- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- 1S-897-579/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00038-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- A. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2020 m. spalio 12 d. priimto nutarimo Nr. 93-221 netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. G. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį 10 (dešimties) MGL dydžio bauda; 2015 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį 20 (dvidešimties) parų arešto bausme, kuri subendrinta su 2014 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu, 2014 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu, 2015 m. sausio 29 d. nutartimi ir 2015 m. kovo 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė – 3 (treji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo su 20 (dvidešimties) MGL dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 3 (trejiems) metams; Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi subendrintos 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžiu ir 2015 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, galutinė bausmė – 3 (treji) metai 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo su 20 (dvidešimties) MGL dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 3 (trejiems) metamas; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 182 straipsnio 3 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 215 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) paskirta subendrinta bausmė 3 (treji) metai laisvės atėmimo, ši bausmė subendrinta su 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme ir galutinė bausmė paskirta 5 (penkeri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo su 20 (dvidešimties) MGL dydžio bauda; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 302 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) paskirta subendrinta bausmė 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pakeistas 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendis, galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 182 straipsnio 3 dalį paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su 2016 m. sausio 19 d. ir 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė – 7 (septyneri) metai laisvės atėmimo; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 182 straipsnio 1 dalį (aštuonios veikos), 300 straipsnio 2 dalį (aštuonios veikos), 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su 2016 m. balandžio 12 d. ir 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė – 8 (aštuoneri) metai laisvės atėmimo; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su 2016 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 8 (aštuoneri) metai 1 (vienas) mėnuo laisvės atėmimo; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 182 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 8 (aštuoneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2016 m. birželio 9 d., bausmės pabaiga – 2024 m. liepos 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2020 m. spalio 12 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-221 nutarta netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai – aštuonis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, dėl ko tris kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Per rekomendacijų vykdymo laikotarpį A. G. taip pat pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką ir nors nuobauda nebuvo skirta, tačiau tai rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, kas leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika – 50 balų pagal OASys metodiką, iš kurių 20 sudaro statiniai balai. Vadinasi, rizikos nusikalsti balus jis ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Padaryta išvada, jog teigiami A. G. taisymosi procesai turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. G. skundą, nurodydamas, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau devynis kartus teistas, jam buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – baudos, laisvės apribojimas, taip pat ne kartą atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau tai įtakos jo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Padaryta išvada, kad A. G. pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis A. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad yra teistas daug kartų, tačiau visos jo padarytos nusikalstamos veikos apėmė vieną laikotarpį. Kadangi skirtinguose komisariatuose tirtos bylos nebuvo sujungtos į vieną, todėl jo teisinė padėtis buvo pabloginta, nes priimant skirtingus nuosprendžius ir vėliau jais paskirtas bausmes subendrinus galutinė bausmė tapo itin griežta. Dėl tų pačių aplinkybių apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog jis nusikalto dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir tai didina jo asmenybės pavojingumą. Šiuo metu jis yra padaręs išvadas dėl savo netinkamo elgesio, dengia priteistus civilinius ieškinius. Nuteistojo teigimu, Socialinio tyrimo išvada yra formali, paviršutiniška ir deklaratyvi. Jis nesutinka su pateikta neigiama jo charakteristika ir nurodomu potraukiu azartiniams lošimams. Skundo autorius nurodo ir tai, jog išėjęs į laisvę bus įdarbintas pardavėjo pareigose (pridedama tai patvirtinanti pažyma), taigi, turės pozityvų užimtumą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. G. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę šis asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Nuteistasis skunde prašo įvertinti, kad jo padarytos nusikalstamos veikos apėmė vieną laikotarpį, tačiau buvo išskaidytos į atskiras baudžiamąsias bylas, dėl ko jo atžvilgiu buvo priimta daug apkaltinamųjų nuosprendžių, kuriais paskirtas bausmes subendrinus buvo nustatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Teigia, kad savo netinkamą elgesį yra permąstęs ir pasiryžęs daugiau nebenusikalsti. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad laisvės atėmimo bausmę A. G. atlieka pagal dešimt jo atžvilgiu priimtų nuosprendžių, kurie priimti 2015-2017 metais. Vis dėlto, šis laikotarpis nebuvo pirmasis, kai nuteistojo atžvilgiu buvo tiriamos ir nagrinėjamos baudžiamosios bylos. Anksčiau – 2014 m. ir 2011 m. jis taip pat eilę kartų teistas. Taigi, ir ankstesniais gyvenimo periodais A. G. darė nusikalstamas veikas, jam taikytos švelnesnės bausmės – bauda, laisvės apribojimas, nebuvo efektyvios. Susimąstyti nuteistojo neprivertė ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kuris A. G. buvo taikytas net penkis kartus. Tik realiai atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nuteistasis pradėjo šiek tiek keisti savo mąstyseną bei elgseną.
8. Socialinio tyrimo išvados duomenimis A. G. pataisos įstaigoje nuo 2019 m. lapkričio 29 d. dirba ūkio skyriuje, palaiko santykius su šeimos nariais, nepiktnaudžiauja alkoholiu bei kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, taip pat neužfiksuota smurtinio elgesio apraiškų. Vis dėlto, agresyviu elgesiu nuteistasis nepasižymėjo ir būdamas laisvėje, jo padarytos nusikalstamos veikos, kurioms būdingas nusikaltimų modelis, yra turtinio pobūdžio, t. y. sukčiaujant siekiama užvaldyti kitų asmenų turtą (pinigines lėšas). Be to, A. G. turi priklausomybę azartiniams žaidimams, būtent ši priklausomybė ir privedė jį prie sistemingo nusikalstamų veikų vykdymo. Duomenų, kad turima problema pataisos įstaigoje būtų aktyviai sprendžiama (konsultuojantis su Psichologinės tarnybos specialistais ir pan.), pateiktoje medžiagoje nėra. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. G. pripažįsta, jog turi psichologinę priklausomybę azartiniams lošimams, tačiau skunde aukštesnės instancijos teismui jis šios problemos nesureikšmina ir teigia nesutinkantis, kad turi stiprų potraukį įvairiems lošimams. Taigi, nuteistojo požiūris į turimą priklausomybę yra daugiau atsainus, nei atsakingas, todėl daryti išvadą, kad jis be specialistų pagalbos sugebės atsispirti lošimų, kuriems reikalingi pinigai, pagundai, nėra pagrindo.
9. Teisėjų kolegija pažymi, jog vertina nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors jam palankesniu ar nepalankesniu laikotarpiu. Skundą nagrinėjančiam teismui pateiktoji medžiaga patvirtina, kad A. G. pataisos įstaigoje nepriekaištingu elgesiu nepasižymėjo, jis aštuonis kartus pažeidė nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimus, dėl ko penkis kartus buvo apsiribota jo svarstymu drausminėje komisijoje ir tris kartus paskirtos drausminės nuobaudos. Atkreiptinas dėmesys, kad du kartus nuteistasis buvo baustas už šiurkštų nusižengimą – uždraustų daiktų gaminimą, įgijimą ar laikymą, dėl ko kelioms paroms buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas yra fiksuojamas iš esmės viso bausmės atlikimo metu, t. y. pirmasis A. G. svarstymas drausminėje komisijoje įvyko praėjus vos keliems mėnesiams nuo bausmės atlikimo pradžios, o paskutinis nusižengimas padarytas 2020 m. balandžio 24 d. Nors nuteistasis buvo ir šešis kartus paskatintas, tačiau nuobaudų bei paskatinimų išsidėstymo tvarka rodo, jog teigiamai įvertintas elgesys neskatina jo ir toliau pavyzdingai elgtis. Pažymėtina, jog klausimas dėl lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo svarstomas jau antrą kartą. Pirmą kartą šis klausimas svarstytas 2020 m. balandžio 16 d. posėdžio metu. Vadinasi, A. G. net žinodamas, kad turi galimybę būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, praėjus vos savaitei laiko nuo Komisijos posėdžio, vis tiek nusižengė nustatyto režimo reikalavimams, kas patvirtina, kad jo pataisos procesas nėra sklandus bei nuoseklus. Kadangi nuteistasis negeba laikytis nustatytų pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, todėl nėra pagrindo tikėtis, jog ir būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų imperatyvų.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į A. G. mąstyseną bei asmenines savybes, kurios gali apsunkinti sėkmingą probaciją. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis siūlomus sprendimų būdus yra linkęs apsvarstyti, tačiau mano, jog pateikiami sprendimo variantai yra sudėtingi, ilgai trunkantys, brangūs, reikalaujantys daug resursų. Nors A. G. stengiasi priimti kitų žmonių požiūrį, tačiau jam trūksta empatijos, jis labiau linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, situacijas vertina stereotipiškai. Kadangi nuteistasis visada siekė „greitų ir lengvų“ pinigų, o šiuo metu vis dar nėra linkęs įdėti daugiau pastangų keičiant savo elgesį, todėl sutiktina su Socialinio tyrimo išvados rengėjų pozicija, jog A. G. nepakankami problemų identifikavimo, tinkami jų sprendimo bei savo elgesio pasekmių įvertinimo įgūdžiai yra tiesiogiai susiję su nusikalstamu elgesiu ir toliau reikalauja tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką.
11. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis turi didelių įsiskolinimų, t. y. jo atžvilgiu yra priteista visa eilė civilinių ieškinių, kurių atlyginimui A. G. neskiria pakankamai dėmesio. Teismui pateiktoje medžiagoje nurodoma, jog išieškojimas pagal vykdomuosius patvarkymus atliekamas iš nuteistojo darbinių pajamų. Kadangi A. G. gaunamas atlyginimas nėra didelis, todėl ir išskaitytoji suma nėra ženkli. Kaip planuoja susidoroti su turimais finansiniais sunkumais, nuteistasis nenurodo. Šios išvados nepaneigia ir aplinkybė, jog individualią veiklą vykdanti R. V. sutinka priimti A. G. į darbą pardavėjo pareigoms užimti. Pažymėtina, jog iki įkalinimo nuteistasis buvo įgijęs dvylikos klasių išsilavinimą bei automobilių kėbulų remontininko profesiją, tačiau darbinio stažo neturėjo, pataisos įstaigoje nesimokė ir jokios kitos, darbo rinkoje paklausios specialybės, įgyti nesiekė. Taigi, nuteistojo darbinė motyvacija nėra itin stipri, net ir pataisos namuose jis dirba tik nuo 2019 m. lapkričio 29 d., t. y. tik kiek daugiau nei metus laiko, kas nepatvirtina jo pasiryžimo puoselėti ilgalaikius darbo santykius.
12. A. G. pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nepatvirtina ir vidutinė rizikos vertinimo balų suma – 50 pagal OASys metodiką. Nuo praėjusio vertinimo ši rizika sumažėjo tik keturiais balais. Be to, dinaminių (dar galimų koreguoti) svertinių balų suma (30) yra gerokai didesnė nei statinių (nekintančių) (20 balų). Taip pat nuteistajam nustatyti keturi kriminogeniniai veiksniai – ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis, būdingas impulsyvus elgesys, pasirenkamos netinkamos elgesio strategijos, neapgalvojant visų savo elgesio pasekmių, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka. Iš šių veiksnių tik pirmasis yra statinis, o visus kitus A. G. dar gali koreguoti pozityvia linkme aktyviai dalyvaudamas socialinės reabilitacijos programose. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam Socialinio tyrimo išvadoje nėra išskirtas nei vienas nuo pakartotinio nusikalstamumo apsaugantis veiksnys. Toks kriminogeninių ir apsauginių veiksnių santykis liudija, kad nuteistasis nėra linkęs apsvarstyti kitų nuomonių bei požiūrių, kas jam trukdo renkantis su įstatymais neprasilenkiančius veikimo būdus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad deramo elgesio įgūdžių stoką A. G. tikslinga ir toliau lavinti pataisos įstaigoje, dalyvaujant įvairiose užimtumo programose, įskaitant individualius užsiėmimus su psichologu. Dalyvavimas nevyriausybinių organizacijų veikloje palengvintų jo integraciją į visuomenę, mažintų socialinę atskirtį bei didintų savirealizacijos galimybes.
13. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo jam netaikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pateiktame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. A. G. daroma pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir pakankama laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų keitimui, t. y. švelninimui, juo labiau, kad ir pataisos įstaigos administracija šiuo metu jam nėra suteikusi teisės išvykti be sargybos ar kitų lengvatų. Todėl A. G. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti be pakeitimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.