Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-243-651/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-18
Bylos Nr.
1S-243-651/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Nuteistasis
S. M.
Bylos Nr. 1S-243-651/2015
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.4; 2.5.11.4; 2.5.16
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. M. skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-30 baudžiamuoju įsakymu S. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 20 MGL (2600 Lt) bauda. S. M. pagal baudžiamąjį įsakymą nesumokėjus baudos, 2013-04-23 išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdyti antstoliui Giedriui Jonauskui.

Šalies argumentai

Antstolis G. Jonauskas teikimu dėl baudos pakeitimo kreipėsi į teismą, juo prašė teismo pakeisti 20 MGL baudos išieškojimą iš S. M. valstybės naudai areštu.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-04-22 nutartimi S. M. 2012-05-30 Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 2600 Lt (20 MGL) baudą pakeitė 20 parų areštu.

Skundu nuteistasis S. M. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartį ir palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-30 baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę – 2600 Lt (20 MGL) baudą. Nurodo, kad teismas priimdamas nutartį nenurodė jokių motyvų, kuo remdamasis nustatė, jog jis vengia atlikti bausmę, – sumokėti baudą. Pažymi, jog jis baudos nesumokėjo ne dėl to, kad piktybiškai vengė atlikti šią bausmę, o dėl objektyvių priežasčių – po baudžiamojo įsakymo priėmimo neturėjo lėšų ne tik baudos sumokėjimui, tačiau ir pragyvenimui. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant teikimą nebuvo gauta duomenų, kad jis turi pajamų ar turto ir šias pajamas ir turtą slepia. Atvirkščiai, antstolio pateikti teismui duomenys patvirtina, kad jis jokių lėšų ar turto neturi, taip pat po baudžiamojo įsakymo priėmimo neturėjo pajamų, iš kurių galėtų sumokėti baudą. Dėl sunkios finansinės padėties išvyko gyventi ir dirbti į užsienį. Nuteistasis nurodo, kad nei apie vykdomojo rašto perdavimą, nei apie teismo posėdį, kuriame buvo išnagrinėtas antstolio teikimas, jam nebuvo žinoma. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė skubotai, išsamiai neįvertinęs byloje esančių aplinkybių.

Taip pat nuteistasis pažymi, kad areštas, kaip asmens laisvę apribojanti priemonė, skiriamas tik esant pagrįstam pagrindui. Nuteistojo manymu, išsamiai analizuojant bylos medžiagą, matyti, jog šiuo atveju nebuvo aplinkybių, kurios patvirtintų arešto paskyrimo būtinybę. Paskirtas areštas neproporcingai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Todėl nutartis yra neteisėta, priimta pažeidžiant jo procesines teises ir turi būti panaikinta. Be to, nuteistasis nurodo, kad panaikinus nutartį, jis nedelsiant sumokėtų paskirtą baudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-30 baudžiamuoju įsakymu S. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį paskirta 20 MGL (2600 Lt) bauda, pagal minimą baudžiamąjį įsakymą 2013-04-23 išduotas vykdomasis raštas. Antstolis vadovaudamasis BK 47 straipsniu, teikimu kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti baudą areštu.

BK 47 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Kaip jau minėta, antstolio teikimu buvo prašoma S. M. teismo paskirtą ir nesumokėtą baudą pakeisti kita bausme. Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog antstolis, kreipdamasis į teismą, nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad nuteistasis S. M. vengia sumokėti teismo jam paskirtą baudą. Kaip jau minėta, antstolis teikime nurodė tik tai, kad baudos išieškoti nėra galimybės. Tačiau negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti, nes piniginės baudos nuteistasis galėjo nesumokėti ir dėl to, kad neturėjo lėšų. Kuo remdamasis skundžiamoje nutartyje teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas tenkinti antstolio teikimą, taip pat neaišku, nes teismas skundžiamoje nutartyje tik vienu sakiniu perrašė BK 47 straipsnio 7 dalies nuostatas. Taigi lieka neaišku, kodėl teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas tenkinti antstolio teikimą, ir kokiu pagrindu S. M. paskirtą baudą pakeitė areštu.

Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog teismas nesudarė nuteistajam galimybės tinkamai realizuoti savo procesinių teisių. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 362 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog sprendžiant klausimus dėl baudos nuteistajam pakeitimo kita bausme pagal BPK 352 straipsnį, t. y. kai teikimas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo būti rengiamas teismo posėdis, kuriame dalyvauja bausmę vykdančios institucijos atstovas. Į posėdį teismas šaukia nuteistąjį, prokurorą ir gynėją, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. Iš pateiktos medžiagos matyti, jog teismo posėdyje dalyvavo tik antstolis ir prokuroras. Nuteistasis teismo posėdyje nedalyvavo, šaukimas jam apie teismo posėdį nebuvo įteiktas. Taip pat teismo posėdyje nedalyvavo ir nuteistojo gynėjas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo gynėjui net nebuvo pranešta apie teismo posėdį.

Pažymėtina, kad BPK 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo pareiga užtikrinti galimybę nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais ginti savo interesus ir imtis reikiamų priemonių užtikrinti nuteistojo asmeninių ir turtinių teisių apsaugą. Akivaizdu, jog nei nuteistajam, nei jo gynėjui apie teismo posėdžio laiką, datą, vietą tinkamai pranešta nebuvo ir teismas nesiėmė pakankamai priemonių užtikrinti S. M. ar jo gynėjui nuteistojo teisę žinoti apie jam paskirtos bausmės vykdymo metu iškilusius klausimus ir įstatymų nustatytomis priemonėmis bei būdais teikti įrodymus, ginti savo interesus.

Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas antstolio teikimą išnagrinėjo pažeisdamas baudžiamąjį procesą, nutartį priėmė neišsiaiškinęs svarbių ir esminių aplinkybių, ar nuteistasis S. M. vengė mokėti jam paskirtą baudą ir jos nėra galimybės išieškoti, ar S. M. sumokėti baudos negalėjo, nes neturėjo tam lėšų. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama, o teikimas grąžinamas apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – antstolio Giedriaus Jonausko teikimą dėl S. M. paskirtos baudos pakeitimo kita bausme grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė