- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-22
- Bylos Nr.
- e2YT-569-867/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02155-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- notarei Nerinai Bartkuvienei, J. S., V. E., Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro
- Advokatai
- Laimonas Strauka, Vytautas Agintas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą dėl notarinių veiksmų, suinteresuoti asmenys Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarė Neringa Bartkuvienė, J. S., Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarė Agnė Griškevičienė, bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Start Invest“, V. E., I. K. ir antstolė Vida Daugirdienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateikė skundą dėl notarės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarės 2022-10-11 nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą Nr. 242 ir prašo įpareigoti notarę išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į skolinį įsipareigojimą. Prašymo pagrindu nurodo aplinkybes, kad 2021-11-17 mirė jos mama A. B. ir ji yra vienintelė savo mamos paveldėtoja. Kadangi ji buvo praleidusi įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, šis terminas teismo nutartimi buvo atnaujintas ir užvesta paveldėjimo byla Klaipėdos rajono antrame notarų biure. Nurodo, kad per klaidą notarei nepateikė visų duomenų apie paveldimus finansinius įsipareigojimus. Paaiškėjus, kad liko nepriimta dar viena palikėjos turtinė prievolė, ji siekdama paveldėti turtines prievoles kreipėsi į notaro biurą su prašymu išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal pateiktus skolos dydį patvirtinančius dokumentus, tačiau notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, motyvuodama tuo, kad pateiktas paskolos faktą patvirtinantis dokumentas yra abejotino tikrumo, taip pat nėra pateikta įrodymų apie pinigų gavimą. Mano, kad notarės priimtas nutarimas yra visiškai nepagrįstas, priimtas neanalizavus pateiktų skolos faktą ir dydį patvirtinančių dokumentų, nes notarei buvo pateikta notarinė paskolos sutartis, kurioje aiškiai nurodytas pinigų gavimo faktas. Nurodo, kad notarine tvarka patvirtinta paskolos sutartis atitiko visus paskolos sutarčiai keliamus reikalavimus, todėl notarė nepagrįstai atsisakė išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. S. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo teismą pareiškėjos prašymą tenkinti. Nurodo, kad jos hipoteka užtikrintas reikalavimas pagal 2017-11-15 paskolos sutartį yra patvirtintas kaip kreditorinis reikalavimas pareiškėjos bankroto byloje 2022-11-04 nutartimi. Pati pareiškėja bankroto byloje patvirtino, kad 2017-11-15 paskolos sutartis nėra pasibaigusi ir suteikta paskolos sutartis nėra grąžinta. Taip pat nurodo, kad po pareiškėjos motinos mirties paskolos sutartis vykdoma, nes pareiškėja reguliariai moka jai paskolos sutartimi nustatytas palūkanas.
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarė Neringa Bartkuvienė pateikė atsiliepimą, kuriame teismo prašo nutartimi patvirtinti palikėjo kreditorių turtinius reikalavimus arba atmesti pareiškėjos skundą dėl notaro nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjai 2022-05-20 teismo nutartimi buvo atnaujintas terminas palikimui po jos mamos mirties priimti ir pareiškėja palikimą priėmė 2022-06-02 ir 2022-07-28 išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, o paveldėjimo byla baigta. Nurodė, kad priimant palikimą pareiškėja nepranešė apie palikėjos skolinius įsipareigojimus ir neprašė sudaryti paveldimo turto apyrašo. Taip pat pareiškėja nepasakė, kad jai yra iškelta bankroto byla. 2022-09-23 buvo gautas pareiškėjos atstovo prašymas dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į paveldimus A. B. finansinius įsipareigojimus pagal 2017 m. paskolos sutartį. Mirusiosios A. B. kreditorė J. S., per įstatymo nustatytą terminą nepateikė notaro biurui kreditorinių reikalavimų pareiškimo, todėl jai kilo abejonės, ar kreditorė nežinojo, kad būtina kreiptis per įstatymo nustatytą terminą pas notarą, ar reikalavimo teisė į finansinius įsipareigojimus pagal 2017-11-15 Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro patvirtintą paskolos sutartį prievolė yra įvykdyta. Prie prašymo nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos, prievolė, kuri užtikrinta hipoteka, nebuvo įvykdyta. Nurodė, kad notarui yra pavesta užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir asmenų teisėtų interesų apsaugą, notaras neatlieka teisminių funkcijų ir nenustatinėja juridinių faktų.
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarė Agnė Griškevičienė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2017-11-15 buvo patvirtinta paskolos sutartis reg. Nr. 12288, kuriuos pagrindu J. S. paskolino A. B. 15 000,00 Eur grynaisiais pinigais. Pinigai perduoti notaro biure, iš kart panaudoti A. B. nekilnojamojo turto – žemės sklypo su statiniais, esančių Klaipėdos r. sav. Derceklių k., Lingių g. 53, įsigijimui pirkimo pardavimo sutartimi, reg. Nr. 12297. Tas pats turtas įkeistas kreditorei J. S. hipotekos sutartimi, reg. Nr. 12289, sąlygine hipoteka, kuri įsigaliojo A. B. įgijus nuosavybės teisę į minėtą turtą bei įregistravus nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre. Visi aukščiau nurodyti sandoriai sudaryti vienu metu, apie paskolos grąžinimą ar negrąžinimą notarei nėra žinoma.
Suinteresuotas asmuo nemokumo administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Start Invest“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2021-01-20 nutartimi pareiškėjai yra iškelta bankroto byla Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų civilinėje byloje Nr. 2FB-928-904/2021. 2021-11-04 teismo nutartimi yra patvirtintas kreditorės J. S. 17 387,50 Eur kreditorinis reikalavimas, tačiau nutartis nėra įsiteisėjusi, nes yra pateiktas atskirasis skundas, o 2021-11-25 nutartimi yra patvirtintas pareiškėjos mokumo atkūrimo planas. Informuoja, kad 2022-05-27 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi pareiškėjai prikaustantis nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini)., yra parduotas už 79 090,00 Eur sumą, gautos lėšos yra paskirstytos kreditoriams bei administravimo išlaidoms, o 15 000,00 Eur suma yra palikta nemokumo administratoriaus depozitinėje sąskaitoje pagal įkeitimo dokumentus J. S. ir gavus paveldėjimo teisės liudijimą bus išmokėta. Su pareiškėjos skundu dėl notarės veiksmų sutinka, tačiau klausimą dėl Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarės Neringos Bartkuvienės 2022-10-11 nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą Nr. 242 ir įpareigoti notarę Neringą Bartkuvienę išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į skolinį įsipareigojimą J. S. pagal 2017-11-15 paskolos sutartį, panaikinimo palieka spręsti teismui.
Suinteresuotas asmuo V. E. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad paskolos sutartyje 4 punkte nurodyta, kad 15 000,00 Eur buvo sumokėta prieš paskolos sutarties sudarymą. Kadangi paskolos sutartis yra realinė, mano, kad prieš sudarant paskolos sandorį notarei turėjo būti pateiktas rašytinis įrodymas, kuris patvirtintų, kad pinigų davėja J. S. realiai perdavė pinigines lėšas pinigų gavėjai A. B.. Mano, kad 2017-11-15 paskolos sutartis yra neįsigaliojusi, nes faktiškai pinigai nebuvo perduoti, nes nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo J. S. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad pinigai buvo perduoti. Taip pat nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad buvo mokamos palūkanos ar netesybos. J. S. nėra pateikusi nė vieno įrodymų, kad ji būtų reikalavusi iš A. B. grąžinti jai paskolintą sumą, nebuvo prašoma pratęsti sandorio galiojimo termino. Todėl notarė tinkamai įvertinusi faktines aplinkybes ir nustačiusi, kad pareiškėjos J. S. ir A. B. sudarytas sandoris kelia pagrįstų abejonių, atsisakė pareiškėjai išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į skolinį A. B. įsipareigojimą. Nurodo, kad notarai turi pareigą nevertinti abejones keliančių sandorių, todėl jei sandoris kelia abejonių įstatymų leidėjas tuo tikslu yra priėmęs CK 1.93 straipsnio 2 ir 4 dalies normas, todėl J. S. turėtų ne skųsti notarės veiksmus, o kreiptis į teismą prašydama pripažinti 2017-11-15 paskolos sutartį galiojančia, todėl prašo skundo netenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jos mama jokio turto neturėjo, todėl ji nežinojo, kad reikia priimti palikimą. Ji klausė apie tai bankroto administratoriaus, jis jai sakė, kad nereikia ir tik kai pardavė jos turtą bankroto administratorius sakė, kad reikia susitvarkyti palikimą mamos. Kadangi buvo praleisti terminai kreipėsi į teismą ir buvo atnaujintas terminas. J. S. turtas buvo įkeistas, todėl mano, kad pati J. S. gal nežinojo, kad reikia kreiptis pas notarą. Nežinojo kam turtas priklausė, kuris buvo įkeistas, nes vyko teismai. Paaiškino, kad su notare ji nesusišnekėjo, nes ji notarei nurodė, kad ji norėjo priimti visą mamos palikimą su skolom. Jos mama 15 000,00 Eur paskolą ėmė, nes reikėjo atsiskaityti su skolom nekilnojamojo turto pardavėjai. Jos mama pardavė savo bendrabučio butą ir pasiskolino 15 000,00 Eur iš J. S., su kuria susipažino per nekilnojamojo turto agentūrą. Negali prisiminti ar notarei sakė, kad jai yra iškelta bankroto byla. Paaiškino, kad paskolos sutartyje nustatytu terminu paskola nebuvo grąžinta, nes nebuvo iš ko, nes turėjo ir kitų skolų, todėl mokėjo J. S. palūkanas. Tiek mamai esant gyvai suinteresuotam asmeniui J. S. buvo mokamos palūkanos kas mėnesį po 63,00 Eur.
Pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, nes mano, kad notarė ne pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Papildomai paaiškino, kad bankroto administratorius pareiškėjai pasiūlė kreiptis dėl papildomo liudijimo išdavimo dėl finansinių įsipareigojimų. Paskolos sutartis yra sudaryta pas notarą ir atsiliepime notarė nurodė, kad J. S. paskolino A. B. pinigus ir pinigai buvo perduoti notarų biure bei panaudoti kitam sandoriui. Sutartyje yra taip pat nurodyta, kad A. B. pinigus gavo. Tiek pareiškėja, tiek J. S. patvirtino, kad pinigai pagal paskolos sutartį buvo perduoti ir nebuvo grąžinti. Notarė surašydama nutarimą rėmėsi tik tuo, kad neaišku ar pinigai buvo grąžinti pagal paskolos sutartį. Notarė tik posėdžio metu jau rėmėsi tuo, kad į ją kreiptis turėjo kreditorė, o ne pareiškėja.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo notarė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į notarų biurą ir 2022-06-02 priėmė palikimą, jos buvo klausta kokį paveldimą turtą sudaro ir buvo tik piniginės lėšos. Buvo išduotos paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėjos buvo klausta ar yra skolų. Nes jei yra skolų palikimas priimamas pagal turto apyrašą. Po paveldėjimo bylos užbaigimo buvo pateiktas prašymas išduoti papildomą paveldėjimo liudijimą. Neišdavė papildomo paveldėjimo liudijimo, nes tai yra kreditorinis reikalavimas ir tai turėjo atlikti kreditorė per tris mėnesius, o kadangi praleistas terminas tas terminas kreditorei turėtų būti atnaujintas. Nurodė, kad ir šiai dienai nėra aišku kokia paskolos suma yra likusi. Turėtų būti patvirtina, kokia yra likusi suma su palūkanomis ir ji galėtų išduoti, tik esant tiksliai sumai. Nurodė, kad pareiškėjos buvo klausta ar jos mama turėjo skolų ir paaiškinta, kad priešingu atveju pareiškėja turės atsakyti savo turtu jei priims palikimą ne pagal apyrašą. Pareiškėja priimant palikimą nenurodė, kad buvo sudaryta paskolos sutartis ir tai, kad pačiai pareiškėjai iškelta bankroto byla. Paskolos sutartis jai nepatvirtina, ar J. S. atgavo pinigus pagal paskolos sutartį, nes laiku kreditoriniai reikalavimai nebuvo laiku pateikti. Nurodė, kad šiuo atveju ne papildomas paveldėjimo teisės liudijimas turi būti išduotas, o pats kreditorius turėjo jai per 3 mėnesius pareikšti kreditorinį reikalavimą, tačiau jei teismas įpareigos išduoti papildomą liudijimą jį išduos. Kaip paaiškėjo, kad pateiktas jai prašymas buvo jau po turto pardavimo. Nurodo, kad notaras tikrina tik palikėjo turtą, tai yra tikrina tik paveldimą turtą, o pareiškėjos turto netikrino, nes tai nėra privaloma. Telefonu su pareiškėjos atstovu buvo kalbėta dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo, nes telefonu nebuvo jai nurodytas koks tas turtas dėl kurios būtinas papildomas paveldėjimo liudijimas, o kai atnešė dokumentus buvo nustatyta, kad tai yra kreditorinis reikalavimas, o ne paveldimas turtas, todėl ir buvo atsisakyta išduoti, nes nebuvo aišku jai ar pagal paskolos sutartį nėra paskola grąžinta, o ne suteikta.
Suinteresuotas asmuo J. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad per agentūrą nekilnojamojo turto pas notarę Griškevičienę sudarė paskolos sutartį su pareiškėjos mama. Kokiu tikslu buvo imta paskola ji negali pasakyti, metams laiko buvo suteikta ir įkeista hipoteka. Susitarė, kad jai grąžins skolą kai parduos nekilnojamąjį turtą. Mirus pareiškėjos mamai pareiškėja ją informavo, ji dalyvavo laidotuvėse ir jai buvo žadėta, kad atiduos skolą, bei mokėjo palūkanas tik paskutinius aštuonis mėnesius nebemokėjo. Žinojo, kad turtas parduotas ir bankroto administratorius jai nurodė, kad jos pinigai yra pas jį. Nurodė, kad ji pagal individualią veiklą gali suteikti paskolą, šiuo metu skola yra 15 000,00 Eur ir apie 500,00 Eur palūkanų už aštuonis mėnesius. Palūkanas jai buvo mokamos grynais ir jokių rašytinių įrodymų ji negali pateikti.
Suinteresuoto asmens atstovas Laimonas Strauka prašė skundą atmesti, nes mano, kad notarė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes notarei kilo abejonių dėl 2017-11-15 sudaryto sandorio, tai yra pareiškėja notarei nepateikė jokių dokumentų, kad realiai pinigai buvo pagal paskolos sutartį buvo perduoti. Notarinėje paskolos sutartyje nurodyta, kad piniginės lėšos buvo perduotos iki notarinio sandorio sudarymo ir pačioje notarinėje sutartyje nėra jokio patvirtinimo, kad pinigai perduoti, nors paskolos sutartis yra realinė ir pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalį paskolos sutartis įsigalioja nuo pinigų perdavimo momento. Notarei nebuvo pateikti duomenys, kad J. S. perdavė grynais pinigais 15 000,00 Eur, be to nepateikti duomenys, kad J. S. kreipėsi dėl skolos grąžinimo suėjus sandorio datai, tai yra, kad kreditorius realiai prašė grąžinti skolą ar buvo kreiptasi dėl sandorio termino pratęsimo, ar kreipsi į teismą dėl skolos. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų dėl palūkanų mokėjimo. J. S. nepateikė duomenų, kad ji deklaravo paskolos sutekimą, deklaravo gautas palūkanas. Nors pareiškėja nurodo, kad paskola yra negrąžinta, tačiau pati pareiškėja negalėjo paaiškinti notarei, kad jos mama turėjo skolų. Mano, kad paskolą 15 000,00 Eur grąžinti per vienerius metus atsižvelgiant į gaunamas pareiškėjos mamos pajamas nebuvo realu, nes jos pajamos buvo tik pensija. Tai, kad paskolos sutartis nėra įsigaliojusi patvirtina tiek pareiškėjos, tiek J. S. veiksmai, nes nėra duomenų, kad J. S. reikalavo grąžinti skolą, kad buvo mokamos palūkanos. Mano, kad notarė turi atsisakyti tvirtinti sandorius, kurie kelia abejones ir yra neskaidrus. Reikalavimas įpareigoti išduoti liudijimą yra neapgrįstas. Notarės veiksmas atitinka ir Kovos su piniginių lėšų plovimo įstatymo nuostatas, nes sandoriai sudaryti grynaisiais, kurių suma viršija 10 000,00 Eur. Nurodė, kad pagal CK 1.23 straipsnio 4 dalį teismo teisė yra pripažinti, kad sandoris yra galiojantis, o ne notaras turi pripažinti sandorį galiojančiu. Pareiškėja turėjo ne skųsti notarės veiksmus, o kreiptis į teismą pripažinti sandorį galiojančiu ir tik turėdama tokį sprendimą ji galėtų kreiptis į notarą. Nurodė, kad jo atstovaujamasis ir pareiškėja buvo partneriai ir vedė bendrą ūkį ir jam buvo išduotas įsipareigojimas dėl piniginių lėšų grąžinimo ir vyko teisminiai ginčai, nes buvo ginčijami sandoriai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas dėl notarės veiksmų atmestinas.
Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 442 straipsnio 6 punktas). Tai reiškia, kad tokių skundų nagrinėjimui taikomos CPK XXV skyriaus normos, nustatančios bendrąsias ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, taip pat CPK 511–513 straipsniai, nustatantys skundo dėl notarinių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarką.
Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). P. N. įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).
Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti skundžiamą notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas. Tokiu atveju asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis (pvz., prašydamas atnaujinti praleistą terminą – CK 5.57 straipsnis), priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių ir jų atstovų teismo posėdžių metu nurodytų aplinkybių nustatyta, kad 2021-11-17 mirė A. B., tai yra pareiškėjos R. B. mama.
Įsiteisėjusi 2022-05-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-4963-1025/2022 patvirtina, kad pareiškėjai buvo atnaujintas terminas palikimui po motinos mirties priimti.
Iš notarės teismui pateiktos paveldėjimo bylos Nr. 196/2022 kopijos, kuri pateikta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2FB-1168-1180/2023, (užregistruota 2023-02-07 Nr. DOK-5795) nustatyta, kad 2022-06-02 pareiškėja notarei pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą, kuriame nurodyta, kad palikimą sudaro piniginis indelis su priskaičiuotomis palūkanomis ir kompensacijomis, esantis AB Swedbank. Priimdama palikimą, paduodama pareiškimą notarui neprašo sudaryti paveldimo turto apyrašo už palikėjos skolas atsako visu turtu.
Notarės 2022-06-02 išduotas liudijimas, paveldėjimo byloje Nr. 196/2022 patvirtina, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo mamos mirties. Iš paveldėjimo byloje esančio 2022-05-24 gyventojų registro išrašo nustatyta, kad A. B. mirė 2021-11-17, jos deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., mirė būdama išsituokusi, ištuoka įregistruota 1976-11-11, turi vieną dukrą, tai yra pareiškėją. Iš AB Swedbank 2022-06-28 atsakymo Nr. SPAMKT-22-6414 į notarės paklausimą nustatyta, kad A. B. banko sąskaitoje yra piniginių lėšų likutis 172,92 Eur. 2022-07-28 pareiškėjai išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriuo pareiškėja paveldėjo pinigines lėšas, esančias AB Swedbank banko sąskaitoje.
2022-07-28 pranešimas apie palikimo priėmimo fakto įregistravimą Testamentų registre Nr. T2-22/0062147 patvirtina, kad pareiškėja savo mamos A. B. palikimą priėmė 2022-06-02.
Nustatyta, kad pareiškėja pateikdama prašymą dėl palikimo priėmimo po mamos mirties notarei pateikė medicininio mirties liudijimo kopiją bei 2022-05-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4963-1025/2022 kopiją.
Iš 2022-10-11 Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarės Neringos Bartkuvienės nutarimo atsisakyti atlikti notarinę veiksmą Nr. 242 (toliau – skundžiamas notarės nutarimas), nustatyta, kad 2022-09-23 buvo gautas pareiškėjos atstovo advokato V. A. raštas dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į paveldimus finansinius įsipareigojimus pagal 2017 m. pasirašytą paskolos sutartį, paskolos grąžinimo terminas 2018 m. Pagal paskolos sutartį buvo įkeistas kreditoriui J. S., paskolos gavėjui A. B., nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas. Iš skundžiamo notarės nutarimo taip pat nustatyta, kad mirusiosios kreditorė J. S. per įstatymo nustatytą terminą nepateikė notaro biurui kreditorinių reikalavimo pareiškimo. Iš skundžiamo notarės nutarimo nustatyta, kad notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes notarei nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad reikalavimo teisė yra atsiradusi (pavyzdžiui, skolininko pagal paskolos sutartį patvirtinimas apie sudarytą paskolos sutartį) arba egzistuojančią (nepasibaigusią) reikalavimo teisę pagal paskolos sutartį.
Iš 2017-11-15 Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarės Agnės Griškevičienės patvirtintos notarinės paskolos sutarties, notarinio registro Nr. 1228, nustatyta, kad suinteresuotas asmuo J. S. ir pareiškėjos mama A. B. sudarė paskolos sutartį (toliau – paskolos sutartis), pagal kurią suinteresuotas asmuo paskolino pareiškėjos mamai 15 000,00 Eur sumą iki 2018-05-15, tai yra vienerių metų laikotarpiui. Paskolos sutarties 2 punktas patvirtina, kad šalys susitarė jog už laikotarpį iki paskolos sumos grąžinimo paskolos gavėjui yra skaičiuojamos 5 proc. dydžio metines palūkanos, mokamos kiekvieną mėnesį iki paskolos grąžinimo dienos. Paskolos sutarties 4 punkte nurodyta, kad 15 000,00 Eur sumą paskolos gavėjas, gavo iš paskolos davėjo prieš šios sutarties pasirašymą, o 5 punktu paskolos gavėjas pareiškia ir patvirtina, kad dėl paskolos sumos, tai yra 15 000,00 Eur, gavimo pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Paskolos 6 punktas patvirtina, kad paskola turi būti grąžinama grynaisiais pinigais. Paskolos sutarties 7 puntu paskolos gavėjas įsipareigojo mokėti 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą įvykdyti prievolę dieną, jei paskola nebus nustatytu terminu. Kaip patvirtina paskolos sutarties 9 punktas paskolos įvykdymas užtikrinimui buvo įkeistas nekilnojamas turtas, tai yra žemės sklypas su jame esančiais statiniais, esantys adresu (duomenys neskelbtini). (šalių susitarimu įkeičiamo nekilnojamojo turto vertė 68 339,00 Eur).
Iš 2017-11-15 Sutartinės hipotekos sutartis patvirtinta, kad A. B. ir J. S. susitarė, kad paskolos sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimui bus įkeistas A. B. priklausantis nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini)., notarinio registro Nr. 12289. Sandoris patvirtintas 2017-11-15, 12.23 val.
A. B. 2017-11-15 pareiškimu sąlyginė hipotekos sutartis buvo išviešinta.
Iš 2017-11-15 Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarės Agnės Griškevičienės patvirtintos pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 12297, nustatyta, kad pardavėja G. Š. pardavė, o pirkėja A. B. už 25 000,00 Eur nupirko nekilnojamąjį turtą, tai yra žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini)., šis sandoris patvirtintas 2017-11-15, 12.23 val.
Iš 2023-01-25 teismo turimo išrašo iš Nekilnojamojo turo registro duomenų bazės su istorija nustatyta, kad pareiškėjai R. B., pagal 2010-08-04 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. MV7-6167, priklausė 0,0600 ha žemės sklypas, pastatas – gyvenamasis namas ir pastatas – tvartas, bei kiti kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini)., kuris buvo įkeistas hipotekos lakštu ir kurį ji 2017-08-17 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. MV7-7064 pardavė G. Š., o ši 2017-11-15 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 12297, pardavė A. B.. Iš šio išrašo taip pat nustatyta, kad 2018-06-08 Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjam civilinė byla Nr. e2-1278-513/2017 ir 2020-02-27 apeliacinis teismas priėmė nutartį byloje e2A-181-1120/2020. Pagal teismų sprendimus turtas esantis (duomenys neskelbtini). buvo grąžintas pareiškėjai R. B., o 2022-05-27 pirkimo – pardavimo sutartimi parduotas UAB „V. T.“.
Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad 2021-01-20 pareiškėjai R. B. yra iškelta fizinio asmens bankroto byla Nr. 2FB-928-904/2021 ir 2021-03-15 nutartimi teismas patvirtino J. S. 15 000,00 Eur kreditorinį reikalavimą bei kitus pareiškėjos kreditorinius reikalavimus, tačiau 2021-07-21 nutartimi teismas panaikino 2021-03-15 nutartį, kuria buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai ir patvirtino pareiškėjos R. B. kreditorinius reikalavimus ir pašalino J. S. iš bankrutuojančios R. B. kreditorių sąrašo, o 2021-11-25 teismo nutartimi patvirtintas R. B. mokumo atkūrimo planas bankroto byloje.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2FB-1168-1180/2023, kurioje yra sprendžiamas klausimas dėl J. S. 17 387,50 Eur kreditorinio reikalavimo R. B. bankroto byloje patvirtinimo ir kreditorinis reikalavimas yra reiškiamas pagal 2017-11-15 notarinė paskolos sutartis tarp J. S. ir A. B..
Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad pareiškėja po savo mamos mirties priėmė palikimą ir turto apyrašas dėl paveldimo turto nebuvo sudarytas, nes pareiškėja notarei nenurodė, kad jos mama turi skolų ir neprašė priimti palikimą pagal turto apyrašą. Notarė posėdžio metu patvirtino, kad tiek ji, tiek ir notaro biuro darbuotojas visada klausia paveldėtojų ar palikėjas turi skolų ir išaiškina paveldėtojams, kad jei nebus sudarytas turto apyrašas asmuo palikimą priims ir turės atsakyti ne tik paveldimu turtu, bet ir asmeniniu turtu. Teismas neturi pagrindo abejoti šiomis aplinkybėmis, pati pareiškėja priimdama palikimą pareiškime nurodė, kad neprašo sudaryti turto apyrašo. Pareiškėja teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai įvardinti kam priklausė nekilnojamas turtas, kuris buvo įkeistas suinteresuotam asmeniui, o tik nurodė, kad vyko teismai, todėl nežinojo, kad nekilnojamas turtas priklausė, tačiau kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2020-02-27 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-181-1120/20 pareiškėja buvo nekilnojamojo turto savininke ir pareiškėjai kaip suinteresuotam asmeniui J. S. apie šią teismo nutartį buvo žinoma. Tai yra pareiškėja dar esant mamai gyvenai buvo nekilnojamojo turto, kuriam taikyta hipoteka pagal paskolos sutartį savininkė. Be to, pati pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad mirus mamai, jos mama jokio turto neturėjo ir būtent dėl to ji nesikreipė į notarą, nes nebuvo ką paveldėti jos manymu ir tik vėliau paraginta bankroto administratoriaus kreipsiesi į notarą ir teismą, dėl termino palikimui atnaujinimo.
Byloje nėra ginčo, kad palikimo priėmimo metu 2022-06-02 pareiškėja notarei nenurodė apie mamos skolinį įsipareigojimą, apie jos atžvilgiu iškeltą bankroto bylą bei tai, kad nepateikė notarei jos mamos ir J. S. sudarytos paskolos sutarties. Kaip matyti iš bylos nustatytų aplinkybių tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo J. S. laikė, kad pareiškėja yra skolinga pagal paskolos sutartį J. S. ir tuo tikslu J. S. buvo įtraukta į pareiškėjos kreditorius bankroto byloje ir tik vėliau iš šio sąrašo pašalinta.
Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad paskolos sutartis atitinka paskolos sutarčiai turiniui ir formai keliamus reikalavimus numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 4 punkto nuostatas, nes paskolos sutartis yra patvirtinta notariškai.
2020-02-27 Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2A-181-1120/2020 suinteresuotam asmeniui J. S. buvo žinoma, kad nekilnojamas turtas, kuris yra įkeistas hipotekos sutartimi pagal paskolos sutartį atiteko pareiškėjai, o ne jos mama A. B., nors sudarant hipotekos sutartį šis nekilnojamas turtas priklausė A. B.. Todėl suinteresuotas asmuo žinodama apie šią aplinkybę galėjo kreiptis į notarą ir per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą, tačiau to nepadarė.
Teismas nesutinka su suinteresuoto asmens atstovo nurodytomis aplinkybėmis, kad turėjo būti surašytas papildomas rašytinis dokumentas, patvirtinantis, kad A. B. gavo paskolos dalyką- 15 000,00 Eur iš J. S., nes šalių sandoris yra patvirtintas notarine forma. Be to, kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių ši suma buvo panaudota atsiskaitant pagal 2017-11-15 pirkimo – pardavimo sandorį dėl nekilnojamojo turto su G. Š. ir tai patvirtino iš esmės Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarė savo atsiliepime.
Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl ir jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kuriame įtvirtinama, kad po palikėjo mirties įpėdinis priėmė palikimą, ir detalizuojamas palikėjo turtas.
Notaras paveldėjimo teisės liudijime, be kita ko, nurodo palikimą sudarantį turtą, t. y. identifikuojami konkretūs daiktai, kitas turtas. CK 5.1 straipsnio 2 dalyje išvardytas paveldėjimo objektų sąrašas yra nebaigtinis ir gana abstraktus, tačiau praktikoje dažniausiai palikimą sudaro nekilnojamasis turtas ir su juo susijusios teisės, įmonės, indėliai ir grynieji pinigai, reikalavimo teisės ir prievolės.
Paveldint kreditorinį reikalavimą notarė turėtų įrašyti tikslią negrąžintos paskolos sumą bei palūkanas jei jos yra numatytos sutartimi.
Nagrinėjamu atveju apreiškėja notarei pateikė tik paskolos sutartį, kurios grąžinimo terminas buvo pasibaigęs daugiau nei prieš du metus ir nenurodė, kokia yra negrąžinta paskolos suma ir paskaičiuotos palūkanos ar delspinigiai (paskolos sutartis 2 punktas ir 3 punktas) bei nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurių pagrindu notarė būtų galėjusi įsitikinti, kad paskolos sutartis nėra grąžinta.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką pareikšti kreditoriaus reikalavimą, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams.
Iš skundžiamo notarės nutarimo nustatyta, kad po A. B. mirties per įstatymo nustatytą tarimą palikėjos kreditoriai į notarų biurą nesikreipė, tai pat nustatyta, kad notarė savo atsisakymą motyvavo tuo, kad jai kilo abejonių dėl paveldėtojos pateiktos paskolos sutarties.
Susipažinus su skundžiamu notarės nutarimu bei pateikta paskolos sutartimi, darytina išvada, kad notarei kilo pagrįstų abejonių dėl to ar pagal šią paskolos sutartį nėra pasibaigusi prievolė, nes paskolos sutarties grąžinimo terminas nurodytas 2018-05-15. Be to, paskolos sutarties 9 punkte buvo nurodyta, kad paskolos sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimui yra taikoma hipoteka ir įkeičiamas A. B. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš A. B. notarės žinioje esančios paveldėjimo bylos Nr. 196/2022 notarei buvo žinoma, kad palikėja A. B. jokio nekilnojamojo turto neturėjo, o turėjo tik AB Swedbank sąskaitoje esančias pinigines lėšas, kurias paveldėjo pareiškėja. Įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad notarei kilo pagrįstų abejonių dėl to ar paskolos sutartis nėra įvykdyta, nes paskolos sutartyje nurodytas paskolos grąžinimo terminas buvo pasibaigęs dar 2018-11-15, tai yra daugiau kaip du metai ir notarei nebuvo pateikti jokie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad paskolos grąžinimo terminas yra pratęstas, o pati kreditorė į notarę nesikreipė.
Nagrinėjant bylą teismo posėdyje tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo tvirtino, kad paskolos sutartis nėra įvykdyta, tai yra paskolos suma negrąžinta bei, kad žodžiu buvo susitarta, jog paskola bus grąžinta pardavus nekilnojamąjį turtą, tačiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes nei notarui, nei nagrinėjant bylą teisme nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo J. S. nepateikė.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad notarė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes notarei nebuvo pateikta nenuginčijamų įrodymų, kad prievolė pagal 2017-11-15 paskolos sutartį nėra įvykdyta, todėl skundas atmestinas. Teismas sutinka tiek su notarės, tiek su suinteresuoto asmens V. E. atstovo nurodytomis aplinkybėmis, kad visų pirma turėjo būti įrodyta, kad paskolos sutartis nėra įvykdyta, o tik po to kreiptis pas notarą ir tai galėjo atlikti pati kreditorė, tai yra suinteresuotas asmuo J. S., o ne pareiškėja.
Suinteresuotam asmeniui I. K. nutartis įteiktina viešo paskelbimo būdu.
Iš pareiškėjos yra pagrindas priteisti 18,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos skundą dėl notarės veiksmų atmesti.
Suinteresuotam asmeniui I. K. nutartį įteikti viešo paskelbimo būdu.
Priteisti iš pareiškėjos R. B. 18,24 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.