Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Algirdo Jaliniausko ir Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. M. (toliau – T. M.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam T. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendį, kuriuos jis buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 289 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 9 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d., 2016 m. gegužės 9 d. ir 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 6 mėnesiais laisvės atėmimo ir 26 MGL dydžio bauda. Nuteistasis T. M. praeityje yra teistas 15 kartų. (bausmės pradžia – 2016 m. sausio 10 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 19 d.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo T. M. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimo medžiaga, skundžiamos nutarties turiniu ir nuteistojo skundo argumentais, sutinka su skundžiamoje Kauno apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad taikyti lygtinį paleidimą T. M. nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistasis ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra (BVK 157 straipsnio 3 dalis), tačiau jis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Iš apygardos teismui pateiktoje skundo nagrinėjimo medžiagoje esančio Komisijos nutarimo apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus matyti, jog T. M. individualios socialinės reabilitacijos plane buvo numatytos šios priemonės – dirbti pataisos įstaigoje, neturėti galiojančių nuobaudų, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse ir vykdyti finansinius įsipareigojimus. Minėta išvada patvirtina, jog nuteistasis nevykdė daugelį jo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, t. y. pataisos įstaigoje nedirbo, pozityvaus užimtumo priemonėse dalyvauja epizodiškai, turi galiojančių nuobaudų (per Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpį T. M. drausmine tvarka baustas net 13 kartų). Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog T. M. laisvės atėmimo bausmės metu nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja formalus lygtinio paleidimo pagrindas.

9. Iš nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu T. M. 42 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, iš jų 38 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Šiuo metu turi 37 galiojančias nuobaudas. Vertinant šią aplinkybę, pažymėtina, jog nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o atsižvelgiant nuteistojo T. M. padarytų vidaus tvarkos pažeidimų kiekį ir bausmės atlikimo trukmę (į pataisos namus atvyko 2016 m. spalio 13 d.), akivaizdu, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir tai jį charakterizuoja neigiamai. Atkreipiamas dėmesys, jog apygardos teismui pateiktame skunde nuteistasis siekia pateisinti savo netinkamą elgesį, dėl kurio jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos, kas rodo, jog net nepaisant įkalinimo įstaigoje vykdomo jo pataisos proceso, T. M. vis dar neadekvačiai vertina savo elgesį, nesugeba dėl jo prisiimti atsakomybės ir siekia ją perkelti kitiems asmenims. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį T. M. buvo skatintas tik vieną kartą (2016 m. liepos 28 d.). Atsižvelgiant į tai sprendžiama, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nepasibaigęs ir nėra pasiekti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai.

10. Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (97 balai pagal „OASys“ metodiką), tačiau nuo paskutinio vertinimo (2018 m. spalio 8 d.) rizikos balas sumažėjo tik 2 balais (buvo 99 balai). Be to pažymėtina ir tai, jog minėtų vertinimų metu nustatyta statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 43 balai, o tai reiškia, kad kiti 54 balai yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo, t. y. jie gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju toks didelis dinaminių balų skaičiaus egzistavimas ir šio skaičiaus minimalus mažėjimas, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistojo T. M. daroma pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.

11. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu palaiko socialinius ryšius su šeima ir atvykęs į pataisos namus sutiko su pataisos namų administracijos siūlomu darbu. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau vien jų nepakanka sprendžiant, ar nuteistojo pažanga pataisos proceso metu buvo akivaizdi ir jau šiuo metu sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

12. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas T. M. nėra pirmasis, praeityje jis teistas net 15 kartų. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už vieno sunkaus ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymą, kas neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Darant šią išvadą svarbu paminėti ir tai, kad praeityje T. M. apgalvodavo ne visas savo elgesio pasekmes, linkęs minimalizuoti savo vaidmenį, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog asmuo praeityje nevengė rizikingų situacijų, jų neignoruodamas net ir po kelių teistumų, kas nuteistąjį iš esmės charakterizuoja neigiamai. Duomenų, patvirtinančių, kad T. M. požiūris minėtu klausimu yra pakitęs, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Be to, svarbu paminėti ir tai, kad nuteistasis T. M. dirbo VĮ „M.A.“, tačiau buvo atleistas, kadangi nevykdė savo pareigų ir neatėjo į darbą, tai rodo jo atsainų požiūrį į tvarką bei polinkį nepaklusti nustatytoms taisyklėms.

13. Nuteistojo skunde be kita ko prašoma peržiūrėti jam paskirtų drausminių nuobaudų pagrįstumą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apygardos teismas BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja skundus tik dėl teismo nutarčių, susijusių su nuosprendžio vykdymu ir todėl, jokie kiti procesiniai dokumentai (taip pat ir įgaliotų pareigūnų nutarimai arba įsakymai dėl drausminių nuobaudų skyrimo) šia tvarka negali būti nagrinėjami. Todėl, T. M. skunde išdėstyti argumentai dėl jam paskirtų drausminių nuobaudų yra nenagrinėjami ir apygardos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

14. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. M. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Komisijos nutarimas ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Nuteistojo T. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 8 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.