Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-20 · Civilinė byla Nr. 2A-1435-232/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-20
Bylos Nr.
2A-1435-232/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09686-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Ieškovas
UAB „Audacity“
Atsakovas
UAB „Sovli“
Trečiasis asmuo
SIA „UniCredit Leasing“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1435-232/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09686-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Audacity“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Audacity“ ieškinį atsakovui UAB „Sovli“ dėl išlaidų, patirtų įgyto automobilio trūkumams pašalinti bei patikrai atlikti, priteisimo, trečiasis asmuo SIA „UniCredit Leasing“, veikiantis per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Audacity“ prašė priteisti iš atsakovo 906,60 Eur išlaidų automobilio remontui ir patikrai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. sausio 24 d. kaip lizingo gavėjas su atsakovu ir trečiuoju asmeniu pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pirkėjas – trečiasis asmuo nuosavybės teisėmis įsigijo už 30 000 Eur iš atsakovo naudotą lengvąjį automobilį TOYOTA LAND CRUISER, ir jį perdavė valdyti bei naudotis ieškovui. Pažymėjo, jog faktiškai automobilis buvo perduotas 2017 m. sausio 27 d. Taip pat pažymėjo, jog 2017 m. sausio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovas garantavo, kad nėra paslėptų turto trūkumų, dėl kurių turto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba sumažėtų jo naudingumas taip, kad pirkėjas ir/ar lizingo gavėjas, žinodami apie tuos trūkumus, arba nebūtų pirkęs turto arba nemokėtų sutartyje numatytos turto kainos. Atsakovas garantavo, kad stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos trūkumų nėra. Pradėjus transporto priemonę eksploatuoti paaiškėjo, jog atsakovo pateikti patvirtinimai dėl automobilio kokybės nėra teisingi ir neatitinka tikrovės. Paaiškino, kad kreipėsi į atsakovą šalinti įsigytos transporto priemonės gedimus jau 2017 m. vasario 8 d., už ką sumokėjo 144 Eur. Šalinant automobilio trūkumus atsakovas nurodė, kad reikia ištekinti stabdžių diskus, tačiau tuo metu atsakovas neturėjo galimybės tai padaryti, o nuvykus į UAB „Žydrius ir Ko“ paaiškėjo, kad reikalinga juos keisti naujais kartu su stabdžių trinkelėmis, nes galinės stabdžių trinkelės buvo visiškai susidėvėjusios iki metalo. Keičiant priekinius bei galinius stabdžių diskus ieškovas papildomai patyrė 692,60 Eur išlaidų. Kadangi atsakovo patvirtinimai bei garantijos dėl automobilio pasirodė neatitinkančios tikrovės, nebepasitikėdamas atsakovu nuvyko pas oficialų TOYOTA atstovą UAB „Solorina“ dėl automobilio patikros, kurios metu buvo nustatyta, kad automobilyje pritvirtinta duslintuvo apsauginė skarda, dažytos galinės dešinės durys, už patikrą sumokėta 70 Eur. Nurodė, kad atsakovas yra oficialus TOYOTA atstovas Lietuvoje, profesionalus pardavėjas, pirmiau minėtas automobilis buvo jo parduotas ir prižiūrėtas ir atsakovas žinojo arba turėjo žinoti apie automobilio trūkumus, atsakovas nesielgė kaip sąžiningas 2017 m. sausio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties šalis.

2. Atsakovas UAB „Sovli“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatant parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, — įprastų reikalavimų, turi įrodyti pirkėjas (ieškovas). Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas trečiojo asmens vardu įsigijo ne vienerius metus naudotą automobilį (automobilis penkerių metų senumo), įsigytos transporto priemonės registracijos data 2012 metai. Pažymėjo, jog ieškovas transporto priemonę įsigijo ne iš karto, buvo atvykusi keletą kartų ją apžiūrėti ir išbandyti. Prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovui buvo atskleista visa žinoma informacija apie transporto priemonės būklę, patikrinta transporto priemonės serviso istorija duomenų bazėje, buvo pateiktos visos išrašytos sąskaitos buvusiam transporto priemonės savininkui. Iš minėtų sąskaitų matosi, jog buvęs automobilio savininkas laiku atlikdavo reguliarius automobilio aptarnavimus. Pabrėžė, kad transporto priemonės perdavimo dieną transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, jokių pretenzijų dėl jos kokybės ieškovas neturėjo. Nurodė, kad transporto priemonė buvo perduota ieškovui tinkamos kokybės. Pažymėjo, kad 2017 m. vasario 8 d. atlikus apžiūrą buvo nustatyta, jog jaučiasi laisvumas stabilizatorių įvorėse, tačiau toks laisvumas yra vertinamas kaip natūralus ir pagal techninius reikalavimus stabilizatoriai neturėjo būti privalomai keičiami. Tačiau, ieškovas paaiškino, jog, planuoja automobilį vairuoti ilgai, paprašė juos pakeisti į naujus, sutikdamas už juos sumokėti. Darbai buvo atlikti ieškovo prašymo pagrindu. Po darbų atlikimo ieškovas nurodė, jog stabdant jaučiasi nežymus virpėjimas. Apžiūrėjus transporto priemonę, buvo pasiūlyta čia pat atlikti stabdžių diskų šlifavimo darbus, tačiau, priešingai nei teigia ieškovas, pats ieškovas atsisakė, jog būtų atlikti diskų šlifavimo darbai, argumentuodamas laiko stoka. Nepriklausomai nuo to, ieškovas 2017 m. vasario 20 d. susisiekė su atsakovu, nurodydamas, jog pasikeitė tiek stabdžių diskus, tiek galines ir priekines stabdžių trinkeles į naujas bei atliko papildomus darbus – ratų balansavimą ir svarelių sudėjimą, kartu pareikalaudamas atlyginti visas patirtas išlaidas. Nurodė, kad remonto sąmata prieš tai nebuvo su juo derinta, keisti stabdžių diskų nebuvo jokios būtinybės. Paaiškino, kad ieškovo įgytam automobiliui nuvažiavus 60 000 km, einamo techninio aptarnavimo metu, buvo pakeistos tiek priekinės tiek galinės stabdžių trinkelės. Pažymėjo, jog paprastai praktikoje stabdžių diskų keitimas atliekamas transporto priemonei nuvažiavus vidutiniškai apie 200 000 km. Pažymėjo, jog siūlė nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu ieškovas yra nepatenkintas transporto priemonės kokybe ir pasiūlė grąžinti sumokėtus 30 000 Eur už transporto priemonę, tačiau ieškovas pasiūlymo atsisakė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui 968 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovo valstybės naudai 10,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nustatė, kad 2017 m. sausio 24 d. trišalės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 706176/00 pagrindu trečiasis asmuo nupirko iš atsakovo naudotą lengvąjį automobilį TOYOTA LAND CRUISER, pagaminimo metai 2012, ir lizingo pagrindais perdavė jį valdyti ir naudotis ieškovui. Faktiškai automobilis ieškovui buvo perduotas 2017 m. sausio 27 d., šalims pasirašius priedą prie pirkimo–pardavimo sutarties – Privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą, kuriame atsakovas patvirtino, jog ginčo automobilio rida (odometro rodmenys) – 82 000, galioja privalomoji techninė apžiūra, nėra stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų ir kitų sistemų trūkumų. 2017 m. vasario 8 d. nupirktam automobiliui buvo suteikta stabilizatorių pakeitimo paslauga, už kurią ieškovas atsakovui sumokėjo 144 Eur. 2017 m. vasario 17 d. ginčo automobiliui UAB „Žydrius ir Ko“ suteikė priekinių ir galinių stabdžių diskų ir trinkelių keitimo paslaugas, taip pat ratų balansavimo paslaugą, už ką ieškovas sumokėjo 692,60 Eur.

5. Nurodė, jog, nors ieškovo atstovas teigė, kad jau kelionės namo metu pajuto automobilio trūkumus: bildėjimą ir vairo purtymą staigaus sustabdymo metu, tačiau byloje nustatyta, kad pirmą kartą į atsakovą ieškovas kreipėsi tik 2017 m. vasario 8 d. Be to, pastarąją dieną ieškovo atstovas į atsakovo saloną atvažiavo iš anksto nesusitaręs, todėl tikėtina, jog nesitikėjo ir nepageidavo, jog esant nusiskundimams, jie bus pašalinti. Aplinkybė, kad minėto apsilankymo metu ieškovo vadovas, būdamas profesionalus verslininkas, jokios rašytinės pretenzijos nereiškė, o pats sumokėjo už stabilizatorių keitimą, nulemia, jog yra labiau tikėtina, jog jie buvo pakeisti ieškovo noru.

Atsiliepimas

6. Vertinant stabdžių diskų ir trinkelių keitimo būtinumą, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pastarieji buvo pakeisti nepareiškus atsakovui pretenzijos dėl jų keitimo būtinumo ir nesudarius galimybės juos apžiūrėti prieš keitimą. Atsakovas atsiliepime į ieškinį be kito ko nurodė, jog nagrinėjamu atveju stabdžių trinkelės buvo pakeistos ne dėl to, jog jas reikėjo keisti dėl susidėvėjimo, tačiau dėl to, jog keičiant stabdžių diskus, būtina keisti ir stabdžių trinkeles. Nurodė, kad teismas nuturi specialių žinių įvertinti ar šis atsakovo teiginys yra teisingas, tačiau pažymėjo, jog ieškovas tokiems atsakovo teiginiams neprieštaravo ir jų neginčijo. Pažymėjo, jog teismas neturėjo galimybės šių aplinkybių ištirti, užduodant klausimus stabdžių diskų keitimo darbus atlikusios bendrovės atstovams, kurių komentarai girdisi ieškovo pateiktame vaizdo įraše, tačiau iš įrašo nėra aišku kada ir kur jis buvo darytas. Dėl vaizdo įraše užfiksuotų nuimtų stabdžių diskų būklės vertinimo šalys nesutarė: ginčas kilo dėl detalių blizgaus paviršiaus ploto, tačiau, nurodė, kad teismas neturėdamas specialių žinių šioje srityje, vaizdo įraše esančių detalių būklės įvertinti negali.

7. Pažymėjo, jog UAB „Solorina“ defektiniame akte nurodyta, jog tiek priekinio, tiek galinio, diskų pločio parametrai viršija minimalius (pvz. priekinis diskas 31 mm storio, kuomet minimalūs reikalavimai – 29 mm), antra vertus akte nurodyta, jog tokie diskai netinkami tekinimui (nenurodant, kodėl juos būtina tekinti), bei, kad tokių diskų negalima eksploatuoti. Nurodė, kad sugretinus šį įrodymą ir automobilio TOYOTA LAND CRUISER gamintojo atskiroms detalėms keliamų reikalavimų specifikaciją, matyti, jog abiejuose rašytiniuose įrodymuose stabdžių diskams keliami minimalus reikalavimai sutampa (29 mm ir 16 mm), todėl tuo atveju, jei defektiniame akte yra aprašyti būtent ginčo automobilio pakeisti stabdžių diskai, jų plotis atitinka ir priekinių stabdžių atveju net viršija, minimalius reikalavimus. Sprendė, kad tikėtina, jog akte nurodyta išvada, apie tokių diskų netinkamumą eksploatacijai, buvo padaryta dėl diskų fizinės būklės – dėl didelio paviršiaus surūdijimo (korozijos). Nurodė, kad tikėtina, jog detalių korozija atsirado dėl jų laikymo sąlygų po pakeitimo, ne naudojimo metu. Nustatė, jog byloje nepateikta jokių įrodymų apie tai, kad ieškovui parduoto automobilio stabdžių diskai buvo netinkamos kokybės automobilio pardavimo ar ieškovo atstovo apsilankymo pas atsakovą 2017 m. vasario 8 d. metu, taip pat jų keitimo UAB „Žydrius ir Ko“ metu. Padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra labiau tikėtina, kad ieškovas, siekdama ilgai ir saugiai naudotis nupirktu automobiliu nusprendė pakeisti visas automobilio labiausiai besidėvinčias detales, nors pastarosios įsigijus automobilį dar buvo tinkamos eksploatuoti. Konstatavo, kad byloje parduoto automobilio trūkumų faktas neįrodytas, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė kaip neįrodytą, todėl nepagrįstą.

8. Nurodė, kad ieškovas automobilio patikrinimą atliko po automobilio įsigijimo ir po visų ginčo detalių pakeitimo, todėl sprendė, kad automobilio būklės patikrinimo išlaidoms atlyginti nėra jokio teisinio pagrindo, atitinkamai ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir iš atsakovo priteisti 906,60 Eur išlaidų automobilio remontui ir patikrai atlyginti, prijungti prie bylos naujus įrodymus – UAB „Žydrius ir Ko“ pažymą bei ekspertizės išvadą; grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jei bus atsisakyta prijungti naujus įrodymus ir bylą nagrinėti iš esmės, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Nurodė, kad atsakovas patvirtino ir garantavo ieškovui, kad automobilis neturi jokių trūkumų. Automobilio gedimai pasireiškė praėjus 12 dienų po automobilio priėmimo, o 2017 m. vasario 8 d. pas atsakovą buvo atlikti pirmieji remonto darbai – pakeisti stabilizatoriai. Aplinkybė, kad atsakovas 2017 m. vasario 8 d. vykusio remonto metu konstatavo, jog stabdžių diskus reikia nušlifuoti, patvirtina, kad jie nebuvo tinkamos būklės. 2017 m. vasario 17 d. UAB „Žydrius ir Ko“ servise buvo nustatyta, kad stabdžių diskai ir trinkelės netinkamos saugiai automobilio eksploatacijai, dėl ko 2017 m. vasario 20 d. jie buvo pakeisti naujais. Pažymėjo, kad automobilio stabdžių sistemos trūkumai nėra akivaizdūs trūkumai, kuriuos ieškovas būtų galėjęs pastebėti išbandydamas automobilį. Tokie trūkumai gali būti nustatyti tik atlikus specialų tyrimą. Nors prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą tokio tyrimo atlikimo ieškovas kelis kartus prašė atsakovo padalinio vadovo V. L. (šią aplinkybę patvirtina atsakovo darbuotojas V. L., liudydamas 2017 m. lapkričio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu), tačiau jis atsisakė leisti jį atlikti, o pirkimo–pardavimo sutartyje atsakovui pareiškus apie automobilio trūkumų nebuvimą leido ieškovui pagrįstai tikėtis, kad automobilis jokių trūkumų neturi. Paskutinė automobilio patikra buvo atlikta 2016 m. liepos 22 d., taigi nuo automobilio patikros iki jo pardavimo ieškovui buvo praėję daugiau kaip 6 mėn. Šis laikotarpis yra pakankamai ilgas, kad būtų galėję atsirasti tam tikrų automobilio trūkumų, tačiau nepaisydamas šios aplinkybės ir prisiimdamas visą riziką atsakovas pirkimo–pardavimo sutartyje pareiškė apie trūkumų nebuvimą. Pažymėjo, kad atsakovas nebūtų keitęs automobilio stabilizatorių, jeigu tai nebūtų būtina.

11. Nurodė, kad UAB „Solorina“ defektacijos aktas, vaizdo medžiaga, taip pat 2017 m. gruodžio 27 d. UAB „Žydrius ir Ko“ pažyma patvirtina, kad dėl automobilio stabdžių sistemos trūkumų automobilis nebuvo tinkamas saugiai eksploatuoti, dėl ko buvo būtina pakeisti stabdžių diskus ir trinkeles naujomis. 2017 m. gruodžio 30 d. eksperto išvadą patvirtina, kad automobilio stabdžių diskų ir trinkelių trūkumai atsirado iki jų perdavimo ieškovui. Pažymėjo, kad atsakovui atsisakius leisti atlikti specialų tyrimą prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovu ir garantavus automobilio trūkumų nebuvimą, ieškovas pagrįstai tikėjosi gauti kokybišką daiktą. Automobilio stabdžių sistemos trūkumai yra paslėpti trūkumai, apie kuriuos atsakovas, būdamas profesionalus pardavėjas, negalėjo nežinoti, o ieškovas, bandydamas automobilį, negalėjo nustatyti.

12. Nurodė, kad UAB „Solorina“ nustatė, kad automobilyje pritvirtinta duslintuvo apsauginė skarda ir dažytos galinės dešinės durys. Šios informacijos atsakovas, būdamas pardavėjas, nesuteikė ieškovui, nors turėjo žinoti, nes būdamas automobilio savininku ir turėdamas įstatyminę pareigą garantuoti parduodamo daikto kokybę, turėjo deklaruoti visus automobilio trūkumus, taip pat eismo įvykius, kuriuose automobilis buvo apgadintas. Žinojimas apie automobilio apgadinimus pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, kurie buvo konstatuoti patikrinimo metu, turėtų įtakos apsisprendimui dėl automobilio pirkimo.

13. Pažymėjo, kad neatlikus ekspertizės, apie kurios būtinybę teismas žinojo, taip pat teismui netinkamai įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, byloje nebuvo atskleistos reikšmingos aplinkybės dėl daikto trūkumų, todėl yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimo faktą.

14. Nurodė, kad teismas visiškai nevertino ieškovo į bylą pateiktos vaizdo medžiagos, patvirtinančios bylai reikšmingą aplinkybę dėl parduoto daikto trūkumo; konstatavęs, kad vaizdo medžiagos, kaip įrodymo, analizei reikalingos specialios žinios, kurių nei bylos šalys, nei teismas neturi, neskyrė ir net nesiūlė šalims skirti ekspertizės; išvadas dėl įrodymų nepakankamumo daikto trūkumui konstatuoti padarė remdamasis spėlionėmis; nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl daikto trūkumo (stabdžių diskų ir trinkelių korozijos) perkėlė pirkėjui; teismas neatsižvelgė į automobilio kilometražą po jo įsigijimo, kai buvo nustatyti pirmieji trūkumai.

15. Prašė prijungti prie bylos naujus įrodymus – 2017 m. gruodžio 27 d. UAB „Žydrius ir Ko“ pažymą bei 2017 m. gruodžio 30 d. Ekspertizės išvadą MV 2017-71. Nurodė, kad dėl procesinių pirmosios instancijos teismo pažeidimų – formalaus teisingumo vykdymo, ekspertizės išvada negalėjo būti pateikta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. UAB „Žydrius ir Ko“ pažyma patikslina pirmosios instancijos teismui pateiktame UAB „Solorina“ defektacijos akte konstatuotas aplinkybes.

Atsiliepimas

16. Atsakovas atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Nurodė, kad tiesiogiai su ieškovo atstovu bendravęs atsakovo darbuotojas V. L. apklausiamas posėdžio metu patvirtino, kad ieškovo atstovui buvo sudaryta galimybė tiek išbandyti automobilį, tiek pabendrauti su jo buvusiais valdytojais, tiek patikrinti jį. Įsigyjamos transporto priemonės nuodugnus patikrinimas priklauso nuo pirkėjo diskrecijos, todėl pirkėjui pageidaujant jį atlikti, atsakovas visais atvejais sudaro tokią galimybę. Teigė, kad nuodugniai pasitikrinti įsigyjamos transporto priemonės ieškovas nepageidavo.

18. Nurodė, kad prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovas sąžiningai atskleidė visą jam žinomą informaciją apie transporto priemonės būklę, taip pat buvo patikrinta transporto priemonės serviso istorija duomenų bazėje, ieškovui buvo pateiktos visos UAB „Sovli“ išrašytos sąskaitos (nuo 2013 m. iki 2016 m) buvusiam transporto priemonės savininkui. Transporto priemonė buvo perduota ieškovui tinkamos kokybės. Pažymėjo, kad ieškovas paslėptus trūkumus tapatina su nusidėvimomis detalėmis, kas nėra teisėta ir pagrįsta. Detalių, kurios eksploatacijos metu, priklausomai nuo eksploatavimo intensyvumo nusidėvi, nusidėvėjimo lygis, jei jis atitinka gamintojo nustatytus minimalius standartus ir reikalavimus, nėra ir negali būti vertinamas kaip paslėptas defektas.

19. 2017-06-02 UAB „Solorina“ defektacijos akte nurodyta, kad priekinių stabdžių diskų storis yra 31 mm, kai leidžiamas iki 29 mm, o galinių – 16,3 mm, kai leidžiamas iki 16 mm. Tokiu būdu parduoto automobilio diskai atitiko jiems gamintojo keliamus reikalavimus, todėl negali būti traktuojami kaip paslėpti trūkumai. Defektacijos akte taip pat nurodyta, kad minėti diskai eksploatavimui netinkami. Kaip priežastis nurodyta, kad diskai surūdiję (priekiniai) ir stipriai pažeisti korozijos (galiniai). Nuo pakeitimo iki jų pristatymo UAB „Solorina“ praėjo daugiau kaip 3,5 mėnesio. Galimai drėgnoje vietoje sandėliuoti stabdžių diskai galėjo tapti tekinimui netinkami. Pažymėjo, jog pats ieškovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nepaisant to, jog atsakovas pasiūlė atlikti stabdžių diskų šlifavimo darbus, ieškovas savavališkai pasikeitė į naujus nuvykęs pas neoficialų atstovą, prieš tai net nederinęs su atsakovu transporto priemonės remonto darbų sąmatos. Iki stabdžių diskų pakeitimo ieškovas automobilį eksploatavo beveik dvi savaites, todėl automobilio eksploatacijos metu, ieškovo aprašyti faktiniai trūkumai galėjo atsirasti.

20. Dėl stabilizatorių keitimo nurodė, kad iki 2017 m. vasario 8 d. jokių pretenzijų ar reikalavimų susijusių su tariamais trūkumais ieškovas atsakovui nereiškė, stabilizatorių keitimas, kuomet pastarieji atitinka gamintojo reikalavimus ir standartus vertintinas ne kaip paslėptas trūkumas, o kaip ieškovo pageidavimo įvykdymas, todėl 144 Eur išlaidos iš atsakovo nepriteistos pagrįstai.

21. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neapsiribojo vien atsakovo pateiktais įrodymais, t. y. TOYOTA LAND CRUISER gamintojo atskiroms detalėms keliamų reikalavimų specifikacija, liudytojų parodymais ir kt., tačiau vertino ir kitus byloje esančius ieškovo pateiktus įrodymus, UAB „Solorina“ defektacijos aktą, vaizdo įrašą, dėl įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtintų aplinkybių pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė teismo sprendime.

22. Nurodė, kad ieškovui kilo pareiga įrodinėti ieškinio pagrįstumą, pateikti visus įrodymus turinčius reikšmės bylai. Ieškovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato, turėjo pareigą ir galimybę naujai pateikiamus įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Grįsti savo poziciją, apklausiant UAB „Žydrus ir Ko“ atstovą pirmosios instancijos teisme ieškovas pats atsisakė, ekspertizės skirti nepageidavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

24. Apeliantas prašė prijungti prie bylos naujus įrodymus – 2017 m. gruodžio 27 d. UAB „Žydrius ir Ko“ pažymą bei 2017 m. gruodžio 30 d. Ekspertizės išvadą MV 2017-71.

25. CPK 314 straipsniu reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalimi patvirtinta naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas turėjo visas galimybes tiek dėl pažymos išdavimo, tiek dėl ekspertizės atlikimo kreiptis ankščiau ir tokius duomenis pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas nepageidavo apklausti UAB „Žydrus ir Ko“ atstovų bei nepageidavo skirti byloje ekspertizės, nors tarp ginčo šalių buvo kilęs ginčas dėl to, kada ant stabdžių diskų atsirado korozija. Taigi, ieškovas neįrodė, jog apeliacinėje instancijoje prašomo pridėti įrodymo jis negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį būtų atsisakęs priimti ar kad šio įrodymo pateikimo būtinybė būtų iškilusi po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (CPK 314 str.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako prie bylos pridėti prašomus pridėti įrodymus, kaip neatitinkančius naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje išimčių.

26. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo 2017 m. sausio 24 d. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 706176/00, pagal kurią trečiasis asmuo įsigijo iš atsakovo naudotą lengvąjį automobilį TOYOTA LAND CRUISER, pagaminimo metai 2012, ir lizingo pagrindais 2017-01-27 perdavė jį valdyti ir naudotis ieškovui. Šalys taip pat pasirašė priedą prie pirkimo–pardavimo sutarties, kuriame atsakovas patvirtino, jog ginčo automobilio rida (odometro rodmenys) – 82 000, galioja privalomoji techninė apžiūra, nėra stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų ir kitų sistemų trūkumų. 2017 m. vasario 8 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą. kuris ginčo automobilyje atliko stabilizatorių keitimo darbus, už kuriuos ieškovas sumokėjo 144 Eur. Apsilankymo metu atsakovas nurodė, kad reikėtų nutekinti stabdžių diskus. 2017 m. vasario 17 d. UAB „Žydrius ir Ko“ ginčo automobilyje atliko priekinių ir galinių stabdžių diskų, stabdžių kaladėlių keitimą ir ratų balansavimo paslaugą, už ką ieškovas sumokėjo 692,60 Eur. 2017 m. vasario 20 d. UAB „Solorina“ atliko automobilio patikrą, už ką ieškovas sumokėjo 70 Eur.

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

28. Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

29. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

30. Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; ir kt.).

31. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2018, 42 punktas).

32. Dėl stabilizatorių keitimo apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas į atsakovą dėl transporto priemonės trūkumų kreipėsi praėjus 12 dienų nuo transporto priemonės įsigijimo, pravažiavus 573 km. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad stabilizatorių natūralus nusidėvėjimas galėjo atsirasti ir po automobilio įsigijimo. Aplinkybė, kad atsakovas pakeitė stabilizatorius, nepatvirtina aplinkybės, kad stabilizatoriai neatitiko jiems keliamų techninių reikalavimų ir turėjo būti keičiami privalomai. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad atsakovas nepateikė atsakovui rašytinės pretenzijos bei pats apmokėjo atliktus stabilizatoriaus keitimo darbus, leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, kad stabilizatoriai buvo pakeisti ne todėl, kad stabilizatoriai neatitiko jiems keliamų techninių reikalavimų, o ieškovui pageidaujant.

33. UAB „Solorina“ 2017 m. birželio 2 d. defektacijos aktas patvirtina, kad tiek priekinių, tiek galinių stabdžių diskų storis viršijo būtinus reikalavimus (priekiniai stabdžių diskai – 31 mm storio, minimalus storis – 29 mm, galiniai stabdžių diskai – 16,3 mm storio, minimalus storis – 16 mm). Defektacijos akte taip pat nurodyta, kad priekinių diskų surūdijęs darbinis paviršius, o galiniai stabdžių diskai labai stipriai pažeisti korozijos bei padaryta išvada, kad stabdžių diskai eksploatavimui netinkami. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateiktas įrodymas patvirtina, kad stabdžių diskai atitiko jiems keliamus storio reikalavimus. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad diskai buvo pripažinti netinkami naudotis dėl didelio paviršiaus surūdijimo (korozijos). Minėta, kad ginčo automobiliui stabdžių diskai buvo pakeisti 2017 m. vasario 17 dieną, todėl iki jų patikrinimo 2017 m. birželio 2 d. praėjo maždaug 3,5 mėn., todėl pateiktas defektacijos aktas ar vaizdo įrašas, kuriame matosi stabdžių diskai nepatvirtina aplinkybės, kad stabdžių diskai tokios būklės buvo transporto priemonės perdavimo metu, t. y. 2017 m. sausio 27 d. Stabdžių diskai galėjo būti pažeisti korozijos ir tapti netinkami naudoti dėl jų netinkamų laikymo sąlygų laikotarpyje nuo jų nuėmimo iki patikrinimo 2017 m. birželio 2 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas įsigijus automobilį, laikotarpyje iki stabdžių diskų pasikeitimo sėkmingai automobiliu naudojosi, vidutiniškai per dieną pravažiuodamas apie 50 km. Taip pat pažymėtina, kad prieš įsigydamas transporto priemonę, ieškovo atstovas buvo ją išbadęs, vairavimo nepatogumų nejautė. Nurodytų aplinkybių kontekste, darytina labiau pagrįsta išvada, kad transporto priemonės stabdžių diskai transporto priemonės įsigijimo ir perdavimo metu buvo tinkami naudotis.

34. Apeliantas prašė kompensuoti transporto priemonės patikrinimo išlaidas, kurios sudarė 70 Eur.

35. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas automobilio patikrinimą atliko po automobilio įsigijimo ir po visų ginčo detalių pakeitimo. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių papildomų automobilio trūkumų, kurie patvirtintų, kad įsigytos transporto priemonės kokybė neatitiko nurodytos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygose bei jai keliamų reikalavimų. Taip pat pažymėtina, kad tokią patikrą ieškovas galėjo atlikti prieš sutarties sudarymą (6.328 straipsnis). Nurodytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad automobilio būklės patikrinimo išlaidoms atlyginti nėra jokio teisinio pagrindo.

36. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

38. Atsakovas prašė priteisti 847 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinis skundas buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame procese nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai ir parengti atsiliepimą į apeliacinį skundą nereikėjo specialių žinių, atsakovą šios bylos apeliaciniame procese atstovavo tas pats advokatas, kuris atstovavo atsakovą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, atsižvelgdama į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio (atlyginimo) už atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimą dydį, konstatuoja esant pagrindą sumažinti atsakovo prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisti jam iš ieškovo 450 Eur už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „Sovli“, juridinio asmens kodas 300538991, iš ieškovo UAB „Audacity“, juridinio asmens kodas 302418909, 450 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Liuda Uckienė