Telšių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atliekančio laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, prašymą dėl bausmės sušvelninimo ir perkėlimo į kitą laisvės atėmimo vietą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. 2016 m. gegužės 9 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2014 m. gruodžio 15 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 26 MGL bauda ir paskirta galutinė bausmė T. M. - laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams ir 26 MGL dydžio (979 eurų) bauda. Laisvės atėmimo bausmę T. M. paskirta atlikti pataisos namuose. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atmestas nuteistojo T. M. apeliacinis skundas.

2018 m. kovo 8 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose gautas nuteistojo T. M. prašymas. Nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pritaikant BK 190 straipsnio pakeitimus.

2018 m. kovo 20 d. teisme gautas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės V. M. atsiliepimas į nuteistojo T. M. prašymą dėl bausmės peržiūrėjimo, kuriame nurodė, jog pagal suformuotą Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo (toliau – LAT) praktiką, kvalifikuojant nusikalstamas veikas taikomas tas MGL dydis, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu. Tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis, BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos. LAT yra pažymėjęs, kad MGL- tai ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Minimalių ekonominių – socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai. Todėl BK 3 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamojo įstatymo galiojimą laiką, nuostatos MGL dydį nustatančioms normoms negali būti taikomos, MGL dydis taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu. Taip pat nurodė, jog T. M. veikų kvalifikacija nesikeistų pagal pasikeitusį 50 Eur MGL dydį, nes pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 3 dalį nedidelės vertės svetimas turtas yra tada, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur), o T. M. pagrobto ir apgaule įgyto turto vertė ženkliai didesnė nei 250 Eur.

Motyvuojamoji dalis

T. M. prašymas atmestinas.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 Nr. 707 nutarimas dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo, kuriame nurodyta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, patvirtinamas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (nauja redakcija Nr. 2017-20046) reglamentuoja, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

Minimalus gyvenimo lygis (MGL) – tai ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Minimalių ekonominių-socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai. Todėl BK 3 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką, nuostatos MGL dydį nustatančioms normoms negali būti taikomos; MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu. Tokios nuostatos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje” (LAT nutartys Nr. 7-3/2006, 2K-7-495/2007 2K-64/ 2011 ir kt.).

Turto vertė turi reikšmės kvalifikuojant nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 1 ir 4 dalis, 182 straipsnio 1 ir 3 dalis, 184 straipsnio 1 ir 3 dalis, 186 straipsnio 1 ir 2 dalis, 187 straipsnio 1 ir 3 dalis, 189 straipsnio 1 ir 3 dalis. Kitoms veikoms turto vertė nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikšmės neturi.

T. M. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už 1755,38 Eur vertės J. K. turto vagystę, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už 571,71 Eur vertės J. K. turto vagystę, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už UAB „4finance“ ir UAB „Finverta“ apgaule įgytą turtą 680,61 Eur vertės ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už UAB „4finance“ ir UAB „MCB Finance“ apgaule įgytą 1013,67 Eur vertės turtą, ir jam buvo pritaikyti visi nuosprendžio priėmimo metu galioję BK pakeitimai. T. M. padarytų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimas nekeistų, nes skaičiuojant pagrobto ir apgaule įgyto turto vertė pagal naują MGL dydį, nėra mažesnė nei 250 Eur. Tokios vertės turtas nelaikomas nedidelės vertės turtu, todėl, pasikeitęs MGL dydis T. M. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui ir paskirtos bausmės dydžiui reikšmės neturėtų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei LAT formuojamą praktiką, pateiktas prašymas netenkintinas ir nuteistojo T. M. prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,

nutaria:

T. M. prašymą dėl 2016 m. gegužės 9 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės sušvelninimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.