- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- e2A-538-889/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02280-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Raimonda Andrulienė, Milda Skersienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šnaukštų karjeras“
- Ieškovas
- B. A.
- Kategorijos
- 2.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8.4Preliminarioji sutartis
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šnaukštų karjeras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šnaukštų karjeras“ dėl sumokėto avansinio mokėjimo grąžinimo ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šnaukštų karjeras“ 5 000 Eur sumokėtą avansą, 5 000 Eur netesybas (baudą), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 9 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovės 5 000 Eur sumokėtą avansą, 5 000 Eur netesybas (baudą), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 263 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas, be kita ko, konstatavo, jog šalys, pasirašydamos 2021 m. spalio 22 d. Avansinę sutartį, iš esmės susitarė ir sudarė preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, ja atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovui žemės sklypo dalį, pastatyti ir parduoti 100 proc. baigtumo gyvenamąjį namą ir pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti notarine tvarka ne vėliau nei iki 2022 m. birželio 30 d. Ieškovas taip pat įsipareigojo per 1 dieną sumokėti atsakovei 5 000 Eur avansą. Ieškovas savo įsipareigojimą įvykdė 2021 m. spalio 22 d., tuo tarpu duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nėra.
Atsiliepimas
3. Atsakovė dėl nurodyto preliminaraus sprendimo pareiškė prieštaravimus. Prieštaravimuose nurodė, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Su ieškovu buvo bendrauta ir pasiūlyta sutartį pratęsti, kadangi dėl susiklosčiusios padėties, esant force majeure (nenugalimos jėgos) sąlygoms, nebuvo įmanoma laiku atlikti visų statybos darbų. Ieškovas pats nebuvo visiškai suinteresuotas statybomis ir neturėjo pakankamai noro turėti nuosavą namą. Kaip kompensacija ieškovui buvo pasiūlyta mokėti už pradelstą terminą nuompinigius. Bet dėl šio pasiūlymo jokių komentarų atsakovė negavo. Atsižvelgiant į dabartinę padėtį rinkoje, susiklosčiusias aplinkybes dėl karo ir ekonomikos nestabilumo, visos statybos įmonės, neatlikusios statybos darbų, kelią kainą, o jei pirkėjas nesutinka, grąžina investuotus pinigus ir pinigų nuvertėjimo procentą. Ieškovas pateikia vien kaltinimus neva buvo pasisavintos lėšos, reikalauja sumokėti ir baudą. Sumokėtas avansas, nors jis ir yra labai simbolinis, buvo panaudotos statybos darbams. Ieškovas nori įrodyti teismui, kad 5 000 Eur suma yra didelė ir už ją įmanoma atlikti visus statybos darbus, nors praktikoje užsakovas pastoviai ir periodiškai moka įmokas už atliktus statybos darbus. Ieškovas, pasinaudojęs esama padėtimi, nori pasipelnyti. Atsakovė neprieštarauja ieškovui grąžinti avansinį mokėjimą ir sumokėti delspinigius. Dėl baudos sumokėjimo atsakovė nesutinka ir nemato teisinio tam pagrindo, kadangi pats ieškovas elgėsi nesąžiningai. Nurodė, jog sutinka sudaryti taikos susitarimą ir grąžinti ieškovui avansinį mokėjimą, atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir sumokėti delspinigius už avansinį mokėjimą nuo avanso sumokėjimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 6 d. sprendimu Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą; ieškovo ieškinį patenkino; priteisė iš atsakovės UAB „Šnaukštų karjeras“ ieškovui B. A. 5 000 Eur sumokėtą avansą, 5 000 Eur netesybas (baudą), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 10 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. lapkričio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 263 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1. Teismas pažymėjo, jog nelaiko atsakovės nurodytų aplinkybių (medžiagų trūkumo, blogų oro sąlygų) force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybėmis, pateisinančiomis atsakovės neveikimą ir prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą. Atsakovė yra verslo subjektas. Avansinė sutartis buvo sudaryta ne tik su ieškovu, bet, kaip nurodė atsakovės atstovas, ir su kitais asmenimis. Be to, pasak teisininko, atsakovė jau buvo sėkmingai įvykdžiusi kitus projektus (duomenys neskelbtini). Atsakovei kaip verslo subjektui keliami didesni apdairumo, rūpestingumo standartai, todėl ji privalėjo iš anksto protingai numatyti, kad gali pasitaikyti ir blogesnės oro sąlygos, ir privalėjo tai įvertinti prieš prisiimdama sutartinius įsipareigojimus. Be to, kaip nurodė atsakovės teisininkas, atsakovė medžiagas įsigydavo ne tik iš Ukrainos, bet ir iš kitų šalių (Vokietijos, Lenkijos), tad pateisinti savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo karu ji negali. Matydama ir suprasdama, kad trūksta medžiagų, atsakovė privalėjo dėti visas įmanomas pastangas, kad gautų medžiagų iš kitų tiekėjų. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji ėmėsi visų įmanomų priemonių medžiagoms gauti. Be to, pagal įstatymą nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra prekių, reikalingų prievolei įvykdyti.
4.2. Teismo vertinimu, šalių sudaryta Avansinė sutartis yra aiški, dėl esminių sąlygų buvo susitarta. Be to, Avansinę sutartį pasirašė pats atsakovės vadovas T. V.. Ieškovas ir liudytoja nurodė, jog visi sutartį perskaitė, jiems sąlygos tiko, tai, kad tokios sąlygos tiko ir atsakovės vadovui, patvirtina jo parašas Avansinėje sutartyje.
4.3. Šalys, pasirašydamos Avansinę sutartį, iš esmės susitarė ir sudarė preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, ja atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovui žemės sklypo dalį, pastatyti ir parduoti 100 proc. baigtumo gyvenamąjį namą ir pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti notarine tvarka ne vėliau nei iki 2022 m. birželio 30 d. Ieškovas taip pat įsipareigojo per 1 dieną sumokėti atsakovei 5 000 Eur avansą. Ieškovas savo įsipareigojimą įvykdė 2021 m. spalio 22 d., tuo tarpu duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi sutartimi savo prisiimtus įsipareigojimus, nėra.
4.4. Avansinės sutarties 9 punkte šalys susitarė, kad, jei dėl pardavėjo kaltės iki sutartos datos bus nepasirašyta notarinė pirkimo–pardavimo sutartis, tai pardavėjas ne vėliau nei per 5 darbo dienas privalo grąžinti pirkėjui avansą ir sumokėti 5 000 Eur baudą. Nustatęs, jog atsakovė pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė ir terminas atsakovės prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti abiejų šalių suderinta valia pratęstas nebuvo, teismas pripažino, jog ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės sumokėtą 5 000 Eur avansą ir 5 000 Eur netesybas (baudą).
4.5. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju po prieštaravimų pateikimo teismui nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių, kurios turėtų reikšmę bylos baigčiai ir būtų priežastis pakeisti 2022 m. lapkričio 9 d. preliminarų sprendimą, todėl preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės: priteistą baudą pakeisti į delspinigių sumokėjimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Atsiliepimas
5.1. Atsakovė nurodo, jog ieškovas teismo posėdžio metu iš esmės sutiko, kad oro sąlygos neleido pradėti darbų beveik du mėnesius. Ieškovo liudytoja patvirtino, kad buvo objekte ir matė, kad pagal oro sąlygas sunku vykdyti darbus. Ieškovas nurodė, jog neva skambino atsakovei pats, jo draugė ir visa šeima, bet niekas nekėlė ragelio. Atsakovė nurodo sutinkanti, kad iš pradžių į kelis skambučius atsakė, bet paskui dėl to, jog buvo skambinama po 20–30 kartų per dieną, į skambučius nebeatsakinėjo. Pats ieškovas nurodė, kad norėjo pakeisti namo išdėstymą ir apie tai buvo pareiškęs užsakovei. Užsakovė iš pradžių laukė, kada bus pristatyti išdėstymo pakeitimai, bet taip ir nesulaukė. Pokalbiu metu buvo paklausta, kodėl pakeitimai nepateikti, bet ieškovas nurodė, jog nori tai padaryti žodžiu. Ieškovui buvo paaiškinta, kad namo vidaus projekto pakeitimai turi būti pateikti raštu. Ieškovas nepateikė jokių argumentų dėl pateiktų prieštaravimų, taigi atsakovė mano, jog jis iš esmės su jais sutiko. Dalis namo jau pastatyta, nėra tik apdailos. Ieškovas teigė, kad atsakovė pasisavino jo lėšas, bet faktinių įrodymų teismui nepateikė.
Šalies argumentai
5.2. Ieškovas pateikdamas teismui ieškinį sumokėjo žyminį mokestį tik už reikalavimą dėl sumokėto avanso priteisimo ir nepateikė prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi dalis ieškinio reikalavimų (dėl baudos priteisimo) nebuvo apmokėta žyminiu mokesčiu, ši ieškinio dalis turėjo būti palikta nenagrinėta. Civilinėse bylose Nr. e2-767-1182/2023 ir Nr. e2-11616-867/2022 proceso metu buvo sudarytos taikos sutartys, nes bylose atstovavę advokatai sutiko, kad, nesumokėjus žyminio mokesčio ir statybos darbų vykdymo metu egzistavus force majeure (nenugalimoms jėgos) sąlygoms, baudos priteisimas prieštarautų ne tik logikai, bet ir teisingumui. Su tokiais argumentais teismas sutiko ir taikos susitarimus pripažino, taip sukurdamas precedentą.
Atsiliepimas
5.3. Atsakovė nurodo sutinkanti, kad ieškovui turi būti atlygintos 263 Eur bylinėjimosi išlaidos, delspinigiai ir 6 procentų palūkanos nuo sumokėtos 5 000 Eur sumos, taip pat grąžintas sumokėtas avansas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Kadangi apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog šiuo atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bus pasisakyta vertinant šių apelianto argumentų pagrįstumą (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
8. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Ieškovas ir atsakovė 2021 m. spalio 22 d. sudarė Avansinę sutartį, pagal ją ieškovas B. A. įsipareigojo nupirkti, o atsakovė UAB „Šnaukštų karjeras“ įsipareigojo parduoti žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), sklypo plotas – 4,93 arai, ir 80 kv. m ploto 1 aukšto gyvenamąjį namą pagal aprašymą, kuris yra sutarties priedas Nr. 2 (sutarties 1 punktas). Avansinės sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad pirkėjas įsipareigoja už turtą sumokėti pardavėjui 110 000 Eur kainą. Avansinės sutarties 4 punkte šalys įsipareigojo pasirašyti iki 100 proc. baigtumo pastatyto turto notaro patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį iki 2022 m. birželio 30 d. Avansinės sutarties 7 punkte numatyta, kad užtikrinant sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamą vykdymą pirkėjas sumoka pardavėjui 5 000 Eur avansą per 1 dieną. Sumokėta avanso suma įskaitoma į turto pirkimo–pardavimo kainą. Avansinės sutarties 9 punkte šalys susitarė, kad, jei pardavėjas atsisako parduoti turtą arba dėl pardavėjo kaltės iki 4 punkte nurodytos datos nepasirašoma notarinė pirkimo–pardavimo sutartis, tai jis ne vėliau nei per 5 darbo dienas grąžina pirkėjui avansą ir sumoka 5 000 Eur baudą.
9. Ieškovas, vykdydamas savo įsipareigojimus, 2021 m. spalio 22 d. pavedimu iš savo banko sąskaitos pervedė atsakovei 5 000 Eur dydžio avansą, mokėjimo paskirtyje nurodė „Už namą (duomenys neskelbtini)“. Tačiau atsakovė sutarties sąlygų neįvykdė, namas iki sutartos datos nebuvo pastatytas ir nebuvo kartu su žemės sklypu parduotas ieškovui. Atsakovė jau pasibaigus sutartyje numatytam terminui, iki kurio turėjo būti sudaryta pagrindė pirkimo–pardavimo sutartis, pateikė ieškovui pasiūlymą pratęsti susitarimo terminą, tačiau ieškovui atsakovės pasiūlymas nebuvo priimtinas, jis nusprendė sutarties su atsakove termino nepratęsti.
10. Ieškovas kreipėsi į teismas prašydamas priteisti iš atsakovės pagal sutartį sumokėtą avansą, taip pat sutartyje numatytą 5 000 Eur baudą. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo reikalavimą. Atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl baudos priteisimo; mano, jog dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, yra ir ieškovo kaltės; laikosi pozicijos, jog teismas turėjo priteisti iš atsakovės netesybas delspinigių, bet ne baudos forma.
11. Šalių sudaryta 2021 m. spalio 22 d. sutartis, iš kurios kildinamas ieškovo reikalavimas dėl baudos priteisimo, kvalifikuotina kaip preliminarioji sutartis: atsakovė sutartimi įsipareigojo parduoti ieškovui žemės sklypo dalį, pastatyti ir parduoti 100 proc. baigtumo gyvenamąjį namą ir pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti notarine tvarka ne vėliau nei iki 2022 m. birželio 30 d.
12. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariajai sutarčiai, be kitų, yra būdingas tas ypatumas, kad tokios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra – šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).
13. Preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Netesybos pagal sutartį – sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų, kurios atlieka ir esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019 43 punktą).
14. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).
Žemesnės instancijos teismas
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia, jog sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinės atsakomybės atveju turi būti nustatytos sutartinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.
16. Byloje neginčijamai nustatyta, jog pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis preliminariojoje sutartyje numatytu terminu sudaryta nebuvo, taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovė 2021 m. spalio 22 d. sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė (gyvenamojo namo nepastatė ir notarinės pirkimo–pardavimo sutarties iki šalių sutartos datos nesudarė) ir terminas atsakovės prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti abiejų šalių suderinta valia pratęstas nebuvo, pripažino, jog ieškovas teisėtai ir pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės jai sumokėtą 5 000 Eur avansą ir 5 000 Eur netesybas (baudą).
17. Kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovui buvo pasiūlyta sutartį pratęsti, kadangi dėl force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių buvo neįmanoma laiku atlikti visų statybos darbų. Pirmosios instancijos teismui atsakovė paaiškino, jog force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybės pasireiškė problemomis, susijusiomis su medžiagų tiekimu. Atsakovė nurodė, jog problemos prasidėjo 2022 m. sausio mėn. pabaigoje, o vasario mėnesį maždaug nuo karo Ukrainoje pradžios atsakovė pajuto didelį medžiagų trūkumą, prasidėjo didelė infliacija, pritaikytos tarpvalstybinio masto sankcijos, trečiosios šalys nepajėgė tiekti reikiamo medžiagų kiekio. Atsakovė medžiagas gaudavo iš Vokietijos, Lenkijos, Ukrainos. Atsakovė neturėjo didelių rezervų, kad galėtų užbaigti darbus, todėl buvo priversta juos sustabdyti. Taip pat išaugo kuro, elektros kainos. Be to, pasak atsakovės, force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybės taip pat pasireiškė blogomis oro sąlygomis. Atsakovė negalėjo vykdyti darbų iki 2022 m. gegužės mėn. Nurodė, jog ieškovą apie tai informavo gegužės ar birželio mėnesį, galbūt net balandžio mėnesį. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, o ieškovas ir posėdžio pirmosios instancijos teisme metu apklausta liudytoja kategoriškai paneigė atsakovės atstovo argumentus, kad su ieškovu buvo susisiekta 2022 m. pavasarį ir bandyta paaiškinti, kodėl nevykdomi statybos darbai. Priešingai, kaip nurodė ieškovas ir liudytoja, atsakovės vadovas vengė bendravimo su jais, į telefono skambučius, žinutes ir elektroninius laiškus neatsakinėjo, apie tai, kad negali laiku įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, juos informavo tik 2022 m. liepos mėn., t. y. jau pasibaigus terminui pasirašyti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį.
18. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.
19. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog atsakovės nurodytos aplinkybės (medžiagų trūkumas, blogų oro sąlygos) nelaikytinos force majeure (nenugalimos jėgos) sąlygomis, kurios leistų atsakovei pateisinti savo neveikimą ir prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą. Atsakovė yra verslo subjektas. Jai keliami didesni apdairumo, rūpestingumo standartai, todėl ji privalėjo iš anksto protingai numatyti, kad darbų atlikimo terminui įtakos gali turėti oro sąlygos; šį faktorių ji privalėjo įvertinti nustatydama sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminą. Be to, kaip nurodė atsakovės teisininkas, atsakovė medžiagas įsigydavo ne tik iš Ukrainos, bet ir iš kitų šalių (Vokietijos, Lenkijos); karo Ukrainoje faktas neapribojo atsakovės galimybės gauti medžiagų iš kitų valstybių rinkų. Pritartina pirmosios instancijos teismui, jog matydama ir suprasdama, kad trūksta medžiagų, atsakovė kaip profesionali ir atsakinga verslininkė privalėjo dėti visas įmanomas pastangas, kad įvykdytų sutartinius įsipareigojimus nustatytu terminu – gautų medžiagų iš kitų tiekėjų. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji ėmėsi visų įmanomų priemonių sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti. Be to, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, pagal įstatymą nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra prekių, reikalingų prievolei įvykdyti (CK 6.212 straipsnio 1 dalis).
20. Įvertinus apeliacinio skundo argumentų turinį matyti, jog atsakovė mano, kad ieškovas taip pat atsakingas už tai, jog preliminariąja sutartimi prisiimti įsipareigojimai nebuvo įvykdyti sutartyje numatytu terminu. Pažymi, jog pats ieškovas nurodė, kad norėjo pakeisti namo vidaus išdėstymą ir apie tai buvo pareiškęs užsakovei. Užsakovė iš pradžių laukė, kada bus pristatyti išdėstymo pakeitimai, bet taip ir nesulaukė. Pokalbiu metu buvo paklausta, kodėl pakeitimai nepateikti, bet ieškovas nurodė, jog nori tai padaryti žodžiu. Ieškovui buvo paaiškinta, kad namo vidaus projekto pakeitimai turi būti pateikti raštu. Kolegijos vertinimu, šios atsakovės nurodytos aplinkybės neįrodo ieškovo kaltės dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Kaip nurodė pati atsakovė, vykdyti darbus jai trukdė blogos oro sąlygos ir medžiagų trūkumas, tačiau į bylą nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys, jog atsakovė negalėjo atlikti darbų dėl to, kad ieškovas pageidavo pakeisti namo vidaus projektą, neįrodytas pageidaujamų pakeitimų turinys ar tai, kad tiems pakeitimams buvo būtinos atskiros įforminimo procedūros, o ieškovas tokių procedūrų nesilaikė ir tai sutrukdė atsakovei laiku įgyvendinti sutartinius įsipareigojimus, kad atsakovė su ieškovu šiuo klausimu komunikavo, pareikalavo tinkamo pakeitimų įforminimo, tačiau ieškovas to nepadarė, o atsakovė negalėjo vykdyti darbų ir apie tai informavo ieškovą. Pačios atsakovės pranešime dėl sutarties termino pratęsimo nurodyta, jog sutartis negali būtų įvykdyta laiku dėl nenugalimos jėgos aplinkybių: dėl infliacijos, karo, pandemijos, medžiagų trūkumų, pritaikytų sankcijų; šios pranešime nurodytos priežastys jau buvo įvertintos kaip nepriskirtinos nenugalimos jėgos aplinkybėmis ir nelaikytinos pateisinančiomis sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą sutartyje numatytu terminu; jokios kitos priežastys pranešime nėra minimos. Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovė nepakankamai bendradarbiavo su ieškovu. Kaip pati nurodė, sutinka, kad iš pradžių į kelis ieškovo skambučius atsakė, bet paskui dėl to, jog buvo skambinama po 20–30 kartų per dieną, į skambučius nebeatsakinėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas taip pat atsakingas dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo sutartyje nustatytu terminu.
21. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovas nepateikė jokių argumentų dėl atsakovės prieštaravimų, taigi atsakovė mano, jog jis iš esmės su jais sutiko, kolegija atmeta jį kaip visiškai nepagrįstą. Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl avanso ir baudos priteisimo, jis preliminariu sprendimu buvo patenkintas, atsakovė pateikė prieštaravimus dėl sprendimo; tai, kad ieškovas nepateikė atsiliepimo į prieštaravimus, nereiškia, jog jis su jais besąlygiškai sutiko; ieškovas savo reikalavimų neatsisakė, teismo posėdžio, kuriame po prieštaravimų pateikimo byla išnagrinėta iš esmės, metu pateikė paaiškinimus, išdėstė savo poziciją byloje, palaikė ieškinį ir prašė jį patenkinti, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su atsakove, jog ieškovas sutiko su atsakovės prieštaravimų argumentais ir jos pozicija byloje.
22. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalys).
23. Kaip jau aptarta, Avansinės sutarties 9 punkte šalys susitarė, kad, jei dėl pardavėjo kaltės iki sutartyje numatytos datos nepasirašoma notarinė turto pirkimo–pardavimo sutartis, pardavėjas ne vėliau nei per 5 darbo dienas grąžina pirkėjui avansą ir sumoka 5 000 Eur baudą. Atsižvelgdama į ankstesnėse nutarties dalyse nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja civilinės atsakomybės taikymo baudos forma (t. y. sutarties 9 punkto taikymo) sąlygos: pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis iki sutartyje nustatyto termino nesudaryta dėl atsakovės kaltės, atsakovė neįvykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, šalys sutartyje aptarė netesybų formą ir dydį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovo reikalavimą dėl 5 000 Eur baudos iš atsakovės priteisimo.
24. Pasisakydamas dėl atsakovės pozicijos, jog teismas galėjo priteisti delspinigius, skaičiuotinus nuo sumokėtos avanso sumos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovė sutarties sudarymo metu turėjo galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, turėjo ir galėjo suvokti sudaromo sutarimo esmę ir joje numatytus šalių įsipareigojimus. 2021 m. spalio 22 d. šalių susitarimo sąlygos yra aiškios ir suprantamos, atsakovei kaip savo srities profesionalei taikytini griežtesni atidumo ir rūpestingumo standartai, sutarties sudarymo metu ji turėjo galimybę derėtis dėl kitokių civilinės atsakomybės sąlygų – kitokios netesybų formos ir dydžio arba nepasirašyti susitarimo, jeigu jo sąlygos neatitiko atsakovės lūkesčių, tačiau sutartį pasirašė, todėl atsakovei už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą pagrįstai pritaikyta tokios formos atsakomybė, kokia numatyta sutartyje.
25. Atsakovė nurodo, jog ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, sumokėjo žyminį mokestį tik už reikalavimą dėl sumokėto avanso priteisimo ir nepateikė prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo; kadangi dalis ieškinio reikalavimų (dėl baudos priteisimo) nebuvo apmokėti žyminiu mokesčiu, ši ieškinio dalis turėjo būti palikta nenagrinėta. Kolegija atmeta šį argumentą kaip visiškai nepagrįstą. Kaip nustatyta, ieškovas už ieškinį sumokėjo 114 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo dydį – 10 000 Eur, taip pat į tai, kad ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis ir nagrinėtinas dokumentinio proceso tvarka, ieškovas turėjo sumokėti 113 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 7 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas sprendimu grąžino ieškovui permokėtą žyminio mokesčio dalį – 1 Eur. Taigi atsakovės argumentai, jog dalis pareikštų reikalavimų buvo neapmokėti žyminiu mokesčiu, atmestini kaip neatitinkantys faktinių aplinkybių.
26. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį panaikinti ar pakeisti nėra, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
28. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, apeliacinio proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas. Ieškovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą ir duomenų apie apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.