Kategorijos

3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-181-1120/2020Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00317-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. E. ir atsakovės R. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-551-513/2019 pagal ieškovo V. E. ieškinį atsakovėms A. B., G. Š., R. B., tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, J. S., dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir panaikinimo bei restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2018 m. gegužės 29 d. V. E. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiomis ir panaikinti: 1) 2017 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MV7-7064, pagal kurią atsakovė R. B. atsakovei G. Š. perleido (duomenys neskelbtini) (toliau ir – turtas); 2) 2017 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12297, pagal kurią atsakovė G. Š. perleido atsakovei A. B. turtą; taikyti restituciją, atsakovei R. B. natūra grąžinti turtą, perleistą 2017 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. MV7-7064, atsakovę R. B. įpareigoti grąžinti atsakovei G. Š. 25 000 Eur, gautų pagal 2017 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MV7-7064, o atsakovę G. Š. įpareigoti grąžinti atsakovei A. B. 25 000 Eur, gautų pagal 2017 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 12297.

2. Nurodė, kad turtas nupirktas iš jo lėšų, R. B. – jo buvusi sugyventinė, nutraukę bendrą gyvenimą jie 2016 m. lapkričio 15 d. susitarė, kad R. B. jam sumokės 60 000 Eur už padarytas investicijas į jos turtą ir darbo dėl jo sąnaudas, šį susitarimą įformino – atsakovė pasirašė neprotestuotiną vekselį, pagal kurį 60 000 Eur turėjo sumokėti iki 2017 m. liepos 15 d. Prievolė nebuvo įvykdyta, todėl pradėtas priverstinis išieškojimas. Atsakovė, siekdama išvengti priverstinio išieškojimo iš turimo turto, sudarė ginčijamus apsimestinius sandorius. Perleidusi turtą atsakovė R. B. tapo nemoki ir nėra į ką nukreipti išieškojimo pagal vekselį.

Atsiliepimas

3. Atsakovės R. B. ir A. B. su ieškiniu nesutiko, nes turtą tartasi parduoti, tačiau pirkėjų nebuvo. Turtą pardavė neinformavusios ieškovo, nes reikėjo grąžinti skolą bankui. Namo vidus nebuvo įrengtas, 2017 m. spalį paaiškėjo, kad lyjant lietui stipriai varva vanduo pro stogą ir bėga per sienas, prasidėjo turto pirkėjų Š. pretenzijos dėl daikto kokybės, su pirkėjų reikalavimais sutiko, tačiau jau neturėjo lėšų, todėl už 25 000 Eur 2017 m. lapkričio 15 d. sodybą nusipirko A. B., kurį dalį pinigų – 15 000 Eur – pasiskolino iš J. S., šios paskolos grąžinimui užtikrinti įkeitė ginčo turtą. Likę pinigai – iš santaupų, iš jų 9 000 Eur iš lėšų, gautų 2017 m. gegužės 10 d. A. B. pardavus butą (duomenys neskelbtini). Prašė ieškinį atmesti.

Šalies argumentai

4. Atsakovė G. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jos sūnus R. Š. inicijavo ir finansavo 2017 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį, siekdamas, kad šeima turėtų vietą ilsėtis vasaros metu, o apie parduodamą turtą sužinojo iš nekilnojamojo turto agentų, vyko derybos dėl parduodamo turto kainos, pardavėja nuleido kainą iki 25 000 Eur. Patvirtino, kad sandorio sudarymo metu susitarė, kad suteiks galimybę ginčo name gyventi iki Naujųjų metų. Spalio mėnesį, kai planavo įrengimo darbus ir būsimas investicijas, R. Š. nustatė, kad namo viduje lyjant lietui stipriai varva vanduo pro kiaurą stogą ir bėga per sienas ant grindų. Tokių trūkumų turto įsigijimo metu nebuvo galima pastebėti, todėl su R. B. pavyko susitarti, kad pinigus grąžins, tačiau bankai nesutinka jai suteikti kredito, todėl turtą įsigis jos mama A. B., kurį sandoriui sudaryti pinigų pasiskolins. Nurodė, kad rūpėjo atgauti investuotus pinigus, dėl to buvo nesvarbu, kas pirks turtą. Nurodė, kad ginčo daiktai įkeisti paskolos davėjui, todėl net ir ieškinio tenkinimo atveju, pritaikius restituciją, ieškovo padėtis nepagerėtų, nes galimybė išieškoti iš įkeisto turto abejotina.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo J. S. su ieškiniu nesutiko, pažymėjo, kad ji turi pirmumo teisę reikalauti patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto turto, apie tai, kad atsakovei reikalinga paskola, sužinojo iš nekilnojamojo turto agentūros, su kuria ji bendradarbiauja, nes skolina pinigus už užstatą. Šalių ankščiau nepažinojo ir turtu nesidomėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. lapkričio 15 d. pardavėjos G. Š. ir pirkėjos A. B. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 12297 dalį, kurioje kaip pirkėja nurodyta atsakovė A. B., ir perkėlė pirkėjo teises atsakovei R. B.. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

7. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė R. B. buvę sugyventiniai. Bendro gyvenimo metu 2010 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. MV7-6167 R. B. už 100 000 Lt (28 962 Eur) įsigijo 289 619 Lt (83 879,46 Eur) vidutinės rinkos vertės nekilnojamąjį turtą: 1,0041 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 202 000 Lt (58 503,94 Eur) vidutinės rinkos vertės, su tame žemės sklype esančiu pastatu – 1920 m. statybos 88,83 kv. m gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 68 000 Lt (19 694,16 Eur) vidutinės rinkos vertės, tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 19 500 Lt (5 648,59 Eur) vidutinės rinkos vertės, šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 119 Lt (34,46 Eur) vidutinės rinkos vertės, adresu (duomenys neskelbtini). Pirkėja 50 000 Lt (14 481 Eur) sumokėjo pardavėjams iki sandorio sudarymo, likusius 50 000 Lt (14 481 Eur) – į pardavėjų nurodytas sąskaitas „Swedbank“, AB. Nuo 2010 m. rugpjūčio 24 d. turtui įregistruota hipoteka, bankui pateikta atsakovės R. B., atstovaujamos ieškovo, užsakyta ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Domus optima“ už 500 Lt atlikta turto vertinimo ataskaita, jos duomenimis, nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė buvo 100 000 Lt (28 962 Eur). Nuo 2012 m. rugsėjo 9 d. iki šiol atsakovės R. B. gyvenamoji vieta deklaruota nurodytu adresu.

8. 2012 m. spalio 25 d. atsakovė R. B. dešimčiai metų įgaliojo ieškovą atstovauti jai visose įmonėse, organizacijose, institucijose, taip pat esant santykiams su visais fiziniais arba juridiniais asmenimis įgyvendinant jos kaip ginčo žemės sklypo su statiniais savininkės teises ir pareigas, įskaitant (bet neapsiribojant) turtą rekonstruoti, parduoti, keisti hipotekos sutartis, pirkti jos vardu turtą ir kt. Nekilnojamasis turtas buvo tvarkytas – įrengta 810 Lt (234,59 Eur) vertės dušo kabina, sąskaita-faktūra išrašyta ieškovo vardu, ieškovas 4 614 Lt (1 336,31 Eur) sumokėjo UAB „Langemija“ už langus ir duris be montavimo. Žemės sklype įrengti energetikos įrenginiai, 2013 m. pastatyti ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2011 – 2013 m. atlikti ir tikslinti kadastriniai matavimai, 2013 m. vasario 27 d. UAB „A ir S projektai“ paruošė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, be kitą ko, nustatydama, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 171 000 Lt (49 525,02 Eur), namo – 130 000 Lt (37 650,60 Eur), ūkinio pastato – 2 930 Lt (848,59 Eur), malkinės – 873 Lt (252,84 Eur), šulinio – 73 Lt (21,14 Eur). Namo užstatytas plotas padidėjo nuo 112 kv. m iki 135 kv. m, tačiau Nekilnojamojo turto registre šie ir kiti pakeitimai neįregistruoti. 2013 m. rugsėjo 9 d. ieškovas deklaravo savo gyvenamąją vietą ginčo name. 2014 m. gegužės 20 d. ieškovas pervedė į atsakovės R. B. sąskaitą 400 Lt (115,85 Eur), mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas.

9. Teismas nustatė, kad ieškovas ir R. B. nutarė gyventi atskirai: atsakovė liko gyventi ginčo namo valdoje, o ieškovas išvyko gyventi kitur. Šalys sprendė turto pardavimo ir investicijų į turtą pasidalijimo klausimus, 2016 m. lapkričio 15 d. atsakovė R. B. pasirašė neprotestuotiną paprastą vekselį, įsipareigodama 2017 m. liepos 15 d. sumokėti ieškovui 60 000 Eur.

10. 2017 m. kovo 24 d. „Swedbank“, AB atsakovei R. B. pateikė sutikimą įkeistą žemės sklypą padalyti į atskirus turtinius vienetus, atsakovė per 30 dienų nuo turto padalijimo teisinės registracijos privalėjo pateikti bankui naujai suformuotų bankui įkeistų nekilnojamojo turto objektų įvertinimo rinkos ir likvidacinės vertės ataskaitą, Nekilnojamojo turto registro pažymėjimą ar išrašą apie naujai suformuotus objektus.

11. 2017 m. gegužės 10 d. atsakovė A. B. už 9 000 Eur pardavė savo 19,24 kv. m ploto butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir persikėlė gyventi pas dukrą R. B.. 2017 m. rugpjūčio 16 d. išduotas vykdomasis įrašas, 2018 m. sausio 17 d. ieškovui pateikti įrodymai apie tai, kad yra sudaryti turto perleidimo sandoriai, ir turto, į kurį, kaip tikėjosi ieškovas, turėjo būti nukreiptas išieškojimas, nebeliko.

12. 2017 m. rugpjūčio 16 d. R. Š. pervedė savo motinai G. Š. 10 777,40 Eur, mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas. 2017 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. MV7- 7064 atsakovė R. B. pardavė atsakovei G. Š. ginčo nekilnojamąjį turtą už 25 000 Eur, iš jų 14 222,60 Eur sumokėta grynaisiais pinigais, o 10 777,40 Eur pervesti „Swedbank“, AB mokėtinoms sumoms pagal 2010 m. liepos 26 d. kredito sutartį padengti, nes turtas buvo įkeistas bankui. Apie parduodamą turtą buvo sužinota iš skelbimų, turto ilgą laiką niekas nepirko. Pardavus turtą R. B. su mama A. B. liko gyventi šiame name, nes turtas pirkėjai buvo reikalingas vasaroti ir ilsėtis ir į turtą buvo nuspręsta investuoti pirkėjos sūnaus R. Š. lėšas. Turtas buvo pirktas dėl didelio žemės sklypo, neapžiūrėjus pastogės, o 2017 m. spalį apžiūrėjus turtą turint tikslą nustatyti būsimas investicijas paaiškėjo, kad stogas neapsaugo nuo lietaus, vanduo varva pro stogą ir bėga per vidines sienas ant grindų. Įvertinusi, kad investicijos siektų 10 000 Eur, pirkėja (jos sūnus R. Š.) nutarė atsisakyti sandorio ir pareikalavo grąžinti pinigus.

13. 2017 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 12297 visas ginčo turtas parduotas A. B. už 25 000 Eur, pinigai sumokėti pardavėjai prieš pasirašant sutartį, iš jų 15 000 Eur pirkėja A. B. 2017 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartimi pasiskolino iš trečiojo asmens J. S. iki 2018 m. gegužės 15 d., paskolos grąžinimas užtikrintas 2017 m. lapkričio 15 d. sutartine hipoteka. Paskolos sutartimi šalys susitarė, kad įkeičiamo turto rinkos vertė yra 68 339 Eur: žemės sklypo – 43 100 Eur, namo – 18 100 Eur, tvarto – 5 800 Eur, ūkinio pastato – 1 010 Eur, malkinės – 306 Eur, šulinio – 23 Eur, ta pati turto vertė nurodyta sutartinės hipotekos sutartyje.

14. 2018 m. sausio 1 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro viešai skelbta vidutinė žemės sklypo rinkos vertė buvo 44 400 Eur, namo – 18 700 Eur, tvarto – 6 070 Eur, ūkinio pastato – 1 060 Eur, malkinės – 320 Eur. 2018 m, birželio 26 d. interneto tinklalapyje skelbiu.lt įdėtas skelbimas apie ginčo turto pardavimą už 80 000 Eur.

15. Teismas įrodytomis laikė aplinkybes, kad ieškovas yra atsakovės R. B. kreditorius, jis turi neabejotiną ir galiojančią 60 000 Eur reikalavimo teisę pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d. vykdomąjį įrašą, išduotą remiantis 2016 m. lapkričio 15 d. atsakovės R. B. pasirašytu neprotestuotinu paprastuoju vekseliu ir ieškovo pareiškimu, kad iki 2017 m. liepos 15 d. vekselis neapmokėtas. Teismas sprendė, kad ginčijamu sandoriu perleistas atsakovės vienintelis turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, taigi sandoris pažeidė kreditoriaus teises. Ieškinys pateiktas 2018 m. gegužės 29 d., vienerių metų senaties terminas nėra suėjęs. Atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, byloje įrodyta, kad sandoris sudarytas suėjus terminui apmokėti vekselį buvusiam sugyventiniui, faktas, kad atsakovė turėjo skolą bankui už 2010 m. rugpjūčio 4 d. įsigytą turtą, neįrodo, kad nekilnojamojo turto perleidimas buvo būtinas 10 777,40 Eur skolai sumokėti. Atsakovė A. B., kuri atvyko gyventi pas dukrą R. B., 2017 m. gegužės 10 d. pardavė savo butą už 9 000 Eur ir šias lėšas perdavė savo dukrai. Įvertinus faktą, kad atsakovė R. B. dirba ir gauna darbo užmokestį, laikyta, kad ji galėjo grąžinti skolą bankui ir nesudariusi sandorio. Įrodymų, kad atsakovė preliminariąja pirkimo-pardavimo sutartimi ar pagal kitą sandorį buvo įsipareigojusi parduoti šį turtą, nepateikta. Byloje įrodyta, kad ieškovas ir atsakovė R. B. ilgą laiką gyveno kartu ir siekė įsikurti ginčo namo valdoje, o pablogėjus santykiams turėjo tikslą turtą parduoti ir pasidalyti už jį gautas lėšas, skelbta apie turto pardavimą už 80 000 Eur. Buvę sugyventiniai į bylą nepateikė įrodymų, kad jie bendro gyvenimo pabaigoje įstatymo nustatyta tvarka įvertino turtą ir savo investicijas, susitarė dėl turto ir (arba) investicijų padalijimo, tačiau atsakovė, pasirašydama vekselį, faktiškai pripažino savo prievolę sumokėti ieškovui 60 000 Eur. Faktas, kad buvę sugyventiniai ketino parduoti turtą, patvirtintas jų paaiškinimais ir viešoje erdvėje buvusiais skelbimais apie turto pardavimą.

16. Teismo vertinimu, atsakovė R. B. buvo nesąžininga, nuslėpdama nuo savo kreditoriaus, kad sudaro su atsakove G. Š. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Ji, kaip ir kiekvienas protingas, sąžiningas ir veiksnus asmuo, žinantis apie savo pareigą besąlygiškai įvykdyti terminuotą prievolę, suprato ar privalėjo suprasti, kad po sandorio sudarymo jos kreditorius – ieškovas – neturės į ką nukreipti išieškojimo, nes atsakovė kito turto ir (arba) santaupų neturi, jos pajamos artimos minimaliajam darbo užmokesčiui, 60 000 Eur skolą su procesinėmis palūkanomis ir kitomis su vykdymu susijusiomis išlaidomis išieškoti iš gaunamos algos nerealu. Sudariusi sandorį ir gavusi 14 222,60 Eur iki sandorio sudarymo, atsakovė neatliko mokėjimų savo kreditoriui. Po sandorio sudarymo ieškovė tapo nemoki ir taip siekė išvengti prievolės vykdymo savo kreditoriui.

17. Teismas sprendė, kad byloje neįrodyta, jog nesąžininga buvo ir atsakovė G. Š.. Faktas, kad turtas parduotas už 25 000 Eur, pats savaime neįrodo, kad sandoris apsimestinis. Byloje neįrodyta, kad atsakovės R. B., A. B. ir G. Š. buvo artimos draugės. Priešingai, sandorio šalys ir atsakovės atstovas R. Š. anksčiau nebuvo pažįstami, apie parduodamą turtą išviešinta skelbimuose, jo už deklaruotą pardavimo kainą parduoti nepavyko. Teismo posėdžio metu apklaustas R. Š. paaiškino, kad suprato, jog atsakovei R. B. labai reikalingi pinigai, kad ji nori parduoti turtą, todėl kurį laiką delsė sudaryti sandorį, kol pardavėja parduodamo turto kainą sutiko sumažinti iki 25 000 Eur. Byloje įrodyta, kad G. Š. turtui įsigyti panaudojo ir savo sūnaus R. Š. lėšas, pirkėja ketino sodybą pritaikyti sau ir sūnaus šeimai ilsėtis ir atostogauti. Žemės sklypas su statiniais yra (duomenys neskelbtini), gana ramioje ir patogioje susisiekti vietoje, aplinkui yra sodybos ir užstatyti žemės sklypai su sodo namais. Teismas sprendė, kad faktas, jog po sandorio sudarymo atsakovėms leista kurį laiką gyventi parduotame name, neįrodo, kad sandoris apsimestinis, kaip teigia ieškovas, nes pirkėjai pačiai gyventi namas nebuvo reikalingas, todėl susitarimas leisti gyventi, kol turto savininkė nenuspręs kitaip, nėra draudžiamas arba įtartinas, priešingai, faktas, kad poilsiui skirtame name laikinai gyvena žmonės, yra naudingesnis pasirinkimas, nes turtas nebus paliktas be priežiūros, bus šildomas ir t. t.

18. Teismas sprendė, kad faktas, jog turtas parduotas už 25 000 Eur, neįrodo nei pirkėjos nesąžiningumo, nei sandorio apsimestinumo. Turto vertinimas turint tikslą nustatyti turto rinkos vertę yra orientacinis ir daugiau tikėtinas, tačiau realią turto rinkos vertę įrodo faktai, kai atsiranda konkretus pirkėjas, kuris perka turtą už konkrečią prašomą kainą. Ieškovas įrodinėjo, kad turto vertė yra daug didesnė, tačiau įrodymų, kad buvo kitų pirkėjų, kurie ketino pirkti turtą už ieškovo nurodytą 70 550 Eur rinkos vertę, nepateikta. 2010 m. liepos 9 d. UAB „Domus optima“ turto rinkos vertės nustatymo vertinimo ataskaita padaryta turint tikslą gauti iš „Swedbank“, AB paskolą šiam turtui įsigyti. Turto vertintoja nustatė, kad turto rinkos vertė yra 28 962 Eur. Nekilnojamojo turto registro 2018 m, sausio 1 d. deklaruojama ginčo turto 70 550 Eur vidutinė rinkos vertė nustatyta atliekant masinį vertinimą, ji neįrodo, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka ginčo turtas būtų įvertintas taip pat, be to, vien turto rinkos kainos nustatymas nereiškia, kad turtą realiai už apskaičiuotą kainą galima parduoti. Sutarties kaina nustatyta šalių susitarimu, ieškovė ketino parduoti, tikėtina, už kuo didesnę kainą, nes jai buvo reikalingi pinigai, o atsakovė G. Š. su sūnumi R. Š. turėjo tikslą kuo pigiau nusipirkti sodybą ir ją pritaikyti poilsiui, atsakovė sutiko už 25 000 Eur turtą parduoti, teismas sprendė, kad teigti, jog pirkėja buvo nesąžininga, nėra pagrindo.

19. Pasisakydamas dėl 2017 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 12297, teismas nurodė, kad pirkėjams nusprendus apžiūrėti turtą turint tikslą įvertinti būsimas investicijas paaiškėjo, kad turtas (gyvenamasis namas) yra su trūkumais – pro stogą bėgo krituliai, įrodymų, kad namo stogas negalėjo praleisti kritulių, byloje nepateikta. VĮ Registrų centre neįregistruoti gyvenamojo namo pertvarkymai, nors žemės sklypo su statiniais kadastriniai matavimai padaryti, registrui pateikta tik 2013 m. kovo 7 d. deklaracija apie ūkinio pastato ir malkinės statybos užbaigimą, todėl teismas sprendė, jog daugiau tikėtina, gyvenamasis namas galėjo būti ne iki galo suremontuotas. Pirkėja pasirinko atsisakyti sutarties, jos prioritetas buvo susigrąžinti pinigus, tačiau pasirinko turto grąžinimą sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį. Savo teisių gynimo būdą pasirenka daikto pirkėjas, be to, įvertinus, kad nekilnojamojo turto pardavėja yra vieniša moteris, gyvenanti su pensininke motina, ji nurodė pirkėjai, jog sandorio atsisakymo dieną jau neturėjo visų už parduotą turtą gautų pinigų, rinktis reikalauti sumažinti kainą arba reikalauti pašalinti daikto trūkumus – sutvarkyti namo stogą – tokiomis aplinkybėmis būtų neprotinga, juolab kad turtas pirkėjams nebuvo reikalingas gyventi, o tik ilsėtis ir atostogauti. Teismo vertinimu, faktas, kad pirkėja atsisakė sutarties sudarydama kitą pirkimo-pardavimo sutartį, nepaneigia jos sąžiningumo prezumpcijos, nes, kaip jau buvo paminėta, pirkėjai buvo svarbu atgauti už turtą sumokėtus pinigus, todėl ji neprivalėjo pasidomėti, ar pardavėja neturi kreditorių ir (arba) pradelstų skolų, ir sureikšminti faktą, jog turto pardavėja nurodė, kad turto pirkėja bus kartu su ja gyvenanti jos motina A. B.. Todėl faktas, kad buvo sudarytas sandoris jau su ieškovo skolininkės motina, nesudaro pagrindo teigti, kad G. Š. nesąžininga.

20. Turtas grįžo ne ieškovo skolininkei ir buvusiai turto savininkei R. B., o jos motinai atsakovei A. B.. Teismo posėdžio metu apklausta atsakovė A. B. nieko dėl tokio sandorio sudarymo priežasčių paaiškinti negalėjo, iš jos paaiškinimų galima nustatyti, kad ji siekė padėti savo dukrai ir apsaugoti ją, nes yra įsitikinusi, kad ieškovas kelia nepagrįstus reikalavimus, jai buvo žinoma, kad dukra turi rimtų bėdų ir finansinių sunkumų. Atsakovė R. B. taip pat negalėjo pagrįsti savo veiksmų ir sutarčių sudarymo. Daryta išvada, kad tiek atsakovė R. B., tiek A. B. yra nesąžiningos ieškovo atžvilgiu, nes kartu veikdamos sumažino atsakovės R. B. mokumą ir jos kreditoriaus – ieškovo – galimybę gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Faktiškai ieškovo skolininkė pardavė turtą savo motinai, su kuria kartu gyvena, kuri gerai pažinojo ieškovą ir kuriai buvo žinoma dukros asmeninio gyvenimo istorija, jos problemos ir finansiniai sunkumai, ji yra tiesiogiai suinteresuota palaikyti skolininkę, t. y. nesąžininga ieškovo skolininkė sudarė sandorį su asmeniu, kurio nesąžiningumas preziumuojamas, todėl sandoris, kuriame kaip turto pirkėja nurodyta A. B., negalioja nuo jo sudarymo momento.

21. Teismas sprendė, kad faktiškai turtas turi būti grąžintas ieškovo skolininkei, todėl pirkėjo teisės pagal 2017 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12297 perkeltinos atsakovei R. B., nes atsakovė A. B. be pagrindo įgijo turtą. Kadangi tarp R. B. ir A. B. mokėjimai pagal šį sandorį nebuvo atlikti, atsakovės R. B. prievolė grąžinti A. B. už turtą sąžiningam turto įgijėjui sumokėtas lėšas nenustatyta. Teismas sprendė, kad atsakovės gyvena kartu, kartu dalyvavo sudarant ginčo sandorį, kartu prisidėjo prie tikslo išvengti išieškojimo vekselio turėtojui ieškovui, taigi savo asmeninius atsiskaitymus ir ginčus, kieno lėšos panaudotos perkant turtą, kas ir kaip grąžins skolą bankui, turėtų išspręsti pačios.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai

22. Apeliaciniame skunde atsakovė R. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Teismas padarė pagrįstas išvadas dėl atsakovės G. Š. sąžiningumo sudarant 2017 m. rugpjūčio 17 d. sutartį bei tai, kad ji, pastebėjusi įsigyto turto esminius trūkumus, turėjo teisėtą pagrindą reikalauti pašalinti jos teisių pažeidimus, o vienas iš tokių teisės pažeidimo atstatymo būdų – sutarties atsisakymas ir sumokėtos kainos už turtą grąžinimas. Tokia teismo išvada reiškia ir tai, kad 2017 m. lapkričio 15 d. sutarties sudarymas buvo objektyviai būtinas ir priklausė ne nuo atsakovių. R. B. ar A. B. valios, nes atsakovė G. Š. siekė ir reikalavo jos pažeistų teisių atstatymo.

22.2. Taip pat darytina išvada, jog R. B. 2017 m. rugpjūčio 17 d. sutartimi, kurios teismas nepripažino negaliojančia ir nepanaikino, perleidus turtą atsakovei G. Š., nei R. B. ar A. B. iš anksto neplanavo atpirkti turto kito asmens, šiuo atveju atsakovės A. B., vardu. Tai net objektyviai nebuvo įmanoma, nes bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovė G. Š. ir / ar jos sūnus R. Š., aktyviai dalyvavęs sudarant abu sandorius, nėra susiję su atsakovėmis R. B. ar A. B., todėl 2017 m. lapkričio 15 d, sutarties sudarymas negalėjo būti iš anksto planuojamas, siekiant pažeisti ieškovo interesus. Šios faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti priešingą nei konstatavo teismas išvadą, jog 2017 m. lapkričio 15 d. sutarties šalys nebuvo nesąžiningos, nes sutarties sąlygos bei turinys atitiko tikrąją jų valią. Bylos duomenimis nenustatyta ir neįrodyta, jog abiem sandoriais turtas parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos vertė kainą.

22.3. 2017 m. lapkričio 15 d. sandoris buvo realus, ne apsimestinis ar tariamas ir kad turtą už savo lėšas nupirko atsakovė A. B., todėl teismui nusprendus, kad tarp R. B. ir G. Š. 2017 m. rugpjūčio 17 d. sudaryta sutartis yra galiojanti, teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė A. B., sudarydama sutartį su G. Š., buvo nesąžininga, nes šia sutartimi neva siekė palaikyti ieškovo skolininkę, atsakovę R. B.. Tokios teismo išvados yra tik prielaidos, kurios nepagrįstos įrodymais, todėl teismas nepagrįstai sąžiningą 2017 m. lapkričio 15 d. sutarties šalį – atsakovę A. B., savo lėšomis nupirkusią turtą, pakeitė atsakove R. B..

23. Ieškovas taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) ieškinį patenkinti visiškai; 2) pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2017 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MV7-7064, pagal kurią atsakovė R. B. atsakovei G. Š. perleido turtą; 3) pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2017 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12297, pagal kurią atsakovė G. Š. perleido atsakovei A. B. turtą; 4) taikyti restituciją, atsakovei R. B. gražinti turtą, atsakovę R. B. įpareigoti gražinti atsakovei G. Š. 25 000 Eur sumą, gautą pagal 2017 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MV7-7064, o atsakovę G. Š. įpareigoti gražinti atsakovei A. B. 25 000 Eur sumą, gautą pagal 2017 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12297; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

23.1. Pagal teismo sprendimą galima daryti išvadą, kad atsakovė G. Š., kuri nebuvo šioje civilinėje byloje nurodyto ginčo turto savininke, teisėtai šį turtą pardavė atsakovei R. B., t. y. teismo vertinimu toks sandoris yra galiojantis, kad asmuo nebūdamas turto savininku sąžiningai šį turtą perleidžia nesąžiningai perleidėjai R. B.. Teismas pritaikė netinkamą materialinę teisės normą, nes sandorio panaikinimo pagrindas actio Pauliana nenumato pirkėjo teisių perkėlimo, sandoriai kuriuos prašoma panaikinti actio Pauliana pagrindu, turi būti naikinami, nes priešingu atveju actio Pauliana instituto taikymas tampa beprasmiu, o šioje civilinėje byloje teismas suformavo praktiką, kai nesąžiningų atsakovių R. B. ir A. B. sudarytų sandorių pagrindu G. Š. sudarytas sandoris tampa galiojančiu.

23.2. Šios civilinės bylos išsprendimui netaikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnis, kadangi šios civilinės bylos nurodytos faktinės aplinkybės yra skirtingos ir nesudaro pagrindo pirkėjo teisių perkėlimui. Pirkėjo-pardavėjo teisių perkėlimo institutas yra skirtingas nuo sandorių panaikinimo instituto ir netaikomas sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2017 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MV7-7064.

23.3. Ieškovas dar 2017 m. birželį siūlė atsakovei R. B. skolą padengti iš dalies perleidžiant ieškovui žemės sklypus, pažymėtus UAB „Memelhaus“ 2017 m. gegužės 29 d. plane indeksais „B“, „C“, „D“ ir „E“, tačiau kaip matosi ir realių atsakovės R. B. veiksmų, ji nesutiko su tokiu ieškovo siūlymu, o nusprendė visą turtą pardavinėti ir teigia, kad neva tai pirkėjas R. Š. už perkamą turtą pasiūlė 25 000 Eur, nors pateiktas „Swedbank“, AB 2017 m. kovo 24 d. raštas patvirtina, kad pati atsakovė siūlė bankui sklypą su statiniais padalinti, t. y. atsakovė R. B. neketino niekam nieko parduoti, o padalinusi žemės sklypą jį pardavinėti dalimis, dėl ko atsakovės R. B. sudarytas sandoris su tariama pirkėja G. Š., kuri net neketino turto įsigyti yra sudarytas siekiant išvengti skolos atlyginimo ieškovui.

23.4. Atsakovė R. B. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio su atsakove G. Š., kadangi atsakovė R. B. būdama skolininkė turėjo žinoti, kad ginčijamas sandoris pažeis ieškovo teises, būtinybės sudaryti ginčijamą sandorį nebuvo.

23.5. Atsakovė R. B. pardavinėjo ne apleistą ir beveik sugriuvusį namą su sugriuvusiu ūkiniu pastatu, kurie buvo pirkti 2010 m., o naujai suremontuotą gyvenamąjį namą su kiemo statiniais, inžinierinėmis komunikacijomis, tvenkiniu, sutvarkytu žemės sklypu, nes pats ieškovas savo darbu nuo 2010 m. iki 2014 m. sugriuvusią sodybą pavertė suremontuota ir įrengta sodyba su naujai suremontuotu gyvenamuoju namu.

23.6. Jau 2014 m. gyvenamasis namas, kuris pirktas 2010 m. atsakovės R. B. vardu, buvo rekonstruotas, suremontuotas, sutvarkytas, o ūkiniai pastatai įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Dėl kilusio konflikto tarp ieškovo ir atsakovės R. B., gyvenamojo namo duomenys nekilnojamojo turto registro įstaigoje liko nepakeisti, tačiau visus statybos remonto, statinių įteisinimo darbus atliko ieškovas, todėl pas ieškovą ir liko dar 2013 m. užfiksuoti realūs statinių kadastro duomenys.

23.7. Ieškovas pats nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą ginčo pastate, jame faktiškai gyveno, namas buvo suremontuotas ir stogo keisti nebuvo būtinybės.

23.8. Atsakovė A. B. ir atsakovė G. Š. negali būti laikomos sąžiningomis įgijėjomis, kadangi atsakovė A. B. turėjo ir galėjo žinoti, kad atsakovė R. B. yra skolinga ieškovui, todėl galėjo paskolinti arba dovanoti pinigus atsakovei R. B., o ne pati pirkti iš G. Š. turtą, kuris anot pačių atsakovių buvo tokios prastos būklės, kad net visą gyvenamojo namo stogą reikia keisti ir pertvarkyti, nors pačios atsakovės A. B. ir R. B. šiame gyvenamajame name gyvena iki šios dienos ir jo nėra nei remontavusios nei pertvarkiusios. Atsakovės R. B., A. B., G. Š. jų paaiškinimams pagrįsti nepateikė rašytinių įrodymų, todėl visi atsakovių teiginiai apie prastą gyvenamojo namo stogo būklę yra deklaratyvaus pobūdžio.

23.9. Pareigą įrodyti, kad būtent toje teritorijoje, kurioje stovi ginčo statiniai, oras buvo ypač lietingas, dėl ko gyvenamojo namo stogas prakiuro ir pro stogą tekėjo lietaus vanduo, turėjo atsakovės.

23.10. Jei turto būklė būtų buvusi tokia prasta, tai jis šį turtą būtų sutikęs ir pats perimti, tačiau atsakovė R. B. nusprendė namų valdos žemės sklypą padalinti į atskirus žemės sklypus, o vėliau skubiai namų valdos žemės sklypą su sklype esančiais statiniais parduoti G. Š..

23.11. Jei sandoriai būtų buvę realūs, atsakovė R. B. neva tai gautus 25 000 Eur būtų panaudojusi atsiskaitymui su ieškovu, tačiau su ieškovu atsakovė R. B. neatsiskaitė, o praėjus vos 3 mėnesiams po sandorio sudarymo pareiškė, kad ji iš G. Š. gautų 25 000 Eur nebeturi ir nebegali su ja atsiskaityti, todėl atsakovė A. B. turėjo sumokėti atsakovei G. Š. tariamus 25 000 Eur. Jei atsakovė R. B. neva tai turėjo tuos 25 000 Eur, tai visa atsakovių pozicija vertintina kritiškai, nes atsakovė R. B. galėjo grąžinti atsakovei G. Š. tuos 25 000 Eur, darant prielaidą, jei dėl netinkamos kokybės daikto kilo būtinybė panaikinti sudarytą pirkimo-pardavimo sandorį.

23.12. Atsakovės R. B. turtas areštuotas, pati atsakovė R. B. nenurodė antstolei V. D., kad būtų gavusi iš atsakovės G. Š. 25 000 Eur sumą, tokie atsakovių duomenys nėra patvirtinti vykdomosios bylos medžiaga, nors antstolė siūlė atsakovei R. B. pateikti visą turimo turto, turimų piniginių lėšų sąrašą. Ieškovo ginčijami sandoriai buvo sudaromi tik dėl akių, nesiekiant sukurti realių pirkimo-pardavimo sandorių, faktiškai buvo tik imituojami pirkimo-pardavimo sandoriai, siekiant padėti atsakovei R. B. išvengti atsiskaitymo su ieškovu.

23.13. Pagal 2017 m. galiojusius norminių aktų reikalavimus – statinio remonto darbai – stogo konstrukcijų keitimas, pertvarkymas, remontas buvo priskiriami darbams, kurių atlikimui yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas. Nė viena atsakovių nepateikė įrodymų, kad kompetentinga institucija yra išdavusi leidimą atsakovėms atlikti gyvenamojo namo stogo keitimo ir pertvarkymo darbus, todėl atsakovių teiginiai, kad pastato būklė buvo bloga ir pats pastatas buvo blogos kokybės, yra nepagrįsti rašytiniais įrodymais, atsakovių pateikta pažyma apie prastas oro sąlygas nėra įrodymas patvirtinantis, kad ginčo gyvenamasis namas buvo tokios prastos būklės, pro kurio stogą tekėjo lietaus vanduo.

23.14. Ginčo turto vertę sudaro didelis žemės sklypas, kuriame yra pastatyti statiniai, todėl nelogiška, kad dėl neva tai tariamų problemų su gyvenamojo namo stogu, buvo būtina atsisakyti sutarties.

23.15. Byloje pateikti išrašai apie visų atsakovių gyvenamą vietą patvirtina, kad atsakovė R. B. savo gyvenamą vietą turto buvimo vietos adresu deklaravo nuo 2012 m. rugsėjo 5 d., atsakovės A. B. gyvenamoji vieta pagal turto buvimo vietą yra deklaruota nuo 2017 m. birželio 19 d., t. y. atsakovės A. B. gyvenamąją vietą pagal turto buvimo vietą deklaravo atsakovė R. B. prieš pat sueinant prievolės ieškovui įvykdymo terminui. Atsakovės G. Š. gyvenamoji vieta nuo 2015 m. balandžio 24 d. yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ši atsakovė net gyvenamosios vietos nebuvo deklaravusi pagal turto buvimo vietą, kadangi visą laiką faktiškai gyveno Klaipėdos mieste.

23.16. Atsakovė R. B. turtą perleido už nedidelę kainą, dėl ko ji nebeturi galimybių su ieškovu atsiskaityti pagal 2016 m. lapkričio 15 d. neprotestuotiną vekselį. Reikalavimo suma kartu su netesybomis į atsakovę R. B. viršija 60 000 Eur sumą, turto, kurį prašo ieškovas gražinti atsakovei R. B., vertė sudaro 70 550 eurų.

Atsiliepimas

24. Atsakovė G. Š. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriame prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apelianto argumentai nepagrįsti, jis siekia išreikalauti turtą iš sąžiningos įgijėjos, nepateikia savo nurodomus argumentus patvirtinančių įrodymų. Teigia, kad ieškinį patenkinus ieškovo padėtis nepagerėtų, kadangi ginčo turtas apsunkintas hipotekos paskolos davėjos naudai, o tik nukentėtų atsakovė G. Š., kadangi turtas turėtų būti grąžintas atsakovei R. B., tačiau atgauti jos sumokėtų pinigų galimybės nebūtų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinių skundų ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos esmės

26. Apeliaciniais skundais apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, todėl teismo nustatytos faktinės aplinkybės laikytinos nustatytomis tinkamai ir apeliacinės instancijos teismas jomis remiasi. Byloje kilo ginčas dėl nustatytų faktinių aplinkybių kvalifikavimo, dėl ko apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ir pasisako.

27. Ieškovas, prašydamas pripažinti pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis ir taikyti restituciją, pirmosios instancijos teisme ieškinį prašė tenkinti actio Pauliana pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nustatė actio Pauliana taikymo sąlygas tik 2017 m. lapkričio 15 d. sutarties Nr. 12297 atveju, šią sutartį pripažino negaliojančia ir taikė restituciją, perkeldamas pirkėjos (A. B.) teises ir pareigas atsakovei R. B..

28. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia 2017 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MV7-7064, sprendė, jog byloje neįrodyta, kad nesąžininga buvo G. Š., o neįrodžius pirkėjos nesąžiningumo, nėra visų sąlygų taikyti actio Pauliana institutą.

29. Pasisakydamas dėl 2017 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties sprendė, kad faktas, kad pirkėja atsisakė sutarties sudarydama kitą pirkimo-pardavimo sutartį, nepaneigia jos sąžiningumo prezumpcijos. Teismas priėjo išvados, kad tiek atsakovė R. B., tiek A. B. yra nesąžiningos ieškovo atžvilgiu, nes kartu veikdamos sumažino atsakovės R. B. mokumą ir jos kreditoriaus ieškovo galimybę gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Teismas sprendė, kad nesąžininga ieškovo skolininkė sudarė sandorį su asmeniu, kurio nesąžiningumas preziumuojamas, todėl sandoris negalioja nuo jo sudarymo momento. Pasisakydamas dėl restitucijos teismas nurodė, kad faktiškai turtas turi būti grąžintas ieškovo skolininkei, todėl pirkėjo teisės pagal 2017 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12297 perkeltinos atsakovei R. B., nes atsakovė A. B. be pagrindo įgijo turtą.

30. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2017 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MV7-7064, be to, teismas pritaikė netinkamą materialinę teisės normą, nes sandorio panaikinimo pagrindas actio Pauliana nenumato pirkėjo teisių perkėlimo, nes sandoriai kuriuos prašoma panaikinti actio Pauliana pagrindu, turi būti pripažįstami negaliojančiais. Be to, šios civilinės bylos išsprendimui netaikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnis, kadangi šios civilinės bylos nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pirkėjo teisių perkėlimui.

31. Atsakovė R. B. su sprendimu nesutinka, mano, kad ieškinys turi būti atmestas, kadangi 2017 m. lapkričio 15 d. sutarties sudarymas buvo objektyviai būtinas, nes G. Š. siekė ir reikalavo jos pažeistų teisių atstatymo, sutarties sudarymas negalėjo būti iš anksto suplanuotas, o A. B. turtą pirko už savo lėšas. Teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sprendė dėl šalių nesąžiningumo.

Dėl bylose susiklosčiusių faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo

32. Sutiktina su ieškovu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo atsakovių sudarytų sandorių nuginčijimo pagrindus. Actio Pauliana ieškiniu kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Taigi, pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį gali būti ginčijamas tik skolininko sudarytas sandoris. Nagrinėjamu atveju, tik pirmasis iš ginčijamų sandorių (2017 m. rugpjūčio 17 d.) sudarytas skolininkės, antrasis sandoris (2017 m. lapkričio 15 d.) sudarytas skolininkės mamos ir trečiojo asmens. Taigi, vien jau dėl netinkamų subjektų antrasis sandoris negalėjo būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu.

33. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą). Ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas, pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Taigi, įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas).

34. Byloje nustatyta, kad: 1) 2016 m. lapkričio 15 d. R. B. vekseliu ieškovui įsipareigojo 2017 m. liepos 15 d. sumokėti 60 000 Eur; 2) 2017 m. gegužės 10 d. A. B. savo butą pardavė už 9 000 Eur; 3) 2017 m. rugpjūčio 16 d. ieškovui išduotas vykdomasis įrašas R. B. atžvilgiu; 4) 2017 m. rugpjūčio 17 d. R. B. pardavė ginčo turtą G. Š. už 25 000 Eur (10 777,40 Eur G. Š. pavedimu sumokėjo bankui, padengiant paskolą R. B., kuri naudota pirkti ginčo turtą, 14 222,60 Eur G. Š. perdavė R. B. grynaisiais pinigais (byloje nėra įrodymų apie šių pinigų realų perdavimą, tik sandorio šalių teiginiai); 5) 2017 m. lapkričio 15 d. G. Š. pardavė ginčo turtą A. B. už 25 000 Eur (pinigai sumokėti G. Š. dar prieš sutarties pasirašymą, A. B. 15 000 Eur prieš sutarties pasirašymą pasiskolino iš J. S., įregistruojant hipoteką J. S. naudai į ginčo turtą).

35. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė netinkamą teisinį pagrindą ieškinyje, tačiau teismas neprivalėjo šiuo pagrindu vadovautis, o turėjo tinkamai kvalifikuoti šalių santykius pagal ieškovo suformuluotą faktinį ieškinio pagrindą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog ieškovo ginčijami atsakovių sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai yra apsimestiniai (CK 1.87 straipsnis), nes jais nesiekta įgyti perleidžiamo turto nuosavybės teise, o tik išvengti R. B. prievolės (prisiimtos vekselio pagrindu) ieškovui įvykdymo.

36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniai ar tariami sandoriai, yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Melas simuliacijos atveju gali būti skirtingo intensyvumo. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 17 punktas.; 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-1075/2019).

37. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes tokiame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Spręsdamas dėl tikrųjų šalių ketinimų, teismas neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet privalo aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 18, 19 punktai; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-916/2019).

38. Tikrųjų šalių ketinimų ištyrimas sudarant ginčijamą sandorį leidžia atskleisti, ar šalys sudarė apsimestinį sandorį, skirtą kitam sandoriui pridengti. Taigi, ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 18-19 punktai). Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė.

39. Iš bylos duomenų negalima daryti išvados, kad tikrieji R. B. ketinimai buvo parduoti ginčo turtą G. Š., o G. Š. tikslas – parduoti ginčo turtą A. B., nes jis neatitiko kokybės reikalavimų. Bylos aplinkybės įrodo, kad pirminis ir svarbiausias abiejų ginčo sandorių tikslas buvo išvengti skolininko prievolės kreditoriui. Pirma, turto pardavimo data G. Š. sutampa su vykdomojo įrašo išdavimu ieškovui (ginčo turtas parduotas G. Š. 2017 m. rugpjūčio 17 d. – po dienos, kai ieškovui išduotas vykdomasis įrašas R. B. atžvilgiu (t. y. 2017 m. rugpjūčio 16 d)). Antra, iš R. B. elgesio iki sandorio sudarymo negalima spręsti, kad ji norėjo parduoti ginčo turtą, nes tik prieš keturis mėnesius iki sandorio sudarymo su G. Š. R. B. dar siekė plėtoti verslą ginčo turte – byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo 24 d. „Swedbank“, AB davė sutikimą įkeistą žemės sklypą padalyti į atskirus turtinius vienetus, atsakovė per 30 dienų nuo turto padalijimo teisinės registracijos privalėjo pateikti bankui naujai suformuotų bankui įkeistų nekilnojamojo turto objektų įvertinimo rinkos ir likvidacinės vertės ataskaitą, Nekilnojamojo turto registro pažymėjimą ar išrašą apie naujai suformuotus objektus. Trečia, ginčo turtas buvo G. Š. nuosavybe tik tris mėnesius – nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d. Po trijų mėnesių turtas perparduotas R. B. motinai, argumentuojant tuo, kad pati R. B. nebūtų gavusi paskolos iš banko, nors A. B. paskolą sandoriui gavo iš fizinio asmens ir byloje nėra įrodymų, kad šios paskolos analogiškomis sąlygomis negalėjo gauti pati R. B.. Ketvirta, turto pardavimo kaina neatitinka realios turto kainos – jau 2010 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. MV7-6167 R. B. įsigijo ginčo turtą už 100 000 Lt (28 962 Eur), t. y. didesnę kainą, nei pardavė 2017 m. Aplinkybę, kad turtas vertas daugiau, nei suma, kurią sumokėjo G. Š., pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai – 2013 m. vasario 27 d. UAB „A ir S projektai“ paruošė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, be kita ko, nustatydama, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 171 000 Lt (49 525,02 Eur), namo – 130 000 Lt (37 650,60 Eur), ūkinio pastato – 2 930 Lt (848,59 Eur), malkinės – 873 Lt (252,84 Eur), šulinio – 73 Lt (21,14 Eur). Byloje taip pat yra pateikta nekilnojamojo turto pardavimo skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kad ginčo turtą pati R. B. siekė parduoti už 80 000 Eur. Penkta, kad atsakovės ginčo sandoriais nesiekė sukurti pirkimo-pardavimo teisinių santykių rodo tai, jog atsakovė R. B., nors ir perleido nekilnojamąjį turtą, tačiau visą laiką jame gyveno, yra deklaravusi šio turto buvimo vietos adresu savo gyvenamąją vietą.

40. Nagrinėjamu atveju, nors iš faktinių aplinkybių akivaizdu, kad atsakovės simuliavo sandorių tikslą ir nesiekė sudaryti pirkimo-pardavimo sutarčių, spręsti, kad sandoriai buvo tariami (CK 1.86 straipsnis), nėra pagrindo, nes abiejų sandorių pagrindu buvo atlikti mokėjimai – pirmojo sandorio metu padengta R. B. nesumokėta paskolos suma bankui (10 777,40 Eur sumokėjo G. Š., pirkdama iš R. B. ginčo turtą), o pagal 2017 m. lapkričio 15 d. sutartį A. B. sumokėjo G. Š. 25 000 Eur (iš J. S. pasiskolinusi 15 000 Eur.) Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes spręstina, kad atsakovės, sudarydamos minėtas sutartis, siekė išvengti R. B. prievolės kreditoriui (ieškovui), tačiau kartu tarp sandorių šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai.

41. Iš ieškovo nurodytų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių pakanka duomenų abu ginčo sandorius pripažinti apsimestiniais. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Pirmuoju sandoriu šalys siekė sukurti paskolos teisinius santykius ir išvengti pardavėjos prievolės vykdymo kreditoriui, antruoju sandoriu pridengti du sandoriai – turto pirkimo-pardavimo sandoris tarp A. B. ir G. Š., kuriame tikroji sandorio šalis buvo R. B. ir paskolos (tarp A. B. ir R. B.) sandoriai simuliuojant, kad sudarytas vienas G. Š. pirkimo-pardavimo sandoris su pirkėja A. B..

42. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs, kad teismo sprendimas dėl sandorio pasekmių turi būti proporcingas pažeidimui atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, įskaitant taisyklės, kuri buvo pažeista, tikslą; asmenų, kurių apsaugai taisyklė įtvirtinta, kategoriją, sankciją, taikomą už taisyklės pažeidimą; pažeidimo sunkumą; ar pažeidimas buvo tyčinis; ir santykio tarp normos pažeidimo ir sandorio artumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015). Nagrinėjamu atveju, pripažinus apsimestinį sandorį negaliojančiu, taikoma ne restitucija, o sandorio, kurį šalys turėjo galvoje, taisyklės.

43. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pirmasis ginčo sandoris jau yra įvykdytas, be to, jo pagrindu įvykdyta atsakovės R. B. 10 777,40 Eur dydžio prievolė „Swedbank“, AB, o ieškinyje suformuluotu reikalavimu siekiamą rezultatą – ginčo turto grąžinimą atsakovei R. B. – galima pasiekti laikantis subsidiarumo principo – apsimestiniu pripažįstant tik antrąjį sandorį, kuriuo G. Š. pardavė ginčo turtą A. B., ir spręsti, kad šiam sandoriui taikytinos sandorių, kuriuos šalys iš tikrųjų siekė sudaryti, taisyklės – konkrečiai, turto pirkimo-pardavimo ir paskolos sandorių taisyklės. Kadangi G. Š. siekė grąžinti ginčo turtą R. B., todėl ji, o ne A. B. pripažintina tikrąja turto pirkimo-pardavimo sandorio šalimi. Turto pirkimo-pardavimo sandoris apmokėtas iš A. B. lėšų, todėl taip pat pripažintina, kad tarp A. B. ir R. B. sudaryta paskolos sutartis. Sandoriai, kuriuos atsakovės iš tikrųjų turėjo galvoje, neturi esminių trūkumų, todėl paliktini galioti.

44. Byloje taip pat nustatyta aplinkybė, kad A. B. pasiskolino pinigus, kurie sumokėti už ginčo turtą, iš trečiojo asmens J. S. ir įregistravo hipoteką ginčo turtui J. S. naudai. Kadangi ieškovas nagrinėjamoje byloje neprašė minėtos hipotekos pripažinti negaliojančia, teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako, tik pažymi, kad CK 4.197 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas hipotekos kreditoriaus, kaip daiktinės teisės turėtojo, specialus teisės gynimo būdas, kai nuginčijamas hipotekos sandoris. Minėtoje normoje įtvirtinta, kad sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580-686/2015).

Dėl bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių

45. Dėl nurodytų motyvų, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pripažįstant negaliojančia 2017 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12297, šiam sandoriui taikytinos sandorių, kuriuos šalys iš tikrųjų siekė sudaryti, taisyklės – pripažintina, kad sudaryta ginčo turto atpirkimo sutartis, iš G. Š. šį turtą pirko R. B., taip pat pripažintina, kad sudaryta paskolos sutartis, kuria A. B. paskolino R. B. pinigų sumą ginčo turtui įsigyti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nors negaliojančia pripažintina tik viena iš ieškovo reikalautų pripažinti negaliojančiomis sutarčių, tačiau ieškovo siektas materialinis rezultatas iš esmės pasiektas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijų sprendžia, jog ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

46. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas sumokėjo 183 Eur žyminį mokestį už ieškinį, likusios 1 100 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas ieškovui atidėtas iki sprendimo priėmimo, taip pat ieškovas sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei patyrė 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovui priteisė tik dalį jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o apeliacinės instancijos teisme ieškovo ieškinys iš esmės patenkintas visiškai, yra pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovui iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis 221 Eur (183 Eur už ieškinį ir 38 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) ir 1 000 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1 221 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi 1 100 Eur žyminio mokesčio dalies už ieškinį sumokėjimas ieškovui atidėtas iki sprendimo priėmimo, o ieškinys iš esmės patenkintas visiškai, valstybei priteistina atidėta žyminio mokesčio dalis (1 100 Eur) iš atsakovių lygiomis dalimis. Kadangi ieškovo ieškinys iš esmės patenkintas visiškai, atsakovės teisės į pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, neįgijo.

47. Ieškovas sumokėjo 200 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą, 1 083 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimas ieškovui atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas patenkintas, jam priteistinas 200 Eur žyminis mokestis iš atsakovių lygiomis dalimis. Kadangi 1 083 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas ieškovui atidėtas, 1 083 Eur žyminis mokestis priteistinas valstybei iš atsakovių lygiomis dalimis. Bylą išsprendus ne atsakovių naudai, jos neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

48. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – padarytas įrašas viešame registre apie nuosavybės teisės į ginčo turtą perleidimo apribojimus. Įrašas galioja iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia 2017 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12297, pagal kurią G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perleido A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su tame žemės sklype esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), šiam sandoriui taikyti sandorių, kuriuos šalys iš tikrųjų siekė sudaryti, taisykles – pripažinti, kad sudaryta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su tame žemės sklype esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, iš G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šį turtą pirko R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taip pat pripažinti, kad sudaryta paskolos sutartis, kuria A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskolino R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25 000 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius eurų).

Priteisti V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 407 Eur (keturis šimtus septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 366,67 Eur (tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir šešiasdešimt septynis euro centus), A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 366,67 Eur (tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir šešiasdešimt septynis euro centus) ir G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 366,66 Eur (tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir šešiasdešimt šešis euro centus).

2018 m. birželio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre apie nuosavybės teisės į ginčo turtą perleidimo apribojimus – palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.“

Priteisti V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 66,67 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir šešiasdešimt septynis euro centus), A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 66,67 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir šešiasdešimt septynis euro centus) ir G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 66,66 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir šešiasdešimt šešis euro centus).

Priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 361 Eur (tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą).

Teisėjai Kazys KailiūnasAgnė TikniūtėJūratė Varanauskaitė