Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, e2YT-20897-989/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-12
Bylos Nr.: e2YT-20897-989/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-15556-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aistė Račkauskaitė-Burneikienė
Pareiškėjas: I. R.
Suinteresuotas asmuo: notarė Jurgita Šukienė, Lietuvos centrinė

Kategorijos

3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2YT-20897-989/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15556-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.2.7.2; 3.4.5.1.; 3.4.5.12. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. R. skundą dėl notarės Jurgitos Šukienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – notarė Jurgita Šukienė, Lietuvos centrinė kredito unija, A. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja I. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės 2023 m. spalio 9 d. atliktą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JŠ-10168 (toliau – ir Vykdomasis įrašas).

2. Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. spalio 9 d. Vilniaus r. 7–ajame notarų biure buvo atliktas Vykdomasis įrašas dėl 27 639,51 Eur skolos, 8 350,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 176,56 Eur nuostolių atlyginimo išieškojimo. Pareiškėja paaiškino, kad jos deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2020 m. balandžio 16 d. yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai gyvenamosios vietos adresu nebuvo pranešta apie Lietuvos centrinės kredito unijos prašymą atlikti vykdomąjį įrašą, todėl Vykdomasis įrašas atliktas pažeidžiant imperatyvius Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 49¹ straipsnio 1 dalį, 2012 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-144 patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 10, 11 punktų reikalavimus.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad 2011 m. balandžio 29 d. hipotekos lakšte, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Lakštas), nurodyta, kad užtikrintos prievolės dydis 120 000,00 Lt (atitikmuo 34 754,40 Eur), tačiau Vykdomasis įrašas atliktas dėl 36 166,54 Eur išieškotinos skolos sumos, kuri viršija hipoteka užtikrintos prievolės dydį. Be to, Lakšte neįregistruotos pelno, kompensacinių palūkanų, netesybų ar kitų nuostolių sumos, bendra išieškotinos skolos 36 166,54 Eur suma viršija hipoteka užtikrintos prievolės dydžio 34 754,40 Eur sumą, todėl notarė pagal Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1 dalį turėjo atsisakyti priimti kreditorės prašymą.

4. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-36975-545/2020, nutarė tenkinti pareiškėjos I. R. skundą dėl notarės Jurgitos Šukienės veiksmų ir panaikino Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarės Jurgitos Šukienės 2020 m. spalio 5 d. atliktą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JŠ-8657. Minėtoje nutartyje Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad buvo nesilaikyta Notariato įstatymo 49¹ straipsnyje nustatytos tvarkos informuoti skolininką apie galimybę ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą, taip išvengiant priverstinio išieškojimo. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-159-614/2021, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad skundžiamas 2020 m. spalio 5 d. atliktas vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. JŠ-8657, neatitinka išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto taisyklių ir jo turiniui keliamų aiškumo, tikslumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų, nes jame nėra atsižvelgiama į hipotekos davėjo ribotą atsakomybę, kurią apibrėžia jam priklausančio daikto, kuriam nustatyta svetimo daikto hipoteka, vertė, o iš jo siūloma išieškoti visą skolininkės I. R. skolos hipotekos kreditorei sumą, atsiradusią tarp hipotekos kreditorės ir skolininkės susiklosčiusių prievolinių teisinių santykių (2011 m. balandžio 28 d. sudaryta paskolos sutartį Nr. 11-00030) pagrindu. Vilniaus apygardos teismas taip pat konstatavo, kad notarės 2020 m. spalio 5 d. atliktas vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. JŠ-8657, laikytinas ydingu ir neatitinkančiu išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto išieškojimo taisyklių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį panaikino. Pareiškėja teigė, kad Vykdomasis įrašas atliktas pažeidžiant 2020 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir 2021 m. vasario 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi padarytus išaiškinimus, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas (e. b. l. 1-3).

5. Pareiškėja teismui 2023 m. lapkričio 20 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartyje reikalavimo teisės į I. R. nebuvo patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl netaikytinos turto nemokumo procese ir tokių teisių nebuvo galima buvo perleisti Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nurodyta tvarka. 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis, kuria grindžiamas Lietuvos centrinės kredito unijos atsiliepimas į skundą, dalyje dėl 35 989,98 Eur reikalavimo teisių į I. R. perleidimo neatitiko įmanomumo reikalavimų, todėl ši sutarties dalis yra niekinė bei negaliojanti.

6. Pareiškėja pažymėjo, kad 2011 m. balandžio 22 d. Jūreivių kredito unijos (Pajūrio kredito unijos) paskolų komiteto posėdžio protokolu buvo nutarta paskolos išdavimui pritarti, paliekant I. R. 30 procentų dydžio papildomą pajų, panaudojant jį paskolos paskutinėms įmokoms dengti. 2011 m. balandžio 22 d. Jūreivių kredito unijos (Pajūrio kredito unijos) paskolų komiteto sprendimas turi būti vertinamas kaip 2011 m. balandžio 28 d. su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pasirašytos paskolos sutarties Nr. 11-00030 sąlyga, todėl reikalaujant grąžinti likusią paskolos sumą pagal šią sutartį, I. R. turi teisę 30 procentų dydžio (9 847,08 Eur sumos) papildomą pajų panaudoti paskolos įmokoms dengti (e. b. l. 145-147).

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo Lietuvos centrinė kredito unija teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti.

8. Atsiliepime į skundą Lietuvos centrinė kredito unija nurodė, kad visa skola yra 35 989,98 Eur. Pagal 2020 m. gegužės 25 d. Pajūrio kredito unijos pažymoje nurodytus duomenis, negrąžinta kredito dalis yra 27 639,51 Eur. 2011 m. balandžio 29 d. hipotekos lakšto 6 punkte nurodyta, kad užtikrintos prievolės dydis 120 000,00 Lt (atitikmuo 34 754,40 Eur), todėl notarė negalėjo atlikti vykdomojo įrašo dėl 35 989,98 Eur išieškotinos skolos sumos, kuri viršija hipoteka užtikrintos prievolės konkretų dydį.

9. Lietuvos centrinė kredito unija atsiliepime į skundą nurodė, kad suinteresuotas asmuo pateiktame prašyme notarei dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodė pareiškėjos adresą tiek nurodytą Lakšte ((duomenys neskelbtini)), tiek deklaruotą gyvenamosios vietos adresą ((duomenys neskelbtini)). Suinteresuoto asmens žiniomis, notarė, prieš atlikdama skundžiamąjį vykdomąjį įrašą, išsiuntė pareiškėjai dokumentus visais nurodytais adresais.

10. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėja, o kartu ir subsidiarūs skolininkai įkaito davėjai A. B. G. bei J. B. G., atsako kreditorei Lietuvos centrinei kredito unijai tiek už prievolės, kylančios iš 2011 m. balandžio 28 d. Paskolos sutarties Nr. 11-00030 (paskolos suma – 120 000 Lt, atitikmuo 34 754,40 Eur) dydžio kredito grąžinimą, tiek už palūkanų, kurios mokėtinos pagal šią paskolos sutartį, grąžinimą. Toks susitarimas šalių sudarytas pasirašant 2011 m. balandžio 29 d. sutartinės hipotekos lakštą (6 punktas, pastabų 3 punktas), tokia sąlyga registruota ir Hipotekos registre (9 punktas).

11. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad perėmė reikalavimo teises į I. R., kylančias iš 2011 m. balandžio 28 d. Paskolos sutarties Nr. 11-00030 pagal 2019 m. kovo 29 d. Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, sudaryta su pradine kreditore KB Pajūrio kredito unija. Išieškotina suma nustatyta pagal pradinės kreditorės KB Pajūrio kredito unijos pateiktą 2022 m. gruodžio 5 d. pažymą, kurioje nurodytas kredito likutis (27 639,51 Eur) ir iki paskolos sutarties nutraukimo sukauptos palūkanos (8 350,47 Eur), iš viso 35 989,98 Eur. Tokio dydžio reikalavimas ir buvo pateiktas notarei prašant atlikti vykdomąjį įrašą. Pažymėtina, kad tiek skolos dydis, tiek visi jį pagrindžiantys dokumentai pareiškėjai yra žinomi ir atskleisti, nes buvo pateikti į civilinę bylą Nr. e2-189-459/2022, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl 2011 m. balandžio 28 d. Paskolos sutarties Nr. 11-00030 nutraukimo pripažinimo neteisėtu pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovei pradinei kreditorei KB Pajūrio kredito unijai. Civilinė byla išnagrinėta, 2022 m. lapkričio 14 d. teismo sprendimu ieškinys netenkintas, 2023 m. balandžio 4 d. sprendimas įsiteisėjo.

12. Suinteresuotas asmuo A. R. teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės 2023 m. spalio 9 d. atliktą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JŠ-10168 (e. b. l. 143-144).

13. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė Jurgita Šukienė teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti.

14. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad kreditorės Lietuvos centrinės kredito unijos prašyme pateikti duomenys atitiko Sutarčių ir teisių suvaržymo registre (toliau - STSR) įregistruotus hipotekos sandorio, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - Hipotekos sandoris) duomenis. Pažymėjo ir tai, kad prašyme kreditorė nurodė ne tik Hipotekos sandoryje nurodytus skolininkės ir įkaito davėjų A. B. G. ir J. B. G. (toliau kartu - įkaito davėjai) gyvenamuosius adresus, tačiau taip pat ir jų deklaruotų gyvenamųjų vietų adresus.

15. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pagal Aprašo 10 punktą notaras pranešimą skolininkui privalo siųsti tik hipotekos (įkeitimo) sandoryje nurodytu skolininko gyvenamosios vietos (buveinės) adresu. Nei Apraše, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta notaro pareiga siųsti pranešimą kitais, ne hipotekos sandoryje nurodytais, skolininko adresais. Taip pat jokie teisės aktai nenumato notaro pareigos užtikrinti šio pranešimo įteikimą skolininkui. Nepaisant aukščiau nurodyto reglamentavimo, notarė 2023 m. rugsėjo 6 d. pranešimą apie gautą kreditorės prašymą Nr. S-302 išsiuntė tiek Lakšte nurodytais, tiek skolininkės ir įkaito davėjų deklaruotais gyvenamaisiais adresais. Įkaito davėjams pranešimas buvo pristatytas ir jų gautas. Be to, kaip Vilniaus r. 7-ajam notaro biurui po pranešimo išsiuntimo tapo žinoma, skolininkė kreipėsi į kreditorės atstovus bei bandė susitarti dėl skolos grąžinimo, tokiu būdu siekdama išvengti priverstinio skolos išieškojimo pagal Lakštą. Taigi, viena vertus, akivaizdu, kad skolininkei buvo žinoma, kad kreditorė kreipėsi į Vilniaus r. 7-ajį notaro biurą bei siekia atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Kita vertus, toks skolininkės elgesys leidžia daryti prielaidą, kad apie pranešimą ji sužinojo gavusi jį iš įkaito davėjų, o skolininkui adresuoto pranešimo neatsiėmė iš kurjerio specialiai. Toks skolininkės elgesys, notarės vertinimu, turėtų būti traktuojamas kaip nesąžiningas, kuriuo siekiama apsunkinti priverstinio skolos išieškojimo procesą.

16. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėja skunde klaidingai nurodė, jog Sutarčių ir teisių suvaržymo registre neįregistruotos pelno, kompensacinių palūkanų, netesybų ir kitų nuostolių sumos, todėl bendra vykdomajame įraše nurodyta kreditorės reikalavimų suma (35 989,98 Eur) viršija nurodytą STSR. Skolininkė, įkaito davėjai ir kreditorė susitarė, kad Lakštu yra užtikrintas prievolės pagal 2011 m. balandžio paskolos sutartį Nr. 11-00030 įvykdymas, tai yra: kredito grąžinimas, palūkanų, netesybų ir kitų su priverstiniu prievolės įvykdymu susijusių išlaidų mokėjimas, kitų mokėtinų sumų pagal paskolos sutartį atlyginimas (Lakšto pastabų 3 punktas). Įstatymų reglamentavimas lemia, jog notaras tikrina hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodytų duomenų atitiktį viešajame registre nurodytiems duomenims ir netikrina kitų duomenų atitikties bei už juos neatsako (Notariato įstatymo 49¹ str. 1, 3 dalys). Įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.192 straipsnio 3 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

17. Skunde pareiškėja taip pat neargumentuotai teigia, kad vykdomasis įrašas buvo atliktas pažeidžiant 2020 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje ir 2021 m. vasario 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus, tačiau kaip vykdomasis įrašas pažeidė minėtų nutarčių išaiškinimus, nedetalizuoja. Atsižvelgiant į tai, kad tai bendrojo pobūdžio pareiškimas, nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybės, nei teisiniu argumentavimu, notarė atsiliepimų į juos neteikė (e. b. l. 46-48).

18. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (e. b. priedo l. 1). Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį, vykstantį rašytinio proceso tvarka, nekviečiami ir jame nedalyvauja.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

19. Byloje sprendžiamas Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės 2023 m. spalio 9 d. atlikto vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. JŠ-10168, teisėtumo klausimas.

20. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja I. R. ir Jūreivių kredito unija 2011 m. balandžio 28 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 11-00030 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu pareiškėjai buvo suteikta 120 000,00 Lt (34 754,40 Eur) paskola, metinė palūkanų norma 9 proc. (Sutarties 2.6 punktas), delspinigių dydis 0,20 proc. (Sutarties 2.15 p.), paskolos grąžinimas užtikrintas svetimo daikto hipoteka (Sutarties 2.14 punktas), paskolos grąžinimo terminas 2026 m. gegužės 15 d. (Sutarties 2.2 punktas), Sutarties 6.6 punktu pareiškėja įsipareigojo Pajūrio kredito unijai mokėti Sutartyje nustatytas palūkanas už paskolos suteikimą (e. b. l. 103-106). Minėta Sutartis buvo užtikrinta sutartine hipoteka. 2011 m. balandžio 29 d. Sutartinės hipotekos lakšte, be kita ko, nurodyta skolininkė I. R. (Lakšto 1 punktas), kreditorė Jūreivių kredito unija (Lakšto 2 punktas), įkeičiami daiktai: 2 žemės sklypai ir 2 statiniai (sodo namas ir pagalbinis ūkio pastatas), įkaito davėjai: A. B. G. ir J. B. G. (Lakšto 3 punktas), bendra įkeičiamų daiktų vertė 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur) (Lakšto 4 punktas), sutartine hipoteka užtikrinta prievolė: 2011 m. balandžio 28 d. paskolos sutartis Nr. 11-00030 (Lakšto 5 punktas), prievolės dydis – 120 000,00 Lt (34 754,40 Eur), palūkanos (paskolos palūkanos dydis, nustatymas ir taikymas bei keitimas yra nustatyti 2011 m. balandžio 28 d. paskolos sutartyje Nr. 11-00030 bei vėlesniuose jos pakeitimuose ir papildymuose), (Lakšto 6 punktas). Lakšto Pastabų 5 punkte nustatyta, kad „Įkeičiami daiktai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso A. B. G. ir J.B. G.“ (e. b. l. 10-13, 69-72, 73-76, 81-84, 99-102).

21. 2022 m. gruodžio 5 d. pasikeitė kreditorės duomenys, ja tapo Lietuvos centrinė kredito unija pagal 2022 m. gruodžio 5 d. hipotekos teisių perleidimo sutartį Nr. 8092 (e. b. l. 51-53, 85-87, 109-126, 132-134). Pajūrio kredito unija naujajai kreditorei perleido skolininkės I. R. visą sumą, kurios dydis 35 989,98 Eur, paskolos sutarties Nr. 11-00030, kredito likutis – 27 639,51 Eur, sukauptos palūkanos – 8 350,47 Eur (e. b. l. 107). Apie kreditorės pasikeitimą skolininkė informuota 2022 m. gruodžio 16 d. pranešimu Nr. S-22/3240 (e. b. l. 108).

22. Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarei 2023 m. rugsėjo 4 d. pateiktas Lietuvos centrinės kredito unijos prašymas atlikti vykdomąjį įrašą, kuriame nurodyti kreditorės, skolininkės bei įkaito davėjų rekvizitai, sutartinės hipotekos identifikavimo kodas, negrąžintos paskolos dydis – 27 639,51 Eur, palūkanos – 8 350,47 Eur, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo visos nesumokėtos sumos (35 989,98 Eur), skaičiuojant nuo prašymo dėl vykdomojo įrašo atlikimo įregistravimo notaro biure dienos iki visiško prievolės įvykdymo dienos, prašoma išieškoti išlaidas susijusias su skolos išieškojimu (Sutarties 6.17 punktas). Prie nurodyto prašymo pridėta Sutarties su priedais, Lakšto su priedais, 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 19-74 su priedais, 2022 m. gruodžio 5 d. hipotekos teisių perleidimo sutarties, 2022 m. gruodžio 16 d. rašto Nr. S-22/3240 dėl kreditoriaus pasikeitimo ir tolimesnio prievolių vykdymo naujajam kreditoriui kopijos (e. b. l. 77-78).

23. Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė 2023 m. rugsėjo 7 d. išsiuntė pareiškėjai ir įkaito davėjams pranešimą Nr. S-302, kuriame pasiūlė per ne vėliau kaip 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti kreditorei skolą ir raštu pranešti Vilniaus rajono 7-ojo notarų biurui, arba pateikti duomenis dėl kreditorės reikalavimų nepagrįstumo. Minėtas siūlymas pareiškėjai buvo išsiųstas adresais (duomenys neskelbtini) (Lakšte nurodyta gyvenamoji vieta), ir (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta) (e. b. l. 79-80, 162-163).

24. Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė 2023 m. spalio 9 d. atliko vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. JŠ-101687). Minėtame vykdomajame įraše yra nurodyti pareiškėjos rekvizitai, sutartinės hipotekos identifikavimo kodas, subsidiarių skolininkų (įkaito davėjų) rekvizitai, nesumokėtos skolos dydis – 27 639,51 Eur, palūkanos – 8 350,47 Eur, nuostolių atlyginimas – 176,56 Eur (e. b. l. 8-9, 49-50).

25. Bylos medžiaga ir informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-36975-545/2020, patenkino pareiškėjos I. R. skundą dėl notaro veiksmų, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti notarės Jurgitos Šukienės 2020 m. spalio 5 d. atliktą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. JŠ-8657) (e. b. l. 14-23). Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-159-614/2021, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį paliko nepakeistą (e. b. l. 24-34).

Žemesnės instancijos teismas

26. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis).

27. Tokia notaro funkcijų samprata reiškia, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2018 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018; 2019 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019; 2020 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

28. Esminis pareiškėjos argumentas, kuriuo grindžiamas reikalavimas panaikinti Vykdomąjį įrašą, yra Vykdomojo įrašo neatitikimas jam keliamų aiškumo, tikslumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų (atliktas pažeidžiant Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1 dalį), be to, Lakšte neįregistruotos pelno, kompensacinių palūkanų, netesybų ar kitų nuostolių sumos, bendra išieškotinos skolos 36 166,54 Eur suma viršija hipoteka užtikrintos prievolės dydžio 34 754,40 Eur sumą, todėl notarė pagal Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1 dalį turėjo atsisakyti priimti kreditorės prašymą. Taip pat pareiškėja nurodė, kad jai nebuvo pranešta apie prašymą atlikti vykdomąjį įrašą (siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo).

Žemesnės instancijos teismas

29. Toliau teismas pasisakys dėl pareiškėjos skundo argumentų.

Dėl (ne)tinkamo pranešimo apie gautą kreditorės prašymą atlikti vykdomąjį įrašą

30. CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo. Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką ir vykdomojo įrašo formą nustato teisingumo ministras.

31. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2012 m. gegužės 22 įsakymu Nr. 1R-144 patvirtino Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašą, kurio 10 punkte nustatyta, jog patikrinęs šio aprašo 7 punkte nustatytus duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui ir įkaito davėjui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Pranešimas skolininkui siunčiamas registruotu laišku hipotekos (įkeitimo) sandoryje nurodytu skolininko gyvenamosios vietos (buveinės) adresu.

32. Taigi pagal minėtą Aprašą notaras pranešimą skolininkui privalo siųsti tik hipotekos (įkeitimo) sandoryje (nagrinėjamu atveju – Lakšte) nurodytu skolininko gyvenamosios vietos (buveinės) adresu. Nei Apraše, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta notaro pareiga siųsti pranešimą kitais, ne hipotekos sandoryje nurodytais, skolininko adresais. Taip pat jokie teisės aktai nenumato notaro pareigos užtikrinti šio pranešimo įteikimą skolininkui.

33. Bylos medžiaga patvirtina, jog notarė Jurgita Šukienė, prieš atlikdama Vykdomąjį įrašą, 2023 m. rugsėjo 7 d. išsiuntė pareiškėjai ir įkaito davėjams pranešimą Nr. S-302, kuriame siūloma per ne vėliau kaip 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti kreditorei skolą ir raštu pranešti Vilniaus rajono 7-ojo notarų biurui, arba pateikti duomenis dėl kreditoriaus reikalavimų nepagrįstumo. Minėtas siūlymas pareiškėjai buvo išsiųstas adresais (duomenys neskelbtini) (Lakšte nurodyta gyvenamoji vieta), ir (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta) (e. b. l. 79-80, 162-163). Taigi notarė pranešimą Nr. S-302 pareiškėjai (skolininkei) išsiuntė ne tik hipotekos (įkeitimo) sandoryje (Lakšte) nurodytu skolininkės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bet ir pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

34. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog notarė pranešimą Nr. S-302 išsiuntė tinkamai, todėl pareiškėjos argumentai dėl netinkamo informavimo yra atmestini kaip nepagrįsti. Kaip jau buvo minėta, notarė neturi pareigos įsitikinti realiu dokumentų įteikimu skolininkei.

35. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja civilinėje byloje Nr. e2YT-36975-545/2020 jau kėlė klausimą (skųsdama kitą Jurgitos Šukienės 2020 m. spalio 5 d. atliktą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. JŠ-8657) to paties Lakšto ir Sutarties pagrindu) dėl netinkamo informavimo apie pranešimą ir Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-159-614/2021, konstatavo, kad jokie teisės aktai nenumato notaro pareigos užtikrinti pranešimo įteikimą skolininkui (žiūrėti Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-159-614/2021, 21 punktą).

Dėl vykdomojo įrašo atitikties Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1 daliai

36. Kaip jau buvo minėta, esminis pareiškėjos argumentas, dėl ko turtėtų būti panaikintas Vykdomasis įrašas, yra Vykdomojo įrašo neatitikimas jam keliamų aiškumo, tikslumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų (atliktas pažeidžiant Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1 dalį), be to, pareiškėjos teigimu, Lakšte neįregistruotos pelno, kompensacinių palūkanų, netesybų ar kitų nuostolių sumos, bendra išieškotinos skolos 36 166,54 Eur suma viršija hipoteka užtikrintos prievolės dydžio 34 754,40 Eur sumą, todėl notarė pagal Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1 dalį turėjo atsisakyti priimti kreditoriaus prašymą.

37. Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras, gavęs hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos (įkeitimo) kreditorius; ar hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka priklausomai nuo įkeisto objekto – Nekilnojamojo turto registre arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registre nurodytus duomenis; ar pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Pagal Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 3 dalį notaras netikrina kitų, negu nurodyta Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1 dalyje, duomenų atitikties. Taigi notaras, gavęs hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikti vykdomąjį įrašą, prašyme nurodyto skolinio įsipareigojimo dydžio netikrina ir už jį neatsako (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-632-565/2022).

38. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įstatymų reglamentavimas lemia, jog notaras tikrina hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodytų duomenų atitiktį Hipotekos registre nurodytiems duomenims ir netikrina kitų duomenų atitikties bei už juos neatsako (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1, 3 dalys). Įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3 dalis). Todėl notarų veiksmai dėl vykdomųjų įrašų teisėtumo gali būti skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta (ypatingosios teisenos) tvarka tik dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 27 punktas). Tuo tarpu išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui ginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (CK 4.194¹ straipsnio 6 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-23/2019).

39. Notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, turi patikrinti, ar hipotekos kreditoriaus prašyme nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registro duomenis, bei išsiųsti skolininkui pranešimą, siūlydamas sumokėti skolą arba pateikti duomenis dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko nesumokėtą hipoteka užtikrintą skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos sumos dalį su priklausančiomis palūkanomis (CK 4.192 straipsnio 3 dalis). Notaro vykdomasis įrašas – vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu priverstinai išieškoma skola pagal hipotekos (įkeitimo) sandorį (CK 4.192 straipsnio 5 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-469/2020).

Žemesnės instancijos teismas

40. Notaro diskrecija išduoti vykdomąjį įrašą dėl hipotekos sandoriu užtikrintos skolos išieškojimo ribojama Hipotekos registro duomenimis dėl hipoteka užtikrintų reikalavimų; notaras negali išduoti vykdomojo įrašo, jeigu kreditoriaus prašyme dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodyti duomenys neatitinka Hipotekos registro duomenų, todėl jeigu kreditoriaus prašyme nurodyta išieškotinos skolos suma viršija nurodytą Hipotekos registre arba prašoma išieškoti Hipotekos registre neįregistruotas pelno, kompensacinių palūkanų, netesybų ar kitų nuostolių sumas, notaras turi atsisakyti priimti kreditoriaus prašymą; šalių ginčai dėl skolų išieškojimo tokiu atveju turi būti sprendžiami bendrąja ginčo teisenos tvarka teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-469/2020).

41. Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad notaro vykdomieji įrašai arba atsisakymas atlikti vykdomąjį įrašą dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų atitikties skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka. Kilus ginčui dėl priverstinio skolos išieškojimo kitais pagrindais, skolininkas, kreditorius ar įkaito davėjas turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka.

42. Notariato įstatymo 49¹ straipsnio nuostatos leidžia daryti išvadą, kad notaras nesprendžia kreditoriaus ir skolininko ginčų dėl teisės (prievolės dydžio, kaltės buvimo ir pan.), nagrinėtinų ginčo teisena, o atlieka tik ribotą teisinį tyrimą (dėl Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1-2 dalyse numatytų duomenų nurodymo) ir neturi prerogatyvos tikrinti kitų, nei teisės aktuose nurodytų duomenų, jų atitikties ir už juos neatsako. Ginčai dėl prievolės pagal notaro atlikto vykdomojo įrašą pagrįstumo sprendžiami teisme ieškinio teisenos tvarka (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014).

43. Notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, turi patikrinti šiuos duomenis (CK 4.192 straipsnio 4 dalis, Notariato įstatymo 49¹ straipsnis, Aprašo 7 punktas): ar prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos kreditorius; ar šiame prašyme nurodyti duomenys atitinka nurodytus Hipotekos registre; ar pasibaigęs hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą, kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ar hipotekos sandoryje.

Žemesnės instancijos teismas

44. Nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarei 2023 m. rugsėjo 4 d. pateiktas Lietuvos centrinės kredito unijos prašymas atlikti vykdomąjį įrašą, kuriame nurodyti kreditorės, skolininkės bei įkaito davėjų rekvizitai, sutartinės hipotekos identifikavimo kodas, negrąžintos paskolos dydis – 27 639,51 Eur, palūkanos – 8 350,47 Eur, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo visos nesumokėtos sumos (35 989,98 Eur), skaičiuojant nuo prašymo dėl vykdomojo įrašo atlikimo įregistravimo notaro biure dienos iki visiško prievolės įvykdymo dienos, prašoma išieškoti išlaidas susijusias su skolos išieškojimu (Sutarties 6.17 punktas) (e. b. l. 77-78). Prie šio prašymo pateikti jį pagrindžiantys dokumentai (Sutarties su priedais, Lakšto su priedais, 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 19-74 su priedais, 2022 m. gruodžio 5 d. hipotekos teisių perleidimo sutarties, 2022 m. gruodžio 16 d. rašto Nr. S-22/3240 dėl kreditoriaus pasikeitimo ir tolimesnio prievolių vykdymo naujajam kreditoriui kopijos).

45. Notarė, vadovaudamasi Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalimi bei Aprašo 10 punktu, 2023 m. rugsėjo 7 d. išsiuntė pareiškėjai ir įkaito davėjams pranešimą Nr. S-302, kuriame pasiūlė per ne vėliau kaip 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti kreditorei skolą ir raštu pranešti Vilniaus rajono 7-ojo notarų biurui, arba pateikti duomenis dėl kreditoriaus reikalavimų nepagrįstumo (e. b. l. 79-80, 162-163). Pranešime notarė išaiškino, jog per 20 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos nesumokėjus kreditoriui skolos ir nepranešus apie prievolės įvykdymą notaro biurui ar nepateikus duomenų dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo, bus atliktas vykdomasis įrašas. Notarė taip pat informavo, jog vadovaujantis Aprašo 12 punktu, skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus nurodyto skolos dydžio ir (ar) teisinio pagrindo hipotekai (įkeitimui) patenkinti prieš terminą pagrįstumo nestabdo vykdomojo įrašo išdavimo bei nurodė, jog, vadovaujantis Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 3 dalimi, tokie ginčai sprendžiami teisme ieškinio teisenos tvarka.

46. Pareiškėja skunde nurodė, kad Lakšte nurodyta, jog užtikrintos prievolės dydis 120 000 Lt (34 754,40 Eur), tačiau 2023 m. spalio 9 d. vykdomasis įrašas atliktas dėl 36 166,54 Eur išieškotinos skolos sumos, kuri viršija hipoteka užtikrintos prievolės dydį.

47. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Lakšto 6 punkte nurodyta, kad prievolės dydis – 120 000,00 Lt (34 754,40 Eur), palūkanos (paskolos palūkanos dydis, nustatymas ir taikymas bei keitimas yra nustatyti 2011 m. balandžio 28 d. paskolos sutartyje Nr. 11-00030 bei vėlesniuose jos pakeitimuose ir papildymuose). Taip pat Lakšto Pastabų 3 punkte nurodyta, kad šiuo Lakštu yra užtikrintas prievolės pagal Sutartį, nurodytą šio Lakšto 5 punkte, įvykdymas, tai yra kreditų grąžinimas, palūkanų, netesybų ir kitų su priverstiniu prievolės įvykdymu susijusių išlaidų mokėjimas, kitų mokėtinų sumų pagal Sutartį atlyginimas. Lietuvos Respublikos hipotekos registro išrašo (2018 m. rugpjūčio 22 d.) 9 punkte taip pat nurodyta, kad šiuo Lakštu yra užtikrintas prievolės pagal Sutartį, nurodytą šio Lakšto 5 punkte, įvykdymas, tai yra kreditų grąžinimas, palūkanų, netesybų ir kitų su priverstiniu prievolės vykdymu susijusių išlaidų mokėjimas, kitų mokėtinų sumų pagal Sutartį atlyginimas. Taigi pareiškėja atsako kreditorei Lietuvos centrinė kredito unijai tiek už prievolės, kylančios iš Sutarties, t. y. 120 000 Lt (atitikmuo 34 754,40 Eur) dydžio kredito grąžinimą, tiek už palūkanų ir kitų įmokų, kurios mokėtinos pagal Sutartį, grąžinimą. Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko nesumokėtą hipoteka užtikrintą skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos sumos dalį su priklausančiomis palūkanomis (CK 4.192 straipsnio 3 dalis). Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko per hipotekos (įkeitimo) sandoryje nustatytą terminą nesumokėtą skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, taip pat netesybas ir (ar) nuostolius, jeigu hipoteka (įkeitimas) juos apima (Aprašo 15 punktas). Aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šiuos reikalavimus vykdomasis įrašas atitinka.

48. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad notarė, gavusi kreditorės Lietuvos centrinės kredito unijos prašymą atlikti vykdomąjį įrašą pagal notariškai patvirtintą sandorį, atliko visus jai teisės aktais nustatytus veiksmus (patikrino vykdomajam įrašui atlikti reikšmingus duomenis kiek priskirta jos kompetencijai pagal Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalį bei išsiuntė pranešimą skolininkei ir įkaito davėjams) ir vykdydama teisės aktų reikalavimus, teisėtai atliko 2023 m. spalio 9 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JŠ-10168, suėjus nustatytam 20 dienų terminui (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalis, Aprašo 11- 13 punktai).

49. Teismas nustatė ir tai, kad skundžiamo vykdomojo įrašo turinys atitinka Hipotekos registro duomenis. Jau minėta, notarų veiksmai dėl vykdomųjų įrašų teisėtumo gali būti skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta (ypatingosios teisenos) tvarka tik dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 27 punktas). Minėtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu yra apibrėžtos bylų, nagrinėtinų dėl notarų veiksmų (neveikimo) apimtys ir ribos pagal CPK 511 straipsnį, t. y. ypatingąja teisena sprendžiamas tik klausimas dėl notaro veiksmų teisėtumo, šiuo atveju vertinant, ar atliktas vykdomasis įrašas atitinka Hipotekos registro duomenis. Tuo tarpu pareiškėjos argumentai apie pačios sutartinės prievolės (kurios vykdymui išduotas Lakštas), jos dydžio nepagrįstumą nėra priskirtini notarės kompetencijai, ką pareiškėjai išaiškino ir pati notarė (žr. šios nutarties 45 punktą). Notarė šiame procese atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims prasme ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų, tokie ginčai nagrinėtini ginčo teisenos tvarka.

50. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai dėl vykdomajame įraše nurodytos išieškotinos sumos bei argumentai dėl vykdomojo įrašo atitikties Notariato įstatymo 49¹ straipsnio nuostatoms atmestini kaip nepagrįsti. Duomenų, kad vykdomajame įraše nurodyta kreditoriaus reikalavimų apimtis (nesumokėta skola, palūkanos ir nuostolių atlyginimas už vykdomojo įrašo atlikimą) yra nepagrįsta ar neatitinkanti Hipotekos registro duomenų, pareiškėja nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Dėl 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties

51. Pareiškėja savo nesutikimą su Vykdomuoju įrašu grindžia ir tuo, kad 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartyje reikalavimo teisės į I. R. nebuvo patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl netaikytinos turto nemokumo procese ir tokių teisių nebuvo galima buvo perleisti JANĮ nurodyta tvarka.

52. Pirmiausia, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-215-407/2023, nagrinėjo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-189-459/2022, kuriuo atmestas ieškovų I. R. ir A. R. ieškinys atsakovei bankrutavusiai Pajūrio kredito unijai dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties dalies pripažinimo nesudaryta ir negaliojančia, kuriuo ieškovai prašė: 1. 2011 m. balandžio 28 d. su Jūreivių kredito unija pasirašytos paskolos sutarties Nr. 11-00030 nutraukimą pripažinti neteisėtu; 2. Paskolos sutartį dalyje dėl 36 000,00 Lt (10 426,32 Eur) pripažinti nesudaryta, tuo atveju jeigu šis ieškinio reikalavimas būtų atmestas – 2011 m. balandžio 28 d. Paskolos sutartį Nr. 11-00030 dalyje dėl 36 000,00 Lt (10 426,32 Eur) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-215-407/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-189-459/2022, paliko nepakeistą.

53. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi, įvertinęs pateiktus dokumentus (2019 m. kovo 29 d. tarp Lietuvos centrinės kredito unijos ir Pajūrio kredito unijos sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, 2022 m. gruodžio 5 d. priedą Nr. 12 prie reikalavimo teisių perleidimo sutarties, pagal kurį perleistos nuosavybės teisės ir hipotekos teisės pagal prievoles, kylančias iš 2011 m. balandžio 28 d. paskolos sutarties Nr. 11-00030) nusprendė, kad yra pagrindas pakeisti pradinę atsakovę kooperatinę bendrovę (kooperatyvą) Pajūrio kredito uniją jos teisių perėmėja – Lietuvos centrine kredito unija.

54. Taigi Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė pradinę atsakovę jos teisių perėmėja Lietuvos centrine kredito unija. Teismas, įvertinęs tai, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą prejudicinę galią turi kitoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės, sprendžia, jog nėra pagrindo abejoti byloje pateikta 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi.

55. Be to, duomenų, kad minėta reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis būtų pripažinta negaliojančia, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad teismas nagrinėjamu atveju sprendžia notarės veiksmų teisėtumą, o 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties pagrįstumo/teisėtumo klausimas yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Duomenų, kad minėta reikalavimo teisių perleidimo sutartis būtų pripažinta negaliojančia, pareiškėja nepateikė (CPK 178 straipsnis). Jau minėta, kad Notariato įstatymo 49¹ straipsnio nuostatos leidžia daryti išvadą, kad notaras nesprendžia kreditoriaus ir skolininko ginčų dėl teisės (prievolės dydžio, kaltės buvimo ir pan.), nagrinėtinų ginčo teisena, o atlieka tik ribotą teisinį tyrimą (dėl Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1-2 dalyse numatytų duomenų nurodymo) ir neturi prerogatyvos tikrinti kitų, nei teisės aktuose nurodytų duomenų, jų atitikties ir už juos neatsako. Ginčai dėl prievolės pagal notaro atlikto vykdomojo įrašą pagrįstumo sprendžiami teisme ieškinio teisenos tvarka (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014).

56. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, dėl 2019 m. kovo 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl 30 procentų pajaus

57. Galiausiai pareiškėja pažymėjo, kad 2011 m. balandžio 22 d. Jūreivių kredito unijos (Pajūrio kredito unijos) paskolų komiteto posėdžio protokolu buvo nutarta paskolos išdavimui pritarti, paliekant I. R. 30 procentų dydžio papildomą pajų, panaudojant jį paskolos paskutinėms įmokoms dengti. 2011 m. balandžio 22 d. Jūreivių kredito unijos (Pajūrio kredito unijos) paskolų komiteto sprendimas turi būti vertinamas kaip 2011 m. balandžio 28 d. su Jūreivių kredito unija (Pajūrio kredito unija) pasirašytos paskolos sutarties Nr. 11-00030 sąlyga, todėl reikalaujant grąžinti likusią paskolos sumą pagal šią sutartį, I. R. turi teisę 30 procentų dydžio (9 847,08 Eur sumos) papildomą pajų panaudoti paskolos įmokoms dengti.

58. Jau minėta, kad Notariato įstatymo 49¹ straipsnio nuostatos leidžia daryti išvadą, kad notaras nesprendžia kreditoriaus ir skolininko ginčų dėl teisės (prievolės dydžio, kaltės buvimo ir pan.), nagrinėtinų ginčo teisena, o atlieka tik ribotą teisinį tyrimą (dėl Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1-2 dalyse numatytų duomenų nurodymo) ir neturi prerogatyvos tikrinti kitų, nei teisės aktuose nurodytų duomenų, jų atitikties ir už juos neatsako. Ginčai dėl prievolės pagal notaro atlikto vykdomojo įrašą pagrįstumo sprendžiami teisme ieškinio teisenos tvarka (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014).

59. Pabrėžtina, kas Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-215-407/2023, konstatavo, kad „Priešingai nei teigia ieškovai apeliaciniame skunde, 2011 m. balandžio 22 d. paskolų komiteto protokole (1 t., b. l. 44, DOK-19452, priedas Nr. 2) nebuvo nurodyta, kad iš prašomos suteikti 120 000 Eur dydžio paskolos bus formuojamas 30 proc. dydžio pajus. Atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai pažymima, kad protokole fiksuojama tai, kad skolininkės sumokėta papildomo pajaus suma (30 proc.) galės būti panaudota paskutinėms skolininkės įmokoms dengti ir ji šių įmokų neturės mokėti iš kitų lėšų. Tuo tarpu 2011 m. balandžio 26 d. valdybos posėdžio protokole (1 t., b. l. 44, DOK-19452, priedas Nr. 3) yra fiksuojama tik galutinė suteiktina 120 000 Lt paskolos suma, tačiau nėra nustatomos detalesnės paskolos grąžinimo sąlygos ir aplinkybės, iš kokių lėšų bus formuojamas skolininkės pajus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad paskolų komiteto ir valdybos protokolai patvirtinta, jog pajus buvo suformuotas iš paskolos lėšų“.

60. Teismas, įvertinęs tai, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą prejudicinę galią turi kitoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės, sprendžia, jog pareiškėjos argumentai, susiję su 30 procentų pajumi, atmestini kaip nepagristi.

61. Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjos skundas dėl notaro veiksmų atmetstinas kaip nepagrįstas, nustačius, kad notarė tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus, susijusius su vykdomojo įrašo atlikimu pagal notariškai patvirtintą sandorį (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis, Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2-4 dalys).

62. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus nutarties motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

63. Pagal formuojamą aukštesnės instancijos teismo praktiką, skundai dėl notaro veiksmų nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu, todėl vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 dalimi, pareiškėjai grąžintinas už skundą dėl notaro veiksmų sumokėtas 55 Eur žyminis mokestis, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi šia teismo nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 511, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos I. R. skundą dėl Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarės Jurgitos Šukienės veiksmų.

Grąžinti pareiškėjai I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. spalio 24 d. per Perlo terminalą.

Nutartį išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė