Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-204-950/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-29
Bylos Nr.: e2A-204-950/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-13508-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Renatėlė“
Ieškovas: M. S.
Advokatai: Sonata Žukauskienė

Civilinė byla Nr. e2A-204-950/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13508-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.8.11.1; 2.6.10.5.1; 2.6.11.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Renatėlė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-600-1085/2023 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Renatėlė“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Renatėlė“ 30 000 Eur sumokėtą avansą ir netesybas (baudą), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas M. S. (toliau – ir ieškovas) 2022 m. spalio 11 d. pateiktame ieškinyje nurodė, kad 2022 m. vasario 10 d. su atsakove UAB „Renatėlė“ (toliau – ir atsakovė arba apeliantė) sudarė Preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo, pasitelkusi rangovus, tiekėjus ir trečiuosius asmenis, pastatyti ir parduoti nekilnojamąjį daiktą – 80 procentų baigtumo 127,62 kv. m. ploto gyvenamąjį namą su 23,22 kv. m. ploto garažu (toliau – ir Gyvenamasis namas) bei 4,935 arų ploto žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo už 150 000 Eur nupirkti minėtą nekilnojamąjį turtą bei sudaryti notaro patvirtintą pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal Preliminariosios sutarties 4.1 punktą ieškovas atsakovei pervedė 15 000 Eur avansą (2022 m. vasario 11 d. – 10 000 Eur; 2022 m. birželio 28 d. – 5 000 Eur). Atsakovė iki 2022 m. birželio 1 d. turėjo atlikti sutartus statybos darbus ir paruošti pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus (Preliminariosios sutarties 5.5 punktas), taip pat ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. pasirašyti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį (Preliminariosios sutarties 6.1 punktas). Tačiau atsakovė minėtų sąlygų neįvykdė, nes 2022 m. liepos 4 d. didelė dalis sutartų statybos darbų vis dar buvo neatlikti, taip pat nebuvo parengti būtini dokumentai, reikalingi notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymui. Be to, nors su atsakove buvo sutarta, jog elektros instaliacija bus įrengta pagal ieškovo pageidavimą, tačiau parengus elektros instaliacijos projektą ir jį nusiuntus atsakovei buvo gautas atsakymas, kad tai papildomai kainuos 2 200 Eur sumą. Kadangi atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė (nustatytu terminu neatliko sutartų statybos darbų, apie delsimą atlikti statybos darbus ieškovo neinformavo, nesitarė dėl termino statybos darbams atlikti pratęsimo), ieškovas 2022 m. liepos 5 d. pranešimu informavo atsakovę apie vienašališką Preliminariosios sutarties nutraukimą ir pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą (15 000 Eur) bei sumokėti tokio paties dydžio baudą už tinkamą įsipareigojimų nevykdymą (Preliminariosios sutarties 7.2.2 punktas), t. y. sumokėti bendrą 30 000 Eur sumą. Gera valia atsakovė to nepadarė, todėl 30 000 Eur suma jam turi būti priteista teismo tvarka.

Atsiliepimas

3. Atsakovė 2022 m. gruodžio 12 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka, kadangi jis nepagrįstai vienašališkai nutraukė Preliminariąją sutartį. Pažymėjo, kad su ieškovu tarėsi dėl Preliminariosios sutarties termino pratęsimo, nes dėl gamybos ir tiekimo sutrikimų trūko statybinių medžiagų. Tiek 2022 m. gegužės pabaigoje ieškovui atvykus į objektą, tiek 2022 m. birželio 1 d. su ieškovu bendraujant nekilnojamojo turto brokerei, žodžiu buvo sutartas Preliminariosios sutarties pratęsimas, ieškovas tam neprieštaravo, todėl jis neturėjo teisės vienašališkai nutraukti Preliminariąją sutartį. Preliminariosios sutarties pratęsimą patvirtina paties ieškovo veiksmai po 2022 m. birželio 1 d.: santechnikos ir elektros instaliacijos montavimo derinimas elektroniniu paštu bei 5 000 Eur sumos pervedimas. Iki 2023 m. liepos 5 d. pranešimo apie vienašalį Preliminariosios sutarties nutraukimą pateikimo, ieškovas nė karto nesikreipė į atsakovę su pretenzijomis, o 2022 m. birželio 6 d. netgi prašė atlikti papildomus darbus – įmontuoti stoglangius. Tai reiškia, kad apie tai, jog Preliminarioji sutartis nebus laiku įvykdyta ieškovui buvo pranešta ir jis su tokia sąlyga sutiko. Be to, statybinių medžiagų gamybos ir tiekimo grandinės sutriko dėl prasidėjusio karo Ukrainoje, kas laikytina nenugalimos jėgos (lot. force majeure) aplinkybėmis, kurių atsakovė niekaip negalėjo kontroliuoti ar užkirsti joms kelio, taip pat nebuvo prisiėmusi tokių aplinkybių atsiradimo rizikos. Kadangi tarp šalių buvo žodinis susitarimas pratęsti Preliminariąją sutartį bei egzistuoja anksčiau minėtos nenugalimos jėgos (lot. force majeure) aplinkybės, atsakovė neatsako už Preliminariosios sutarties neįvykdymą laiku. Vadovaujantis Preliminariosios sutarties 6.3 punktu, ieškovas turėjo pateikti pasirinkto banko sprendimą suteikti jam kreditą, tačiau to nepadarė, dėl ko, tikėtina, kad pats nebuvo finansiškai pajėgus įvykdyti Preliminariąją sutartį. Atsakovė Preliminariosios sutarties galiojimo metu elgėsi sąžiningai, nevengė ir neatsisakė sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau to padaryti negalėjo dėl jau anksčiau nurodytų objektyvių priežasčių. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovas nepagrindė bei nepateikė įrodymų dėl nuostolių atsiradimo, kurie pagrįstų jo prašomų priteisti netesybų (baudos) dydį.

Šalies argumentai

4. Ieškovas 2022 m. gruodžio 29 d. pateiktame dublike papildomai nurodė, kad atsakovė nei raštu, nei žodžiu niekada jo neinformavo, jog statybos darbai gali užsitęsti ir reikalinga pratęsti Preliminariąją sutartį. Be to, Preliminariosios sutarties pasirašymo metu atsakovė patvirtino, kad turi didžiąją dalį statybinių medžiagų ir projekto vykdymui trikdžių ar prastovų nebus. Tai buvo nuolat kartojama ir lankantis statybvietėje. Vėliau atsakovė pareikalavo pateikti santechnikos ir elektros planus, kas buvo padaryta 2022 m. birželio 6 d. Tačiau po kelių dienų atsakovė pranešė, jog už elektros instaliaciją reikės susimokėti papildomai. Su tuo jis nesutiko ir patarė statybos darbus atlikti kaip nurodyta Preliminariojoje sutartyje. 2022 m. birželio 26 d. su juo susisiekė nekilnojamojo turto brokerė ir pranešė, kad Gyvenamojo namo stogas uždengtas, todėl būtina atlikti sekantį avansinį mokėjimą. Tuo metu ieškovas neturėjo galimybės faktiškai įvertinti atliktų statybos darbų apimties, todėl nenorėdamas pažeisti Preliminariosios sutarties sąlygų pervedė atsakovei antrą (5 000 Eur) avansinę įmoką. Tačiau 2022 m. liepos 4 d. nuvykus į objektą paaiškėjo, kad stogas uždengtas tik ant Gyvenamojo namo dalies, bet ne virš garažo, terasos ir įėjimo, o elektros instaliacijos darbai atlikti nekokybiškai ir ne pagal pateiktą planą. Todėl 2022 m. liepos 5 d. parengė ir atsakovei išsiuntė pranešimą apie vienašališką Preliminariosios sutarties nutraukimą. Nereaguojant į minėtą pranešimą, ieškovas 2022 m. liepos 20 d. susisiekė su atsakove, tačiau telefoninio pokalbio metu atsakovės atstovas buvo arogantiškas ir visiškai nesistengė išspręsti susiklosčiusios situacijos. Visa informacija apie statybos darbų vėlavimą ir jų terminų pratęsimą pagal Preliminariąją sutartį turėjo būti pranešta raštu, tačiau tai padaryta nebuvo. Preliminariosios sutarties pratęsimas galėjo būti atliktas taip pat tik raštu. Gyvenamojo namo 82 proc. baigtumas buvo įregistruotas 2022 m. lapkričio 28 d., kas liudija, jog atsakovė neturėjo jokių galimybių nustatytu terminu (iki 2022 m. birželio 1 d.) įvykdyti Preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Byloje pateiktos sąskaitos ir sutartys su tiekėjais įrodo, kad atsakovė dar iki karo Ukrainoje pradžios buvo užsisakiusi ir nupirkusi statybines medžiagas, reikalingas Gyvenamojo namo statybai, todėl jos argumentus dėl nenugalimos jėgos (lot. force majeure) aplinkybių laiko nepagrįstais. Atsakovei laiku ir tinkamai neįvykdžius Preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ji privalo grąžinti sumokėtą avansą (15 000 Eur), taip pat sumokėti tokio paties dydžio (15 000 Eur) netesybas (baudą), kurios dydis atitinka šalių iš anksto aptartus minimalius nuostolius, o pagrindo netesybas mažinti nėra.

Atsiliepimas

5. Atsakovė 2023 m. vasario 1 d. pateiktame triplike papildomai nurodė, kad su ieškovui apie statybos darbų vėlavimą bei Preliminariosios sutarties pratęsimą buvo nurodyta 2022 m. gegužės mėn. pabaigoje, taip pat jį apie tai informavo ir nekilnojamojo turto brokerė. Todėl laikytina, kad Preliminarioji sutartis buvo pratęsta šalių žodiniu susitarimu. Prie atsiliepimo į ieškinį pridėti dokumentai patvirtina, jog dalį statybinių medžiagų atsakovė gavo gerokai vėliau nei buvo tartasi su jų tiekėjais. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai ar buvo nukrypta nuo statybos darbų atlikimo plano. Pagal Preliminariosios sutarties 4.1.2 punktą stogas turėjo būti uždėtas statomame Gyvenamajame name, o tai, kad ant prie Gyvenamojo namo esančio priklausinio – garažo – nebuvo uždėtas stogas, niekaip neįtakoja Preliminariosios sutarties įvykdymo, juo labiau, kad garažo stogas turėjo būti iš prilydomos dangos, o ne iš čerpių kaip Gyvenamojo namo stogas. Priešingai nei nurodo ieškovas, 5 000 Eur pervedimas patvirtina, kad Preliminarioji sutartis buvo pratęsta, nes ieškovas pinigus pervedė 2022 m. birželio 28 d., t. y. gerokai po Preliminariosios sutarties termino pabaigos, iki kurio turėjo būti atlikti sutarti statybos darbai. Jeigu ieškovas žinojo, kad sutarti statybos darbai nėra atlikti, o Preliminarioji sutartis nepratęsta, tai jis, būdamas atidus ir rūpestingas, papildomos pinigų sumos nebūtų pervedęs. Toks ieškovo elgesys patvirtina, kad Preliminarioji sutartis buvo pratęsta ir atsakovė toliau vykdė visus prisiimtus įsipareigojimus. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl kokių nors nuostolių atsiradimo, kurie pagrįstų prašomų priteisti netesybų dydį, todėl reikalavimas dėl baudos priteisimo yra atmestinas. Tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad Preliminarioji sutartis ieškovo vienašališkai buvo nutraukta teisėtai ir nėra pagrindo konstatuoti buvus nenugalimos jėgos (lot. force majeure) aplinkybėms, prašoma priteisti netesybų suma turi būti sumažinta iki nulio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovės 15 000 Eur avansą, 15 000 Eur netesybas (baudą), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (30 000 Eur) nuo 2022 m. spalio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 732 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas konstatavo, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog atsakovė neįvykdė Preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų iki 2022 m. birželio 1 d., ir sprendė, kad atsakovės į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, jog ji ėmėsi visų įmanomų priemonių savo sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti.

8. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės nurodytos aplinkybės (statybinių medžiagų trūkumas dėl karo Ukrainoje) nelaikytinos nenugalimos jėgos (lot. force majeure) aplinkybėmis, kurios leistų atsakovei pateisinti savo neveikimą ir prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą. Teismas pažymėjo, jog atsakovei, kaip verslo subjektui, keliami didesni apdairumo, rūpestingumo standartai, dėl ko karo Ukrainoje faktas neapribojo atsakovės galimybės gauti statybinių medžiagų iš kitų valstybių rinkų, todėl, matydama ir suprasdama, kad trūksta tam tiktų medžiagų statybos darbams atlikti, atsakovė kaip profesionali ir atsakinga verslininkė, privalėjo dėti visas įmanomas pastangas, jog įvykdytų sutartinius įsipareigojimus nustatytu terminu – gautų statybinių medžiagų iš kitų tiekėjų.

9. Teismas sprendė, jog atsakovė ne tik, kad nepateikė jokių įrodymų, jog derino su ieškovu statybos darbų, kuriuos vėluojama atlikti, datą (-as), bet tokių aplinkybių net nenurodė savo procesiniuose dokumentuose bei posėdžio metu. Taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad informavo ieškovą apie vėluojamus atlikti darbus pagal Preliminariosios sutarties 5.5 punkte prisiimtus įsipareigojimus. Aplinkybės, kad atsakovė 2022 m. gegužės mėnesio gale informavo ieškovą apie darbų vėlavimą nepatvirtino nei ieškovo kviesti liudytojai, nei atsakovės kviesta liudytoja. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas 2022 m. birželio 28 d. sumokėjo likusią avanso dalį, įrodo, jog ieškovas tinkamai vykdė Preliminariąją sutartį (jos 4.1.2 punktą), o ne tai, kad tokiu veiksmu jis patvirtino Preliminariosios sutarties pratęsimą.

10. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad atsakovė neįrodė, jog ji tinkamai įvykdė informavimo apie vėluojamus atlikti statybos darbus ir termino jiems atlikti derinimo pareigą, numatytą Preliminariosios sutarties 7.2.2 punkte, todėl sprendė, jog Preliminarioji sutartis pratęsta nebuvo ir ieškovas turėjo teisę ją vienašališkai nutraukti.

11. Teismas nurodė, kad atsakovės samprotavimai, jog ieškovas galimai negavo bankinio finansavimo ginčo nekilnojamojo turto įsigijimui, taip pat, jog turėjo tikslą pasipelnyti iš Preliminariosios sutarties ir dėl to ją nutraukė, teismo vertinimu, yra hipotetiniai, niekuo nepagrįsti, o, be kita ko, atsakovei neįvykdžius Preliminariosios sutarties 5.5 ir 7.2.2 punktais prisiimtų įsipareigojimų, jie jokios teisinės reikšmės neturi.

12. Teismas konstatavo, jog atsakovė pažeidė Preliminariosios sutarties sąlygas, t. y. nustatytu laiku neatliko statybos darbų ir neparuošė visų pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti reikalingų dokumentų, vėluodama daugiau kaip 30 dienų raštu neinformavo ir nesuderino statybos darbų datos su ieškovu, o šios pareigos atsakovei neįvykdžius per Preliminariojoje sutartyje numatytą terminą, ji tapo atsakinga už pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymą, t. y. pagrindinė sutartis buvo nesudaryta atsakovei neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų.

13. Šalims nesudarius notarinės ginčo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties bei įvertinus Preliminariosios sutarties 7.2.2 punktu prisiimtus įsipareigojimus, teismas sprendė, kad atsakovė privalo grąžinti ieškovui jo sumokėtą 15 000 Eur avansą.

14. Teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovui ir netesybas – avanso dydžio (15 000 Eur) baudą, kadangi nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės, numatytos Preliminariosios sutarties 7.2.2 punkte, taikymo sąlygos: atsakovė neįvykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nustatytu terminu, o šalys Preliminariojoje sutartyje aptarė netesybų formą ir dydį.

15. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinęs pagrindinio sandorio vertę (150 000 Eur), nustatęs, kad netesybos sudaro tik 10 procentų sandorio vertės, įvertinęs aplinkybes, jog atsakovė yra verslininkė, kuriai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, taip pat tai, jog atsakovė nepateikė jokių argumentų, kodėl Preliminariąja sutartimi nustatytas netesybų (baudos) dydis, su kuriuo ji pasirašydama Preliminariąją sutartį sutiko, yra neprotingas ar akivaizdžiai per didelis, sprendė, jog pagrindo mažinti ieškovo prašomas priteisti netesybas nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Renatėlė“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1. Atsakovė laiko, kad laiku atlikti Preliminariojoje sutartyje numatytus statybos darbus sutrukdė karo Ukrainoje nulemtas statybinių medžiagų trūkumas, kas turi būti laikoma nenugalimos jėgos (lot. force majeure) aplinkybėmis. Atsakovė statybines medžiagas iš savo teikėjų buvo užsisakiusi dar prieš Preliminariosios sutarties su ieškovu sudarymą. Preliminarioji sutartis buvo pasirašyta 2022 m. vasario 10 d., o karas Ukrainoje prasidėjo 2022 m. vasario 24 d. Netrukus po karo Ukrainoje pradžios visoje Lietuvos statybų rinkoje ėmė trūkti statyboms reikalingų žaliavų, tai buvo skelbiama visuomenės informavimo priemonėse, šios aplinkybės buvo visuotinai žinomos, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįrodė buvus nenugalimos jėgos (lot. force majeure) aplinkybes, maža to, sprendė, jo atsakovė, neva, nesiėmė priemonių statybinių medžiagų užsakyti iš kitur, dėl ko buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisykles. Visoje Lietuvos statybų rinkoje trūko statybinių medžiagų ir tokių medžiagų tiekėjams ėmus ieškoti naujų rinkų, tai trumpuoju metu nepakeitė esamos situacijos, nes visoje Lietuvoje galimybės gauti reikalingų statybinių medžiagų tuo metu nebuvo.

16.2. Tiek liudytojas G. R., tiek liudytoja B. S. patvirtino, kad atsakovė informavo ieškovą apie vėluojančius darbus dėl statybinių medžiagų trūkumo, maža to, B. S. patvirtino aplinkybes, kad ieškovas žodžiu pratęsė sutartyje numatytus terminus. Ne tik žodinis susitarimas, tačiau ir dalinai raštu vykęs šalių bendravimas, patvirtina aplinkybę, kad Preliminariosios sutarties terminas buvo pratęstas.

16.3. Preliminariosios sutarties 6.1 punkte buvo numatyta, kad pirkėjas įsipareigoja ne vėliau, kaip iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. pasirašyti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi, šiuo atveju pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminas dar nebuvo suėjęs, atsakovė nevengė jos sudaryti, priešingai, gavusi užsakytas statybines medžiagas, sparčiai vykdė darbus. Ieškovas galimai išsigando, jog atsakovė spės iki šalių nustatyto termino sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, todėl visiškai nepagrįstai vienašališkai nutraukė Preliminariąją sutartį, nors šalys buvo sutarusios pratęsti statybos darbų atlikimo terminus. Todėl laikytina, kad ieškovas neįgijo teisės į netesybas, ne tik dėl to, jog nebuvo suėjęs pagrindinės pirkimo–-pardavimo sutarties sudarymo terminas, tačiau ir dėl to, kad atsakovė vėlavo įvykdyti sutartus statybos darbus dėl svarbių ir nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Šiuo atveju būtent ieškovas elgėsi nesąžiningai ir nepagrįstai nutraukė Preliminariąją sutartį.

16.4. Teismas selektyviai atrinko liudytojos B. S. parodymus ir neįvertino kitų esminių aplinkybių. Nors teismas padarė išvadą, kad liudytoja nepatvirtino, jog Preliminarioji sutartis buvo pratęsta, nes ji nenurodė aplinkybių kaip tai buvo padaryta, tačiau liudytojai nepaneigus aplinkybių, jog skambino ieškovui dėl baigtų Gyvenamojo namo stogo darbų, jau laiko tinkamu paaiškinimu, kuris turi įrodomąją galią. Liudytoja nurodė, kad iš pokalbių su šalimis suprato, jog sutartis buvo pratęsta žodžiu. Liudytojos teigimu, ji po to dar kalbėjosi su ieškovu ir jį informavo, kad sutartis buvo pratęsta žodžiu. Taigi, teismas nepagrįstai suteikė įrodomąją galią vieniems liudytojos parodymams, tačiau nelaikė svarbiais kitų.

16.5. Teismas priėmė skundžiamą sprendimą, vadovaudamiesi tik prielaidomis, o įrodymus vertino selektyviai, ne kaip visumą. Tinkamai nevertindamas rašytinių įrodymus, teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį, 185 straipsnį, 263 straipsnį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas daugiausiai įrodomosios galios suteikiant ieškovo paaiškinimams ir kelių su ieškovu susijusių liudytojų duotiems parodymams, kurie prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams bei visų aplinkybių visumai.

16.6. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kurie susiję su Preliminariosios sutarties 7.2.2 punktu. Aplinkybes, jog statybos darbai vėlavo ir ieškovas apie tai buvo informuotas bei su tuo sutiko, patvirtina byloje surinkti įrodymai. Aplinkybė, kad statybos darbai vėluoja, buvo ne tik išsakyta žodžiu, tačiau ir apžiūrėta vizualiai 2022 m. birželio 6 d. Po to šalys toliau derino elektros ir santechnikos įvedimo darbus. Atsakovei užbaigus stogo dengimo darbus (vėluojant 28 dienas), ieškovas 2022 m. birželio 28 d. atliko 5 000 Eur mokėjimą, kai tuo tarpu dar nebuvo užbaigti galutinio etapo užbaigimo darbai, numatyti Preliminariosios sutarties 4.1.3 punkte. Ieškovui ir atsakovei susitikus objekte, kai Gyvenamajame name nėra nei stogo, nei langų, nei santechnikos ir elektros, kaip apdairiam ir rūpestingam žmogui, negalėjo nekilti abejonių dėl terminų laikymosi, kai tokios apimties statybos darbams atlikti buvo likusios vos 24 dienos.

Atsiliepimas

16.7. Atsakovė nesutinka ir su teismo išvadomis dėl netesybų (baudos) priteisimo bei jos dydžio. Atsakovė užbaigti Preliminariojoje sutartyje numatytus statybos darbus vėlavo dėl svarbių priežasčių, ji dėjo visas pastangas, kad Preliminarioji sutartis būtų įvykdyta ir pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis būtų sudaryta laiku. Atsakovei vėluojant užbaigti statybos darbus iki numatytos datos, ieškovas pervedė dar 5 000 Eur sumą, kai akivaizdžiai buvo žinoma, kad statybos darbai nebus užbaigti iki numatyto termino, taip nesąžiningai ir dirbtinai padidindamas savo neva patirtus nuostolius. Teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių kaip sudarančių pagrindą mažinti netesybas.

17. Ieškovas M. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

17.1. Atsakovė apeliacinio skundo reikalavimais labai atvirai demonstruoja savo nesąžiningumą, t. y. nors byloje ginčo nebuvo, kad ieškovas pagal Preliminariosios sutarties sąlygas perdavė atsakovei 15 000 Eur dydžio avansą, o atsakovė laiku neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, Gyvenamąjį namą jau yra pardavusi ir iš to gavusi pelno, tačiau veikdama neteisėtai ir nesąžiningai, prašo panaikinti visą teismo sprendimą, t. y. ir tą dalį, kuria atsakovė įpareigota grąžinti ieškovui 15 000 Eur avansą, o kokiu teisiniu pagrindu atsakovė reiškia šį reikalavimą, apeliaciniame skunde nepaaiškina.

17.2. Priešingai apeliantės argumentams, pagal Preliminariosios sutarties nuostatas ieškovas teisę į vienašališką sutarties nutraukimą įgijo ne nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., o nuo 2022 m. birželio 1 d., kuomet suėjo terminas gyvenamojo namo statybai užbaigti iki 80 proc. baigtumo. Pažymėjo, kad statinio 82 proc. baigtumą atsakovė įregistravo tik 2022 m. lapkričio 28 d., kas patvirtina, jog ji neturėjo realių galimybių įvykdyti Preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ir netgi vėlesnis ieškovo pranešimo pateikimas nebūtų turėjęs jokios reikšmės.

17.3. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė neįrodė, kad Preliminarioji sutartis buvo pratęsta, taip pat neįrodė, kad ji tinkamai įvykdė informavimo apie vėluojamus atlikti statybos darbus ir termino jiems atlikti derinimo pareigą, numatytą Preliminariosios sutarties 7.2.2 punkte. Viena esminių aplinkybių, patvirtinančių atsakovės pozicijos nepagrįstumą, yra tai, kad Preliminariosios sutarties įvykdymo terminas negalėjo būti pratęstas žodžiu. Atsakovė, vėluodama atlikti statybos darbus daugiau nei 30 dienų, apie tai ieškovą turėjo informuoti raštu ir suderinti atliekamų statybos darbų datą, tačiau byloje atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovą informavo apie vėluojamus atlikti darbus pagal Preliminariosios sutarties 5.5 punktu prisiimtus įsipareigojimus, nepateikė įrodymų, kad vyko derybos dėl statybos darbų datos pratęsimo.

17.4. Priešingai apeliantės argumentams, Preliminariosios sutarties pratęsimo nepatvirtino ir netgi negalėjo patvirtinti liudytojos B. S. parodymai. Juo labiau, nepagrįsti atsakovės teiginiai, jog teismas selektyviai vertino šios liudytojos parodymus. Sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės kviesta liudytoja B. S. nors ir paaiškino, kad iš atsakovės gavo informaciją apie sutarties pratęsimą, žinojo apie šį faktą, tačiau liudytoja negalėjo nurodyti aplinkybių kaip, kokia tvarka ir kokiomis sąlygomis Preliminarioji sutartis buvo pratęsta. Teismas liudytojos nurodytą „žinojimą apie sutarties pratęsimą“ nelaikė nei aplinkybe patvirtinančia šalių derybas, nei jų rezultato pasiekimą (Preliminariosios sutarties pratęsimą). Be to, ieškovo nuomone, šios liudytojos parodymus reikėtų vertinti kritiškai, nes ji yra su atsakove susijęs asmuo, kuri buvo ne tik atsakovės pasamdyta nekilnojamojo turto brokerė, bet būtent ji ir parengė ginčo Preliminariąją sutartį.

17.5. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovei buvo aišku ir žinoma, kokia tvarka Preliminarioji sutartis galėjo būti pratęsta. Būtent tai, jog su ieškovu nebuvo pasirašytas rašytinis susitarimas dėl Preliminariosios sutarties pratęsimo, tuo tarpu su kitais pirkėjais buvo, leidžia daryti išvadą, jog Preliminarioji sutartis pratęsta nebuvo, nes atsakovei buvo žinoma, kokia tvarka sutartys pratęsiamos, tačiau ji sąmoningai to nedarė ginčo Preliminariosios sutarties atveju. Atsakovė versiją dėl Preliminariosios sutarties pratęsimo pateikė tik iškėlus civilinę bylą teisme, tuo paprasčiausiai siekdama išvengti civilinės atsakomybės taikymo.

17.6. Apeliantės argumentai dėl nenugalimos jėgos (lot. force majeure) aplinkybių egzistavimo yra deklaratyvaus pobūdžio samprotavimai, kurie neturi nieko bendro su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnyje įtvirtintu išskirtinių aplinkybių egzistavimu. Atsakovei siekiant pateisinti savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą būtent jai kilo pareiga įrodyti nenugalimos jėgos (lot. force majeure) aplinkybių egzistavimą. Tačiau tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde atsakovė nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nes laikėsi pozicijos, kad vien prasidėjęs karas Ukrainoje, kuris sutrikdė statybinių medžiagų tiekimą (ir visą tiekimo grandinę), yra pakankamas pagrindas ją atleisti nuo sutartinės atsakomybės. Atsakovė nepateikė ne tik įrodymų, bet net ir nepateikė jokių paaiškinimų, kokių gi veiksmų ji, kaip profesionali ir atsakinga verslininkė, matydama, kad trūksta statybinių medžiagų, ėmėsi tam, jog užtikrintų jų gavimą iš kitų šaltinių, tam, kad laiku ir tinkamai įvykdytų savo sutartinius įsipareigojimus.

17.7. Sutartimi sulygtų netesybų sumos sumažinimas, ypač kai to prašo verslininkė, yra išimtinė teismo teisė, kuri gali būti taikoma esant atitinkamų sąlygų visumai, bet ne teismo pareiga. Kaip teisingai ir pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju neegzistavo joks teisinis pagrindas sumažinti Preliminariojoje sutartyje sulygtų netesybų dydžio iki atsakovės prašomos sumos. Be to, atsakovė, kuri yra verslininkė ir byloje buvo atstovaujama advokato, manydama, kad Preliminariosios sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio yra neteisėtos ar nesąžiningos, turėjo procesinę teisę ginčyti tokias Preliminariosios sutarties sąlygas (dėl netesybų dydžio), tačiau byloje priešieškinio su minėtu reikalavimu nepateikė.

17.8. Apeliantė, cituodama teismų praktiką bei CK normas, numatančias galimybę sumažinti netesybas dėl kreditoriaus netinkamo elgesio ar nesąžiningumo, nepateikė ne tik įrodymų, patvirtinančių ieškovo netinkamą elgesį, tačiau netgi nepaaiškino, kaip pasireiškė ieškovo nesąžiningas ar netinkamas elgesys. Priešingai, atsakovės samprotavimams, ieškovas visas prievoles, kurios jam buvo numatytos Preliminariojoje sutartyje, vykdė sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovui (pirkėjui) iš atsakovės (pardavėjo) buvo priteistas pagal neįvykdytą Preliminariąją sutartį sumokėtas avansas bei priteistos tokio paties dydžio netesybos (bauda), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylai išnagrinėti reikšmingos faktinės aplinkybės

20. Atsakovė UAB „Renatėlė“ (pardavėjas) ir ieškovas M. S. (pirkėjas) 2022 m. vasario 10 d. sudarė Preliminariąją sutartį (t. y. Preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį), pagal kurią atsakovė įsipareigojo, pasitelkusi rangovus, tiekėjus ir trečiuosius asmenis, pastatyti ir parduoti ieškovui nekilnojamąjį daiktą – Gyvenamąjį namą (t. y. 80 proc. baigtumo 127,62 kv. m ploto gyvenamąjį namą su 23,22 kv. m ploto garažu) bei 4,935 arų ploto žemės sklypo dalį, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo už 150 000 Eur nupirkti minėtą Gyvenamąjį namą bei žemės sklypą ir tam tikslui sudaryti notaro patvirtintą pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį (Preliminariosios sutarties 2.1 punktas, 3.1 punktas).

21. Šalys susitarė, kad 150 000 Eur kaina bus sumokama tokia tvarka ir terminais: 10 000 Eur pirkėjas sumoka pardavėjui per tris darbo dienas po Preliminariosios sutarties pasirašymo dienos; 5 000 Eur pirkėjas sumoka pardavėjui, kai Gyvenamajame name bus sudėti langai ir uždengtas stogas; 5 000 Eur pirkėjas sumoka pardavėjui, kai Gyvenamojo namo vidaus sienos bus ištinkuotos; likusią dalį kainos (130 000 Eur) pirkėjas (arba kredito įstaiga) sumoka pardavėjui per 28 dienas po notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo (Preliminariosios sutarties 4.1 punktas).

22. Preliminarios sutarties 5.5 punktu pardavėjas įsipareigojo atlikti sutartus statybos darbus ir paruošti visus pirkimo–pardavimo sutarčiai reikalingus dokumentus ne vėliau kaip 2022 m. birželio 1 d., o pagal Preliminariosios sutarties 6.1 punktą pagrindinė notarinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.

23. Ieškovas M. S. 2022 m. vasario 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 sumokėjo atsakovei 10 000 Eur, 2022 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 13 sumokėjo dar 5 000 Eur.

24. Ieškovas M. S. 2022 m. liepos 5 d. pranešimu vienašališkai nutraukė su atsakove UAB „Renatėlė“ sudarytą Preliminariąją sutartį ir pareikalavo per 3 darbo dienas grąžinti sumokėtą 15 000 Eur dydžio rezervacijos mokestį (avansą) ir sumokėti 15 000 Eur dydžio baudą. Preliminarios sutarties nutraukimą ieškovas motyvavo tuo, kad iki 2022 m. birželio 1 d. atsakovė neatliko sutartų statybos darbų bei neparengė visų pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui reikalingų dokumentų.

25. Byloje esantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas liudija, kad ginčo Gyvenamojo namo statybos baigtumo laipsnis (82 proc.), numatytas sudarytos Preliminarios sutarties 2.1.1 punkte, buvo įregistruotas 2022 m. lapkričio 28 d.

Dėl ginčo esmės

26. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės sumokėtą 15 000 Eur avansą ir tokio paties dydžio (15 000 Eur) netesybas (baudą), kadangi atsakovė vėlavo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus pagal Preliminariąją sutartį, t. y. iki 2022 m. birželio 1 d. neatliko sutartų statybos darbų bei neparuošė visų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui reikalingų dokumentų. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Nesutikdama su tokiu sprendimu, atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ginčo Preliminarioji sutartis buvo pratęsta žodiniu šalių susitarimu, dėl ko ieškovas jos vienašališkai nutraukti negalėjo, ją abi šalys vykdė toliau. Savo sutartinius įsipareigojimus ji vėlavo vykdyti dėl nenugalimos jėgos (lot. force majeure) aplinkybių, t. y. karo Ukrainoje, kuris sutrukdė laiku gauti statybos darbams atlikti reikalingas medžiagas. Be to, ieškovui priteistos netesybos (bauda) yra akivaizdžiai per didelės, todėl turi būti sumažintos. Apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl šių esminių atsakovės apeliacinio skundo argumentų.

27. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), tačiau šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

28. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (pavyzdžiui, kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai; faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis (lot. force majeure), ar pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Taigi, civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant ar negalint įvykdyti preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl preliminariosios sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

29. Ginčo šalių sudarytos Preliminariosios sutarties 5.5 punktu pardavėjas (atsakovė UAB „Renatėlė“) įsipareigojo atlikti sutartus statybos darbus ir paruošti visus pirkimo–pardavimo sutarčiai reikalingus dokumentus ne vėliau kaip 2022 m. birželio 1 d., o pagal Preliminariosios sutarties 6.1 punktą pagrindinė notarinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.

30. Atkreiptinas dėmesys, kad Preliminariojoje sutartyje šalys įtvirtino aiškiai apibrėžtą sąlygą, jog parduodamo Gyvenamojo namo baigtumas bus bent 80 proc. (Preliminariosios sutarties 2.1.1 punktas). Taigi, statybos darbų užbaigimą iki Preliminariosios sutarties 5.5 punkte nustatyto termino pabaigos bei pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymą šalys iš esmės siejo su Gyvenamojo namo statybos baigtumo laipsniu, kuris turėjo būti ne mažesnis kaip 80 proc.

31. Preliminariosios sutarties 7.2 punktas apibrėžė situacijas, kada Preliminarioji sutartis gali būti nutraukta. Pirkėjui (ieškovui M. S.) tokia teisė buvo suteikta tuo atveju, jeigu pardavėjas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo 5.5 punkte nurodyto termino (t. y. nuo 2022 m. birželio 1 d.) vėluoja atlikti statybos darbus ir apie tai raštu neinformuoja ir nesuderina atliekamų darbų statybos datos su Pirkėju (Preliminariosios sutarties 7.2.2 punktas). Pardavėjui (atsakovei UAB „Renatėlė“) analogiška teisė atsiranda tuo atveju, kai pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis iki Preliminariosios sutarties 6.1 punkte nustatyto termino nepasirašoma dėl pirkėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą tokią sutartį sudaryti) (Preliminariosios sutarties 7.2.3 punktas). Pirkėjui nutraukus sutartį šiuo pagrindu, pardavėjas nuo Preliminariosios sutarties nutraukimo per 3 darbo dienas privalo į pirkėjo nurodytą sąskaitą pervesti sumokėtus rezervacijos mokesčius ir tokio paties dydžio baudą.

32. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė pažeidė Preliminariosios sutarties 5.5 punkte nustatytą statybos darbų atlikimo terminą ir nepabaigė sutartų statybos darbų iki 2022 m. birželio 1 d., taip pat iki nurodytos datos neparuošė ir visų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui reikalingų dokumentų. Dėl šio atsakovės padaryto Preliminariosios sutarties pažeidimo tapo akivaizdu ir tai, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis iki nustatyto termino (2022 m. rugpjūčio 1 d.) pasirašyta nebus. Šias faktines aplinkybes visiškai patvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas liudija, kad 82 proc. siekiantis ginčo Gyvenamojo namo statybos baigtumo laipsnis (kas buvo būtina sąlyga pagal Preliminariosios sutarties 2.1.1 punktą) buvo įregistruotas tik 2022 m. lapkričio 28 d., o dar 2022 m. spalio 8 d. ginčo Gyvenamojo namo statybos baigtumo laipsnis siekė vos 7 proc. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad būtent atsakovė pažeidė Preliminarios sutarties sąlygas, t. y. nustatytu laiku (iki 2022 m. birželio 1 d.) neatliko visų sutartų statybos darbų ir neparuošė visų pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti reikalingų dokumentų. Todėl jos atžvilgiu gali būti taikoma civilinė atsakomybė, ginčo šalių aptarta Preliminarios sutarties 7.2.2 punkte.

33. Atsakovė, norėdama išvengti civilinės atsakomybės taikomos jos atžvilgiu, rėmėsi tuo, kad Preliminariojoje sutartyje nustatytas terminas sutartiems statybos darbams atlikti ginčo šalių suderinta valia buvo pratęstas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje susiklosčiusią faktinę situaciją nėra pagrindo teigti, kad pasibaigus Preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui iki kada pardavėjas (atsakovė UAB „Renatėlė“) privalėjo užbaigti Gyvenamojo namo statybos darbus (iki 2022 m. birželio 1 d.), šalys žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais pratęsė nurodytą terminą, dėl ko Preliminarioji sutartis toliau galiojo. Preliminariosios sutarties 7.2.2 punkte buvo nustatyta, kad pardavėjai ilgiau kaip 30 dienų vėluojant atlikti statytos darbus, ji raštu turėjo apie tai informuoti pirkėją bei suderinti kitą statybos darbų užbaigimo datą. Tokiu būdu šalys aiškiai susitarė, kad naujas terminas pardavėjai užbaigti statybos darbus turėjo būti suderintas su pirkėju konkrečiu būdu, t. y. raštu. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių duomenų, kad tai buvo padaryta.

34. Pažymėtina ir tai, kad CK 6.192 str. 4 d. nustatyta, jog sutarties pakeitimas ar papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis. Kadangi įstatyme yra nustatytas imperatyvus reikalavimas, kad preliminarios sutartys sudaromos tik rašytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas), o pačioje ginčo Preliminariojoje sutartyje taip pat buvo įtvirtinta nuostata, jog pardavėjas, vėluodamas atlikti statybos darbus apie tai raštu turi informuoti pirkėją ir suderinti naują atliekamų statybos darbų užbaigimo datą, todėl pripažintina, kad Preliminarios sutarties termino pratęsti žodžiu ginčo šalys apskritai net negalėjo, tai turėjo būti padaryta išimtinai raštu.

35. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir apeliacinio skundo argumentus, kad Preliminariojoje sutartyje numatytų statybos darbų atlikimo termino pratęsimą patvirtina liudytoja apklaustos nekilnojamojo turto brokerės B. S. paaiškinimai, kuriuos, anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas įvertino netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas išklausęs 2023 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdyje apklaustos nekilnojamojo turto brokerės B. S. paaiškinimus, neturi pagrindo jų vertinti kitaip, nei kad juos įvertino pirmosios instancijos teismas. Liudytoja nurodė, kad iš pardavėjo buvo gavusi informaciją, jog Preliminariosios sutarties pratęsti nereikia, nes dėl to su pirkėju yra susitarta žodžiu pačios pardavėjos. Tačiau liudytoja nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su jos nurodomu Preliminariosios sutarties pratęsimu, t. y. kokiomis sąlygomis, o svarbiausia – iki kokios konkrečios datos, atsakovė privalėjo užbaigti Preliminariojoje sutartyje numatytus statybos darbus.

36. Nepagrįstais laikytini ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad paties atsakovo veiksmai (elektros ir santechnikos įvedimo darbų derinimas 2022 m. birželio mėn. pradžioje; 2022 m. birželio 28 d. atliktas naujas 5 000 Eur mokėjimas) liudija faktą, jog Preliminariojoje sutartyje numatytas terminas statybos darbams atlikti buvo pratęstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalims po 2022 m. birželio 1 d. toliau tarpusavyje komunikuojant dėl statomo Gyvenamojo namo (ieškovas 2022 m. birželio 6 d. atsiuntė atsakovei elektros ir santechnikos planus; atsakovė 2022 m. birželio 20 d. atsiuntė ieškovui elektriko („elektrikas (duomenys neskelbtini)“) telefono numerį; ieškovas 2022 m. birželio 28 d. sumokėjo 5 000 Eur avansinę įmoką pagal Preliminariosios sutarties 4.1.2 punktą), tokie jų veiksmai laikyti elementariu vis dar galiojančios Preliminariosios sutarties sąlygų vykdymu, kadangi pagal Preliminariosios sutarties 7.2.2 punktą, atsakovė turėjo 30 dienų terminą (kuris skaičiuotinas nuo 2022 m. birželio 1 d.) su ieškovu suderinti naują statybos darbų užbaigimo datą. Pagal tokią Preliminariosios sutarties 7.2.2 punkto gramatinę bei lingvistinę konstrukciją darytina išvada, jog ieškovui (pirkėjui) teisė ją nutraukti atsirado tik pasibaigus minėtam 30 dienų terminui, t. y. ne anksčiau kaip 2022 m. liepos 1 d., ir tik tuo atveju jeigu iki minėto termino pabaigos atsakovė (pardavėja) raštu su juo nesuderins kitos statybos darbų užbaigimo datos. Jokių duomenų, kad ginčo šalys raštu suderino naują statybos darbų užbaigimo datą (terminą) arba, kaip kad teigia atsakovė – pratęsė Preliminariosios sutarties vykdymą, kaip jau buvo minėta, byloje nėra.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pasyvūs pačios atsakovės veiksmai, kuomet ji jokia forma neatsakė į ieškovo 2022 m. liepos mėn. 7 d. ir 13 d. siųstus el. laiškus su dokumentais apie Preliminariosios sutarties nutraukimą, liudija, kad suderintos valios dėl Preliminariosios sutarties termino pratęsimo tarp ginčo šalių niekada nebuvo. Tokią išvadą sustiprina ir 2022 m. gruodžio 29 d. kartu su dubliku (reg. Nr. DOK-158592) pateikto telefoninio pokalbio tarp ieškovo ir atsakovės atstovo turinys. Minėto pokalbio metu, ieškovui pranešus apie Preliminariosios sutarties nutraukimą, atsakovės atstovas jokių argumentų ar užuominų apie tai, kad ji yra pratęsta žodiniu šalių susitarimu, nenurodė.

38. Remiantis šios nutarties 33–37 punktuose išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė teisingą išvadą, jog Preliminariojoje sutartyje nustatytas statybos darbų atlikimo terminas ginčo šalių pratęstas nebuvo.

39. Atsakovė nesutikimą su tuo, kad jos atžvilgiu būtų taikomos Preliminariosios sutarties 7.1.2 punkte numatytos sankcijos, motyvavo ir tuo, jog Preliminariosios sutarties 5.5 punkte nustatytas terminas buvo pažeistas ne dėl jos kaltės, o dėl nenugalimos jėgos (lot. force majeure) aplinkybių, t. y. karo Ukrainoje, dėl ko sutriko statybinių medžiagų gamyba ir tiekimas.

40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, anksčiau nurodytus apeliantės teiginius laiko nepagrįstais.

41. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (lot. force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

42. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog atsakovės nurodytos aplinkybės (statybinių medžiagų trūkumas dėl karo Ukrainoje) nelaikytinos nenugalimos jėgos (lot. force majeure) aplinkybėmis, kurios leistų atsakovei pateisinti savo neveikimą ir prisiimtų įsipareigojimų savalaikį neįvykdymą. Atsakovė yra verslo subjektas, jai keliami didesni apdairumo, rūpestingumo standartai, todėl ji privalėjo iš anksto protingai numatyti, kad darbų atlikimo terminui įtakos gali turėti tam tikrų statybinių medžiagų trūkumas, o karo Ukrainoje faktas neapribojo atsakovės galimybės gauti medžiagų iš kitų valstybių rinkų. Atsakovės byloje pateikti dokumentai (2021 m. gruodžio 21 d. sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) dėl langų gamybos; 2021 m. rugsėjo 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta sąskaita už stogo dangą) niekaip nepatvirtinta, kad Preliminariosios sutarties vykdymui atsakovės pasitelkti rangovai savo pareigų laiku neįvykdė būtent dėl prasidėjusio karo Ukrainoje. Pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog matydama ir suprasdama, kad trūksta statybinių medžiagų, atsakovė, kaip profesionali ir atsakinga verslininkė, privalėjo dėti visas įmanomas pastangas, jog įvykdytų sutartinius įsipareigojimus nustatytu terminu – gautų reikalingų statybinių medžiagų iš kitų tiekėjų. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji ėmėsi visų įmanomų priemonių sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti. Be to, pagal įstatymą nenugalima jėga (lot. force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje tam tikru momentu nėra prekių, reikalingų prievolei įvykdyti (CK 6.212 straipsnio 1 dalis). Tokia karo Ukrainoje ir jo įtakoto statybinių medžiagų trūkumo statybų rinkoje aiškinimo taisyklė jau yra suformuota naujausioje aukštesnės instancijos teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-538-889/2023).

43. Atmestini ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su Preliminariosios sutarties 7.2.2 punkte nustatytų netesybų (baudos) dydžio mažinimu.

44. Apeliaciniame skunde atsakovė pažymėjo, kad Preliminariojoje sutartyje numatytus statybos darbus ji vėlavo atlikti dėl svarbių priežasčių, dėjo visas galimas pastangas, kad Preliminarioji sutartis būtų įvykdyta ir pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis būtų sudaryta laiku, be to, ieškovas 2022 m. birželio 28 d. pervedė 5 000 Eur sumą jau žinodamas, kad statybos darbai laiku nebus užbaigti, taip nesąžiningai ir dirbtinai padidindamas savo neva patiriamus nuostolius. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių kaip sudarančių pagrindą sumažinti netesybų dydį.

45. Preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Netesybos pagal sutartį – sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų, kurios atlieka ir esamų bei būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020).

46. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tokios sutarties nuostatos yra pagrindas taikyti asmeniui civilinę atsakomybę netesybų forma, nebent jis įrodytų civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).

47. Jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas turi teisę jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Tačiau tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos visada turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar nuostoliais. Pagal kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis).

48. Teismas nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje byloje individualiai. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos.

49. Apibendrinant šios nutarties 45–48 punktuose išdėstytus argumentus, pažymėtina, jog šalių autonomija civiliniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus.

50. Kaip jau buvo minėta, Preliminariosios sutarties 7.2.2 punkte šalys susitarė dėl taikytinų netesybų, t. y. pirkėjui nutraukus Preliminariąją sutartį (jeigu pardavėjas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo 5.5 punkte nurodyto termino vėluoja atlikti statybos darbus), pardavėjas nuo šios sutarties nutraukimo per 3 darbo dienas privalo į pirkėjo nurodytą sąskaitą pervesti sumokėtus rezervacijos mokesčius ir tokio paties dydžio baudą už įsipareigojimų nevykdymą. Analogiška nuostata yra įtvirtinta Preliminariosios sutarties 7.2.3 punkte – tuo atveju, jei pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis iki jos 6.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pirkėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai visos sumokėtos avansinės įmokos lieka pardavėjui.

51. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovo prašomų priteisti iš atsakovo netesybų dydis (suma, lygi jo sumokėtam avansui – 15 000 Eur), šiuo atveju laikytinas teisingu ir protingu. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į tokias reikšmingas faktines aplinkybes: 1) į tai, kad turėtos sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties vertė – 150 000 Eur, todėl netesybos sudaro vos 10 proc. neįvykusio sandorio vertės; 2) į tai, kad abiem Preliminariosios sutarties šalims yra nustatytos vienodo (analogiško, tokio paties) dydžio netesybos (Preliminariosios sutarties 7.2.2 punktas ir 7.2.3 punktas); 3) į tai, kad atsakovė yra verslininkė, kuriai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, o ieškovas yra vartotojas, ketinęs Gyvenamąjį namą įsigyti išimtinai savo asmeniniam naudojimui; 4) į tai, jog Preliminariosios sutarties projektas buvo parengtas stipresnės šalies (atsakovės / verslininkės), o ieškovas ją pasirašė prisijungimo būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis), todėl pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį Preliminariosios sutarties sąlygos dėl netesybų (baudos) dydžio aiškinamos jas pasiūliusios šalies (atsakovės) nenaudai ir jas priėmusios šalies (ieškovo) naudai.

52. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovės apeliaciniame skunde išvardytos aplinkybės (kad Preliminariojoje sutartyje numatytus statybos darbus ji vėlavo atlikti dėl svarbių priežasčių; kad dėjo visas galimas pastangas, jog Preliminarioji sutartis būtų įvykdyta ir pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis būtų sudaryta laiku; kt.) yra išimtinai deklaratyvios ir niekaip nepagrindžia sąlygų, būtinų netesybų (baudos) mažinimui, t. y. nepagrindžia, kad pačios atsakovės parengtoje Preliminariojoje sutartyje nustatytos netesybos (bauda) yra neprotingai (aiškiai) per didelės.

53. Remiantis tuo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovo naudai ne tik pastarojo sumokėta avansą (15 000 Eur), bet ir analogiško dydžio netesybas (baudą) pagal Preliminariosios sutarties 7.2.2 punktą.

54. Kiti atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimui, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

55. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovo ieškinį dėl avanso grąžinimo ir netesybų (baudos) priteisimo, tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, teisingai įvertino ginčo šalių veiksmus, lėmusius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariąją sutartį pažeidusio ir nesudariusio pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pardavėjo sutartinę atsakomybę, ir priėmė teisingą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

57. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

58. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą buvo pateikti duomenys liudijantys, jog ieškovas M. S. apeliacinio proceso metu patyrė 1 452 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokatės Sonatos Žukauskienės teisinei pagalbai apmokėti. Atmetus apeliacinį skundą, nurodytos bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Renatėlė“ (juridinio asmens kodas 304244542) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 1 452 (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) Eur.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėTomas RidikasEdita Šliumpienė