Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Ernesto Rimšelio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Dariaus Jonaičio skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties, kuria nutarta grąžinti antstoliui teikimą dėl paskirtos baudos pakeitimo kita bausme nuteistajai G. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

G. S. 2010 m. gegužės 12 d. Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį ir nubausta 15 MGL (1 950 litų - 564,76 eurų) dydžio baudos bausme.Antsoliui Dariui Jonaičiui pateiktas Trakų rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 1-318-213/2010, išduotas 2010 m. birželio 10 d. dėl 564,76 eurų skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės G. S. išieškotojo valstybės naudai. 2016 m. vasario 10 d. išieškojimo negalimumo aktu Nr. S037921 antstolis Darius Jonaitis nustatė, kad skolininkės G. S. neišieškotos skolos dalis – 564,76 eurų. 2016 m. vasario 10 d., vykdydamas Trakų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-318-213/2013, antstolis Darius Jonaitis pateikė pareiškimą Trakų rajono apylinkės teismui dėl G. S. paskirtos baudos pakeitimo areštu ar viešaisiais darbais. Antstolis pareiškime nurodė, kad nuteistoji niekur nedirba, netekėjusi, įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą prie Elektrėnų sav., lėšų bankuose, transporto priemonių, nekilnojamojo turto ar kito asmeninio areštuojamo turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, neturi, per skolos išieškojimo laikotarpį į antstolio kontorą neatvyko, skolos nemokėjo. Antstolis prašė klausimą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodė, kad teismui pateikė visą vykdomosios bylos medžiagą, o papildymų teismui neturi.Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi antstolio teikimą dėl baudos pakeitimo kita bausme nuteistajai G. S. grąžino antstoliui nenagrinėtą. Nutartyje nurodyta, kad antstolis, kaip bausmę vykdanti institucija, turi pateikti teismui teikimą su konkrečiu reikalavimu, pagrįstu vykdomosios bylos duomenimis, o ne reikalauti teismą priimti sprendimą savo nuožiūra, todėl teikimas grąžintinas antstoliui nurodytiems trūkumams ištaisyti. 2016 m. vasario 29 d. Vilniaus apygardos teisme gautas antstolio Dariaus Jonaičio skundas dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties. Skunde nurodoma, kad antstolis nesutinka su teismo nutarties dalimi, kadangi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenustato pareigos antstoliui teismui pateikti teikimą su konkrečiu reikalavimu, teismui yra pateikiamas antstolio teikimas su vykdomąja byla. Antstolis skunde nurodo, kad nuteistasis, atvykęs į teismo posėdį turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl baudos pakeitimo. Skunde teigiama, kad teisėjui tinkamai išnagrinėti bylą, turint paskutinius prokuroro bei nuteistojo prašymus dėl baudos pakeitimo, antstolio teikimo su konkrečiu reikalavimu buvimas ar nebuvimas netrukdo. Skunde prašoma panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo nutartį Nr. T-37-424/2016 ir išnagrinėti antstolio teikimą iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

II. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje nustatytais atvejais. Bauda kita bausme pakeičiama BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 25 straipsniu, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu. Iš esmės tokias pačias nuostatas numato ir BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos. Nagrinėjamoje situacijoje teismas gavo ne argumentuotą ir motyvuotą teikimą, o antstolio pareiškimą, kuriame nuteistajai baudą buvo prašoma pakeisti viešaisiais darbais arba areštu, nenurodant, kokios aplinkybės priverstinio vykdymo metu buvo nustatytos, ir nepasisakant, ar nuteistoji neturi lėšų, t. y. negali sumokėti teismo paskirtą baudą (BVK 25 straipsnio 1 dalis; BK 47 straipsnio 6 dalis), ar nuteistoji vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės jos išieškoti (BVK 25 straipsnio 2 dalis; BK 47 straipsnio 7 dalimi). Pareiškime taip pat nenurodyta informacija ir nepateikti dokumentai apie nuteistosios sutikimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais. Atsižvelgiant į tai, teismas nenagrinėjo klausimo dėl baudos pakeitimo iš esmės, todėl toks žemesniojo teismo sprendimas aukštesniajame teisme nagrinėjamas ne BPK 364 straipsnio nustatyta tvarka, o BPK X dalies nustatyta tvarka. Tokioje situacijoje aukštesnysis teismas nagrinėja klausimą tik dėl priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. nagrinėja klausimą, ar teismas turėjo pagrindą gražinti antstolio teikimą nenagrinėtą, todėl nesprendžia klausimo iš esmės. Jau aptartų baudos pakeitimo kitomis bausmėmis nuostatų kontekste teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybės dėl asmens negalėjimo sumokėti baudą nustatinėjamos bausmės vykdymo stadijoje, tai yra bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos privalo nustatyti, ar asmuo gali sumokėti jam paskirtą baudą, ar ne. (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. sausio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-13-327/2016). Norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistieji iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti. Tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, t. y. patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-321-397/2015). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti, nes piniginės baudos nuteistasis gali nesumokėti ir dėl to, kad neturi lėšų (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-243-651/2015). Atsižvelgiant į visa tai, antstolis, kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Teikime turi būti aiškiai ir detaliai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, t. y. neišgali sumokėti baudos, ar vengia ją mokėti. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BVK 25 straipsnio 1 dalimi ir BK 47 straipsnio 6 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Atsižvelgiant į tai, antstoliui teikiant teikimą teismui dėl baudos bausmės pakeitimo viešųjų darbų bausme, jame ne tik turi matytis informacija apie nuteistojo poziciją dėl šios bausmės atlikimo, bet ir turi būti pridėtas nuteistojo pasirašytas sutikimas. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo areštu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą. Tokių išvadų kontekste apygardos teismas pastebi, kad antstoliui yra suteikti itin platūs įgaliojimai, kuriais jis gali tikrinti skolininko finansinę padėtį, kurios nustatymas yra esminis, keičiant baudos bausmę areštu ar viešųjų darbų bausme. Tai jis gali atlikti įvairiais būdais. Visų pirma, pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 22 straipsnio 1 dalį, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Antstolio veiksmai, kreipiantis į kitas institucijas, turi būti proporcingi išieškomos baudos dydžio kontekste, kai iš jų nustatoma galimybė išieškoti baudą, kita vertus, jie yra atliekami kiekvienu atveju ir gali suteikti tik minimalią informaciją apie skolininko turtinę padėtį, kai nerandama informacijos apie galimybę išieškoti baudą. Apygardos teismo vertinimu, tais atvejais, kai kreipiantis į kitas institucijas negaunama duomenų apie galimybę išieškoti baudą, šie minimalūs veiksmai nelaikytini pakankamais užtikrinti aktyvų antstolio pareigos nustatyti skolininko turtinę padėtį ir galimybes sumokėti baudą vykdymą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėta nuostata suteikia antstoliui teisę kreiptis ne tik į kitas institucijas, tačiau ir į įvairius fizinius ir juridinius asmenis, kurie gali suteikti informaciją apie skolininko turtinę padėtį, kadangi tokios informacijos gavimas yra tiesiogiai susijęs su antstolio atliekamomis funkcijomis. Taigi subjektų, galinčių suteikti informaciją, ratas yra neapibrėžtas ir platus, o tai leidžia daryti išvadą, kad antstolis turi atlikti ne visus minimalius, o visus būtinus aktyvius veiksmus ir realiai naudotis jam suteiktomis galimybėmis tam, kad būtų išsamiai įsigilinta į konkrečią situaciją ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl konkretaus nuteistojo galimybės sumokėti baudą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad antstolio veikla grindžiama principais, kurie aiškiai išreiškia antstolio pareigą būti aktyviam vykdymo procese. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnį: „antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, <...>. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų“. Šie principai taikytini ir tose situacijose, kai išieškotojas yra ne privatus subjektas, o valstybė. Aiškiai formalus tokios pareigos atlikimas nedera su antstolio veiklos principais. Pabrėžtina, kad baudos pakeitimas areštu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad konkrečiu atveju vykdymo procese buvo gauti duomenys: iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro; iš Lietuvos Respublikoje apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro; iš nekilnojamojo turto registro; gyventojų registro. Antstolio teismui pateiktame išieškojimo negalimumo akte nurodyta, kad nėra duomenų apie skolininkui priklausantį turtą ar pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, ar priklausančius iš kitų asmenų, turtines teises, bei kitą turtą ar pajamas, į kuriuos įstatymo numatyta tvarka galimas išieškojimo nukreipimas pagal vykdomąjį dokumentą. Duomenų apie tai, kokius konkrečiai veiksmus atliko antstolis ir kuo remdamasis padarė tokią išvadą, vykdomojoje byloje nėra.Šiame kontekste, taip pat ir vertinant teismo nuosprendžiu paskirtų baudų išieškojimo praktiką Lietuvoje, teisėjų kolegija pabrėžia, kad priverstinio baudos vykdymo etape labai svarbu, jog tarp antstolio ir skolininko vyktų efektyvi, o ne formali, apsiribojanti pagrindinių dokumentų apsikeitimu, tarpusavio komunikacija. Tai atitinka tiek antstolio pareigas, tiek skolininko pareigas, kurių šie subjektai turi laikytis baudos vykdymo proceso metu. Teismų praktikoje konstatuota, kad formalaus šaukimo atvykti pas antstolę vieną kartą per metus nėra pakankama priemonė komunikuojant su skolininku (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-3-606/2016). Pabrėžtina, kad antstolis taip pat gali naudotis ir kitų institucijų pagalba tam, kad užtikrintų skolininko atvykimą į jo darbo vietą, pavyzdžiui, įpareigoti policijos komisariatą nustatyti asmens gyvenamąją vietą ir jį įpareigoti atvykti tiek į teismo posėdį, tiek pas antstolį (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1115-116/2013). Taip pat atkreiptinas dėmesys į CPK 22 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Taigi skolininkas turi pareigą teikti antstoliui informaciją, kuri padėtų tinkamai organizuoti vykdymo procesą. Tai reiškia, kad antstolis turi teisę kreiptis į asmenį dėl bet kokios informacijos, kuri padėtų užtikrinti tinkamą išieškojimo procesą arba suteiktų pagrindą konstatuoti baudos vykdymo neįmanomumą, ir motyvuotai siūlyti keisti šią bausmę kita. Pastebėtina ir tai, kad skolininko finansinė padėtis yra dinamiška, ji gali itin greitai pasikeisti ir dėl to antstolio teikimas gali prarasti prasmę. Tokia situacija konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1N-17-396/2015, kadangi skolininkas pradėjo dirbti ir nors gavo tik minimalias pajamas, tačiau baudos dalis buvo išieškota ir susitarta dėl tolesnio jos mokėjimo. Taigi tiesioginė antstolio komunikacija su skolininku yra svarbi prielaida efektyviam baudos išieškojimui ir ji būtina visose vykdomosiose bylose, taip pat ir tose, kuriose išieškotoju yra valstybė. Nagrinėjamoje vykdomojoje byloje vieninteliai duomenys apie antstolio komunikaciją su nuteistąja yra 2011 metais siųstas siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas ir patvarkymų, skirtų kitiems subjektas, kopijų išsiuntimas skolininkei. Antstolio skunde nurodoma, kad skolininkė neatvyko į antstolio kontorą, tačiau vykdomojoje byloje nėra jokios informacijos apie tai, kada ir kokiu būdu buvo bandoma susisiekti su skolininke, ar tai tikrai buvo daryta, ar buvo siųstas tik formalus dokumentas, ar mėginta nuvažiuoti į skolininkės gyvenamąją vietą ir pan. Visa tai rodo, kad tarp antstolio ir nuteistosios realios tiesioginės komunikacijos nebuvo. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo konkrečiu atveju nuo vykdomojo rašto išdavimo (2010 m. birželio 10 d.) iki antstolio kreipimosi į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme praėjo itin ilgas laikas – beveik šešeri metai, per kurį antstolis neabejotinai galėjo pasinaudoti eile priemonių ir atlikti visus būtinus veiksmus, tiek komunikuojant su nuteistąja, tiek tam, kad surinktų būtiną informaciją apie skolininkės turtinę padėtį. Per tokį ilgą laikotarpį galėjo pasikeisti aplinkybės, reikšmingos skolos išieškojimui. Antstolio ir skolininko komunikacijos nebuvimas teismų praktikoje ne kartą sąlygojo pačių antstolių poziciją atšaukti ar netenkinti jų teikimų, kai teismo posėdyje, teismui nusprendus nagrinėti klausimą, dalyvaujant antstoliui ir nuteistajam, paaiškėja, kad skolininkas turi turto ir gali sumokėti baudą, tačiau to nedarė, nes antstolis su juo apie tai tinkamai nekomunikavo (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis byloje Nr. T-48-1020/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartis byloje Nr. T-46-1020/2016). Kolegijos nuomone, tokia praktika liudija apie neefektyvų ir formalų baudų išieškojimą, todėl teismo sprendimas, įpareigojantis antstolį pateikti motyvuotą teikimą, aiškiai apibrėžiantį nagrinėjamo klausimo ribas ir atspindintį visus būtinus ir iš įstatymo išplaukiančius duomenis apie baudos pakeitimo kita bausme pagrindus, yra pagrįstas ir galimas. Tai neužkerta kelio antstoliui skųsti tokį teismo sprendimą aukštesniajam teismui arba ištaisius nurodytus trūkumus, kreiptis į teismą su nauju teikimu. Jau aptartų reikalavimų antstolio teikimui kontekste, teisėjų kolegija pastebi, kad teikime dėl baudos pakeitimo kita bausme, antstolis privalo pagrįsti, kokia konkrečia bausme siūloma pakeisti baudos bausmę ir kokios konkrečiai teisės normos pagrindu toks siūlymas teikiamas. Antstolio teikime išreikšta pozicija gali sąlygoti ir procesinę klausimo nagrinėjimo teisme formą, nes antstolio teikimas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais, esant nuteistojo sutikimui, kuriame aiškiai atsispindi ir informacija apie tai, kad nuteistajam išaiškintos baudos pakeitimo viešaisiais darbais taisyklės, numatytos BK 65 straipsnio ir 46 straipsnyje, paprastai nereiškia nuteistojo padėties pabloginimo ir, vadovaujantis BPK 362 straipsnio 2 dalimi, gali būti nagrinėjamas nerengiant teismo posėdžio. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro vertindama baudžiamajame įstatyme įtvirtintą bausmių sistemą, BK 42, 46, 47, 49 ir 65 straipsniuose įtvirtintas nuostatas ir nagrinėjamo klausimo kontekste svarbų nuteistojo sutikimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju antstolis neatliko visų būtinų veiksmų ir nenurodė duomenų ir argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kokias aplinkybes vykdymo procese nustatė antstolis, nuteistoji G. S. neišgali, ar vengia įvykdyti jai teismo nuosprendžiu paskirtą baudos bausmę, bauda turi būti pakeista arešto ar viešųjų darbų bausme, todėl jame nebuvo suformuluotos aiškios teisme nagrinėtino klausimo ribos. Šiuo konkrečiu atveju antstolis pateikė ne motyvuotą teikimą, o pareiškimą, kuris turinio prasme neatitiko jau aptartų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, antstolio pareiškimas teismo pagrįstai pripažintas kaip pateiktas su esminiais trūkumais, trukdančiais išspręsti klausimą dėl baudos bausmės pakeitimo kita bausme iš esmės. Atsižvelgiant į tai, Trakų rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o antstolio teikimas grąžintas antstoliui nenagrinėtas pagrįstai. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti antstolio Dariaus Jonaičio skundą ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį.