Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Maškevičienės, Albinos Pupeikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos šprotai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos šprotai“ ieškinį atsakovams E. G. ir S. B. dėl dalykinės reputacijos gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Banginis“ ir UAB „Baltijos šprotai“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamos: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovių dalykinę reputaciją; 2) priteisti ieškovių naudai solidariai iš atsakovų 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat 5 procentų dydžio procesines palūkanas iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės yra žvejybą Baltijos jūroje vykdančios bendrovės, kurios veikia kaip savarankiški vienas nuo kito nepriklausomi ir tarpusavyje nesusiję ūkio subjektai. 2016 m. balandžio 21 d. visuomenės informavimo priemonėje www.delfi.lt buvo publikuotas atsakovo E. G. straipsnis „E. G.. Atsakymai, kodėl Seime keliamos bangos dėl žvejybos kvotų“, kuriuo atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančius, ieškovių dalykinę reputaciją pažeidžiančius teiginius: „Tačiau neteisėtų ministrų įsakymų dėka rinkoje susiklostė padėtis, kai viena įmonė, konkrečiai – bendrovė „Banginis“ – gaudydavo 78 proc. Lietuvai skirtos strimelių ir 76 proc. bretlingių kvotos. Likusioms 17-kai žvejybos įmonių liko tik 17–19 proc. Lietuvai skirtos šių žuvų kvotos, mat dar 5 proc. kvotos yra parduodama atvirame aukcione“; „Po šio sprendimo viena bendrovė – „Banginis“ – tą pačią dieną pradėjo įmonės reorganizaciją, po kurios 2015 m. vasarį atsirado nauja įmonė – „Baltijos šprotai“. Žemės ūkio ministerija, pataikaudama šioms įmonėms, vėl skyrė atitinkamai 76 ir 78 proc. Lietuvai 2015 metams skirtos bretlingių ir strimelių kvotos“; „Siekdami suteikti atsvarą stiprėjančiam žvejybos monopoliui Baltijos jūroje, aš, kartu su kolegomis Seimo nariais S. B., V. K. bei A. P. pateikėme įstatymo pataisą, kad ateityje reorganizuotos ir po reorganizacijos atsiradusios įmonės kartu sudėjus negalėtų gaudyti daugiau kaip 40 proc. vienos žuvų rūšies nacionalinės kvotos“; „Atrodo, kad valdantiems šiandien svarbiausia – išsaugoti žvejybos monopolį bendrovių „Banginis“ ir „Baltijos šprotai“ rankose. Tuo metu, kai Seime daugumos atstovai ir toliau uoliai tarnauja dviem įmonėms, 2016 metų kvotos paskirstytos taip, kaip šios bendrovės „pageidauja“. Tai akivaizdus tarnystės pavieniams verslo atstovams pavyzdys“; „Tačiau esu įsitikinęs, kad žmonės nepamirš, jog pataikaudami 2 įmonėms grupė Seimo narių pasmerkia bankrotui 17 žvejybos įmonių su 200 darbuotojų.“ Nurodė, kad atsakovas S. B. 2016 m. gegužės 12 Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje, kuris tiesiogiai transliuotas visuomenės informavimo priemonėse (internetu ir televizijos kanalu „Seimas tiesiogiai“, tuo metu daryta stenograma) apie ieškoves paskleidė tikrovės neatitinkančius, ieškovių dalykinę reputaciją pažeidžiančius teiginius: „S. B. (LSF). Taip, čia, po vienos įmonės išskaidymo vis tiek tos dvi įmonės turi plius minus apie 80 %.“; „S. B. (LSF). Gerbiamieji kolegos, išties, jeigu kalbame apie tikrąją reorganizaciją, aš manau, tikslinga ir reikalinga. Bet šiuo atveju apie žuvininkystę ir tą sektorių reorganizuoti ir po to vis tiek vienaip ar kitaip… Su tuo asmeniu susieja reorganizacija. Sakykite, kaip tai pasakyti žuvų, žuvininkystės sektoriumi užsiimančioms įmonėms, kurių dar yra 17, kurios dar labiau mato, kurių Kaimo reikalų komitete per trejus metus mes visų vardus žinome, pažįstami tapome? Na, negalima taip elgtis vienas kito atžvilgiu, t. y. su žvejais. O mes, politikai, arba tie, kurie Kaimo reikalų komitete dar labiau įsigilinę, turime juos matyti. Ir dar. Na, 40 % vienam ūkio subjektui atiduodi visas kvotas ir sako, kad nepakanka, reikia 80 reorganizuoti – dvi įmones. Tai dabar, jeigu mes pasakytume, darome po 20, tai reorganizuosim dar ir trečią įmonę, ir per visus taip pat gali susidėlioti. Aš manau, sąžiningai elgdamiesi mes turėtume iš tikrųjų palaikyti J. R. pasiūlymą.“; „Mes, matyt, turime reglamentuoti kokiais nors kitais metodais, bet šiandien ūkio subjektas, sako, tiek „Banginis“, tiek 17 mažesnių įmonių, jiems neužtenka… Vieni su 17 %, kitam neužtenka 80… Gerbiamas Kazy, ar mes čia dabar išgelbėsime?...“ Nurodė, kad neapsiribojant vien pažodiniu straipsnio ar stenogramos teksto traktavimu ir įvertinus kontekstą, atsakovų paskleisti teiginiai yra ne jų nuomonė, bet žinia, kurią galima patikrinti tiesos ir netiesos kriterijumi. Informacija paskleista viename populiariausių portalų Lietuvoje, atsakovo S. B. paskleisti teiginiai užfiksuoti stenogramoje, taip pat transliuoti tiesiogiai televizijos priemonėmis, todėl su šiais paskleistais duomenimis ir nepalankia nuomone susipažino didelė dalis visuomenės, verslo partneriai, valstybės institucijos. Atsakovai minėtose visuomenės informavimo priemonėse pateikė konkrečius, skaitine išraiška nurodytus tikrovės neatitinkančius teiginius apie ieškoves, jų statusą rinkoje, gaunamų žvejybos kvotų skaičių, reorganizavimo vykdymą, kurie akivaizdžiai laikytini žinia. Straipsnyje vartojamos frazės tokiu būdu, jog sudaromas įspūdis, kad ieškovės kartu su Seimo nariais atliko veiksmus, kurie yra priešingi teisei bei moralės nuostatoms. Teiginiai pavartoti be jokio jų autorių subjektyvaus vertinimo. Vertinant informacijos gavėjo suvokimą, svarbu atsižvelgti ir į atsakovų einamas pareigas – straipsnyje nurodyta, kad straipsnio autorius yra „Dr. E. G., Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Liberalų Sąjūdžio kandidatas į žemės ūkio ministrus, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys“, stenogramoje nurodyta, kad atsakovas S. B. yra „Seimo narys, Seimo Kaimo reikalų komiteto buvęs primininkas, esamas narys“. Vidutinis informacijos gavėjas paskleistus teiginius turėjo suprasti kaip egzistuojančius faktus. Nurodė, kad prieš atsakovų žinių skleidimą Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu konstatavo, jog ieškovės yra tarpusavyje nesusiję ir savarankiškai veikiantys ūkio subjektai. Atsakovai dėl savo užimamų pareigų turėjo turėti visus duomenis apie žvejybos kvotų skyrimą Baltijos jūroje, rinkoje veikiančias įmones, realų jų skaičių. Visuomenės informavimo priemonėse atsakovų paskleisti duomenys neatitinka trikovės, nes jie neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodyta. Ieškovių elgesys pateiktas kaip priešingas teisei bei moralei, t. y. įmonės užima monopolinę padėtį rinkoje, jos yra tarpusavyje susijusios, pateikti duomenys apie visą rinkos dydį (jos dalyvius) neatitinka tikrovės. Nurodė, kad žalos dydį įvertinti sunku, todėl Lietuvos teismų praktikoje dažnai atsižvelgiama į teismų analogiškose bylose priteistus dydžius. Prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1 000,00 Eur neturinės žalos atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų

Atsakovas E. G. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 20 d. pranešimą apie papildomai paskirstytas žvejybos kvotas. Šis įrodymas yra reikšmingas vertinant paskleistos informacijos apie apeliančių 2016 m. gautas žvejybos kvotas teisingumą. Apeliančių ir jo pateikta informacija apie 2016 m. ieškovių gautas žvejybos kvotas sutampa. Tačiau pateikti įrodymai apie gautas žvejybos kvotas yra neišsamūs, t. y. trūksta 2016 m. balandžio 20 d. pranešimo, o pirmosios instancijos teismui šio įrodymo pateikti nebespėjo.Apeliacinės instancijos teisme ribojamas naujų įrodymų pateikimas. CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, numatant šios taisyklės išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovo pateiktas Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 20 d pranešimas apie papildomai paskirstytas žvejybos kvotas buvo žinomas iki atsakovui pareiškiant atsiliepimą į ieškinį, ir į įstatyme numatytą naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimą, daro išvadą, jog šie duomenys galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija atsakovo teikiamo naujo įrodymo nepriima ir nevertina.Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės taikymą už juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimą, taikymo ir aiškinimo.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovo E. G. publikacijoje išdėstyti teiginiai, atsakovo S. B. Seimo posėdžio metu išsakyti teiginiai nepažeidė ieškovių dalykinės reputacijos, nes jie pagal užimamas tuometines savo pareigas pateikė tik savo vertinimus dėl žuvininkystės sektoriuje kylančių problemų, t. y. dėl juridiniams asmenims skiriamų žvejybos teisių skirstymo proceso teisingumo, pagal tuo metu jų turimą, jiems pateiktą institucijų informaciją. Apeliantės, nesutikdamos su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais, nurodė, jog nepagrįstai buvo vertinta, kad atsakovų paskleista informacija yra ne žinia, o nuomonė. Buvo neatsižvelgta į teiginius paskleidusių subjektų statusą, kontekstą, kuriame paskleista tikrovės neatitinkanti žinia, nesivadovauta teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, neteisingai paskirstyta įrodinėjimo pareiga. Laisvė reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra vienas iš svarbiausių demokratinės visuomenės principų. Tačiau ši laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teises skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos. Kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Įgyvendindamas teisę skleisti informaciją, asmuo neturi varžyti kitų asmenų teisių. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1, 8 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006). Nacionaliniu lygiu juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją apsauga įtvirtinta CK 2.24 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 8 dalies norma, pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo ją žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. O. ir A. O. v. UAB „Didelis pliusas“, bylos Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. ir Ž. P. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-97/2011; kt.). Teismai, nustatydami duomenų paskleidimo faktą, turi nustatyti du dalykus: kas buvo paskleista: duomenys ar nuomonė; ar duomenys tikrai buvo paskleisti. Pagrindiniu duomenų ir nuomonės atribojimo veiksniu turi būti laikomas teiginių patikrinimo, įrodomumo kriterijus. Kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (2 straipsnio 36 dalis); žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (2 straipsnio 88 dalis).CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikti išaiškinimai dėl dalykinės reputacijos realaus pažeidimo įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis) civilinėse bylose dėl pažeistos juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011).

Dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovių dalykinę reputaciją

2016 m. balandžio 21 d. visuomenės informavimo priemonėje www.delfi.lt ir 2016 m. gegužės 12 Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje, kuris tiesiogiai transliuotas visuomenės informavimo priemonėse (internetu ir televizijos kanalu „Seimas tiesiogiai“, tuo metu daryta stenograma) atsakovai E. G. ir S. B. nurodė teiginius, kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino kaip jų nuomonę, o ne žinią. Pažymėtina, kad atsakovai nurodytų teiginių neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantės, nesutikdamos su tokia išvada, nurodė, jog nebuvo atsižvelgta į tai, kokie subjektai šią informaciją paskleidė, kokiame kontekste tai buvo padaryta, paskleista informacija neteisinga ir dėl to nukentėjo jų dalykinė reputacija. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) akcentuoja būtinybę atrasti tinkamą pusiausvyrą tarp savo teises ginančių asmenų teisių gynimo ir informacinės visuomenės paslaugų gavėjų teisės į laisvę gauti ar skleisti informaciją. EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo, yra nurodęs svarbiausius (susistemintus) kriterijus: viešos diskusijos prisidėjimas prie bendrojo intereso klausimo; asmens (subjekto), apie kurį diskutuojama, pobūdis (žinomumas ar pan.); šio asmens (subjekto) ankstesnis elgesys; skelbiamos informacijos gavimo būdas ir tikrumas; publikacijos turinys, forma ir padariniai; taikomos sankcijos griežtumas (žr. Axel Springer AG v. Germany (GC), no. 39954/08, 7 February 2012; Tierbefreier e.v. v. Germany, no. 45192/09, 16 January 2014). Teisės į saviraiškos laisvę ir juridinio asmens dalykinės reputacijos gerbimą ribojimo proporcingumo kriterijai išsamiai aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Vedautos autotransportas“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-30/2014.Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. EŽTT požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pavyzdžiui, mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt. Skirtingai negu faktiniai, vertinamieji (nuomonės) teiginiai negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar egzistuoja pakankama faktinė bazė ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis jokio faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (pvz., Diena et Ozoliņš c. Lettonie, Requ?te no 16657/03, 12 juillet 2007, par. 82).Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006). Neatitikinčia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais.Atsakovai E. G. ir S. B., kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, straipsnio išėjimo metu ir Lietuvos Respublikos plenariniame posėdyje buvo Seimo ir Kaimo reikalų komiteto nariais. Jų, kaip tautos išrinktų atstovų, viena iš funkcijų susijusi su teisės aktų keitimu, vertinimu žuvininkystės sektoriuje. Tad vertinant pateiktos informacijos teisingumą, atsižvelgtina į tai, kad ją paskleidė subjektai, kurie dirbo šiame sektoriuje ir kuriems buvo prieinama informacija apie duomenų tikrumą. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kurių apeliantės neginčija, matyti, kad atsakovas E. G. su kitais komiteto nariais inicijavo ŽĮ pataisas. Šio įstatymo pakeitimą lėmė susidariusi praktika, t. y. mažos įmonės neturėjo galimybės konkuruoti su kitomis įmonėmis. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2014 m. liepos 16 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintų žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“. Jame nurodyta, kad Kvotų skyrimo taisyklių nuostatos (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-197 „Dėl žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių patvirtinimo“), nustatančios kvotų skyrimo atvejus naujiems ūkio subjektams, nuostatos, reglamentuojančios kvotų apskaičiavimo tvarką verslinę žvejybą Baltijos jūroje vykdantiems ūkio subjektams, bei nuostatos, nustatančios maksimalias žvejybos kvotas, skiriamas vienam ūkio subjektui, prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Konkurencijos tarnyba ir Specialiųjų tyrimų tarnyba savo vertinimuose nurodė, jog reikia numatyti kriterijus, leidžiančius kiek įmanoma objektyviau suteikti teisę (kvotą) veikti rinkoje, nediskriminuoti rinkos dalyvių, siūlant nustatyti žvejybos kvotų skyrimo vienam ūkio subjektui limito galimybę (nustatyti daugiau kriterijų, pagal kuriuos galima objektyviai paskirstyti kvotas naudotojams, nesudarant monopolinių sąlygų ir nediskriminuojant kitų naudotojų, – riboti kvotas, nustatant ne daugiau kaip tam tikrą procentą tam tikros žvejybos rūšies limito). 2015 m. vasario 9 d. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikta informacija „ŽŪM: žvejybos kvotos paskirstytos“, nurodyta, jog iki šiol žuvininkystės sektoriuje vyravo monopolija – vienai bendrovei teko beveik 80 proc. Lietuvos šprotų ir strimelių kvotos. Pakeitus ŽĮ, Žemės ūkio ministerija skubiai parengė Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisykles, pagal kurias buvo skirstomos kvotos žvejams 2015 metams. Dabar viena bendrovė negalės gauti daugiau kaip 40 proc. vienos rūšies žuvų kvotų ir didžioji dalis kvotų bus skirstoma istoriniu principu. Vadinasi, atsakovų teiginiai buvo tiesiogiai susiję su jų vykdoma veikla ir pagrįsti tuometinio ŽĮ keitimu dėl ydingos susidariusios praktikos šiame sektoriuje.Byloje nustatyta, kad 2016 m. balandžio 16 d. straipsnyje „Žvejai: nuo galvos švinksta ne tikai žuvys“, publikuotame dienraštyje „Lietuvos rytas“, 2016 m. kovo 22 d. straipsnyje „Abejonės: ar Lietuva – tikrai jūrų valstybė“, publikuotame dienraštyje „Lietuvos rytas“, 2016 m. kovo 10 d. straipsnyje „Žvejus žlugdyti lengviausia“, publikuotame dienraštyje „Vakarų ekspresas“, kalbama apie Seime priimamas ŽĮ pataisas, apie jų esamą ar galimą poveikį dviem įmonėms – ieškovėms. Straipsniuose visų įstatymo pataisų pagrindiniu iniciatoriumi įvardijamas atsakovas E. G., straipsniuose pagrindinis pašnekovas – ieškovės UAB „Banginis“ vadovas A. A.. Šių faktinių aplinkybių apeliantės neginčija (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegijos nuomone, labiau tikėtina, kad atsakovo 2016 m. balandžio 21 d. straipsnis buvo tik atsakas į ieškovės UAB „Banginis“ vadovo A. A. per visuomenės informavimo priemones paskleistą informaciją apie tai, jog įstatymo pataisos yra nepalankios Lietuvos žvejams, t. y. jomis siekiama sudaryti galimybes Lietuvos žvejybos plotuose įsitvirtinti su Rusijos kapitalu susijusioms įmonėms ir pan. Straipsnio tikslas buvo skatinti viešą visuomenės diskusiją aktualiu klausimu, o ne pažeminti juridinių asmenų dalykinę reputaciją.Apeliantės nurodė, kad atsakovo E. G. straipsnio teiginiuose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai dėstoma, kad jos 2015–2016 metais kvotas gavo dėl neteisėtų ministrų įsakymų, Žemės ūkio ministerijai bei Seimo atstovams pataikaujant, tarnaujant. Teiginiai suformuluoti kategoriškai, juose neįžvelgtina jokių dvejonės ar diskusijos elementų, teiginiai pateikiami kaip faktas. Svarbu įvertinti ne tik pažodinį straipsnio traktavimą, bet ir kontekstą, kuriame teiginiai pateikti, formuluotes. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Byloje nustatyta, kad UAB „Banginis“ 2014 m. gruodžio 23 d. akcininkai priėmė sprendimą dėl bendrovės atskyrimo sukuriant naują UAB „Baltijos šprotai“ ir pritarimo atskyrimo sąlygų rengimui. Iš 2014 m. gruodžio 23 d. UAB „Banginis“ atskyrimo sąlygų matyti, kad 3 dalyje numatyta, jog po atskyrimo sukuriama nauja bendrovė, 3.1 punkte nustatyta, kad įgyvendinus atskyrimą, šiose atskyrimo sąlygose nurodytai atskiriamai daliai priskirto bendrovės turto, teisių ir pareigų pagrindu bus sukurta nauja bendrovė, 3.1.1 punktas pateikia informaciją apie UAB „Baltijos šprotai“, 4.1 punkte nurodyta, jog po atskyrimo bendrovė tęsia veiklą. Sąlygų 11 dalis numato turto, teisių ir pareigų perdavimą naujai bendrovei, 11.2.8 punktas nurodo, kad perleidžiama dalis bendrovės turimų perleidžiamųjų žvejybos teisių, patvirtintų Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. VI-28 „Dėl žuvų išteklių naudotojams suteiktų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžių patvirtinimo (su vėlesniais pakeitimais, papildymais)“. Minėtame punkte nurodyta, kad UAB „Baltijos šprotai“ perimamas bendrovės turimas perleidžiamąsias žvejybos teises sudaro: 40 procentų žuvų išteklių naudotojams suteiktų strimelių perleidžiamųjų žvejybos teisių ir 40 procentų žuvų išteklių naudotojams suteiktų šprotų perleidžiamųjų žvejybos teisių (t. y. 78,254577 proc. bendrovės turimų strimelių perleidžiamųjų žvejybos teisių bus padalyta proporcingai bendrovei paliekant 38,254577 proc. strimelių perleidžiamųjų žvejybos teisių, o UAB „Baltijos šprotai“ perduodant 40 proc. strimelių perleidžiamųjų žvejybos teisių, atitinkamai 76,182709 proc. bendrovės turimų šprotų perleidžiamųjų žvejybos teisių bus padalyta proporcingai bendrovei paliekant 36,182709 proc. šprotų perleidžiamųjų žvejybos teisių, o UAB „Baltijos šprotai“ perduodant 40 proc. šprotų perleidžiamųjų žvejybos teisių. Bendrovės turimos menkių perleidžiamosios žvejybos teisės UAB „Baltijos šprotai“ nėra perduodamos. Iš 2015 m. vasario 9 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. 02/19 nustatyta, kad aktas sudarytas tarp UAB „Banginis“ ir naujos bendrovės – UAB „Baltijos šprotai“, aktu bendrovės konstatuoja ir patvirtina, jog vadovaujantis atskyrimo sąlygomis naujai bendrovei perėjo visos turimos bei turėtos šprotų ir strimelių žvejybos Baltijos jūroje kvotos tiek ir tokia apimtimi, kiek minėtos kvotos yra bei buvo leista žvejoti laivu „Gilija“, taip pat dalis bendrovės turimų perleidžiamųjų žvejybos teisių. Aktu perleidžiamos teisės žvejybos teisės, kvotos taip, kaip nustatyta atskyrimo sąlygų 11.2.8 punkte. Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad UAB „Baltijos šprotai“ įregistruota 2015 m. vasario 9 d. Apeliantės šių sudarytų aktų turinio, sudarymo aplinkybių neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai). 2016 m. gruodžio 15 d. UAB „Baltijos šprotai“ atskyrimo sąlygos numatė, kad atskyrus bendrovę bus įkurta nauja bendrovė – UAB „Šiaurinė žvejyba“, kuriai perduodama atskiriama dalis: 11.2.1 p. numatė, kad dalis bendrovės turimų perleidžiamųjų teisių į strimelių ir šprotų žvejybos galimybes, patvirtintų Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. gruodžio 27 d. posėdžio protokolu Nr. ŽKB-28(6.1). UAB „Šiaurinė žvejyba“ perimamas bendrovės turimas perleidžiamąsias teises į žvejybos galimybes sudaro: 15,553 proc. perleidžiamųjų teisių į strimelių žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2017–2019 metams, 16,2585 proc. perleidžiamųjų teisių į šprotų žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2017–2019 metams (t. y. 31,106 proc. bendrovės turimų perleidžiamųjų teisių į strimelių žvejybos galimybes bus padalyta proporcingai bendrovei paliekant 15,553 proc. perleidžiamųjų teisių į strimelių žvejybos galimybes, o UAB „Šiaurinė žvejyba“ perduodant 15,553 proc. perleidžiamųjų teisių į strimelių žvejybos galimybes, atitinkamai 32,517 proc. perleidžiamųjų teisių į šprotų žvejybos galimybes bus padalyta proporcingai bendrovei paliekant 16,2585 proc. perleidžiamųjų teisių į šprotų žvejybos galimybes, o UAB „Šiaurinė žvejyba“ perduodant 16,2585 proc. perleidžiamųjų teisių į šprotų žvejybos galimybes); 11.2.2 p. numatė, kad perleidžiama dalis bendrovės turimų strimelių ir šprotų žvejybos kvotų 2017 metams, patvirtintų Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V1-188. UAB „Šiaurinė žvejyba“ perimamas bendrovės turimas šprotų ir strimelių kvotas sudaro: 868 tonų strimelių žvejybos kvotos Baltijos jūroje 2017 metams, 2123,5 tonos šprotų žvejybos kvotos Baltijos jūroje 2017 metams (t. y. bendrovės turimos 1736 tonų strimelių žvejybos kvotos Baltijos jūroje 2017 metams bus padalytos proporcingai bendrovei paliekant 868 tonų strimelių žvejybos kvotas Baltijos jūroje 2017 metams, o UAB „Šiaurinė žvejyba“ perduodant 868 tonų strimelių žvejybos kvotas Baltijos jūroje 2017 metams, atitinkamai 4247 tonų šprotų žvejybos kvotos Baltijos jūroje 2017 metams bus padalytos proporcingai bendrovei paliekant 2123,5 tonos šprotų žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2017 metams, o UAB „Šiaurinė žvejyba“ perduodant 2123,5 tonos šprotų žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2017 metams).2016 m. gruodžio 16 d. UAB „Banginis“ atskyrimo sąlygos numatė, kad atskyrus bendrovę bus įkurta nauja bendrovė – UAB „Baltijos žvejyba“, kuriai perduodama atskiriama dalis: 11.2.1 punktas numatė, kad perleidžiama dalis bendrovės turimų perleidžiamųjų teisių į strimelių ir šprotų žvejybos galimybes, patvirtintų Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. gruodžio 27 d. posėdžio protokolu Nr. ŽKB-28(6.1). UAB „Baltijos žvejyba“ perimamas bendrovės turimas perleidžiamąsias teises į žvejybos galimybes sudaro: 14,6595 proc. perleidžiamųjų teisių į strimelių žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2017–2019 metams, 16,2585 proc. perleidžiamųjų teisių į šprotų žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2017–2019 metams (t. y. 29,319 proc. bendrovės turimų perleidžiamųjų teisių į strimelių žvejybos galimybes bus padalyta proporcingai bendrovei paliekant 14,6595 proc. perleidžiamųjų teisių į strimelių žvejybos galimybes, o UAB „Baltijos žvejyba“ perduodant 14,6595 proc. perleidžiamųjų teisių į strimelių žvejybos galimybes, atitinkamai 32,517 proc. perleidžiamųjų teisių į šprotų žvejybos galimybes bus padalyta proporcingai bendrovei paliekant 16,2585 proc. perleidžiamųjų teisių į šprotų žvejybos galimybes, o UAB „Baltijos žvejyba“ perduodant 16,2585 proc. perleidžiamųjų teisių į šprotų žvejybos galimybes). Bendrovės turimos menkių perleidžiamosios žvejybos teisės UAB ,Baltijos žvejyba“ nėra perduodamos. 11.2.2 punktas numatė, kad perleidžiama dalis bendrovės turimų strimelių ir šprotų žvejybos kvotų 2017 metams, patvirtintų Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. VI-188. UAB „Baltijos žvejyba“ perimamas bendrovės turimas šprotų ir strimelių kvotas sudaro: 818 tonų strimelių žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2017 metams, 2123,5 tonos šprotų žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2017 metams (t. y. 1636 tonos bendrovės turimų strimelių žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2017 metams bus padalyta proporcingai bendrovei paliekant 818 tonų strimelių žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2017 metams, o UAB „Baltijos žvejyba“ perduodant 818 tonų strimelių žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2017 metams, atitinkamai 4247 tonų šprotų žvejybos kvotos Baltijos jūroje 2017 metams bus padalytos proporcingai bendrovei paliekant 2123,5 tonos šprotų žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2017 metams, o UAB „Baltijos žvejyba“ perduodant 2123,5 tonos šprotų žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2017 metams). Bendrovės turimos menkių žvejybos kvotos UAB „Baltijos žvejyba“ nėra perduodamos.Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovų išreikšta nuomonė apie žuvininkystės sektoriaus reglamentavimo ydingumą paremta realia rinkos praktika, t. y. ieškovė UAB „Banginis“ buvo išskaidyta į dar kelis juridinius asmenis, kurių veiklos sritis ta pati, ir perleistos žvejybos teisės į atitinkamas žuvų rūšis. Tai patvirtina byloje surinkti duomenys bei rašytiniai įrodymai. Apeliantės nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į 2015 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą byloje Nr. 1-9420-821/2015, kuriame konstatuotas subjektų atskirumas. Ieškovės yra žvejybą Baltijos jūroje vykdančios bendrovės, kurios veikia kaip savarankiški, vienas nuo kito nepriklausomi ir tarpusavyje nesusiję kontrolės ryšiais ūkio subjektai. Suteiktų kvotų teisėtumas pripažintas teismų sprendimais. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjų UAB „Prekybos namai „Aistra“, UAB „Spika“, UAB „Stekutis“ ir AB „Senoji Baltija“ skundą atmetė. Pareiškėjai su skundu kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos 2015 m. gegužės 11 d. posėdžio protokolo 2.2 dalį. 2016 m. spalio 17 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį, kurioje apeliacine tvarka nagrinėjo pareiškėjų UAB „Prekybos namai „Aistra“, UAB „Spika“, UAB „Stekutis“ ir AB „Senoji Baltija“ skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo ir nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą ir bylą sustabdė. Apeliacinio teismo nuomone, šioje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl kvotų skyrimo teisėtumo, o ne keliamas klausimas dėl ieškovių tapatumo. Be to, anksčiau šioje nutartyje remiantis juridinių asmenų priimtais sprendimais nustatyta, kad UAB „Banginis“ akcininkai priėmė sprendimą dėl bendrovės atskyrimo sukuriant naują UAB „Baltijos šprotai“ ir nusprendė dalį savo teisių bei pareigų, liečiančių kvotų perleidimą, perduoti būtent šiai įmonei, o vėliau dar kelioms atskirtoms įmonėms. Atsakovai neginčijo ar neteigė, kad juridiniai asmenys yra vienas ir tas pats ūkio subjektas. Kaip neginčijo ir suteiktų kvotų teisėtumo. Tačiau kėlė klausimą, jog esama teisinė sistema yra ydinga ir yra keistina, o ieškovių kaip juridinių asmenų atskyrimas yra šios esamos sistemos trūkumo pavyzdys. Apeliantės nurodė, kad atsakovas E. G. straipsnyje nurodė, jog dėl neteisėtų ministrų įsakymų rinkoje susiklostė padėtis, kai viena įmonė, konkrečiai – bendrovė „Banginis“, gaudydavo 78 proc. Lietuvai skirtos strimelių ir 76 proc. bretlingių kvotos. Iš šio sakinio susidaro įspūdis, jog jos kartu su ministrais bei Seimo nariais vykdė teisę ir moralę pažeidžiančius veiksmus, uždraustus baudžiamojo įstatymo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Aiškinant šį sakinį pažodžiui matyti, kad pagrindinė tezė yra orientuota į neteisėtus ministrų įsakymus, o ne į UAB „Banginis“ kaip juridinį asmenį. Šis teiginys galėtų sukelti abejones tik dėl ministrų neteisėtų veiksmų, tačiau ministrų veiksmų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.Apeliantės nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ieškovių užimamą padėtį rinkoje, joje veikiančių dalyvių skaičių nors ir nėra tikslūs, tačiau nelaikytini galinčiais turėti įtakos ieškovių dalykinės reputacijos pažeidimui ar sumenkinimui. Byloje esantys duomenys patvirtina faktą, jog straipsnyje bei stenogramoje nurodyti jų turėtų kvotų dydžiai 2015 bei 2016 metais iš esmės neatitinka tikrųjų turėtų kvotų dydžių. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.Byloje nustatyta, kad Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisija 2015 m. gegužės 7 d. vykusio posėdžio metu (2015 m. gegužės 11 d. posėdžio protokolas) 2.2 punktu UAB „Banginis“ skyrė 175 t strimelių ir 252 t šprotų, UAB „Baltijos šprotai“ skyrė 202 t strimelių ir 285 t šprotų kvotas (paskirstė papildomos žvejybos kvotas 2015 metams). Iš žuvų išteklių naudotojams suteiktų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžių lentelės nustatyta, kad ieškovė UAB „Banginis“ turi 6,017171 procento perleidžiamųjų menkių žvejybos teisių, 78,254577 procento perleidžiamųjų strimelių žvejybos teisių, 76,182709 procento perleidžiamųjų šprotų žvejybos teisių (kita daugiausiai teisių turinti bendrovė – UAB „Monistico“: 7,641748 procento perleidžiamųjų menkių žvejybos teisių, 6,505329 procento perleidžiamųjų strimelių žvejybos teisių, 6,357097 procento perleidžiamųjų šprotų žvejybos teisių). Iš 2016 m. gruodžio 29 d. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktos informacijos „Ūkio subjektams buvo patvirtintos perleidžiamosios teisės į menkių, strimelių, šprotų galimybes Baltijos jūroje 2017–2019 metams“ nustatyta, kad Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos, posėdžiavusios 2016 m. gruodžio 22 d., UAB „Banginis“ nustatyta menkių kvota – 5,115 procento, strimelių – 29,319 procento, šprotų – 32,517 procento, UAB „Baltijos šprotai“ nustatyta menkų kvota – 0,000 procentų, strimelių – 31,106 procento, šprotų – 32,517 procento (kita daugiausiai teisių turinti bendrovė – UAB „Monistico“: 1,053 procento perleidžiamųjų menkių žvejybos teisių, 6,657 procento perleidžiamųjų strimelių žvejybos teisių, 6,509 procento perleidžiamųjų šprotų žvejybos teisių).Iš šių pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas E. G. straipsnyje netiksliai paminėjo ieškovei skirtų kvotų kiekius procentine išraiška. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šie nežymūs duomenų neatitikimai, t. y. nurodyta ne 76 ir 78 proc. atitinkamų žuvų rūšių, o apytiksliai po 64 proc. 2016 m., 69 proc. 2017 m., iš esmės neiškreipia pačios informacijos, todėl nelaikytini galinčiais turėti įtakos ieškovių dalykinės reputacijos pažeidimui ar sumenkinimui.Apeliantės apeliaciniame skunde nurodė, kad prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas yra nustatytas atsižvelgus į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog jos neįrodinėjo neturtinės žalos dydžio.EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nepakankamos kompensacijos, kaip ir pernelyg didelės, priteisimas gali sukelti pagarbos materialinėms Europos Žmogaus Teisių Konvencijos teisėms (privatumo, nuosavybės, saviraiškos laisvės) problemas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet ir atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus žalos atlyginimo dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. Ž. v. UAB ,,Ekstra žinios“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-393/2008; 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. ir kt. v. L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-81/2013).EŽTT sprendimuose ir kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į būtinybę įrodyti faktinius reputacijos pakenkimo nuostolius – civilinėje byloje dėl juridinio asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, jog jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NEO GROUP“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-441/2010; 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB TEO LT v. UAB „Tele-3“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-32/2012).Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui aspektu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NEO GROUP“ v. 46S. G., bylos Nr. 3K-3-441/2010; 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje TEO LT, AB v. UAB ,,Tele-3“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-32/2012).Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodė, jog atsakovų teiginiai ne tik sukūrė neigiamą įspūdį visuomenei apie jų veiklą, bet ir sudarė prielaidas viešojo administravimo subjektams kitaip skirstyti žvejybos kvotas, siekiant suteikti mažesnę jų dalį ieškovėms. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Visų pirma, ieškovės teismui nepateikė duomenų, iš kurių būtų matyti, kad būtent dėl šio straipsnio ir pasisakymo posėdžio metu administravimo subjektai kitaip pradėjo skirstyti žvejybos kvotas būtent joms (CPK 12, 178 straipsniai). Antra, kvotų skirstymas yra reglamentuotas teisės normomis, todėl teisės normų pakeitimas negali būti vertintas kaip dalykinės reputacijos pažeidimas. Kitų duomenų, kurie pagrįstų ieškovių patirtą žalą, nenustatyta. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės neįrodė patirtos neturtinės žalos dydžio.Dėl kitų apeliančių argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką bei suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog atsakovų skelbta informacija yra tik nuomonė, orientuota į viešojoje erdvėje prasidėjusią diskusiją apie ŽĮ atitinkamas nuostatas, jų teisingą įgyvendinimą, tinkamai taikė žinios atribojimo nuo nuomonės kriterijus, vertino byloje nustatytas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą. Dėl to šie apeliacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

Netenkinus apeliančių apeliacinio skundo, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Atsakovas E. G. teismui pateikė duomenis, kad jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 1 080 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prašė šias išlaidas lygiomis dalimis priteisti iš apeliančių. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) ir atsižvelgusi į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius (Rekomendacijų 7, 8.10 punktai), sprendžia, kad šios išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl lygiomis dalimis, t. y. po 540 Eur, iš ieškovių atsakovo naudai yra priteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui E. G. iš uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos šprotai“ po 540,00 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų) jo turėtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų.