Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. G. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, paskirta 10 MGL dydžio bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį, paskirta 20 parų arešto bausmė, kuri subendrinta su 2014 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu, 2014 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu, 2015 m. sausio 29 d. nutartimi ir 2015 m. kovo 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 20 MGL dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 3 metams.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi subendrintos 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžiu ir 2015 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, paskirta galutinė bausmė – 3 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo su 20 MGL dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 3 metams.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 3 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos), paskirta subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, paskirta galutinė bausmė – 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 20 MGL dydžio bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 302 straipsnio 1 dalį (2 veikos), paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pakeistas 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendis – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 3 dalį, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. sausio 19 d. ir 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė bausmė – 7 metai laisvės atėmimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (8 veikos), 300 straipsnio 2 dalį (8 veikos), 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. balandžio 12 d. ir 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 8 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 3 dalį (2 veikos), paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 8 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2016 m. birželio 9 d., pabaiga – 2024 m. liepos 8 d.

Anksčiau teistas devynis kartus.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimą taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, aštuonis kartus skatintas, dirba, turi gyvenamą vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, finansiniai įsipareigojimai padengti. Pažymėtina, jog teismas spręsdamas dėl nuteistojo A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą, iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos gauta informacija, jog nuteistasis laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. lapkričio 11 d. vidaus tvarko taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, nebuvo baustas drausmine tvarka. Taip pat nuteistasis 2021 m. spalio 8 d. buvo paskatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, A. G. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog A. G. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu aštuonis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką tris kartus buvo baustas drausmine tvarka ir nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką A. G. nustatyta viduinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. G. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad A. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teistas, jam buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – baudos, laisvės apribojimo bausmės, taip pat ne kartą atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo padarytų nusikaltimų motyvas yra nuolatinė finansinė našta, susijusi su priklausomybe lošimu. Nors ir nuteistasis rodo iniciatyvą spręsti problemines sritis, susijusias su lošimu, tačiau jei ši sritis nebus nuosekliai koreguojama, tai gali veikti kaip rizikos veiksnys dėl galimos nusikalstamos veikos. Nuteistasis siekia sudaryti teigiamą, sau palankų įspūdį, jis nusikalsdavo dažniausiai impulsyviai, tenkindamas savo hedonistinius poreikius – priklausomybę azartiniams žaidimams. Toks gyvenimo būdas privedė prie destruktyvaus nusikalstamo elgesio, sprendžiant savo finansines problemas. Be to, nuteistojo mąstymui vis dar trūksta lankstumo, remiasi savo patyrimu ir prigimtimi. Nors ir stebimi nežymūs asmens mąstymo ir elgesio pasikeitimai, tačiau gebėjimas paaiškinti savo nusikaltimus, savęs neteisinant ir išaukštinant, mėginimas suvokti savo elgesio pasekmes ne tik jam pačiam, bet ir nukentėjusiems, vis dėl to nuteistasis sugeba interpretuoti faktus, taip juos iškraipydamas savo naudai, kad jo sakoma dalinė tiesa savo esme yra artimesnė melui. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. G. neatliktos bausmės dalis (2 metai 9 mėnesiai 8 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. G. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis A. G. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2021 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2021 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.