Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. sausio 10 d. nutarties, kuria netenkintas E. K. skundas dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – ir Institucija) 2023 m. spalio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-252014-2023 ir šis nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje priimtų procesinių sprendimų esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Šioje administracinio nusižengimo byloje pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas skundžiamas tik toje dalyje, kiek tai susiję su administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymu, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs kitų esminių proceso teisės pažeidimų, pasisakys tik apeliacinio skundo ribose, t. y. dėl administracinio poveikio priemonės taikymo E. K. pagrįstumo ir teisėtumo.

9. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos E. K. skundą dėl Institucijos nutarimo, sprendė, kad taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas E. K. nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kadangi ji vairavo transporto priemonę neturėdama tam teisės, iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad tokie šiurkštūs KET pažeidimai nėra atsitiktinis reiškinys jos gyvenime, be to, ji 2023 m. lapkričio 6 d. dar kartą nubausta dėl transporto priemonės vairavimo neturint tam teisės ir jai atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad E. K. skunde nurodoma aplinkybė dėl būtinybės turėti teisę vairuoti transporto priemones darbo reikalais ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme nesudaro pagrindo švelninti jai paskirtą administracinio poveikio priemonę. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu iš esmės sutinka ir sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

10. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės skunde dėstomos aplinkybės nei kiekviena atskirai, nei jų visuma, nelaikytinos tokiomis, kurios leistų pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti jai administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar trumpinti šios administracinio poveikio priemonės terminą.

11. Pirma, pažymėtina, kad apeliacinio skundo teiginiai, kuriais teigiama, jog administracinį nusižengimą E. K. padarė nesąmoningai ir nepiktybiškai, kad ji jokio pavojaus ir grėsmės visuomenei nesukėlė, taip pat proceso eigoje dėstytos aplinkybės, jog ji nežinojo, jog turi įgyvendinti įstatyme nustatytas sąlygas, tam, kad atgauti teisę vairuoti, neturi esminės reikšmės ir nemažina nusižengimo pavojingumo tiek, kad būtų pagrindas taikyti jai ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Lietuvos Respublikos teisėje galioja bendras principas, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Preziumuojama, kad asmenys žino įstatymuose numatytas jų pareigas ir privalo jas vykdyti. Nagrinėjamu atveju E. K. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarė kaip transporto priemonės vairuotoja. Transporto priemonių vairuotojai turi specialų teisės aktais reglamentuojamą statusą ir privalo žinoti visas jiems, kaip vairuotojams, numatytas pareigas bei taikomus specialiuosius atsakomybės reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad E. K. žinojo apie jai ankstesniu sprendimu taikytą administracinio poveikio priemonę, todėl prieš sėsdama vairuoti turėjo įsitikinti, kad teisė vairuoti jai sugrąžinta teisės aktuose nustatyta tvarka, kitaip tariant, ji, būdama rūpestinga ir atsakinga vairuotoja, turėjo ir galėjo žinoti jai, kaip vairuotojai, anksčiau netekusiai teisės vairuoti dėl padaryto administracinio nusižengimo nustatytas atitinkamas ne tik ANK 686 straipsnio 4 dalyje bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – ir SEAKĮ) pareigas, bet ir specialiame teisės akte (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1V-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos apraše“) nustatytą teisės vairuoti sugrąžinimo tvarką, o kartu ir taikomą atsakomybę. Priešingas aiškinimas sudarytų nepagrįstas prielaidas tik pagal asmens deklaruojamą subjektyvų teisės aktų suvokimą ar nesuvokimą netaikyti administracinio poveikio priemonės iš esmės kiekvienam panašioje situacijoje atsidūrusiam transporto priemonės vairuotojui ir taip keltų sumaištį teisinėje sistemoje bei neatitiktų teisingumo principo reikalavimų. Kartu pažymėtina, kad ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl realių padarinių nereikalauja, atitinkamai, viena vertus, apeliantės deklaruojama aplinkybė, kad ji nesukėlė tiesioginio ir akivaizdaus pavojaus ar realios grėsmės visuomenei, šiuo atveju teisiškai nereikšminga, kita vertus, tokio priešingo teisei elgesio pavojingumą įvertino įstatymo leidėjas, įstatymo sankcijoje numatydamas tiek nuobaudos, tiek baudžiamojo poveikio priemonės dydžius ir trukmę.

12. Antra, ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme, netaikyti administracinio poveikio priemonės ar trumpinti jos terminą nesudaro pagrindo ir E. K. asmenybės vertinimas, kurį iš esmės tinkamai atliko pirmosios instancijos teismas. Nepaisant to, kad E. K. vykdo individualią veiklą, dirba ir darbdavio charakterizuojama teigiamai, pažymėtina, kad dalyvavimo viešajame eisme prasme, ne mažiau svarbi pareiškėjos, kaip eismo dalyvio, charakteristika. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, jog E. K. nėra drausmingas eismo dalyvis, kadangi ne kartą bausta administracine tvarka dėl įvairių KET pažeidimų (šiurkščių ir mažiau šiurkščių), todėl, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantė, vertinti nagrinėjamoje byloje konstatuotus jos KET pažeidimus kaip atsitiktinius nėra jokio pagrindo. Antai, iš pirmiau paminėto išrašo matyti, kad nuo 2019 metų ji ne kartą bausta administracine tvarka už gana pavojingus KET pažeidimus, kurių dalis susiję su greičio viršijimu, eismo įvykio sukėlimu ir pasišalinimu iš įvykio vietos, lenkimu neleistinoje vietoje, galiausiai ir vairavimu neturint tam teisės (b. l. 16-20). Asmens apibūdinimo aspektu reikšminga ir ta aplinkybė, kad E. K., siekdama išvengti administracinės atsakomybės, 2023 m. spalio 24 d. skunde nurodė, kad įvykio metu transporto priemonę vairavo kitas asmuo ir tik vėliau, žinodama bylos medžiagą, tikslino skundą, pripažindama, kad vairavo būtent ji bei teigdama, kad suklydo. Teismas, vertindamas bylos kontekstą, sprendžia, kad būtent grėsmė E. K. netekti teisės vairuoti buvo tokio teismo klaidinimo paskata. Nepaisant to, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad E. K. pripažinimą padarius nusižengimus ir nuoširdų gailėjimąsi teismas pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Kartu įvertino, kad nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių aplinkybių nepakanka tam, kad būtų pagrindas taikyti E. K. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Bendrame reikšmingų aplinkybių kontekste papildomai pažymėtina ir tai, kad net ir po šio 2023 m. liepos 13 d. įvykio, ji vėl vairavo neturėdama tam teisės 2023 m. spalio 16 d. Nors pirmosios instancijos teismas iš dalies klaidingai pažymėjo, kad po skundžiamo nutarimo priėmimo dienos E. K. 2023 m. lapkričio 6 d. dar kartą nubausta dėl transporto priemonės vairavimo neturint teisės ją vairuoti ir jai atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams (nes iš bylos medžiagos matyti, jog būtent teisės vairuoti atėmimas jai panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajonų rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutartimi), tačiau esminė aplinkybė šiuo atveju yra ne tai, kad jai panaikinta administracinio poveikio priemonė, o pats asmenybę apibūdinantis faktas, kad ji vėl vairavo neturėdama tam teisės, kas apeliantę apibūdina neigiamai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau paminėtos aplinkybės, net ir neatsižvelgus į paminėtą pakartotinį jos vairavimą neturint tam teisės, nesudaro pagrindo apeliantės asmenybę vertinti kaip išskirtinai nepriekaištingą ir sudarančias pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

13. Apeliaciniame skunde kaip viena esminių priimant sprendimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, akcentuojama aplinkybė dėl E. K. kilsiančių neigiamų pasekmių atėmus teisę vairuoti, t. y. tai, kad jai bus sudėtinga vykdyti darbo funkcijas. Šią apeliaciniame skunde aptartą aplinkybę jau vertino ir apylinkės teismas bei teisingai pažymėjo, jog gyvenimiški poreikiai E. K. buvo žinomi ir iki nusižengimo padarymo, tačiau ji pati nebuvo atidi ir pakankamai rūpestinga. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skiriama nuobauda, taip pat ir taikoma administracinio poveikio priemonė, turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019). Natūralu, jog dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės E. K. bus sunkiau ir nepatogu vykdyti turimus darbinius įsipareigojimus, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti yra reikalinga, turi būti pats suinteresuotas elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsakingai bei nedaryti administracinių nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. E. K. žinodama, kad teisė vairuoti jai yra reikalinga darbo funkcijoms tinkamai atlikti, šia teise naudojosi neatsakingai. Todėl apeliantės patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmenį suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje neigiamų pasekmių (tiek darbinių, tiek asmeninio pobūdžio) atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti teisinę padėtį lengvinančias įstatymo nuostatas. Šiuo atveju administracinį nusižengimą E. K. padarė naudodamasi specialia teise, todėl jos atėmimas tam tikram įstatymo numatytam terminui, kuris šiuo atveju yra lygus šios poveikio priemonės vidurkiui, laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui administracinio poveikio priemone, kuria bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad E. K., kaip eismo dalyvę, apibūdinanti informacija, kuri jau aptarta šios nutarties 12 punkte, leidžia manyti, kad lygus vidurkiui administracinio poveikio priemonės terminas šiuo atveju pagrįstas ir jo trumpinti iki šešių mėnesių nėra faktinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pažymi, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, taigi šiuo atveju apeliaciniame skunde dėstomi neigiami padariniai dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pakankami ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui.

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. sausio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. sausio 10 d. nutartį nepakeistą ir E. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.