Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų – pareiškėjos I. R. ir suinteresuoto asmens A. R., atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. R. skundą dėl notarės Jurgitos Šukienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – notarė Jurgita Šukienė, Lietuvos centrinė kredito unija, A. R.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja I. R. kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų, prašydama panaikinti Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės 2023 m. spalio 9 d. atliktą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JŠ-10168.

2. Pareiškėja skundą grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Vilniaus rajono 7-ajame notarų biure 2023 m. spalio 9 d. buvo atliktas vykdomasis įrašas dėl 27 639,51 Eur skolos, 8 350,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 176,56 Eur nuostolių atlyginimo išieškojimo.

2.2. Pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2020 m. balandžio 16 d. yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai gyvenamosios vietos adresu nebuvo pranešta apie Lietuvos centrinės kredito unijos prašymą atlikti vykdomąjį įrašą, todėl vykdomasis įrašas atliktas pažeidžiant imperatyvius Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 49¹ straipsnio 1 dalies, 2012 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-144 patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 10, 11 punktų reikalavimus.

2.3. 2011 m. balandžio 29 d. hipotekos lakšte, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Lakštas), nurodyta, kad užtikrintos prievolės dydis 120 000 Lt (atitikmuo 34 754,40 Eur), tačiau vykdomasis įrašas atliktas dėl 36 166,54 Eur išieškotinos skolos sumos, kuri viršija hipoteka užtikrintos prievolės dydį. Be to, Lakšte neįregistruotos pelno, kompensacinių palūkanų, netesybų ar kitų nuostolių sumos, bendra išieškotinos skolos 36 166,54 Eur suma viršija hipoteka užtikrintos prievolės dydžio 34 754,40 Eur sumą, todėl notarė pagal Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1 dalį turėjo atsisakyti priimti kreditorės prašymą.

2.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-36975-545/2020 nutarė tenkinti pareiškėjos I. R. skundą dėl notarės Jurgitos Šukienės veiksmų ir panaikino Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarės Jurgitos Šukienės 2020 m. spalio 5 d. atliktą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JŠ-8657. Teismas konstatavo, kad buvo nesilaikyta Notariato įstatymo 49¹ straipsnyje nustatytos tvarkos informuoti skolininką apie galimybę ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą, taip išvengiant priverstinio išieškojimo. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-159-614/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad skundžiamas 2020 m. spalio 5 d. vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. JŠ-8657, neatitinka išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto taisyklių ir jo turiniui keliamų aiškumo, tikslumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų, nes jame nėra atsižvelgiama į hipotekos davėjo ribotą atsakomybę, kurią apibrėžia jam priklausančio daikto, kuriam nustatyta svetimo daikto hipoteka, vertė, o iš jo siūloma išieškoti visą skolininkės I. R. skolos hipotekos kreditorei sumą, atsiradusią tarp hipotekos kreditorės ir skolininkės susiklosčiusių prievolinių teisinių santykių (2011 m. balandžio 28 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 11-00030) pagrindu. Vilniaus apygardos teismas taip pat konstatavo, kad notarės 2020 m. spalio 5 d. vykdomasis įrašas laikytinas ydingu ir neatitinkančiu išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto išieškojimo taisyklių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį panaikino.

2.5. Ginčo vykdomasis įrašas atliktas pažeidžiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi padarytus išaiškinimus, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.

2.6. Pareiškėja 2023 m. lapkričio 20 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartyje reikalavimo teisės į I. R. nebuvo patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl netaikytinos turto nemokumo procese ir tokių teisių nebuvo galima buvo perleisti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ) nurodyta tvarka. 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis, kuria grindžiamas Lietuvos centrinės kredito unijos atsiliepimas į skundą, dalyje dėl 35 989,98 Eur reikalavimo teisių į I. R. perleidimo neatitiko įmanomumo reikalavimų, todėl ši sutarties dalis yra niekinė bei negaliojanti.

2.7. 2011 m. balandžio 22 d. Jūreivių kredito unijos (Pajūrio kredito unijos) paskolų komiteto posėdžio protokolu buvo nutarta paskolos išdavimui pritarti, paliekant I. R. 30 procentų dydžio papildomą pajų, panaudojant jį paskolos paskutinėms įmokoms dengti. 2011 m. balandžio 22 d. Jūreivių kredito unijos (Pajūrio kredito unijos) paskolų komiteto sprendimas turi būti vertinamas kaip 2011 m. balandžio 28 d. su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pasirašytos paskolos sutarties Nr. 11-00030 sąlyga, todėl reikalaujant grąžinti likusią paskolos sumą pagal šią sutartį, I. R. turi teisę 30 procentų dydžio (9 847,08 Eur sumos) papildomą pajų panaudoti paskolos įmokoms dengti.

3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos centrinė kredito unija teismui atsiliepime į skundą nesutiko su pareiškėjos skundu ir prašė jį atmesti. Nesutikimą grindė šiais argumentais:

3.1. Kreditorė pateiktame prašyme notarei dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodė pareiškėjos adresą tiek nurodytą Lakšte ((duomenys neskelbtini)), tiek deklaruotą gyvenamosios vietos adresą ((duomenys neskelbtini)). Kreditorės žiniomis, notarė, prieš atlikdama skundžiamąjį vykdomąjį įrašą, išsiuntė pareiškėjai dokumentus visais nurodytais adresais.

3.2. Visa skola yra 35 989,98 Eur. Pagal 2020 m. gegužės 25 d. Pajūrio kredito unijos pažymoje nurodytus duomenis, negrąžinta kredito dalis yra 27 639,51 Eur.

3.3. Pareiškėja, o kartu ir subsidiarūs skolininkai – įkaito davėjai A. B. G. bei J. B. G., atsako kreditorei Lietuvos centrinei kredito unijai tiek už prievolės, kylančios iš 2011 m. balandžio 28 d. paskolos sutarties Nr. 11-00030 (paskolos suma – 120 000 Lt, atitikmuo 34 754,40 Eur) dydžio kredito grąžinimą, tiek už palūkanų, kurios mokėtinos pagal šią paskolos sutartį, grąžinimą. Toks susitarimas šalių sudarytas pasirašant 2011 m. balandžio 29 d. sutartinės hipotekos lakštą (6 punktas; Pastabų 3 punktas), tokia sąlyga registruota ir Hipotekos registre (9 punktas).

3.4. Lietuvos centrinė kredito unija perėmė reikalavimo teises į I. R., kylančias iš 2011 m. balandžio 28 d. paskolos sutarties Nr. 11-00030 pagal 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą su pradine kreditore KB Pajūrio kredito unija. Išieškotina suma nustatyta pagal pradinės kreditorės KB Pajūrio kredito unijos pateiktą 2022 m. gruodžio 5 d. pažymą, kurioje nurodytas kredito likutis (27 639,51 Eur) ir iki paskolos sutarties nutraukimo sukauptos palūkanos (8 350,47 Eur), iš viso – 35 989,98 Eur. Tokio dydžio reikalavimas ir buvo pateiktas notarei prašant atlikti vykdomąjį įrašą.

3.5. Tiek skolos dydis, tiek visi jį pagrindžiantys dokumentai pareiškėjai yra žinomi ir atskleisti, nes buvo pateikti į civilinę bylą Nr. e2-189-459/2022, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl 2011 m. balandžio 28 d. paskolos sutarties Nr. 11-00030 nutraukimo pripažinimo neteisėtu pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovei pradinei kreditorei KB Pajūrio kredito unijai. Civilinė byla išnagrinėta, 2022 m. lapkričio 14 d. teismo sprendimu ieškinys netenkintas, 2023 m. balandžio 4 d. sprendimas įsiteisėjo.

4. Suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės 2023 m. spalio 9 d. atliktą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JŠ-10168.

5. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė Jurgita Šukienė atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

5.1. Kreditorės Lietuvos centrinės kredito unijos prašyme pateikti duomenys atitiko Sutarčių ir teisių suvaržymo registre (toliau – ir STSR) įregistruotus hipotekos sandorio, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Hipotekos sandoris) duomenis.

5.2. Prašyme kreditorė nurodė ne tik Hipotekos sandoryje nurodytus skolininkės ir įkaito davėjų A. B. G. ir J. B. G. (toliau kartu – įkaito davėjai) gyvenamuosius adresus, tačiau taip pat ir jų deklaruotų gyvenamųjų vietų adresus.

5.3. Pagal Aprašo 10 punktą notaras pranešimą skolininkui privalo siųsti tik hipotekos (įkeitimo) sandoryje nurodytu skolininko gyvenamosios vietos (buveinės) adresu. Nei Apraše, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta notaro pareiga siųsti pranešimą kitais, ne hipotekos sandoryje nurodytais, skolininko adresais. Taip pat jokie teisės aktai nenumato notaro pareigos užtikrinti šio pranešimo įteikimą skolininkui. Nepaisant to, notarė 2023 m. rugsėjo 6 d. pranešimą apie gautą kreditorės prašymą Nr. S-302 išsiuntė tiek Lakšte nurodytais, tiek skolininkės ir įkaito davėjų deklaruotais gyvenamaisiais adresais. Įkaito davėjams pranešimas buvo pristatytas ir jų gautas. Be to, kaip Vilniaus rajono 7-ajam notaro biurui po pranešimo išsiuntimo tapo žinoma, skolininkė kreipėsi į kreditorės atstovus bei bandė susitarti dėl skolos grąžinimo, tokiu būdu siekdama išvengti priverstinio skolos išieškojimo pagal Lakštą. Taigi, viena vertus, akivaizdu, kad skolininkei buvo žinoma, kad kreditorė kreipėsi į Vilniaus rajono 7-ajį notaro biurą bei siekia atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Kita vertus, toks skolininkės elgesys leidžia daryti prielaidą, kad apie pranešimą ji sužinojo gavusi jį iš įkaito davėjų, o skolininkui adresuoto pranešimo iš kurjerio neatsiėmė specialiai. Toks skolininkės elgesys yra nesąžiningas, kuriuo siekiama apsunkinti priverstinio skolos išieškojimo procesą.

5.4. Pareiškėja skunde klaidingai nurodė, jog STSR neįregistruotos pelno, kompensacinių palūkanų, netesybų ir kitų nuostolių sumos, todėl bendra vykdomajame įraše nurodyta kreditorės reikalavimų suma (35 989,98 Eur) viršija nurodytą STSR. Skolininkė, įkaito davėjai ir kreditorė susitarė, kad Lakštu yra užtikrintas prievolės pagal 2011 m. balandžio 28 d. paskolos sutartį Nr. 11-00030 įvykdymas, tai yra: kredito grąžinimas, palūkanų, netesybų ir kitų su priverstiniu prievolės įvykdymu susijusių išlaidų mokėjimas, kitų mokėtinų sumų pagal paskolos sutartį atlyginimas (Lakšto pastabų 3 punktas). Įstatymų reglamentavimas lemia, jog notaras tikrina hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodytų duomenų atitiktį viešajame registre nurodytiems duomenims ir netikrina kitų duomenų atitikties bei už juos neatsako (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1, 3 dalys). Įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.192 straipsnio 3 dalis).

5.5. Pareiškėja neargumentuotai teigia, kad vykdomasis įrašas buvo atliktas pažeidžiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartyje ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus. Kaip vykdomasis įrašas pažeidė minėtų nutarčių išaiškinimus, pareiškėja nedetalizuoja. Atsižvelgiant į tai, kad tai bendrojo pobūdžio pareiškimas, nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybės, nei teisiniu argumentavimu, argumentai dėl to neteiktini.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškėjos I. R. skundą dėl Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarės Jurgitos Šukienės veiksmų atmetė; teismas grąžino pareiškėjai 55 Eur žyminį mokestį.

7.1. Pareiškėja I. R. ir Jūreivių kredito unija 2011 m. balandžio 28 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 11-00030 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu pareiškėjai buvo suteikta 120 000 Lt (34 754,40 Eur) paskola, metinė palūkanų norma – 9 proc. (Sutarties 2.6 punktas), delspinigių dydis – 0,20 proc. (Sutarties 2.15 p.), paskolos grąžinimas užtikrintas svetimo daikto hipoteka (Sutarties 2.14 punktas), paskolos grąžinimo terminas – 2026 m. gegužės 15 d. (Sutarties 2.2 punktas), Sutarties 6.6 punktu pareiškėja įsipareigojo Pajūrio kredito unijai mokėti Sutartyje nustatytas palūkanas už paskolos suteikimą.

7.2. Sutartis buvo užtikrinta sutartine hipoteka. 2011 m. balandžio 29 d. sutartinės hipotekos lakšte, be kita ko, nurodyta skolininkė I. R. (Lakšto 1 punktas), kreditorė Jūreivių kredito unija (Lakšto 2 punktas), įkeičiami daiktai: 2 žemės sklypai ir 2 statiniai (sodo namas ir pagalbinis ūkio pastatas), įkaito davėjai: A. B. G. ir J. B. G. (Lakšto 3 punktas), bendra įkeičiamų daiktų vertė – 180 000 Lt (52 131,60 Eur) (Lakšto 4 punktas), sutartine hipoteka užtikrinta prievolė: 2011 m. balandžio 28 d. paskolos sutartis Nr. 11-00030 (Lakšto 5 punktas), prievolės dydis – 120 000 Lt (34 754,40 Eur), palūkanos (paskolos palūkanos dydis, nustatymas ir taikymas bei keitimas yra nustatyti 2011 m. balandžio 28 d. paskolos sutartyje Nr. 11-00030 bei vėlesniuose jos pakeitimuose ir papildymuose), (Lakšto 6 punktas). Lakšto Pastabų 5 punkte nustatyta, kad „Įkeičiami daiktai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso A. B. G. ir J. B. G.“.

7.3. 2022 m. gruodžio 5 d. pasikeitė kreditorės duomenys, ja tapo Lietuvos centrinė kredito unija pagal 2022 m. gruodžio 5 d. hipotekos teisių perleidimo sutartį Nr. 8092. Pajūrio kredito unija naujajai kreditorei perleido skolininkės I. R. visą sumą, kurios dydis – 35 989,98 Eur, paskolos sutarties Nr. 11-00030, kredito likutis – 27 639,51 Eur, sukauptos palūkanos – 8 350,47 Eur. Apie kreditorės pasikeitimą skolininkė informuota 2022 m. gruodžio 16 d. pranešimu Nr. S-22/3240.

7.4. Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarei 2023 m. rugsėjo 4 d. pateiktas Lietuvos centrinės kredito unijos prašymas atlikti vykdomąjį įrašą, kuriame nurodyti kreditorės, skolininkės bei įkaito davėjų rekvizitai, sutartinės hipotekos identifikavimo kodas, negrąžintos paskolos dydis – 27 639,51 Eur, palūkanos – 8 350,47 Eur, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo visos nesumokėtos sumos (35 989,98 Eur), skaičiuojant nuo prašymo dėl vykdomojo įrašo atlikimo įregistravimo notaro biure dienos iki visiško prievolės įvykdymo dienos, prašoma išieškoti išlaidas susijusias su skolos išieškojimu (Sutarties 6.17 punktas). Prie nurodyto prašymo pridėta Sutarties su priedais, Lakšto su priedais, 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 19-74 su priedais, 2022 m. gruodžio 5 d. hipotekos teisių perleidimo sutarties, 2022 m. gruodžio 16 d. rašto Nr. S-22/3240 dėl kreditoriaus pasikeitimo ir tolimesnio prievolių vykdymo naujajam kreditoriui kopijos.

7.5. Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė 2023 m. rugsėjo 7 d. išsiuntė pareiškėjai ir įkaito davėjams pranešimą Nr. S-302, kuriame pasiūlė per ne vėliau kaip 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti kreditorei skolą ir raštu pranešti Vilniaus rajono 7-ojo notarų biurui, arba pateikti duomenis dėl kreditorės reikalavimų nepagrįstumo. Siūlymas pareiškėjai buvo išsiųstas adresais (duomenys neskelbtini) (Lakšte nurodyta gyvenamoji vieta), ir (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta).

7.6. Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė 2023 m. spalio 9 d. atliko vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. JŠ-101687). Vykdomajame įraše yra nurodyti pareiškėjos rekvizitai, sutartinės hipotekos identifikavimo kodas, subsidiarių skolininkų (įkaito davėjų) rekvizitai, nesumokėtos skolos dydis – 27 639,51 Eur, palūkanos – 8 350,47 Eur, nuostolių atlyginimas – 176,56 Eur.

7.7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-36975-545/2020 patenkino pareiškėjos I. R. skundą dėl notaro veiksmų, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti notarės Jurgitos Šukienės 2020 m. spalio 5 d. atliktą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. JŠ-8657). Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-159-614/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį paliko nepakeistą.

8. Teismas, pasisakydamas dėl pranešimo apie gautą kreditorės prašymą atlikti vykdomąjį įrašą, nurodė, kad notarė Jurgita Šukienė, prieš atlikdama vykdomąjį įrašą, 2023 m. rugsėjo 7 d. išsiuntė pareiškėjai ir įkaito davėjams pranešimą Nr. S-302, kuriame siūloma per ne vėliau kaip 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti kreditorei skolą ir raštu pranešti Vilniaus rajono 7-ojo notarų biurui, arba pateikti duomenis dėl kreditoriaus reikalavimų nepagrįstumo. Siūlymas pareiškėjai buvo išsiųstas adresais (duomenys neskelbtini) (Lakšte nurodyta gyvenamoji vieta), ir (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta). Taigi notarė pranešimą Nr. S-302 pareiškėjai (skolininkei) išsiuntė ne tik hipotekos (įkeitimo) sandoryje (Lakšte) nurodytu skolininkės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bet ir pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog notarė pranešimą Nr. S-302 išsiuntė tinkamai, todėl pareiškėjos argumentus dėl netinkamo informavimo atmetė kaip nepagrįstus (Aprašo 10 punktas). Teismas pažymėjo, kad notarė neturi pareigos įsitikinti realiu dokumentų įteikimu skolininkei.

9. Teismas papildomai pažymėjo ir tai, kad pareiškėja civilinėje byloje Nr. e2YT-36975-545/2020 jau kėlė klausimą (skųsdama kitą Jurgitos Šukienės 2020 m. spalio 5 d. atliktą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. JŠ-8657) to paties Lakšto ir Sutarties pagrindu) dėl netinkamo informavimo apie pranešimą ir Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-159-614/2021 konstatavo, kad jokie teisės aktai nenumato notaro pareigos užtikrinti pranešimo įteikimą skolininkui (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-159-614/2021, 21 punktas).

10. Teismas, pasisakydamas dėl vykdomojo įrašo atitikties Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1 daliai, nurodė, kad notaras, gavęs hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos (įkeitimo) kreditorius; ar hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka priklausomai nuo įkeisto objekto – Nekilnojamojo turto registre arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registre nurodytus duomenis; ar pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ar hipotekos sandoryje.

11. Teismas taip pat pažymėjo, kad notaras nesprendžia kreditoriaus ir skolininko ginčų dėl teisės (prievolės dydžio, kaltės buvimo ir pan.), nagrinėtinų ginčo teisena, o atlieka tik ribotą teisinį tyrimą (dėl Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1-2 dalyse numatytų duomenų nurodymo) ir neturi prerogatyvos tikrinti kitų, nei teisės aktuose nurodytų duomenų, jų atitikties ir už juos neatsako. Ginčai dėl prievolės pagal notaro atlikto vykdomojo įrašą pagrįstumo sprendžiami teisme ieškinio teisenos tvarka (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014). Notaras tikrina tik hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodytų duomenų atitiktį Hipotekos registre nurodytiems duomenims (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1, 3 dalys). Todėl notarų veiksmai dėl vykdomųjų įrašų teisėtumo gali būti skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta (ypatingosios teisenos) tvarka tik dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 27 punktas).

12. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad 2023 m. spalio 9 d. vykdomasis įrašas atliktas dėl 36 166,54 Eur išieškotinos skolos sumos, kuri viršija hipoteka užtikrintos prievolės dydį. Pažymėjo, kad Lakšto 6 punkte nurodyta, kad prievolės dydis – 120 000 Lt (34 754,40 Eur), palūkanos (paskolos palūkanos dydis, nustatymas ir taikymas bei keitimas yra nustatyti 2011 m. balandžio 28 d. paskolos sutartyje Nr. 11-00030 bei vėlesniuose jos pakeitimuose ir papildymuose). Taip pat Lakšto Pastabų 3 punkte nurodyta, kad šiuo Lakštu yra užtikrintas prievolės pagal Sutartį, nurodytą šio Lakšto 5 punkte, įvykdymas, tai yra kreditų grąžinimas, palūkanų, netesybų ir kitų su priverstiniu prievolės įvykdymu susijusių išlaidų mokėjimas, kitų mokėtinų sumų pagal Sutartį atlyginimas. Lietuvos Respublikos hipotekos registro išrašo (2018 m. rugpjūčio 22 d.) 9 punkte taip pat nurodyta, kad šiuo Lakštu yra užtikrintas prievolės pagal Sutartį, nurodytą šio Lakšto 5 punkte, įvykdymas, tai yra kreditų grąžinimas, palūkanų, netesybų ir kitų su priverstiniu prievolės vykdymu susijusių išlaidų mokėjimas, kitų mokėtinų sumų pagal Sutartį atlyginimas. Taigi pareiškėja atsako kreditorei Lietuvos centrinė kredito unijai tiek už prievolės, kylančios iš Sutarties, t. y. 120 000 Lt (atitikmuo 34 754,40 Eur) dydžio kredito grąžinimą, tiek už palūkanų ir kitų įmokų, kurios mokėtinos pagal Sutartį, grąžinimą. Teismas nurodė, kad vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko nesumokėtą hipoteka užtikrintą skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos sumos dalį su priklausančiomis palūkanomis (CK 4.192 straipsnio 3 dalis). Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko per hipotekos (įkeitimo) sandoryje nustatytą terminą nesumokėtą skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, taip pat netesybas ir (ar) nuostolius, jeigu hipoteka (įkeitimas) juos apima (Aprašo 15 punktas). Nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtino, kad šiuos reikalavimus vykdomasis įrašas atitinka.

13. Teismas darė išvadą, kad notarė, gavusi kreditorės Lietuvos centrinės kredito unijos prašymą atlikti vykdomąjį įrašą pagal notariškai patvirtintą sandorį, atliko visus jai teisės aktais nustatytus veiksmus (patikrino vykdomajam įrašui atlikti reikšmingus duomenis kiek priskirta jos kompetencijai pagal Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalį bei išsiuntė pranešimą skolininkei ir įkaito davėjams) ir vykdydama teisės aktų reikalavimus, teisėtai atliko 2023 m. spalio 9 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JŠ-10168, suėjus nustatytam 20 dienų terminui (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalis, Aprašo 11–13 punktai).

14. Teismas nustatė ir tai, kad skundžiamo vykdomojo įrašo turinys atitinka Hipotekos registro duomenis.

15. Teismas pažymėjo, kad ypatingąja teisena sprendžiamas tik klausimas dėl notaro veiksmų teisėtumo, šiuo atveju vertinant, ar atliktas vykdomasis įrašas atitinka Hipotekos registro duomenis. Tuo tarpu pareiškėjos argumentai apie pačios sutartinės prievolės (kurios vykdymui išduotas Lakštas), jos dydžio nepagrįstumą nėra priskirtini notarės kompetencijai. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjos argumentus dėl vykdomajame įraše nurodytos išieškotinos sumos bei argumentus dėl vykdomojo įrašo atitikties Notariato įstatymo 49¹ straipsnio nuostatoms teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad duomenų, kad vykdomajame įraše nurodyta kreditoriaus reikalavimų apimtis (nesumokėta skola, palūkanos ir nuostolių atlyginimas už vykdomojo įrašo atlikimą) yra nepagrįsta ar neatitinkanti Hipotekos registro duomenų, pareiškėja nepateikė (CPK 178 straipsnis).

16. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų dėl 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties, teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-215-407/2023 nagrinėjo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-189-459/2022, kuriuo atmestas ieškovų I. R. ir A. R. ieškinys atsakovei bankrutavusiai Pajūrio kredito unijai dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties dalies pripažinimo nesudaryta ir negaliojančia, kuriuo ieškovai prašė: 1) 2011 m. balandžio 28 d. su Jūreivių kredito unija pasirašytos paskolos sutarties Nr. 11-00030 nutraukimą pripažinti neteisėtu; 2) paskolos sutartį dalyje dėl 36 000 Lt (10 426,32 Eur) pripažinti nesudaryta, tuo atveju jeigu šis ieškinio reikalavimas būtų atmestas – 2011 m. balandžio 28 d. paskolos sutartį Nr. 11-00030 dalyje dėl 36 000 Lt (10 426,32 Eur) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-215-407/2023 Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-189-459/2022 paliko nepakeistą.

17. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi, įvertinęs pateiktus dokumentus (2019 m. kovo 29 d. tarp Lietuvos centrinės kredito unijos ir Pajūrio kredito unijos sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, 2022 m. gruodžio 5 d. priedą Nr. 12 prie reikalavimo teisių perleidimo sutarties, pagal kurį perleistos nuosavybės teisės ir hipotekos teisės pagal prievoles, kylančias iš 2011 m. balandžio 28 d. paskolos sutarties Nr. 11-00030) nusprendė, kad yra pagrindas pakeisti pradinę atsakovę kooperatinę bendrovę (kooperatyvą) Pajūrio kredito uniją jos teisių perėmėja – Lietuvos centrine kredito unija. Taigi Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė pradinę atsakovę jos teisių perėmėja Lietuvos centrine kredito unija. Teismas, įvertinęs tai, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą prejudicinę galią turi kitoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės, sprendė, jog nėra pagrindo abejoti byloje pateikta 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi. Teismas taip pat nurodė ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis būtų pripažinta negaliojančia, o šios sutarties pagrįstumo / teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

18. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjos argumentus dėl 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties teismas atmetė kaip nepagrįstus.

19. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų dėl 30 procentų pajaus, nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-215-407/2023 konstatavo, kad „Priešingai nei teigia ieškovai apeliaciniame skunde, 2011 m. balandžio 22 d. paskolų komiteto protokole (1 t., b. l. 44, DOK-19452, priedas Nr. 2) nebuvo nurodyta, kad iš prašomos suteikti 120 000 Eur dydžio paskolos bus formuojamas 30 proc. dydžio pajus. Atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai pažymima, kad protokole fiksuojama tai, kad skolininkės sumokėta papildomo pajaus suma (30 proc.) galės būti panaudota paskutinėms skolininkės įmokoms dengti ir ji šių įmokų neturės mokėti iš kitų lėšų. Tuo tarpu 2011 m. balandžio 26 d. valdybos posėdžio protokole (1 t., b. l. 44, DOK-19452, priedas Nr. 3) yra fiksuojama tik galutinė suteiktina 120 000 Lt paskolos suma, tačiau nėra nustatomos detalesnės paskolos grąžinimo sąlygos ir aplinkybės, iš kokių lėšų bus formuojamas skolininkės pajus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad paskolų komiteto ir valdybos protokolai patvirtinta, jog pajus buvo suformuotas iš paskolos lėšų“. Teismas, įvertinęs tai, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą prejudicinę galią turi kitoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės, sprendė, jog pareiškėjos argumentai, susiję su 30 procentų pajumi, nepagrįsti.

20. Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, teismas pareiškėjos skundą dėl notarės veiksmų atmetė kaip nepagrįstą, nustačius, kad notarė tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus, susijusius su vykdomojo įrašo atlikimu pagal notariškai patvirtintą sandorį (CPK 12, 178 straipsniai, Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2–4 dalys).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21. Pareiškėja I. R. ir suinteresuotas asmuo A. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Lietuvos centrinės kredito unijos prašoma išieškoti 35 989,98 Eur skolos suma viršija 2011 m. balandžio 29 d. hipotekos lakšto 6 punkte nurodytą konkretų užtikrintos prievolės (skolos) dydį – 120 000 Lt (atitikmuo 34 754,40 Eur).

21.2. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartyje Nr. 3K-3-169/2012 pateikto išaiškinimo, kad „CK 4.174 straipsnio 1 dalies nuostata, kad hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio reikalavimo įvykdymas, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas, reiškia, jog hipotekos lakšte nereikalaujama nurodyti netesybų ir teismo išlaidų kaip skolos, nes, nukreipus pagrindinės prievolės įvykdymą į įkeistą daiktą, netesybos ir teismo išlaidos išieškomos įstatymo pagrindu iš parduoto varžytynėse įkeisto daikto vertės ar pajamų, gautų įkeistą turtą administruojant, jeigu jos neviršija hipoteka užtikrintos skolos“ ir padarė nepagrįstą išvadą, kad skundžiamo vykdomojo įrašo turinys atitinka hipotekos lakšto ir teisės aktų reikalavimus.

21.3. Skundžiama nutartis nėra tinkamai motyvuota, pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą išnagrinėti esmines teisines bei faktines bylos aplinkybes. Teismas netyrė ir nevertino aplinkybių bei neatsakė į klausimą, kokiu pagrindu Lietuvos centrinė kredito unija reikalauja išieškoti neatitinkančią tikrovės 35 989,98 Eur dydžio skolą, jeigu pagal Pajūrio kredito unijos atliktus paskaičiavimus (2020 m. gegužės 25 d. pažymą) negrąžinta kredito dalis yra 27 639,51 Eur.

21.4. 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartyje reikalavimo teisės į pareiškėją I. R. nebuvo patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl nelaikytinos turtu nemokumo procese ir tokių teisių negalima perleisti JANĮ nurodyta tvarka (precedentas sukurtas Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-190-567/2023, 25, 26 punktai). Pažymėtina, kad 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis dalyje dėl 35 989,98 Eur reikalavimo teisių į I. R. perleidimo neatitinka įmanomumo reikalavimų, todėl ši sutarties dalis yra niekinė bei negaliojanti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.102 straipsnio 1 dalis).

21.5. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis nebuvo aplinkybės, kad 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis dalyje dėl 35 989,98 Eur reikalavimo teisių į I. R. perleidimo neatitiko įmanomumo reikalavimų, nes šios reikalavimo teisės į I. R. nebuvo patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bei kad reikalaujant grąžinti likusią paskolos sumą, I. R. turi teisę 30 procentų dydžio (9 847,08 Eur sumos) papildomą pajų panaudoti paskolos įmokoms dengti, todėl Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje nustatytas aplinkybes nebuvo pagrindo pripažinti prejudiciniais faktais.

21.6. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad 2023 m. spalio 9 d. vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. JŠ-10168, atliktas dėl ginčijamos 35 989,98 Eur skolos sumos, todėl buvo neteisingai išspręsta byla.

21.7. Pirmosios instancijos teismas išsprendė klausimus dėl 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties dalyje dėl 35 989,98 Eur reikalavimo teisių į I. R. perleidimo atitikimo įmanomumo reikalavimams, dėl 30 procentų dydžio (9 847,08 Eur sumos) papildomo pajaus panaudojimo paskolos įmokoms dengti, todėl civilinėje byloje buvo kilęs ginčas dėl teisės. Tokiu atveju ypatingajai teisenai turėjo būti taikomos ir atitinkamos bendrosios ieškinio teisenos normos. Teismas, tęsdamas bylos nagrinėjimą ypatingąja teisena, turėjo aiškintis 30 procentų dydžio (9 847,08 Eur sumos) papildomo pajaus panaudojimo (įskaitymo) paskolos įmokoms dengti klausimą, 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties, kitų civilinėje byloje pateiktų rašytinių įrodymų, paneigiančių ar patvirtinančių 35 989,98 Eur skolos dydį, turinį ir dėl jų pasisakyti. Tik išnagrinėjus šiuos klausimus, teismas galėjo spręsti ar yra pagrindas ginčo vykdomajam įrašui panaikinti.

21.8. Teismas, kilus ginčui dėl teisės, netaikė ieškinio teisenos normų, neišsprendė klausimo, ar reikia pareikšti ieškinį, civilinę bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, suinteresuotiems asmenims nebuvo sudarytos sąlygos žodžiu pateikti paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti procese, neišsprendė klausimo dėl Jūreivių kredito unijos (Pajūrio kredito unijos) įtraukimo į bylos nagrinėjimą, nors skundžiama nutartimi buvo pasisakyta dėl 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties atitikimo imperatyvių teisės normų reikalavimams. Teismas bylą išsprendė iš esmės priimdamas teismo nutartį, nors turėjo priimti teismo sprendimą, o tokie pažeidimai galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą.

22. Suinteresuotas asmuo Lietuvos centrinė kredito unija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 3 dalį notaras netikrina kitų, negu nurodyta Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1 dalyje, duomenų atitikties. Todėl notarė, priėmusi kreditorės Lietuvos centrinė kredito unijos prašymą išduoti vykdomąjį įrašą ir įvertinusi, kad prašymas ir jame pateikti duomenys atitinka teisės aktų reikalavimus, pagrįstai priėmė sprendimą išduoti vykdomąjį įrašą.

22.2. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui ginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Teismas, esant skundui dėl notaro veiksmų, paduotam pagal CPK 511 straipsnį, negali analizuoti ir spręsti materialinės teisės klausimų, t. y. klausimų, susijusių su skolos dydžiu.

22.3. Jei vis dėlto, teismas laikytų, kad skolos dydis ir jos susidarymas šioje byloje turėtų būti analizuojams ir dėl jo pasisakoma, tai apeliantams skolos suma, jos susidarymas, ją pagrindžiantys dokumentai buvo žinomi ir atskleisti dar nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-189-459/2022, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl 2011 m. balandžio 28 d. paskolos sutarties Nr. 11-00030 nutraukimo pripažinimo neteisėtu pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovei pradinei kreditorei KB Pajūrio kredito unijai. Šioje byloje apeliantė nekėlė klausimo ir neišsakė abejonių dėl skolos dydžio ir jos pagrįstumo. Be kita ko, apeliantai ir atskirajame skunde nenurodo ir nepateikia kitokių pagrįstų skolos dydžio paskaičiavimų.

22.4. Notarei pateiktame prašyme atlikti vykdomąjį įrašą nurodyta negrąžinta kredito suma atitinka apeliantės atskirajame skunde nurodytą, t. y. 27 639,51 Eur, papildomai prašant išieškoti 8 350,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki paskolos sutarties nutraukimo 2020 m. liepos 3 d. Lietuvos centrinė kredito unija, prašydama išieškoti šias sumas, remiasi pradinės kreditorės Pajūrio kredito unijos pateikta 2022 m. gruodžio 5 d. pažyma perduodant reikalavimo teises pagal 2019 m. kovo 29 d. tarp šalių pasirašytą reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad nei įkaito davėjai, nei apeliantai, kuriems apie pateiktą prašymą atlikti vykdomąjį įrašą ir prašomos išieškoti skolos dydį buvo žinoma (įkaito davėjams pranešimai įteikti, su apeliantų atstovu advokatu buvo bendrauta el. paštu), neteikė notarei duomenų per nustatytą 20 dienų terminą dėl kreditorės Lietuvos centrinės kredito unijos reikalavimo dydžio (ne)pagrįstumo.

22.5. Nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad Pajūrio kredito unijos paskolų komiteto 2011 m. balandžio 22 d. sprendimas turi būti vertinamas kaip su Pajūrio kredito unija 2011 m. balandžio 28 d. pasirašytos paskolos sutarties Nr. 11-00030 sąlyga, todėl reikalaujant grąžinti likusią paskolos sumą pagal šią sutartį, I. R. turi teisę 30 procentų dydžio (9 847,08 Eur sumos) papildomą pajų panaudoti paskolos įmokoms dengti.

22.6. Paskola kredito gavėjui – kredito unijos nariui, išduodama remiantis kredito unijos valdybos priimtu sprendimu, t. y. paskolos išdavimą tvirtina kredito unijos valdyba tik remdamasi kredito unijos paskolų komiteto siūlymu. Pajūrio kredito unijos valdybos 2011 m. balandžio 26 d. posėdžio protokole nėra jokios informacijos apie 30 procentų pajaus sumą ir jos santykį su išduodama paskola. Paskoliniai santykiai tarp Pajūrio kredito unijos ir I. R. susiklostė pagal tarp šalių pasirašytą 2011 m. balandžio 28 d. paskolos sutartį Nr. 11-00030 ir tik paskolos sutartyje yra numatyta, kokia paskolos gražinimo tvarka. Sąlyga, kad pajus turi būti panaudojamas paskutinėms įmokoms dengti, šalių nebuvo aptarta.

22.7. Visi pareiškėjos I. R. tiek skunde dėl notarės veiksmų, tiek apeliantų atskirajame skunde keliami klausimai dėl skolos dydžio kreditorei Lietuvos centrinei kredito unijai dėl 30 procentų papildomo pajaus yra materialinės teisės klausimai, kurie spręstini teisme ginčo teisenos tvarka.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

25. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl notarės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

26. Suinteresuotas asmuo Lietuvos centrinė kredito unija kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – savo atstovės E. K. ir apeliantų atstovo advokato Arūno Ivanciaus 2023 m. liepos 21 d. – 2023 m. rugsėjo 19 d. susirašinėjimą elektroniniu paštu dėl skolos pagal paskolos sutartį dydžio.

27. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas).

28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoto asmens apeliacinės instancijos teismui pateiktas naujas įrodymas galėjo būti pateiktas dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (įrodymo sukūrimo data ankstesnė negu byloje priimtas skundžiamas teismo procesinis sprendimas), tai, kad šis įrodymas neturi teisinės reikšmės ginčui pagal jo dalyką (skundą dėl notaro veiksmų) tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti, suinteresuoto asmens pateiktą naują įrodymą atsisako priimti.

Dėl pagrindo panaikinti notarės atliktą vykdomąjį įrašą (ne)buvimo

29. Apeliantai atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo jų skundas dėl notarės Jurgitos Šukienės veiksmų buvo atmestas, teismui konstatavus, kad notarė, atlikdama 2023 m. spalio 9 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JŠ-10168, tinkamai įgyvendino jos kompetencijai priskirtus veiksmus, susijusius su vykdomojo įrašo atlikimu pagal notariškai patvirtintą sandorį. Apeliantai pažymi, kad įvertinus tai, jog 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis neatitinka įmanomumo reikalavimų, nes 35 989,98 Eur skolos suma nebuvo patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, Lietuvos centrinės kredito unijos reikalaujama išieškoti 35 989,98 Eur skolos suma neatitinka tikrovės, nes pagal Pajūrio kredito unijos 2020 m. gegužės 25 d. pažymą negrąžinta kredito dalis yra 27 639,51 Eur, išieškotinos skolos 35 989,98 Eur suma viršija hipoteka užtikrintos prievolės konkretų dydį, taip pat neišsprendus klausimo dėl 30 procentų dydžio (9 847,08 Eur sumos) papildomo pajaus panaudojimo (įskaitymo) paskolos įmokoms dengti, notarė privalėjo atsisakyti atlikti ginčo vykdomąjį įrašą. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai neįvertinęs / nevertinęs paminėtų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas. Be to, apeliantai nurodo ir tai, kad byloje buvo kilęs ginčas dėl teisės, todėl procesui turėjo būti taikomos ir ginčo teiseną reglamentuojančios teisės normos, o tas padaryta nebuvo.

30. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl apeliantų I. R. ir A. R. atskirojo skundo ir suinteresuoto asmens Lietuvos centrinės kredito unijos atsiliepimo į jį.

31. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-611/2019).

32. Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką reglamentuoja CK 4.192 straipsnis, Notariato įstatymo 49¹ straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 patvirtintas Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Šiuose teisės aktuose gana detaliai reglamentuoti tiek kreditoriaus, tiek notaro veiksmai vykdomojo įrašo išdavimo procedūroje.

33. Vadovaujantis CK 4.192 straipsnio 1 dalimi, jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo. Notariato įstatymo 49¹ straipsnio ir Aprašo 10 punkto nuostatos numato, kad prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, notaras išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti (Aprašo 11 punktas).

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kvestionuodama vykdomojo įrašo atlikimo pagrįstumą, kėlė klausimą ir dėl to, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie kreditorės kreipimąsi į notarę dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad notarė tinkamai įgyvendino Notariato įstatymo 49¹ straipsnio ir Aprašo 10 punkto nuostatas dėl pranešimo skolininkei išsiuntimo. Apeliantai šios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados atskirajame skunde neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas byloje laiko įrodytą aplinkybę, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie notarės ketinimą atlikti vykdomąjį įrašą bei apie tai, kad skolininkė per nustatytą dvidešimties dienų terminą turėjo arba sumokėti kreditoriui skolą, arba pateikti notarei duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Byloje nėra duomenų, kad per nustatytą terminą pareiškėja būtų įgyvendinusi šias jai numatytas teises (CPK 178 straipsnis), todėl notarė Jurgita Šukienė, be kita ko, atsižvelgdama į tai, 2023 m. spalio 9 d. atliko vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JŠ-10168.

35. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų atskirojo skundo teiginiais, kad vykdomasis įrašas notarės negalėjo būti atliktas, kadangi kreditoriaus prašoma išieškoti 35 989,98 Eur skolos suma viršija 2011 m. balandžio 29 d. hipotekos lakšto 6 punkte nurodytą konkretų užtikrintos prievolės (skolos) dydį – 120 000 Lt (atitikmuo 34 754,40 Eur), bei kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčo vykdomojo įrašo turinys atitinka hipotekos lakšto ir teisės aktų reikalavimus.

36. Pažymėtina tai, kad notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, turi patikrinti šiuos duomenis (CK 4.192 straipsnio 4 dalis, Notariato įstatymo 49¹ straipsnis, Aprašo 7 punktas): ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos (įkeitimo) kreditorius; ar hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka priklausomai nuo įkeisto objekto – Nekilnojamojo turto registre arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registre nurodytus duomenis; ar pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose. Notaras tik nustatęs, kad prašyme yra visi Aprašo 6 punkte išvardyti duomenys, pateikti visi nurodyti dokumentai, duomenys atitinka Aprašo 7 punkto reikalavimus, bei prieš tai išsiuntęs skolininkui ir įkaito davėjui Apraše nurodyto turinio pranešimą, atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti (CK 4.192 straipsnio 4 dalis).

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju notarė tinkamai įgyvendino savo funkcijas tiek, kiek priskirta jos kompetencijai, ir pagrįstai atliko ginčo vykdomąjį įrašą.

38. Ginčui aktualaus Lakšto 6 dalyje numatyta, kad prievolės dydis: sutartine hipoteka užtikrintos prievolės konkretus dydis – 120 000 Lt; palūkanos: metinių palūkanų dydžio aprašymas – paskolos palūkanos dydis, nustatymas ir taikymas bei keitimas yra nustatyti 2011 m. balandžio 28 d. paskolos sutartyje Nr. 11-00030 bei vėlesniuose jos pakeitimuose ir papildymuose. Lakšto Pastabų 3 punkte nurodyta, kad šiuo Lakštu yra užtikrintas prievolės pagal sutartį, nurodytą šio Lakšto 5 punkte (2011 m. balandžio 28 d. paskolos sutartis Nr. 11-00030, sudaryta ir pasirašyta tarp Jūreivių kredito unijos ir I. R. su visais pakeitimais ir papildymais, kurie bus sudaryti ateityje), įvykdymas, t. y. kreditų grąžinimas, palūkanų, netesybų ir kitų su priverstiniu prievolės įvykdymu susijusių išlaidų mokėjimas, kitų mokėtinų sumų pagal Sutartį atlyginimas. 2018 m. rugpjūčio 22 d. Hipotekos registro išrašo 9 punkte taip pat numatyta, kad šiuo Lakštu yra užtikrintas prievolės pagal Sutartį, nurodytą šio Lakšto 5 punkte, įvykdymas, t. y. kreditų grąžinimas, palūkanų, netesybų ir kitų su priverstiniu prievolės vykdymu susijusių išlaidų mokėjimas, kitų mokėtinų sumų pagal Sutartį atlyginimas.

39. Iš Lietuvos centrinės kredito unijos 2023 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus rajono 7-ajam notaro biurui pateikto prašymo atlikti vykdomąjį įrašą matyti, kad kreditorė pateikė prašymą išieškoti iš skolininkės I. R. ir kitų subsidiarių skolininkų šias sumas: 27 639,51 Eur negrąžintą kreditą, 8 350,47 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki 2011 m. balandžio 28 d. paskolos sutarties Nr. 11-00030 nutraukimo 2020 m. liepos 3 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos nesumokėtos sumos (35 989,98 Eur), skaičiuojant nuo prašymo dėl vykdomojo įrašo atlikimo įregistravimo notaro biure dienos iki visiško prievolės įvykdymo dienos, notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo atlikimą bei visas vykdymo ir kitas su priverstiniu skolos išieškojimu susijusias išlaidas.

40. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad šalys susitarė, jog skolininkė kreditorei atsako tiek už pagrindės prievolės įvykdymą (120 000 Lt / 34 754,40 Eur), tiek ir už palūkanų bei kitų mokėjimų, mokėtinų pagal 2011 m. balandžio 28 d. paskolos sutartį, grąžinimą, notarė, įvertinusi Lakšte, viešame registre, kreditorės prašyme nurodytus duomenis, pagrįstai vykdomąjį įrašą atliko, siūlydama išieškoti iš skolininkės per hipotekos (įkeitimo) sandoryje nustatytą terminą kreditorės nurodytą nesumokėto kredito dalį su priklausančiomis palūkanomis (iš viso – 35 989,98 Eur) (CK 4.192 straipsnio 4 dalis).

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju apeliantai nepagrįstai sumos, dėl kurios galėjo būti atliktas vykdomasis įrašas, dydį išimtinai sieja tik su pagrindinės skolos suma (nesumokėtu jos likučiu – 27 639,51 Eur), visiškai ignoruodami tą faktą, kad Lakštu buvo užtikrintas ne tik pagrindinės prievolės, tačiau ir palūkanų, grąžinimas. Todėl notarė, paisydama šalių susitarime sulygtų sąlygų, viešame registre užfiksuotų duomenų, to, kad skolininkė atsako tiek už pagrindinės prievolės, palūkanų ir kitų sutartyje numatytų mokėjimų grąžinimą, neturėjo pagrindo apeliantų nurodytu pagrindu atsisakyti atlikti vykdomąjį įrašą. Šiuo atveju pagrindinės prievolės (likusio negrąžinto kredito) dydis (27 639,51 Eur) neviršijo Lakšte numatyto (120 000 Lt / 34 754,40 Eur). O tai, kad notarė vykdomąjį įrašą atliko ir dėl kreditorės prašomų išieškoti 8 350,47 Eur palūkanų, taip pat nelemia notarės veiksmų neteisėtumo, kadangi, kaip jau minėta, teisė į palūkanų gavimą kreditorei buvo numatyta tiek paskolos sutartyje, tiek Lakšte.

42. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įstatymų reglamentavimas lemia, jog notaras tikrina hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodytų duomenų atitiktį Hipotekos registre nurodytiems duomenims ir netikrina kitų duomenų atitikties ir už juos neatsako (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1, 3 dalys). Įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3 dalis). Todėl notarų veiksmai dėl vykdomųjų įrašų teisėtumo gali būti skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta (ypatingosios teisenos) tvarka tik dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 27 punktas; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 62 punktas; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022, 40-42 punktai). Tuo tarpu išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui ginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (CK 1.138 straipsnis; CK 4.194¹ straipsnio 6 dalis).

43. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju notarė, atlikdama vykdomąjį įrašą, neturėjo ne tik pareigos, bet ir teisės spręsti nei dėl prievolės pagrįstumo, jos dydžio (kredito likučio, palūkanų), nei dėl kitų su prievolės tinkamu (į)vykdymu susijusių aplinkybių. Skolininkė, nesutikdama su grąžintina kredito suma, paskaičiuotomis palūkanomis, su tuo susijusius reikalavimus kreditorei turi reikšti ne ypatingosios teisenos tvarka, nagrinėjant skundą dėl notaro veiksmų (CPK 511 straipsnis), tačiau ginčo teisenos tvarka. Notaras, vykdomųjų įrašų išdavimo (atlikimo) procese atlieka išimtinai tik formalų kreditoriaus pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014).

44. Esant šioms aplinkybėms, kaip peržengiantys nagrinėjamo ginčo ribas, apeliacine tvarka nevertintini apeliantų atskirojo skundo argumentai dėl to, kad Lietuvos centrinės kredito unijos reikalaujama išieškoti suma – 35 989,98 Eur, neatitinka tikrovės, t. y. Pajūrio kredito unijos 2020 m. gegužės 25 d. pažymoje nurodytos negrąžinto kredito dalies (27 639,51 Eur), kaip ir argumentai dėl 30 procentų dydžio (9 847,08 Eur sumos) papildomo pajaus panaudojimo (įskaitymo) paskolos įmokoms dengti. Šie reikalavimai nėra bylos dėl notaro veiksmų nagrinėjimo dalykas ir turi būti reiškiami ginčo teisenos tvarka, įstatymo nustatyta tvarka pateikiant ieškinį. Be to, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, dėl skolininkės argumentų, susijusių su 30 procentų pajumi, jau yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-215-407/2023 (nutarties 26 punktas).

45. Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste taip pat pažymi, kad apeliantai nepagrįstai teigia, jog, skolininkei nesutinkant su prievolės kreditorei dydžiu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis ginčo teiseną reglamentuojančiomis teisės normomis, turėjo dėl to pasisakyti ir iš to kilusį ginčą išnagrinėti iš esmės, priimdamas byloje teismo sprendimą.

46. Pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad notaro vykdomieji įrašai arba atsisakymas atlikti vykdomąjį įrašą dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų atitikties skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka. Kilus ginčui dėl priverstinio skolos išieškojimo kitais pagrindais, skolininkas, kreditorius ar įkaito davėjas turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka.

47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad notarų veiksmai dėl vykdomųjų įrašų teisėtumo gali būti skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta (ypatingosios teisenos) tvarka tik dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 27 punktas). Šiuo kasacinio teismo išaiškinimu yra apibrėžtos bylų, nagrinėtinų dėl notarų veiksmų (neveikimo) apimtys ir ribos pagal CPK 511 straipsnį, t. y. ypatingąja teisena sprendžiamas tik klausimas dėl notaro veiksmų teisėtumo, vertinant, ar atliktas vykdomasis įrašas atitinka Hipotekos registro duomenis.

48. Nagrinėjamu atveju skolininkė notarės veiksmų teisėtumą – vykdomojo įrašo atlikimą, ginčijo pateikdama teismui skundą dėl notarės veiksmų, kuris nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas), taikant CPK XXV skyriaus normas, nustatančias bendrąsias ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, taip pat CPK 511–513 straipsnius, nustatančius skundo dėl notarinių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarką.

49. Kaip jau minėta, notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, turi patikrinti tik teisės aktuose aiškiai įvardintus duomenis (CK 4.192 straipsnio 4 dalis, Notariato įstatymo 49¹ straipsnis, Aprašo 7 punktas). Todėl šioje byloje sprendžiant dėl pareiškėjos skundo dėl notarės veiksmų (ne)pagrįstumo turėjo būti vertinami tik notarės veiksmai atliekant vykdomąjį įrašą, jų atitikimas teisės aktų reikalavimams, ir neturėjo būti sprendžiamas ginčas tarp skolininkės (pareiškėjos) ir kreditorės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju apeliantai nepagrįstai plečiamai aiškina bylų dėl notaro veiksmų nagrinėjimo ribas ir byloje, nagrinėjamoje ypatingosios teisenos tvarka, be kita ko, siekia išspręsti ir reikalavimus, kurie reikštini tik ginčo teisenos tvarka, pateikiant įstatymo nustatytos formos ir turinio ieškinį bei už reiškiamus reikalavimus sumokant įstatyme numatyto dydžio žyminį mokestį. Pabrėžtina, kad skolininkė, nesutikdama ne tik su vykdomojo įrašo atlikimu, dėl ko ji galėjo teikti skundą dėl notarės veiksmų (ką ir padarė), tačiau ir su pačia prievole, jos dydžiu, galėjo kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka ir reikšti su tuo susijusius reikalavimus, tačiau to nepadarė (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 4 dalis). Visgi tai nesudaro pagrindo teigti, kad skolininkė dėl to įgijo teisę visus su tuo susijusius reikalavimus reikšti paduodama skundą dėl notarės veiksmų (CPK 511 straipsnis) ir tikėtis, jog pirmosios instancijos teismas juos šioje byloje nagrinės iš esmės.

50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl notarės veiksmų teisėtumo, be kita ko, greta to papildomai atkreipė dėmesį ir į tam tikras aplinkybes (dėl pajaus, reikalavimo perleidimo sutarties), nereiškia, jog teismas ėmėsi nagrinėti šalių ginčą dėl prievolės (jos dydžio) iš esmės. To nepatvirtina ir skundžiamos teismo nutarties turinys bei joje išdėstyti pirmosios instancijos teismo motyvai.

51. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, bylą pagal skundą dėl notaro veiksmų išnagrinėjęs ypatingosios teisenos tvarka, proceso teisės normų nepažeidė. Todėl šiuo aspektu apeliantų dėstomi argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

52. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi ir tai, kad tarp kreditorės ir skolininkės jau buvo sprendžiamas ginčas dėl paskolos sutarties nutraukimo teisėtumo ir paskolos sutarties dalies pripažinimo nesudaryta ir negaliojančia (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-189-459/2022, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-215-407/2023 paliktas nepakeistas), todėl neabejotina, kad skolininkei jau tuomet buvo žinoma / turėjo būti žinoma apie skolos dydį, jos susidarymo mechzanizmą, dėl ko ji jau tuo metu galėjo reikšti su tuo susijusius reikalavimus kreditorei, tačiau to nedarė (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, skolininkė iki notarei atliekant vykdomąjį įrašą, taip pat turėjo dvidešimties dienų terminą tiek įsiskolinimui padengti, tiek pateikti notarei duomenis dėl kreditorės reikalavimo nepagrįstumo (Aprašo 10 punktas), tačiau, kad tą būtų padariusi, byloje duomenų taip pat nėra (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, pabrėžtina, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus nurodyto skolos dydžio ir (ar) teisinio pagrindo hipotekai (įkeitimui) patenkinti prieš terminą pagrįstumo, pranešimo su siūlymu sumokėti kreditoriui skolą neįteikimas nestabdo notaro vykdomojo įrašo išdavimo (Aprašo 12 punktas).

53. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantų argumentus dėl to, kad vykdomasis įrašas negalėjo būti atliktas, kadangi, pasak apeliantų, 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis neatitiko įmanomumo reikalavimų, nes 35 989,98 Eur skolos suma nebuvo patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

54. Notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, be kita ko, turi patikrinti ir tai, ar prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos kreditorius (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1 dalis, Aprašo 7.1 punktas). Nagrinėjamu atveju prašymą atlikti vykdomąjį įrašą Vilniaus rajono 7-ajam notaro biurui pateikė Lietuvos centrinės kredito unija. Kartu su prašymu pateikė ir 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 19-74 su priedais kopiją, 2022 m. gruodžio 5 d. hipotekos teisių perleidimo sutartį, 2022 m. gruodžio 16 d. rašto Nr. S-22-3240 „Dėl kreditoriaus pasikeitimo ir tolimesnio prievolių vykdymo naujajam kreditoriui“ kopiją, pagrindžiančius, kad Pajūrio kredito unija Lietuvos centrinė kredito unijai perleido nuosavybės teises ir hipotekos teises pagal prievoles, kylančias iš 2011 m. balandžio 28 d. paskolos sutarties Nr. 11-00030. Pajūrio kredito unija naujajai kreditorei – Lietuvos centrinė kredito unijai, perleido skolininkės I. R. skolą, kurios dydis 35 989,98 Eur: kredito likutis – 27 639,51 Eur, palūkanos – 8 350,47 Eur. Iš 2023 m. spalio 9 d. Hipotekos duomenų išrašo iš Nekilnojamojo turto registro ir sutarčių ir teisių suvaržymo registro matyti, kad registre 2022 m. gruodžio 5 d. buvo pakeisti kreditorės duomenys – ja tapo Lietuvos centrinė kredito unija pagal 2022 m. gruodžio 5 d. hipotekos teisių perleidimo sutartį Nr. 8092.

55. Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, jog minėta reikalavimo perleidimo pirkimo–pardavimo sutartis įstatymo nustatyta tvarka būtų pripažinta negaliojančia, tokių duomenų apeliantai teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Todėl nėra pagrindo ja nesivadovauti ir spręsti, kad Lietuvos centrinei kredito unijai nebuvo perleista reikalavimo teisė į skolininkės I. R. įsiskolinimą ir kad Lietuvos centrinė kredito unija nėra asmuo, turintis teisę teikti notarei prašymą atlikti vykdomąjį įrašą, t. y. kad ji nėra skolininkės kreditorė. Tuo tarpu apeliantų argumentai dėl naujajai kreditorei perleisto įsiskolinimo dydžio, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Notarė, atlikdama vykdomąjį įrašą, turėjo įsitikinti tik paties reikalavimo perleidimo fakto buvimu (o tą patvirtinantys duomenys notarei buvo pateikti), nevertindama pačios prievolės dydžio, kitų su tuo susijusių aplinkybių.

56. Nepagrįsti ir apeliantų teiginiai, kad ginčo atveju yra aktualūs Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-190-567/2023 pateikti išaiškinimai.

57. Kasacinio teismo konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021, 58 punktas).

58. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios ir išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2A-190-567/2023 ratio decidendi (faktinis reikalavimo pagrindas) nesutampa. Pažymėtina tai, kad civilinėje byloje Nr. e2A-190-567/2023 buvo sprendžiama dėl reikalavimo, kuris pareikštas teismine tvarka (tačiau, byla neišnagrinėta iš esmės, nes buvo nutraukta, nemokumo administratoriui atsisakius ieškinių, t. y. nebuvo dėl ginčo esmės įsiteisėjusio teismo sprendimo), galimumo būti turtu – reikalavimo teise, nemokumo procese, kuri gali būti perleidžiama JANĮ numatyta tvarka. Minėtoje byloje apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodė, kad nemokumo administratorius, priešingai nei teigė apeliantas, negalėjo reikalavimus pagal iškeltas civilines bylas realizuoti (parduoti) JANĮ nustatyta tvarka, nes reikalavimo teisės neišnagrinėtose civilinėse bylose nėra turtas. Šiuo gi atveju kreditorės reikalavimai skolininkei kildinami iš sutartinių šalių teisinių santykių – paskolos sutarties, hipotekos sandorio; ginčo dėl to, kad 120 000 Lt paskola skolininkei buvo suteikta nėra (nurodyto dydžio paskolos suteikimo faktas patvirtintas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-215-407/2023), paskolos sutartis (kaip ir hipotekos sandoris) nėra pripažinta nesudaryta / negaliojančia teismine tvarka, reikalavimai skolininkės atžvilgiu yra galiojantys ir vykdytini. Be to, šiuo atveju išieškojimas iš skolininkės ir subsidiariai įkaito davėjų vykdytinas ne JANĮ, o CPK nustatyta tvarka.

59. Nagrinėjamu atveju nėra pagrįsta teigti, kad pradinė kreditorė Pajūrio kredito unija turėjo teismine tvarka patvirtinti savo konkretaus dydžio turimą reikalavimą į skolininkę ir tik tuomet dėl jo sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį su naująja kreditore Lietuvos centrine kredito unija. Toks aiškinimas neatitinka ir teisės normų, reglamentuojančių reikalavimo perleidimą, pačios reikalavimo perleidimo esmės ir tikslų (CK 6.101, 6.109 straipsniai). Be to, papildomai pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-215-407/2023 pradinę atsakovę Pajūrio kredito uniją pakeitė jos teisių perėmėja Lietuvos centrine kredito unija, taip pat sprendęs, kad įvyko materialinių subjektinių teisių perėmimas, kas yra pagrindas ir procesinių teisių perėmimui pagal CPK 48 straipsnį (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

60. Tai, kad skolininkė šiuo atveju nesutinka su reikalavimo perleidimo sutartimi perleisto reikalavimo dydžiu, nėra pagrindas nesivadovauti šia sutartimi, sprendžiant dėl kreditorės statuso. Kaip jau minėta, skolininkei nesutinkant su prievolės dydžiu, ji su tuo susijusius reikalavimus (pavyzdžiui, dėl reikalavimo perleidimo sutarties ar jos dalies pripažinimo negaliojančia) turi teisę reikšti ginčo teisenos tvarka. Tuo tarpu šios aplinkybės nėra bylos dėl skundo dėl notaro veiksmų nagrinėjimo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo dėl jų pasisakyti, o notarė jų vertinti, atlikdama vykdomajį įrašą. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismas taip pat plačiau nepasisako dėl šiuo aspektu apeliantų atskirajame skunde dėstomų argumentų.

Dėl procesinės bylos baigties

61. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmesdamas pareiškėjos skundą dėl notarės veiksmų, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir proceso teisės normas, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika bei pagrįstai vertino, kad šiuo atveju notarė tinkamai įgyvendino jai teisės aktų priskirtas funkcijas ir pagrįstai kreditorės prašymu atliko ginčo vykdomąjį įrašą. Apeliantų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą (CPK 185 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, apeliantų atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

62. Kiti šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos I. R. ir suinteresuoto asmens A. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.