Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-12-29 · Baudžiamoji byla Nr. T-1484-369/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-29
Bylos Nr.
T-1484-369/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Nuteistasis
R. Š.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1484-369/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11055-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gruodžio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Violetai Makevičienei,dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui,nedalyvaujant antstoliui Mindaugui Dabkui ir nuteistajam R. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo antstolio Mindaugo Dabkaus teikimą dėl nuteistajam R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2026-119/2015, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 10 MGL (376,60 Eur) bauda. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 15 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. lapkričio 22 d. gautas antstolio Mindaugo Dabkaus teikimas dėl R. Š. paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimu. Teikime nurodoma, jog vykdomojoje byloje Nr. 0028/16/01725 nustatyta, jog skolininkas R. Š. baudos nesumokėjo. Tikrinant baudos išieškojimo galimybes, nustatyta, kad jis neturi registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto, niekur nedirbo. 2016 m. lapkričio 10 d. buvo areštuotos jo sąskaitos, nuo kurių nurašyta 84,16 Eur, kurie buvo paskirstyti skolai ir antstolio vykdymo išlaidoms sumokėti. Duomenų apie jo registraciją Darbo biržoje ar kitokias pastangas susirasti darbą ir sumokėti paskirtą baudą, byloje nėra. Skolininkas niekada neatvyko į antstolio kontorą ir nesidomėjo vykdomosios bylos eiga, informacijos apie savo turtinę padėtį neteikė, nevykdė CPK 644 straipsnyje nustatytų skolininko pareigų. Nustatyta, kad 2018 m. spalio 19 d. skolininkas atliko bausmę (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje-kalėjime. 2018 m. lapkričio 7 d. buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš R. Š. priklausančių lėšų, šis dokumentas jam įteiktas 2018 m. lapkričio 9 d., tačiau skolininkas jokių mokėjimų neatliko. 2022 m. vasario 15 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistų asmenų registro duomenimis R. Š. laisvės atėmimo bausmės jau neatlieka. Antstolis išnaudojo visas realias galimybes užtikrinti baudos sumokėjimą, tačiau skolininkas vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti. 2021 m. gruodžio 13 d. vykdomojoje byloje buvo surašytas išieškojimo negalimumo aktas. Antstolis nurodo, kad nuteistasis žinodamas baudos nevykdymo teisines pasekmes, nedėjo jokių pastangų sumokėti baudą, būdamas darbingas nesiėmė jokių veiksmų susirasti darbą, byloje nėra duomenų, kad jis negalėtų dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių įsidarbinti, todėl laikytina, kad R. Š. vengė vykdyti bausmę, todėl prašoma likusią neišieškotą baudos dalį – 370,78 eur pakeisti į laisvės apribojimo bausmę (b.l. 2).

Prokuroras teismo posėdyje prašė netenkinti antstolio teikimo, kadangi baudos pakeitimas į viešuosius darbus negalimas, nes nėra gautas nuteistojo sutikimas, o pakeitus baudą į laisvės apribojimą, bausmė būtų pernelyg maža, nesiekianti laisvės apribojimo bausmės minimumo.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

BK 47 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. To paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

R. Š. per įstatymo nustatytą terminą savanoriškai 2015 m. birželio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos nesumokėjo. Jam nesumokėjus baudos 2016 m. rugsėjo 16 d. buvo išsiųstas vykdomasis rašytas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo. Nuteistajam 2016 m. rugsėjo 27 d. buvo išsiųstas raginimas sumokėti baudą (vykdomosios bylos Nr. 0028/16/01725 l. 7), 2016 m. spalio 6 d. šis raginimas paskelbtas viešai Antstolių informacinėje sistemoje (b.l. 8). 2016 m. lapkričio 10 d., 2018 m. lapkričio 7 d., 2022 m. vasario 15 d. priimti nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš nuteistojo sąskaitų. Vykdant išieškojimą buvo išieškota 15,82 Eur baudos iš nuteistojo piniginių lėšų, likusi nesumokėta baudos dalis 370,78 Eur,

Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Taip pat nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudą gali būti vertintina ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018).

Iš vykdomosios bylos duomenų, Sodros duomenų nustatyta, jog R. Š. bausmės vykdymo laikotarpiu nedirbo, pagal teistumo duomenis, jis nuo 2017 m. lapkričio 19 d. iki 2021 m. birželio 17 d. buvo suimtas bei atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Tačiau laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. lapkričio 19 d. ir nuo 2021 m. birželio 17 d. iki šiol buvo laisvėje, galėjo dirbti, bet nedirbo. Būdamas jaunas ir darbingo amžiaus, jis nedėjo jokių pastangų įsidarbinti, nors dirbti nekvalifikuotą darbą tikrai galimybių yra, nesiėmė jokių veiksmų, kurie padėtų jam įvykdyti bausmę, nekontaktavo su antstoliu, nesidomėjo jo nuosprendžio vykdymo eiga, todėl tam tikrų vengimo vykdyti bausmę požymių jo neveikime esama.

Konstatavus vengimą mokėti baudą, ir nesant galimybės ją išieškoti, formaliai yra BK 47 straipsnio 8 dalyje nustatytas pagrindas R. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 10 MGL baudos nesumokėtą dalį pakeisti į laisvės apribojimo bausmę. Pagal teismų praktiką, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (apygardos teismų nutartys Nr. 1S-112-491/2018, 1S-418-1020/2016, T-594-1059/2020). Šiuo atveju teismas vertina, kad keisti bausmę R. Š. nėra tikslinga.

Pažymėtina, jog baudos į laisvės apribojimą keitimas vyksta pagal BK 65 straipsnio taisykles, tai yra skaičiuojant vieną laisvės apribojimo dieną už 1 MGL baudos (BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b) papunktis). Tokiu būdu pakeitus R. Š. 10 MGL baudos nesumokėtą dalį susidarytų tik 9 dienų laisvės apribojimo bausmė. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį minimalus laisvės apribojimo terminas yra 3 mėnesiai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46 straipsnio nuostatas laisvės apribojimo bausmė būtų pradedama vykdyti nuo įsiteisėjusios nutarties gavimo bausmę vykdančioje institucijoje (probacijos tarnyboje) dienos. Pažymėtina, kad laisvės apribojimo bausmės tikslai gali būti sėkmingai pasiekti tik asmeniui realiai vykdant teismo paskirtus įpareigojimus. Vien probacijos tarnybos susisiekimas su nuteistuoju užtruktų nuo kelių iki keliolikos dienų, todėl bausmės vykdymas likusiu terminu taptų visiškai neefektyvus. Akivaizdu, kad per tokį trumpą laiką būtų sunku paveikti bausmę atliekantį asmenį, kontroliuoti jo elgesį. Priešingai, laisvės apribojimo bausmės paskirtis yra tęstinio pobūdžio asmens elgesio kontroliavimas, kad jis jaustų realias tokios paskirtos bausmės pasekmes, patirtų tam tikrus nepatogumus. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad R. Š. paskirtos baudos nesumokėtą dalį pakeitus į 9 dienų laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės vykdymas nebūtų efektyvus ir nepasiektų bausmės paskirties.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, antstolio Mindaugo Dabkaus teikimas atmetamas ir R. Š. paskirtos 10 MGL baudos nesumokėta dalis (370,78 Eur) nekeičiama į laisvės apribojimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu,

nutaria:

netenkinti antstolio Mindaugo Dabkaus teikimo dėl R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. paskirtos 10 MGL baudos nesumokėtos dalies (370,78 Eur) pakeitimo į laisvės apribojimą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas