- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-17
- Bylos Nr.
- 1S-751-493/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00038-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- A. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 93-300 taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. G. (toliau – A. G.) nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 MGL dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
1.2. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartimi bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 20 MGL dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 3 metams.
1.3. Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi subendrintos Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir A. G. paskirta galutinė bausmė – 3 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo su 20 MGL dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 3 metams.
1.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 3 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos). Nuteistajam paskirta subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme ir jam paskirta galutinė bausmė – 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 20 MGL dydžio bauda.
1.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 302 straipsnio 1 dalį (2 veikos), paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
1.6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
1.7. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendis ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistajam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
1.8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiu nuteistasis pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir jam paskirta galutinė bausmė – 7 metai laisvės atėmimo.
1.9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (8 veikos), 300 straipsnio 2 dalį (8 veikos), 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir A. G. paskirta galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo.
1.10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu nuteistasis pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – 8 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo.
1.11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 3 dalį (2 veikos) ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. G. paskirta galutinė bausmė – 8 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2016 m. birželio 9 d., bausmės pabaiga – 2024 m. liepos 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2021 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 93-300 buvo konstatuota, kad yra stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, disciplinuotas nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų laikymasis, taip pat nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai – palaiko stiprius santykius su šeima; pastovi gyvenamoji vieta; motyvacija darbui. Komisijos nutarime taip pat nurodyta, kad A. G. vykdo Komisijos numatytas rekomendacijas, taip pat stebimos nuoseklios ir tęstinės teigiamos jo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčios padėti valdyti, priemones. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Komisija sprendė, kad yra pagrindas A. G. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
4. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, nors nuteistasis A. G. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui A. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2021 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 93-300, kuriuo buvo nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismui buvo pateiktas Komisijos 2021 m. spalio 4 d. nutarimas Nr. 93-300, tačiau teismas jo nepatvirtino, o ėmėsi iš naujo nagrinėti lygtinio paleidimo sąlygas, nors tai jau padarė kompetentinga Komisija.
5.2. A. G. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nuteistasis, kuriam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, turi būti charakterizuojamas išimtinai teigimai, kadangi BVK nėra kalbama apie jokią žemos nusikalstamo elgesio rizikos „akivaizdžią pažangą“ ją dar labiau mažinant, o tuo labiau, jame nėra reikalaujama „išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visumos“.
5.3. Nuteistasis skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. A. G. nurodo, kad Komisija, nagrinėdama nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, vertino nuteistojo jau padarytą ir toliau daromą pažangą ne tik mažinant nusikalstamo elgesio riziką, bet ir nuteistojo pažangą keičiant jo mąstymą ir elgesį. A. G. teigimu, jis visuomet stengėsi ir šiuo metu stengiasi elgtis nepriekaištingai, nors anksčiau ne visada tai pavykdavo. Nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas vertino tik jo elgesį prieš bausmės atlikimą bei bausmės atlikimo pradžioje. Skunde nuteistasis teigia, kad per pastaruosius kelerius metus jis labai pasikeitė – nuo paskutinės jam paskirtos nuobaudos jis pakeitė ne tik savo elgesį, tačiau ir mąstymą. Tai padaryti jam padėjo pataisos įstaigoje nuolat lankomi pozityvaus užimtumo ir kiti įvairūs tiksliniai užsiėmimai.
5.4. Nuteistasis nurodo, kad jis yra skatintas 9 kartus, o tai, jo teigimu, visiškai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo toks, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. A. G. teigimu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis vykdo visas socialinės reabilitacijos programas. Jis taip pat pataisos įstaigai yra pateikęs pažymą, kad po galimo lygtinio paleidimo bus įdarbintas pardavėju. Komisijai taip pat buvo pateikti dokumentai dėl jo būsimosios gyvenamosios vietos laisvėje. Nuteistasis nurodo, kad jis nepriklauso nei vienai BVK 158 straipsnyje nurodytai asmenų, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas, grupei. Jo teigimu, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, teismas neturėtų vertinti jo padaryto nusikaltimo pobūdžio.
5.5. A. G. taip pat nurodo, kad neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis negali būti nei svarbiu motyvu, nei, tuo labiau, viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios jam negali būti taikomas lygtinis paleidimas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. G. skundas atmetamas
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.
8. Nuteistojo skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs Komisijos nutarimą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą ir netaikyti A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju BVK normos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą, buvo išaiškintos teisingai ir pirmosios instancijos teismas įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
9. Skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga patvirtina, kad A. G. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime ir nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vertinant šią aplinkybę BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Ši pažanga turi būti įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir nuteistasis, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tokia išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytos rizikos vertinimo pokytį, tačiau ir visapusiškai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką kriminogeniniams veiksniams.
10. Bylos medžiaga patvirtina, kad A. G. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis būrio visuomeniniame gyvenime dalyvauja epizodiškai, kadangi yra dirbantis. Socialinius ryšius jis palaiko su mama laiškų ir skambučių pagalba. Plano vykdymo laikotarpiu A. G. 2016 m. rugsėjo 28 d. buvo įdarbintas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose, 2018 m. sausio 4 d. jis buvo įdarbintas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) pareigose. 2018 m. gegužės 16 d. nuteistasis buvo įdarbintas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) pareigose. 2019 m. lapkričio 29 d. nuteistasis buvo įdarbintas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriuje (duomenys neskelbtini) pareigose. Iš gaunamo atlyginimo nuteistasis dengia teismo priteistą civilinį ieškinį. 2021 m. rugsėjo 22 d. gauta Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus pažyma apie nuteistojo vardu gautus vykdomuosius raštus, kurioje nurodoma, kad nuteistasis privalo išmokėti 15106,10 Eur, išmokėta – 1864,99 Eur. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis buvo 8 kartus skatintas, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Teismas sutinka, kad šios anksčiau aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, tačiau įvertinus šiuos duomenis kitų, nuteistojo elgesį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui jie vis dar nėra pakankami.
11. Nuteistajam šiuo metu vis dar nustatomi 3 kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (statinis), lėšų tvarkymas ir pajamos bei gyvenimo stilius ir draugai (dinaminiai). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistajam yra būdingas nusikalstamų veikų modelis – sukčiavimai ir plėšimai. Nuteistojo nusikaltimų motyvas buvo nuolatinė finansinė našta, susijusi su priklausomybe lošimui. Pataisos įstaigoje nuteistojo vardu yra gauti vykdomieji raštai, kuriuose nurodoma, kad A. G. privalo išmokėti 15 106,10 Eur. Iš gaunamo atlyginimo nuteistasis yra padengęs 1 864,99 Eur. Nuteistasis yra kreipęsis į Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl galimybės būti įtrauktam į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, tačiau, kaip nurodo pats A. G., didžiausia jo problema - tai visiška priklausomybė azartiniams lošimams ir jis nesugeba jos spręsti, nes vienam jam sunkiai pavyksta su tuo tvarkytis. Socialinio tyrimo išvadoje be kita ko nurodoma, kad jei sritis, susijusi su azartiniais lošimais nebus nuosekliai koreguojama, tai gali apsunkinti nuteistojo tolimesnį integracijos į visuomenę procesą. Vertinant nuteistojo emocinę gerovę, nustatyta, kad jo asmenybės tipaže stebimi ryškūs prigimtiniai narcisistinės asmenybės bruožai – demonstruojama puikybė, charizma, manipuliavimas kitais, perdėta savivertė, itin jautrus reagavimas į bet kokią kritiką, nepritarimą jo nuomonei. Nors nuteistojo emocinės gerovės ypatumai ir nėra tiesiogiai susiję su jo nusikalstama veika, tačiau tai neabejotinai turi įtakos jo gebėjimui prisitaikyti visuomenėje. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį stebėtina, kad jis vengia akių kontakto, nepatogių klausimų, siekia padaryti teigiamą bei sau palankų įspūdį. Nusikalstamas veikas A. G. vykdydavo impulsyviai, tenkindamas savo hedoistinius poreikius – priklausomybę azartiniams lošimams. Nors yra stebimi nežymūs nuteistojo mąstymo ir elgesio pasikeitimai – gebėjimas paaiškinti savo nusikaltimus, savęs neteisinant ir išaukštinant, mėginimas suvokti savo elgesio pasekmes ne tik jam pačiam, bet ir nukentėjusiesiems, tačiau vis dėlto nuteistasis sugeba interpretuoti faktus iškraipydamas juos savo naudai ir jo sakoma dalinė tiesa savo esme yra artimesnė melui. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad A. G. mąstymo specifiškumas, nepakankami gebėjimai kontroliuoti priklausomybę azartiniams lošimams, netinkamas, destruktyvus finansinių problemų sprendimo būdų pasirinkimas bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas yra tiesiogiai susiję su nusikalstamu elgesiu ir toliau reikalauja tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis 8 kartus pažeidė nustatytą tvarką. Nors drausminėmis nuobaudomis A. G. buvo nubaustas tik 3 kartus, tačiau pažeidimų skaičius atskleidžia neigiamą nuteistojo požiūrį į pataisos įstaigoje nustatytą tvarką. Be to, paskutinis pažeidimas padarytas dar 2020 metais, t. y. po 4 metų nuo bausmės vykdymo pradžios, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog per ganėtinai ilgą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis nesugebėjo savo elgesio tinkama linkme pakoreguoti taip, jog nedarytų jokių įstaigoje numatytos tvarkos pažeidimų.
12. Nors A. G. savo skunde ir teigia, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis negali būti svarbiu motyvu netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo, tačiau, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, neatliktos bausmės dalis negali būti visiškai sumenkinama. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistajam anksčiau buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – baudos, laisvės apribojimo bausmė, ne kartą taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teigiamos įtakos A. G. elgesiui tai nepadarė, jis ir vėl nusikalto. Kaip nurodyta ir anksčiau, pataisos įstaigoje nuteistasis nepasižymėjo išimtinai teigiamu elgesiu – net 8 kartus jis pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką. A. G. neatliktos bausmės dalis yra kiek daugiau nei 2 metai ir 8 mėnesiai, o įvertinus ją anksčiau aptartų aplinkybių kontekste, darytina pagrįsta išvada, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos įstaigoje, siekiant įtvirtinti teigiamus jo elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
13. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymą, nepažeidė. Skundžiama nutartis priimta tinkamai įvertinus nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, dėl ko buvo pagrįstai konstatuota, kad nors nuteistasis A. G. ir daro pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, jog neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, kad lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. G. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo A. G. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.