Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-844-485/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-06-03Šiaulių apygardos teismas
  2. T-115-853/2018Nutartis · 2018-03-30Telšių apylinkės teismas
  3. TS-52-753/2019Nutartis · 2019-05-08Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-06Kauno apygardos teismas
  5. T-233-715/2019Nutartis · 2019-09-12Telšių apylinkės teismas
  6. TS-113-753/2019Nutartis · 2019-10-25Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-26Kauno apygardos teismas
  8. T-46-1008/2020Nutartis · 2020-03-05Telšių apylinkės teismas
  9. T-62-853/2020Nutartis · 2020-03-17Telšių apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-26
Bylos Nr.
1S-844-485/2019
Teisminio proceso Nr.
1-73-1-01117-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
T. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-844-485/2019Teisminio proceso Nr. 1-73-1-01117-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 25 d. nutarties, kurie nuteistojo skundas dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Institucija) 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 95-619 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra T. M. netaikymo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. M. nuteistas:

1.1. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir 289 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 9 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d., 2016 m. gegužės 9 d. ir 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo ir 26 MGL dydžio bauda.

1.2. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 30 parų arešto bausme;

1.3. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 50 parų arešto bausme. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 17 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 6 d. ir 2005 m. balandžio 11 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, paskirta galutinė subendrinta 60 parų arešto bausmė;

1.4. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 17 d. nutartimi paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 60 parų arešto bausmė;

1.5. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, paskirta 20 MGL dydžio bauda;

1.6. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 3 mėn. viešųjų darbų bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 mėn. viešųjų darbų ir 20 MGL dydžio bauda. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartimi 3 mėn. viešųjų darbų bausmė pakeista 13 parų areštu;

1.7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

1.8. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta 4 mėn. laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 mėn. laisvės apribojimo ir 20 MGL dydžio bauda. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 mėn. laisvės apribojimo ir 20 MGL dydžio bauda;

1.9. Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 9 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta 6 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 mėn. laisvės apribojimo ir 26 MGL dydžio bauda. Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 mėn. laisvės apribojimo ir 26 MGL dydžio bauda;

1.10. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartimi ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo ir 26 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 3 mėn.;

1.11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 m. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo ir 26 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

1.12. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164 straipsnį, paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė. BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta 4 mėn. laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo ir 26 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

1.13. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 9 mėn. laisvės atėmimo bausme;

1.14. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo ir 26 MGL dydžio bauda;

1.15. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

1.16. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, paskirta 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2016 m. sausio 10 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 19 d. Komisijos posėdžio dieną – 2019 m. rugsėjo 26 d. – likusi neatlikta bausmės dalis – 8 mėnesiai 23 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 95-619 priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam T. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

4. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartimi nuteistojo skundas dėl Komisijos 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestas.

5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patenkinti prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas nepagrįstas. Nuteistajam tenka gyventi atskirtam nuo šeimos, vaiko ir dėl to jis patiria neigiamus išgyvenimus. Pataisos įstaigoje jam nepagrįstai skiriamos nuobaudos, kuriomis nuteistajam keršijama už jo teikiamus skundus. Administracinio teismo sprendimais konstatuoti nuteistojo teisių pažeidimai ir yra ruošiamos kitos bylos dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų.

5.2. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jo atlikta bausmės dalis yra didelė. Jis turi šeimą, mažametį sūnų, senyvo amžiaus tėvus ir jiems visiems reikalinga nuteistojo pagalba. Be to, prieš jį pataisos namuose buvo pavartotas fizinis smurtas ir šio įvykio kaltininkai nenustatyti iki šiol. Apeliuodamas į teisinės sistemos, pataisos įstaigos administracijos neveikimą, nekompetenciją, nenorą spręsti problemas, nuteistasis pažymi, jog teismas šių aplinkybių svarstydamas lygtinio paleidimo klausimą neįvertino. Teismo sprendimas neatitinka formuojamos teismų praktikos, priimtas žeminant nuteistojo garbę ir orumą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19, 21, 25, 29 ir 109 straipsnius.

5.3. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas privalėjo įvertinti argumentus dėl jam skirtų nuobaudų nepagrįstumo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 142 straipsnio prasme, pataisos įstaigos administracijos veiksmų, kadangi visa pataisos įstaigos pateikta medžiaga apie T. M. neatitinka tikrovės. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje buvo remiamasi įsivaizdavimu ir nuomone, nebuvo nurodyti konkretūs faktai, kuriais remiantis buvo priimtas nuteistojo interesų netenkinantis sprendimas.

5.4. Pasak nuteistojo jam nepagrįstai buvo nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, neatlikus jokių psichologinių vertinimų, jam nedalyvaujant. Teismas nėra konstatavęs, kad nusikalstamas veikas nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Be to, jis pataisos įstaigoje nedirba, nes tokia situacija buvo sudaryta, kuomet jį perkėlė atlikti bausmę į tą patį sektorių, kuriame jis buvo sumuštas.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Kaip pagrįstai pažymima skunde, nuteistasis T. M. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pusę paskirtos bausmės), kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (97 balų pagal OASys), artima aukštai, nuo 2017 m. birželio 20 d. vertinimo ji sumažėjo tik dviem balais. Be to, ją sudaro itin didelis dinaminių balų skaičius – 43 svertiniai taškai, kuriuos bausmę atliekantis asmuo pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti. Todėl nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

9. Nuteistasis skunde ginčija jam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų skaičių, teigdamas, jog rizika buvo įvertinta jam nedalyvaujant, neatlikus psichologinių ir kitokių tyrimų. Atmetant šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus, pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje vadovaujamasi rizikos balais, kurie buvo nustatyti ankstesniojo vertinimo metu, tai yra 2019 m. kovo 29 d. Be to, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. V-211 patvirtintą teisės pažeidėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos metodiką teisę atlikti vertinimus turi specialistai, kurie yra baigę tikslinius konkrečios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos naudotojų rengimo mokymus ir turi šių mokymų baigimo pažymėjimą. Kaip matyti iš pateiktos socialinio tyrimo išvados, ją surašė specialistė, kuri yra išklausiusi OASys tikslinius mokymus ir turinti diplomą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuteistojo skundo argumentai nepagrindžia jo teiginių, jog jam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta nepagrįstai.

10. Kaip minėta, viena iš materialiųjų sąlygų lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikyti yra individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nuteistasis nei individualiame socialinės reabilitacijos plane, nei ankstesnio lygtinio paleidimo klausimo svarstymui sudarytos komisijos rekomendacijose numatytų priemonių nėra įvykdęs. Jis nedirba, aktyviai nedengia turimų finansinių įsipareigojimų, pozityvaus užimtumo priemonėse dalyvauja tik epizodiškai, alkoholio vartojimo prevencijos veiklose nedalyvauja, per bausmės atlikimo laiką yra pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus 55 kartus bei 45 kartus baustas drausmine tvarka, šiuo metu turi 44 galiojančias drausmines nuobaudas, o skatintas už gerą elgesį, bausmę atlikdamas nuo 2016 m., tėra vieną kartą, tai yra 2016 m. liepos 26 d. Nuteistasis skunde ginčija jam skirtų nuobaudų pagrįstumą, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nėra vertinamas nuteistajam skirtų drausminių nuobaudų teisėtumas ir pagrįstumas, todėl nuteistojo argumentai dėl nuobaudų jam paskyrimo, nevertinami.

11. BVK 111 straipsnyje nurodyta, kad nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės. Jomis siekiama sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Minėta, kad atlikdamas bausmę nuteistasis šiuo metu nedirba. Atvykęs į bausmės atlikimo vietą jis buvo įdarbintas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš darbo buvo atleistas, kadangi nevykdė jam priskirtų pareigų ir neatėjo į darbą. Priešingai nei teigia nuteistasis, šios aplinkybės nepatvirtina jo teiginių, jog darbinės veiklos vykdyti jis negali dėl susiklosčiusių neigiamų aplinkybių pataisos proceso metu. T. M. elgesys užsiimant darbine veikla pataisos įstaigoje nebuvo koreguojamas teigiama linkme. Nuteistasis iki šiol yra linkęs pateisinti savo veiksmus, kas sudaro pagrindą abejoti, jog susidūręs su galimais finansiniais sunkumais probacijos laikotarpiu, nuteistasis, savo veiksmus pateisindamas ir neprisiimdamas atsakomybės už juos, pakartotinai nenusikalstų. Pagal vykdomuosius dokumentus jis turi atlyginti 32 764,61 Eur, iš kurių yra padengta tik 548,09 Eur. Įvertinus aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis neatvykdamas į darbą bei nevykdydamas jam priskirtų pareigų pakankamai pastangų vykdyti darbinę veiklą nedėjo, be to, turėdamas 10 klasių išsilavinimą, jis nesiekė įgyti jokios specialybės ar vidurinio išsilavinimo, todėl negalima spręsti apie jo pažangos užsitikrinant legalų pragyvenimo šaltinį būnant nestruktūruotoje aplinkoje pakankamumą.

12. Pažymėtina, kad T. M. yra teistas 15 kartų. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jis, teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl paskutinio įvykdyto nusikaltimo nepripažinęs, šiuo metu yra linkęs minimizuoti savo vaidmenį, ieškoti save teisinančių aplinkybių, kaltina kitus asmenis, kas sudaro pagrindą manyti, jog ir šiuo metu nuteistasis iš dalies linkęs savo kaltę neigti. Jam būdingas nusikalstamų veikų modelis ir nusikaltimai, už kurių padarymą jis atlieka bausmę pataisos įstaigoje, susiję su turtinio bei smurtinio pobūdžio nusikaltimų darymu. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu, ką iš dalies patvirtina ir nuteistojo skundo teiginiai bausmės atlikimą prilyginant kankinimui bei kitokio pobūdžio neteisėtiems veiksmams jo atžvilgiu, kurie pažeidžia Konstitucijos saugomas vertybes. Taigi vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

13. Nuteistasis skunde akcentuoja aplinkybes, susijusias su galimu fizinio smurto panaudojimu jo atžvilgiu pataisos įstaigoje, pareigūnų neveikimu, netinkamomis jo kalinimo sąlygomis, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog šios dėstomos aplinkybės nėra lygtinio paleidimo klausimo sprendimo dalykas. Kaip minėta, sprendžiant dėl galimybės nuteistajam taikyti probaciją, turi būti įvertinama nuteistojo pažanga pataisos proceso metu, tačiau nei skundui nagrinėti pateikta medžiaga, nei paties nuteistojo skundo argumentai dėl jo šeiminės padėties nesudaro pagrindo spręsti apie nuteistojo pastangas savo elgesį koreguoti taip, jog būdamas laisvėje jis savo tikslų siektų tik teisėtais būdais ir priemonėmis ir nebenusikalstų. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, nuteistasis savo teises kvestionuoti jo bausmės atlikimo sąlygas bei pataisos įstaigos administracijos pareigūnų veiksmus aktyviai įgyvendina kreipdamasis į specializuotą – administracines bylas nagrinėjantį teismą. Tačiau vien tai, kad tam tikrais atvejais konstatuoti bausmės vykdymo sąlygų pažeidimai (dėl gyvenamojo ploto, sumos apsipirkti parduotuvėje), nesuponuoja pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nesant tam materialiųjų BVK 157 straipsnyje numatytų pagrindų.

14. Tai, kad nuteistojo elgesys šiuo metu vis dar nėra koreguojamas tinkama linkme, sudaro pagrindą manyti, jog jis, net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje, šiuo metu nesugeba laikytis nustatytų vidaus tvarkos reikalavimų, todėl pagrindo manyti, jog nuteistasis integruosis į visuomenę lygtinio paleidimo metu ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, nėra. Priešingai nei teigiama skunde, nuteistasis dar nėra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, o jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką nėra akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmė turėjo pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistajam. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdymas užkerta kelią lygtiniam paleidimui taikyti, neatsižvelgiant į kitas lygtiniam paleidimui reikšmės turinčias aplinkybes, kadangi, nuteistajam nekreipiant savo elgesio tinkama linkme, šiuo metu pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra.

15. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais pasirenkant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, sprendimo būdus, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas T. M. skundą dėl Komisijos 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 95-619 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo T. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 25 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėDarius KantaravičiusAlgirdas Remeika