Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2020-06-09 · Baudžiamoji byla Nr. T-594-1059/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-09
Bylos Nr.
T-594-1059/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39951-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ignas Totilas
Nuteistasis
Ž. K.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-594-1059/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39951-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.16 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 9 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Ignas Totilas,sekretoriaujant Rūtai Marinskaiteidalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui,nedalyvaujant nuteistajam Ž. K. ir antstoliui A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs antstolio A. B. teikimą dėl baudos pakeitimo kita bausme nuteistajam Ž. K. a. k. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Ž. K. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-115-978/2018 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė Ž. K. – 40 MGL (1431,08 Eur) dydžio bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. sausio 26 d.

Šalies argumentai

Antstolis A. B. teikimu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžiu Ž. K. paskirtą ir nesumokėtą 1431,08 Eur baudą laisvės apribojimu, nes išieškoti baudos nėra galimybės. Nuo pat vykdomojo dokumento pateikimo, t. y. nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. pastoviai buvo tikrinama skolininko turtinė padėtis, tačiau gauti duomenys rodo, kad skolininkas niekur nedirba, jokio registruoto turto savo vardu neturi, transporto priemonių taip pat. Kito turto, į kurį pagal įstatymus būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Sąskaitos areštuotos, tačiau piniginių lėšų jose nėra.

Antstolis teismo posėdyje nedalyvavo. Jam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta laiku ir tinkamai. Byloje yra antstolio prašymas teikimą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Nuteistasis Ž. K. teismo posėdyje nedalyvavo. Jam buvo siųstas teismo šaukimas į jo deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau iš siuntų sekimo sistemos www.post.lt matyti, kad šaukimas nuteistajam neįteiktas ir grąžintinas teismui. Nuteistasis yra paieškomas – 2018 m. gegužės 10 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-1046/2020 jam paskelbta paieška, skirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė teikimą nagrinėti, nedalyvaujant į posėdį neatvykusiems asmenims, nes antstoliui apie teikimo nagrinėjimo laiką ir vietą yra žinoma, jis prašė teikimą nagrinėti jam nedalyvaujant, o Ž. K. yra paieškomas, jam yra paskirtas suėmimas. Prašė antstolio teikimą tenkinti, nes nuteistasis savanoriškai nemoka baudos.

Antstolio teikimas išnagrinėtas nedalyvaujant antstoliui, kuris išreiškė prašymą teikimą nagrinėti jam nedalyvaujant ir nuteistajam, kuris yra paieškomas ir jo buvimo vieta nėra žinoma.

Antstolio teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BPK 352 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme. BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme, t. y. pirmu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus, o kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018).

Antstolis, pagal Lietuvos Respublikos (toliau – BPK) 352 straipsnio 2 dalį, yra baudos išieškojimą vykdantis pareigūnas, ir būtent jis vykdymo eigoje turėtų išsiaiškinti, ar nuteistasis baudos sumokėti neišgali dėl objektyvių priežasčių, ar jis ją sumokėti tiesiog vengia, ir atitinkamai formuluoti savo teikimą teismui dėl baudos pakeitimo kita bausme BK 47 straipsnio 6 dalies ir 7 dalies pagrindu.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžiu Ž. K. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda. Nuteistasis baudos nesumokėjo, ji šiai dienai neišieškota.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistajam patvarkymas buvo siųstas tik vieną kartą, t. y. 2019 m. balandžio 23 d. tačiau šis nebuvo įteiktas (asmens byla l. 24). 2020 m. vasario 19 d. surašytas aktas apie turto ir asmens neradimą, iš kurio matyti, kad buvo nuvykta į skolininko gyvenamąją vietą Staniūnų g. 72C-401, tačiau nuteistasis šiuo adresu nerastas. 2020 m. vasario 25 d. antstolis nuteistajam išsiuntė kvietimą atvykti į kontorą. Taigi, šiuo atveju pateiktoje vykdomojoje byloje pateikta informacijai tik apie keletą antstolio aktyvių veiksmų, vykdytų siekiant išieškoti iš nuteistojo teismo nuosprendžiu priteistą baudą, teismas negali daryti išvados, kad nuteistasis Ž. K. tyčia, aktyviais veiksmais vengė bausmės atlikimo.

Antstolio pareiškimo argumentą, kad pradiniai procesiniai dokumentai nuteistajam buvo įteikti, paneigia vykdomojo byloje esantis grąžintas vokas, su nuoroda, kad dokumentai nebuvo įteikti gavėjui, nes šis jų neatsiėmė per siuntos saugojimo terminą (b. l. 24). Pažymėtina, kad vykdomasis dokumentas antstolio A. B. kontoroje buvo gautas 2019-03-15 bei visi veiksmai vykdymo procese buvo atliekami nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2020 m. gegužės 25 d., t. y. tuo metu, kai buvo paskelbta nuteistojo Ž. K. paieška ir kreiptasi dėl Europos arešto orderio jo atžvilgiu išdavimo (2018-05-21). Aukščiau išdėstyti duomenys suponuoja, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog nuteistasis buvo tinkamai informuotas apie užvestą vykdomąją bylą jo atžvilgiu.

Be to, vykdomojoje byloje nėra jokios informacijos apie tai, kada ir kokiu būdu buvo bandoma susisiekti su nuteistuoju, ar buvo imtasi priemonių faktinei jo gyvenamajai nustatyti ir pan. Todėl remdamasis aukščiau išdėstytomis nuostatomis teismas sprendžia, kad formalus nuteistajam paskirtos baudos išieškojimas, realios tiesioginės komunikacijos tarp antstolio ir nuteistojo nebuvimas, sudaro pakankamą pagrindą teikimo netenkinimui.

Antstolis, kreipdamasis į teismą pateikė alternatyvų reikalavimą, kad nuteistajam nuosprendžiu paskirtą baudą teismas pakeistų į laisvės apribojimo bausmę, tačiau neįvertino, kad teismui patenkinus teikimą, t. y. paskirtą baudą pakeitus laisvės apribojimo bausme, Probacijos tarnyba neturėtų galimybių ją vykdyti, nes nuteistasis privalo pasirašytinai būti supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka bei sąlygomis, atsakomybe už laisvės apribojimo bausmės nevykdymą, kas šiuo atveju nėra įmanoma, nes kaip minėta anksčiau, nuteistojo Ž. K. faktinė buvimo vieta nėra žinoma, jis daugiau nei 2 metus yra paieškomas.

Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktį jam skirta 38 MGL bauda turėtų būti keičiama į 38 laisvės apribojimo dienas, t. y. į itin trumpą laisvės apribojimo bausmės laiką, kurį ji turėtų būti vykdoma. Teismo vertinimu, dėl laisvės apribojimo bausmės vykdymo ypatumų (nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos) nagrinėjamu atveju antstolio kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, kol nėra išnaudotos visos galimybės išieškoti iš asmens baudą priverstinai, nėra proporcinga priemonė.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 7, 10, 44 straipsniuose įtvirtinti teisės į teisingą (sąžiningą) procesą, teisės į gynybą, rungimosi principai. Pagal BPK 7 straipsnį bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo: kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. BPK 10 straipsnyje įtvirtinta, kad įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą; teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų. Šių teisių ir principų užtikrinimą garantuoja kitos BPK normos. Pagal BPK 22 straipsnio 3 dalį kaltinamasis baudžiamajame procese turi teisę teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų, reikšti nušalinimus, užduoti klausimus ir pan. BPK 45 straipsnyje nustatytas įpareigojimas teisėjui, prokurorui ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui ne tik išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises, bet ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti.

Teismas pažymi, kad nuteistasis apie procesą nėra informuotas, jis yra paieškomas ir teismui nėra žinoma jo gyvenamoji ir buvimo vieta, jo sveikatos būklė, nuomonė dėl antstolio teikimo. Spręstina, kad tenkinus teikimą ir pakeitus Ž. K. paskirtą baudą kita bausme, jam apie procesą nežinant, būtų neabejotinai pažeista jo teisė į gynyba.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šio metu baudos bausmės keisti kita bausme negalima, nes nėra nustatyta, kad nuteistasis vengia baudos mokėjimo bei negautas jo sutikimas keisti baudą į viešuosius darbus. Nuteistasis apie jo atžvilgiu pradėtą priverstinio išieškojimo procesą ir apie procesą dėl jam paskirtos baudos pakeitimo nebuvo informuotas, jis yra paieškomas bei apie jį teismui nieko nežinoma, todėl baudos pakeitimas kita bausme grubiai pažeistų nuteistojo teisę į gynybą. Taipogi pakeitus nuteistajam paskirtą baudą laisvės apribojimo bausme šios nebūtų galimybės vykdyti, nes nebūtų galimybės nuteistojo išsikviesti į Probacijos tarnybą bei supažindinti jį su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, kas naujos bausmės paskyrimą leistų vertinti kaip formalų.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta aukščiau antstolio teikimas netenkintinas ir nuteistajam skirta bausmė paliktina nepakeista bei vykdytina toliau iki bus surastas nuteistasis, informuotas apie vykstantį jo atžvilgiu priverstinį baudos išieškojimo procesą, išsiaiškinta dėl baudos įvykdymo galimybių, nuteistojo nuomonė dėl bausmės keitimo kita bausme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Netenkinti antstolio A. B. teikimo dėl baudos pakeitimo kita bausme nuteistajam Ž. K..

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą grąžinti antstoliui A. B..

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

Teisėjas Ignas Totilas