- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- e2S-737-618/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-8-3-02839-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Velksena“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Velksena“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisių, tretieji asmenys – likviduotos akcinės bendrovės „Statybos apdailos mašinos“ administratorius R. P. ir uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančia ab initio bankrutuojančios akcinės bendrovės (toliau – ir BAB) „Statybos apdailos mašinos“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Velksena“ 2005 m. rugpjūčio 4 d. sudarytos pirkimo pardavimo sutarties ir 2005 m. rugpjūčio 22 d. priėmimo–perdavimo akto dalį, kuria BAB „Statybos apdailos mašinos“ pardavė, o UAB „Velksena“ nupirko vandentiekio ir kanalizacijos tinklus, ir juos perdavė nuosavybėn, bei kurios pagrindu UAB „Velksena“ yra įregistruotos daiktinės teisės į šiuos tinklus: vandentiekio vamzdynus, kurių unikalūs (duomenys neskelbtini) ir nuotekų šalinimo tinklus-buitinių nuotekų vamzdynus, kurių unikalūs (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir vandentiekio ir kanalizacijos tinklai), ir į juos pripažinti ieškovui nuosavybės teisę.
2. Atsakovė UAB „Velksena“ nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad pirkimo pardavimo sutartimi nuosavybės teise įgijo kilnojamąjį turtą – vandentiekio ir kanalizacijos tinklus. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registro centras“ 2021 m. spalio 19 d. išrašas patvirtina, kad tinklai buvo sukurti 1967 m. ir pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį parduoti atsakovei. BUAB „Statybos apdailos mašinos“ tinklus pardavė kaip ilgalaikį materialų turtą, netinkamos techninės būklės naudoti jį pagal paskirtį (pasenęs, reikalaujantis priežiūros ir remonto).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei UAB „Velksena“ iš ieškovo A. K. 3 960 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 11 d. nutartimi ieškovui A. K. nustatė 30 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos (į)vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties 10-11, 13-16, 18, 21, 25, 27, 31 punktuose išdėstytus nurodymus tikslinant byloje pareikšto ieškinio dalyką, dalyvaujančius asmenis ir apsisprendžiant dėl papildomų įrodymų teikimo.
6. Ieškovas A. K. 2024 m. lapkričio 15 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 3 d. rezoliucija dėl patikslinto ieškinio priėmimo nurodė, jog priėmimo klausimą spręsti po to, kai teismo posėdyje bus išsiaiškinta dėl CPK 141 straipsnio pateiktame ieškinyje nurodytų 3 asmenų įtraukimo CPK 47 straipsnio pagrindu tikslingumo.
8. Ieškovas A. K. 2025 m. vasario 28 d. pateikė patikslintą ieškinį.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 5 d. rezoliucija atsisakė priimti patikslintą ieškinį įvertinus abiejų šalių rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus dėl trečiųjų asmenų įtraukimo CPK 47 straipsnio pagrindu, kaip nurodė Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties 32 punkte, teismui atkreipiant dėmesį į tai, kad ieškovas gali pretenduoti tik į proporcingai jam galimą skaičiuoti dalį apskaičiuojant idealiąsias dalinės nuosavybės dalis.
Šalies argumentai
10. Ieškovas 2025 m. kovo 12 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. teisėjos rezoliuciją, kuria buvo atsisakyta priimti 2025 m. vasario 26 d. patikslintą ieškinį ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Mano, kad teismas nepagrįstai patikslinto ieškinio priėmimo klausimą išsprendė priimdamas rezoliuciją, nes turėjo būti priimama skundžiama nutartis, be to, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, numatančia, kad išimtiniais atvejais rezoliucija gali būti skundžiama, tačiau rezoliucija turi būti išspręstas procesinis klausimas, kuris užkerta kelią tolesnei bylos eigai, tuomet yra pripažįstama tokio procesinio veiksmo apskundimo galimybė. Pažymėjo, kad 2025 m. vasario 26 d. patikslintu ieškiniu ieškovas ne tik nurodė į bylą trauktinus trečiuosius asmenis, bet ir papildė savo ieškinio reikalavimus, bei juos patikslino. Vilniaus apygardos teismas 2024 metų rugsėjo 3 d. nutartimi panaikino ankstesnį teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 11 d. nutartimi nustatė ieškovui 30 d. terminą (į)vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties 10-11, 13-16, 18, 21, 25, 27, 31 punktuose išdėstytus nurodymus tikslinant byloje pareikšto ieškinio dalyką, dalyvaujančius asmenis ir apsisprendžiant dėl papildomų įrodymų teikimo. Vykdydamas šią teismo nutartį ir Vilniaus apygardos teismas 2024 metų rugsėjo 3 d. nutarties nurodymus, ieškovas pateikė 2025 m. vasario 26 d. patikslintą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl 2025 m. kovo 5 d. teisėjos rezoliucijos.
12. Teismas pažymėjo, jog atsisakęs priimti patikslintą ieškinį, kuriuo prašoma įtraukti trečiuosius asmenis, galėjo klausimą spręsti rezoliucija, tokia nutartis nebūtų skundžiama, nes atsisakymas neužkerta kelio bylos tolesnei eigai.
13. Byla nagrinėjama teismo posėdyje, teismas turi teisę atsisakyti priimti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar pagrindo keitimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
14. Ieškovas A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl 2025 m. kovo 5 d. rezoliucijos ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo atskirąjį skundą dėl 2025 m. kovo 5 d. teismo rezoliucijos priimti.
15. Rezoliucija buvo užkirstas kelias tolesnei bylos eigai.
16. Teismas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą privalėjo spręsti nutartimi, ne rezoliucija.
17. Teismo rezoliucija užkerta kelią tolesnei bylos eigai ir tinkamam bylos išnagrinėjimui, nes teismas nešalina tų bylos nagrinėjimo trūkumų, dėl kurių jau buvo panaikintas ankstesnis teismo sprendimas ir kurie gali reikšti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl 2025 m. kovo 5 d. rezoliucijos, teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl teismo nutarties (ne)teisėtumo
20. Apeliantas laikosi pozicijos, kad teismas, priimdamas 2025 m. kovo 5 d. rezoliuciją, apribojo ieškovo teisę į teisminę gynybą. Apeliantas mano, kad teismas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą turėjo spręsti nutartimi, kurioje būtų išdėstyti išsamūs atsisakymo priimti patikslintą ieškinį motyvai. Apelianto įsitikinimu tretieji asmenys turi būti įtraukiami į bylą.
21. CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
22. CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė pakeisti vieną iš ieškinio elementų, t. y. ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, tačiau, priešingai, nei teigia apeliantas, tai nereiškia, kad tokia teisė privalo būti užtikrinama bet kokiu atveju. Teismų praktikoje yra konstatuota, jog nuspręsti, ar ieškinio patikslinimas atitinka CPK 141 straipsnio reikalavimus, priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1864/2014; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1122-196/2017). Pažymėtina, jog kai papildomi ar patikslinami ieškinio reikalavimai jau pradėtoje byloje, teismas tokio patikslinto ieškinio priėmimo klausimą visais atvejais sprendžia CPK 141 straipsnyje nustatyta tvarka.
23. Teismas, nustatęs, kad ieškinio patikslinimas neatitinka CPK 141 straipsnio 1 dalies reikalavimų (pvz., pakeisti abu ieškinio elementai, patikslintas ieškinys pateiktas po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ir kt.), turi teisę tokį patikslintą ieškinį atsisakyti priimti ir tokia teismo nutartis pagal CPK 141 straipsnio 4 dalies nuostatas nėra skundžiama. Pagal CPK 290 straipsnio 5 dalies nuostatas procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija, todėl pirmosios instancijos teismas, priėmęs rezoliuciją, kuria atsisakė priimti patikslintą ieškinį, proceso teisės nuostatų nepažeidė.
24. Be to, CPK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali atsisakyti priimti pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo, jeigu tai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Tai reiškia, kad net jei ieškovo teikiamas patikslintas ieškinys, kuriuo keičiamas ieškinio pagrindas arba dalykas, iš esmės atitinka CPK 141 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jis teikiamas laiku, t. y. iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, toks patikslintas ieškinys, įvertinus proceso eigą, šalių elgesį, teismo gali būti nepriimamas, nustačius, kad tai užvilkins bylos nagrinėjimą ir tokia nutartis, remiantis CPK 141 straipsnio 4 dalimi, taip pat negalėtų būti skundžiama.
25. Nutartis atsisakyti priimti patikslintą ieškinį neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai tuo atveju, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo tolesnis procesas nebegalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1758/2010; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-107-178/2017). Priešingai nei nurodo apeliantas, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, bylos nagrinėjimas vyksta toliau, o pareikšti naują ieškinį dėl teismo nepriimtų reikalavimų dalies, esant įstatyminiam pagrindui, kelias nėra užkirstas.
26. Papildomų asmenų neįtraukimo į bylą faktas pats savaime taip pat neužkerta kelio tolesnei tos bylos eigai. Visais atvejais šalių atliktų procesinių veiksmų kontrolę byloje atlieka teismas. Net ir tais atvejais, kai ieškovas savo ieškinyje trečiaisiais asmenimis nurodo tam tikrus asmenis, tai neįpareigoja teismo juos automatiškai pripažinti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Būtent teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva pasirengimo bylą nagrinėti teismo posėdyje stadijoje (CPK 225 straipsnio 5 punktas) sprendžia, ar tam tikrus asmenis, atsižvelgiant į jų teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, įtraukti dalyvauti byloje nurodytu procesiniu statusu, taip pat ir dėl nepagrįstai įtrauktų asmenų pašalinimo iš bylos (CPK 47 straipsnio 5 dalis), to reikalauja civilinio proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principai, taip pat siekis užtikrinti su ginču susijusių asmenų teises bei teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021).
27. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuomet, kai asmuo, pareiškęs prašymą įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, neįtraukiamas į bylą, vertintina kaip aplinkybė, jo atžvilgiu užkertanti kelią bylos eigai. Toks asmuo nutartį dėl jo neįtraukimo į bylą gali skųsti atskiruoju skundu. CPK nenumato galimybės kitiems asmenims skųsti tokią nutartį. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutartį dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, neįtraukimo į bylą gali skųsti tik tie asmenys, kuriems nutartis neleidžia įstoti į bylą, bet ne kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymo dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą netenkinimas nekliudo nedalyvaujantiems byloje asmenims, jeigu jie mano, kad teismo sprendimas gali būti jiems kaip nors reikšmingas, patiems prašyti įtraukimo į bylą. Tik tokio prašymo netenkinimas reikštų kelio dalyvauti bylos procese šiems asmenims užkirtimą ir tokiu atveju nutartis dėl neįtraukimo į bylą galėtų būti jų skundžiama atskiruoju skundu (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-425-178/2017; 2019 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1059-585/2019; 2021 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-381-330/2021; 2021 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-434-1120/2021; 2021 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-881-370/2021, kt.). Pabrėžtina, kad nei dalyvaujantiems byloje asmenims, nei teismui trečiųjų asmenų neįtraukimas į bylą nekliudo toliau tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės, neužkerta kelio reikšti prašymus, pavyzdžiui, apklausti šiuos asmenis liudytojais, siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes. Taigi, bylos procesas, nepaisant netenkinto prašymo įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, gali vykti toliau.
28. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020). Remdamasis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atskirasis skundas pateiktas neturinčio apskundimo teisės subjekto, dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą poreikiu, plačiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
Motyvuojamoji dalis
29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
30. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms ir teisiniams argumentams, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą. Dėl ankstesnėse nutarties pastraipose išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų konstatuojama, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, panaikinti ją, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.