Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutarties, kuria pakeistas Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-302169-2023 dalyje dėl D. V. (D. V.) paskirtos administracinio poveikio priemonės ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas iki 1 (vieno) mėnesio.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Byloje priimtų procesinių sprendimų esmė

1. D. V. skundžiamu Institucijos 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir 416 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas galutine subendrinta administracine nuobauda – 450 Eur dydžio bauda bei paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 mėnesių už tai, kad 2023 m. rugsėjo 15 d., 9 val. 34 min., Šalčininkų r. sav., vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti (pasibaigus teisės vairuoti terminui, asmuo neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų), ir viršijo nustatytą 50 km/val. greitį 24 km/val. (važiavo 74 km/val. greičiu, įvertinus paklaidą), šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 ir 127 punktų reikalavimus.

2. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutartimi iš dalies tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. V. atstovo advokato padėjėjo Gedimino Rezgio skundas ir Institucijos 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimas dalyje dėl D. V. paskirtos administracinio poveikio priemonės pakeistas: pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas iki 1 (vieno) mėnesio. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovė A. Gubarytė-Girgždė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Institucijos atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aukštesnės instancijos teismų suformuota praktika, neįvertino D. V. asmenybės, tinkamai neįvertino ir neįsigilino į administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, bei neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas.

3.2. Skundžiamoje nutartyje išdėstytos aplinkybės nėra tokios išskirtinės, kuriomis remiantis būtų pagrindas paskirtą 10 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki metų. Teismas, priimdamas nutartį byloje, D. V. skyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, ne sankcijos, numatytos už padarytą pažeidimą, ribose.

3.3. Teismas nutartyje nurodo, kad nors D. V. nežinojimas apie tai, kad 2023 m. balandžio 27 d. nutarimu jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė, nėra pagrindas pripažinti, kad jis nepadarė ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, tačiau ši aplinkybė yra reikšminga konstatuojant, jog jo veika pasižymėjo mažesniu pavojingumu, t. y. asmuo veikė neatsargiai, todėl šiuo atveju D. V. pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos poveikio priemonės griežtumo. Institucijos atstovo teigimu, D. V. nežinojimas apie tai, kad jam 2023 m. balandžio 27 d. nutarimu buvo paskirta administracinio poveikio priemonė ir kad jis turi įgyvendinti įstatyme nustatytas sąlygas tam, kad atgautų teisę vairuoti transporto priemones, neturi esminės reikšmės ir nemažina nusižengimo pavojingumo tiek, kad būtų pagrindas taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Lietuvos Respublikos teisėje galioja bendras principas, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Preziumuojama, kad asmenys žino įstatymuose numatytas jų pareigas ir privalo jas vykdyti (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis Nr. AN2-95-957/2024 administracinio nusižengimo byloje).

3.4. Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų KET 5 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – SEAKĮ), mokėti KET ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino juose nustatytus reikalavimus bei draudimus, t. y. ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, ir SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Kartu tai reiškia, kad asmuo, praradęs teisę vairuoti, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino (Vilniaus apygardos 2024 m. vasario 20 d. nutartis Nr. AN2-58-576/2024 administracinio nusižengimo byloje).

3.5. Institucijos atstovo manymu, teismo akcentuota aplinkybė, kad D. V. nesukėlė sunkių padarinių, nesudaro pagrindo švelninti paskirtos administracinio poveikio priemonės, priešingai, leidžia skirti tinkamo laikotarpio administracinio poveikio priemonę, kad kiti eismo dalyviai dėl neatsakingo elgesio būtų apsaugoti nuo sunkių padarinių.

3.6. Be to, teismo įvertintos aplinkybės, kad D. V. su sutuoktine augina tris mažamečius vaikus, kurie lanko ugdymo įstaigas ir būrelius Vilniaus mieste, o vienai sutuoktinei pasirūpinti vaikais būtų pernelyg didelė našta, kad D. V. darbinė veikla išimtinai susijusi su transporto priemonių vairavimu, kad jis turi sveikatos problemų, dėl to vyksta į gydymo įstaigas, D. V. buvo žinomos dar iki nusižengimo padarymo, jis dar prieš darydamas administracinį nusižengimą turėjo numatyti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo darymo, todėl turi jas ir prisiimti. Administracinį nusižengimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Pažeidėjo dėl administracinės poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas. Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-39-1073/2019).

4. Atsiliepimas į skundą negautas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Šioje administracinio nusižengimo byloje pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas skundžiamas tik toje dalyje, kiek tai susiję su administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimu iki 1 (vieno) mėnesio, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs kitų esminių proceso teisės pažeidimų, pasisakys tik apeliacinio skundo ribose.

6. ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą, o 3 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti iš kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

7. Nagrinėjamoje byloje D. V. pripažintas kaltu padaręs du administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje. Už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą minėto straipsnio sankcijoje nustatyta administracinė nuobauda – bauda, kartu ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Taigi, už šį administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

8. Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

9. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kitos). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

10. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. atstovo skundą dėl Institucijos nutarimo, konstatavo, kad skundžiamu nutarimu D. V. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau sprendė, kad yra pagrindas D. V. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 (vieno) mėnesio. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad D. V. veika pasižymėjo mažesniu pavojingumu, nes jis veikė neatsargiai, todėl manė, kad šiuo atveju jo pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos poveikio priemonės griežtumo. Be to, teismas vertino tai, kad D. V. veika (vairavimu neturinti teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti terminui asmuo neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų) nebuvo sukelti jokie realūs neigiami padariniai eismo saugumui, o tiek teorinės D. V. vairavimo žinios, tiek praktiniai įgūdžiai nebuvo išnykę, teisės vairuoti transporto priemones jis buvo netekęs dėl ne itin šiurkštaus savo pobūdžiu administracinio nusižengimo (dėl vairavimo naudojantis mobiliojo ryšio priemone rankomis), iš jo paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad jei jis būtų žinojęs apie tai, kad jo atžvilgiu buvo pritaikyta administracinio poveikio priemonė, jis nedelsdamas būtų susigrąžinęs teisę vairuoti transporto priemones pasibaigus šios poveikio priemonės taikymo terminui, nes tam tereikia atlikti formalaus pobūdžio veiksmus, kuriuos jis atliko iš karto po to, kai sužinojo apie tai, kad 2023 m. balandžio 27 d. nutarimu jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė, jis kartu su sutuoktine augina tris mažamečius vaikus, kurie lanko mokymosi įstaigas ir įvairius būrelius Vilniaus mieste, o vienai sutuoktinei pasirūpinti vaikais būtų pernelyg didelė našta, jis pats paaiškino, kad jo darbinė veikla išimtinai susijusi su transporto priemonių vairavimu, darbo reikalais vyksta į įvairias vietas skirtinguose šalies miestuose, iš jo paaiškinimų matyti, kad jis turi sveikatos problemų, dėl to kelis kartus per savaitę vyksta į gydymo įstaigą Vilniuje, nors baustas administracine tvarka, tačiau jo pažeidimai nėra šiurkštūs, o pati teisena padarė jam didelį prevencinį poveikį.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės, kurias ANK 34 straipsnio 6 dalies kontekste vertino pirmosios instancijos teismas, iš esmės gali būti reikšmingos sprendžiant dėl D. V. skirtinos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo ANK 424 straipsnio 3 ir 7 dalyse nustatytų sankcijų ribose, tačiau nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.). Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad D. V., kaip eismo dalyvio, charakteristika nėra išskirtinai teigiama, kadangi jis praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus bei KET pažeidimus, veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų (tarp jų ir už ANK 424 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus). Skirtingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad šie KET pažeidimai savo pobūdžiu nėra itin grubūs, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jų kiekis (b. l.61-78) bei gana reguliarus jų darymas rodo, kad jis nėra drausmingas eismo dalyvis, linkęs nesilaikyti saugaus elgesio kelyje taisyklių. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo kontekste reikšmingomis aplinkybėmis pripažino ir tai, kad D. V. su sutuoktine augina tris mažamečius vaikus, kurie lanko mokymosi įstaigas ir įvairius būrelius Vilniaus mieste, o vienai sutuoktinei pasirūpinti vaikais būtų pernelyg didelė našta, kad jis pats paaiškino, jog jo darbinė veikla išimtinai susijusi su transporto priemonių vairavimu, kad iš jo paaiškinimų matyti, kad jis turi sveikatos problemų, dėl to kelis kartus per savaitę vyksta į gydymo įstaigą Vilniuje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje dalyje pirmosios instancijos teismas suteikė per daug didelę reikšmę subjektyviems administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. V., kuris suinteresuotas švelninti savo teisinę padėtį, paaiškinimams, kurie byloje nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, jau nekalbant apie tai, kad šie D. V. įprasto socialinio gyvenimo praradimai bei nepatogumai nelaikytini išskirtiniu pagrindu švelninti jo teisinę atsakomybę. Antai, D. V. nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jo teiginius apie tai, kad būtent jis vežioja vaikus į būrelius ir mokymo įstaigas, o jei ir taip, tai, kad be jo niekas kitas jų ten nenuvežtų ir teisės vairuoti atėmimas sukeltų grėsmę vaikams nenuvykti į ugdymo įstaigas, kadangi akivaizdu, jog šeimoje tuo yra kam pasirūpinti. Taip pat nepateikė jokių duomenų, kad jam būtina kelis kartus per savaitę vykti į gydymo įstaigas bei kad nuvykti ten jis gali tik vairuodamas transporto priemonę ir pan. Taip pat byloje nepateikta jokių duomenų apie tai, kad nevairuodamas jis ir jo šeima neteks vienintelio pajamų šaltinio, kad jo darbinė veikla bus apsunkinta tiek reikšmingai, kad jam taikyta administracinio poveikio priemonė neatitiks proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimų, kad šio įprasto gyvenimo trikdžio jis negali išspręsti jokiomis kitomis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išvados dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo daryti neleidžia nei pirmosios instancijos teismo nustatyta D. V. padaryto administracinio nusižengimo kaltės forma, nei tai, kad tariamai nebuvo sukelti jokie realūs neigiami padariniai eismo saugumui, o tiek teorinės D. V. vairavimo žinios, tiek praktiniai įgūdžiai nebuvo išnykę. Pažymėtina, kad D. V. padaryto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl padarinių nereikalauja, tuo tarpu įstatymo leidėjas, nustatydamas ANK 424 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įpareigojimą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų, rodo, kad šis administracinis nusižengimas, kitų su transportu ir kelių ūkiu susijusių administracinių nusižengimų kontekste, vertinamas kaip gana pavojingas. Tokią išvadą leidžia daryti ir įpareigojimas teisės vairuoti netekusiems asmenims pabaigti specialius mokymus prieš grįžtant dalyvauti viešajame eisme. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skiriamos siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalies, 27 straipsnis). Taigi, tiek nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė yra natūralios įstatymo leidėjo numatytos administracinį nusižengimą padariusio asmens priešingo teisei elgesio pasekmės, kurios neišvengiamai turi sukelti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui socialinio gyvenimo nepatogumus, tam, kad jis gebėtų ateityje įvertintų savo elgesį, tokio elgesio sukeltus praradimus ir naujų nusižengimų nedarytų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, platus ir laisvas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų interpretavimas taikant šias nuostatas, atsižvelgus į iš esmės įprastas kiekvienam asmeniui gyvenimo aplinkybes, nesant reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių, neatitinka įstatymo leidėjo valios ir nėra teisingas.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutarties dalis dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo D. V. negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta.

13. Vis dėlto, skirtinos administracinio poveikio priemonės dydžio nustatymo kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš Institucijos 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimo iš esmės nėra aišku, kodėl D. V. buvo skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas būtent 10 (dešimčiai) mėnesių. Pažymėtina, kad iš Institucijos priimto nutarimo turinio matyti, kad jame nenurodyti jokie skiriamų administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo motyvai. Šiuo atveju iš esmės matyti tik tai, kad Institucija nutarime nustatė vieną D. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, kas iš esmės, formaliai laikantis ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatų, paprastai leistų D. V. nustatyti administracinio poveikio priemonės terminą, viršijantį ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytą specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį. Vis dėlto, pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiga nuobaudą skiriančiai institucijai atsižvelgti ne tik į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tačiau ir į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės gana detaliai aptartos pirmosios instancijos teismo nutartyje, taikant D. V. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, išskyrus tas aplinkybes, kurios nepagrįstos įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokios pirmosios instancijos teismo paminėtos aplinkybės, kaip sąlyginai mažesnis D. V. padaryto administracinio nusižengimo rūšinis pavojingumas ir šio nusižengimo pobūdis, pirmosios instancijos teismo nustatyta neatsargi kaltės forma, D. V. šeiminė padėtis, tai, kad jis dirbantis ir gaunantis pajamas, išlaikantis tris vaikus, taip pat teigiamai vertintinas jo elgesys po nusižengimo padarymo lankant papildomus mokymus, nors ir nėra pakankamos ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui, tačiau sudaro pagrindą skirti jam administracinio poveikio priemonę, lygią ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatytam šios administracinio poveikio priemonės minimumui. Toks sprendimas priimtinas nepaisant to, kad nustatyta D. V. nepalankiai vertintina aplinkybė, t. y. jo anksčiau padarytų administracinių nusižengimų kiekis, rūšis ir jų gana akivaizdus reguliarumas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įvertinus tai, jog D. V. už šio administracinio nusižengimo padarymą paskirta nuobauda – 450 Eur dydžio bauda, kurios dydis nustatytas maksimalus, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje, tokio dydžio nuobauda ir teisės vairuoti atėmimas minimaliam ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui bus pakankamos poveikio priemonės, siekiant ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis pirmiau išdėstytais motyvais, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutartis ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimas keistini ir D. V., padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas nustatytinas lygus ANK 424 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui, t. y. 6 (šešiems) mėnesiams.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutarties dalį, kuria D. V. (D. V.) pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas iki 1 (vieno) mėnesio, panaikinti.

Pakeisti Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimo dalį dėl D. V. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ir šį terminą sutrumpinti iki 6 (šešių) mėnesių.

Kitas nutarties ir nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.