Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2022-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-64-1002/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-01-28Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-05-11Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-01-28
Bylos Nr.
1-64-1002/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17688-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mantas Liesis
Nukentėjusysis
I. G.
Kaltinamasis
M. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-64-1002/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17688-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.6. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 28 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis,sekretoriaujant J. J.,dalyvaujant prokurorams G. V., J. T.,nukentėjusiajai I. G.,nukentėjusiosios atstovui advokatui S. Š.,kaltinamajam M. G.,kaltinamojo gynėjui advokatui R. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo buvusią sutuoktinę I. G., būtent: 2021 metais birželio 1 d. apie 16.15 val. darželio „(duomenys neskelbtini) “ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) , tyčia sugriebė nukentėjusiajai I. G. už kairės rankos ir ją spaudė ir laikė, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. G. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas kairiame žaste.

Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir davė parodymus, kad su I. G. yra išsituokę. Birželio 1 d. buvo susitarę susitikti darželio teritorijoje, kad jis pasiims dukrą. Eidamas link darželio pamatė stovinčią I. su dukra ir pamatė jos surauktą veidą. Eidamas pasakė: „ko tokia susiraukus?“, atėjo prie vaiko, apsikabino. I. pradėjo jam priekaištauti, kodėl jis pasakė, kad „snukį suraukus“, bet jis jai paaiškino, kad jis nesakė „snukį“, o sakė „veidą“. Jai tas nepatiko. Jie kalbėjosi apie tai, ar jis galėtų pasiimti vaiką ir nusivežti į kaimą. Nenorėjo leisti, aiškino, kad galės pasiimti, kai sušils orai. Buvo gražus oras, todėl ir norėjo nusivežti vaiką į kaimą, bet ji pasakė, kad kai mokės kalbėti, galės nusivežti, tai dėl to ir nesutarė. Kalbėjosi toliau, jis klausė, gal jis turėtų kalbėtis su jos mama, kad leistų pasiimti dukrą ir jai tas nepatiko. I. G. jį pavadino „velniu“, jis ją „vafle“, I. G. jį pastūmė, jis ją pastūmė. I. G. jį vėl bandė pastumti, tada jis paėmė už jos rankos ir sulaikė. Keletą sekundžių palaikė, paleido, ji nusiramino ir visas, tas konfliktas tuo ir baigėsi, ji nusiramino. Tarėsi, kad eitų į darželį dar pasikalbėti, bet ji nebenorėjo su juo kalbėtis ir nutarė eiti dar į parkelį. Jis su dukra buvo žaidimų aikštelėje, o ji sėdėjo ant suoliuko ir kažką veikė su telefonu. Po to priėjo prie jo, pasakė, kad eina parsivaryti mašinos, nes po to pradės lietus lyti, ir išėjo. Po kiek laiko jam paskambino, pasakė, kad nebegrįš, nes prasidėjo moteriškos problemos, liepė pabuvus su dukra, parvesti ją. Jis dar kažkiek pabuvo su dukra, parvedė į namus, ir viskas, jie taip ir išsiskyrė. I. G. jį pastūmė. Nežino, kodėl ji neigia tokį veiksmą. Jis ją pastūmė ir paėmė už rankos, kad nusiramintų ir baigtųsi konfliktas, nes ir vaiko akivaizdoje, ir darželio teritorijoje du suaugę žmonės. Rankos buvo pakeltos iki pečių lygio. Laikė, kol apsiramino. Kai laikė, nieko nesakė, kai paleido, pasakė, kad jai skauda. Kraujosruvos gali būti nuo jo veiksmų. Nepripažįsta, kad jis ją bandė tyčia sužaloti. Jo veiksmas buvo netyčinis ir jis nenorėjo jos sužaloti. Parkelyje su dukra pabuvo apie pusę valandos. Iki parvedimo užtruko iki valandos. Mergaitė niekaip nesureagavo, ji suposi ant sūpynių, to veiksmo nenutraukė. Ji elgėsi kaip visada, džiaugėsi, lakstė, jis ją gaudė. Nemano, kad jai sukėlė kažkokių neigiamų emocijų. Suimti nukentėjusiajai už rankos lėmė jos pačios veiksmai, tie pasistumdymai. Išvengė tolesnių veiksmų, nes jis ją sustabdė už rankos. Kai gyveno, ankščiau nėra buvę su I. jokių konfliktų ir apsistumdymų. Jis nemano, kad tai yra fizinių veiksmų panaudojimas, jis tiesiog ją sustabdė, gal ir buvo galimybė jam atsitraukti ir išvengti konflikto. I. G. prieš jį vykdė veiksmus, šūkavo, todėl ir sustabdė ją, kad nešūkautų viešoje vietoje. Prasidėjo karantinas, važiavo į namus iš (duomenys neskelbtini), važiuodamas rašė I., ar galės pasimatyti, nieko neatrašė, atsiuntė nuotrauką, kaip kaimynas sveikina dukrą, pasakė, kad dovaną nuneštų ne joms, o jos mamai ir padėtų prie durų. Neleido bendrauti dėl „koronos“, liepė jam testuotis, skambino į Visuomenės sveikatos centrą, jai pasakė, kad jis turi testuotis, paskambino jis, jam pasakė, kad jeigu turi testą darytą prieš 48 valandas, tai nereikia. Buvo šventės, daug besitestuojančių, o jis turėjo jau sausio 4 d. išvykti atgal, todėl nebepasidarė testo.

Ikiteisminio tyrimo metu M. G. davė parodymus, kad psichinėmis ligomis niekada nesirgo, galvos traumų neturėjo, narkologiniame dispanseryje nesigydė. Jam pareikštą pranešimą apie įtarimą jis suprato ir dėl šio įtarimo kaltu prisipažįsta iš dalies. Gali pasakyti, kad su I. G. jie susituokė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). jiems gimė duktė I. G.. (duomenys neskelbtini). su I. išsiskyrė. Išsiskyrė todėl, kad jis gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), o ji viena su dukra gyveno (duomenys neskelbtini). Atstumas padarė savo, jų santykiai blėso, dėl to jie su I. ir išsiskyrė. Po skyrybų jam nebuvo apriboti pasimatymai su dukra, todėl galėdavo matytis su ja, kada norėdavo, tačiau I. to nepaisė ir piktybiškai neleisdavo jam matytis su dukra. Dėl šių priežasčių jie su I. pykdavosi, konfliktuodavo, tačiau vienas prieš kitą, o tuo labiau jis prieš ją, tikrai nesmurtavo. Kaip jau minėjo, jis dirbo ir gyveno (duomenys neskelbtini), todėl jo (duomenys neskelbtini) nebuvo. Į (duomenys neskelbtini) grįžo (duomenys neskelbtini). Jo dukra I. nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio pradėjo lankyti lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini) “, kuris yra (duomenys neskelbtini) . Tai kai jis grįžo iš (duomenys neskelbtini), gal kokius tris kartus buvo nuėjęs į darželį pasiimti dukros, nes norėjo pabūti su ja, be to, su savo žmona I. buvo sutaręs, kad savo dukrą pasiims ir ji tam neprieštaravo. 2021 m. birželio 1 d. su I. buvo sutaręs, kad pasiims dukrą iš darželio, o tiksliau jie su ja buvo sutarę, kad ji taip pat ateis į darželį ir jie kartu eis pasivaikščioti. I. sutiko ir tam neprieštaravo, tačiau kai apie 16.15 val. atvažiavo į darželį, pastebėjo I. bei dukrą, esančias darželio teritorijoje. Eidamas link jų pamatė I. veide nepasitenkinimą, kai jį pamatė. Todėl eidamas link jų paklausė, kodėl ji suraukusi veidą. I. matėsi, kad dėl tokio jo pasakymo ant jo supyko ir piktai jam pradėjo sakyti, kad būk paprastesnis, ko čia ,,mandravoji“. Tuo metu, pamačiusi jį jo dukra, atbėgo prie jo, jį apsikabino, pabučiavo ir nuėjo, atsisėdo ant supynės ir toliau suposi. O jie tuo metu su I. pradėjo konfliktuoti dėl to, kad ji jam nenori duoti dukros nusivežti į kaimą. I. pradėjo jį vadinti „velniu“, o jis ją pavadino „vafle“. Kadangi dėl tokio jo pasakymo I. labai įsižeidė, tai ji pirma jį pastūmė, tada jis ją pastūmė taip pat. Po to I. vėl jį pastūmė ir matydamas, kad ji nesiliaus jo stumdžiusi, sugriebė jai už rankos ir suspaudęs palaikė, kad ji apsiramintų. Tuo jų konfliktas baigėsi. Toliau abu apsiramino, bendravo vienas su kitu bei dukra. Po kiek laiko I. nuėjo pasiimti savo automobilio, nes matėsi, kad tuoj pradės lyti, todėl norėjo atsivaryti arti automobilį, o jį paliko pabūti su dukra. Su dukra dar kurį laiką pabuvo kartu, pasivaikščiojo ir kažkur apie 17.40 val. parvedė dukrą į namus t. y. pas I. . Tikslaus adreso, kur ją parvedė, nepasakys, nes tiksliai nežino. Daugiau jie su I. nekonfliktavo ir apskritai palikęs dukrą išvažiavo. Žodžiu, jie su I. išsiskyrė taikiai. Todėl dėl šio jam pareikšto pranešimo apie įtarimą jis kaltu prisipažįsta iš dalies t. y. tikrai I. i buvo sugriebęs už kairės rankos, suspaudė ją ir laikė, dėl ko ant rankos galėjo atsirasti kraujosruvos, tačiau tyčios jo veiksmuose tikrai nebuvo. Jis jau minėjo, kad ji pirma jį pastūmė, po to jis ją pastūmė, o kadangi ji ir toliau stumdėsi, tai norėdamas tai baigti ir sugriebė jai už rankos, kad ji apsiramintų. Aišku, dėl to, kad sugriebė I. i už rankos, labai gailisi, nes nemano, kad tas pasistumdymas būtų baigęsis. Kas dėl to, jog I. jį pastūmė, jis jokio fizinio skausmo nepatyrė. Šioje situacijoje nenukentėjo ir I. i dėl to jokių pretenzijų neturi. Ar minėtą įvykį kas matė, nežino. Aplinkui nieko nepastebėjo. Įvykio metu buvo blaivus, nes iki darželio atvažiavo mamai D. G. priklausančiu automobiliu „O. Z.“, kurio valstybinio numerio nepasakys, nes nežino. Jau minėjo, kad gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). Grįžo neseniai ir šiuo metu ten vykti nebeketina. Gyvens pas tėvus t. y. pas mamą D. bei tėtį K. G. (1 tomas, b.l. 158-161).

Nukentėjusioji I. G. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, kad su kaltinamuoju santykiai įtempti. Jis grįžo gegužės pabaigoje iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir paskambinęs pasakė, kad nori pamatyti dukrą. Ji nesutiko ir liepė ateiti prie darželio. Buvo nepatenkintas, įpykęs, įtūžęs. Birželio 1 d. atėjo prie darželio, eidamas pro vartelius šaukė ant jos, ko ji žiūri, ėjo link jos, pastūmė ranka vieną kartą. Nuėjo prie sūpynių ir pritūpė prie vaiko. Ji nuėjo prie jo ir pasakė, kad jis negali prie vaiko jos stumdyti. Jis pašoko, priėjo link jos, griebė už kairės rankos ir stipriai suspaudė, laikė ir sakė, kas ji tokia bus, ko ji jam aiškina. Akys baisios, ji pradėjo virpėti, prašė paleisti, nepaleido, bet dar stipriau suspaudė. Paskui paleido. Ji pasidairė, kad yra aplinkui žmonių ir niekas nemato. Pasakė, kad negalima būriuotis, liepė eiti iš darželio, liepė M. eiti su dukryte į parkelį ir dar pasibūti. Jis liepė eiti kartu. Nuėjo, bet ji pamatė, kad daug žmonių parke, pasakė, kad jai reikia į mašiną, ir išėjo. Grįžus į namus paskambino jam ir pasakė, kai pabus, kad parvestų namo dukrytę. Paskambino mamai, pasakė, kas įvyko, ir tuo metu grįžo M. su dukra. M. pasakė, kad I. apsimeta, kad jai skauda pilvą, todėl ir grįžo. Ją išgąsdino grasindamas ir kairės rankos žaste buvo paraudimas. Kai atvažiavo mama, mama pasakė, kad ji turi kreiptis pagalbos į policiją, nes jis pažeidžia jos teises. Ji ilgai buvo šoko būsenos ir į policiją nuvažiavo apie 21 valandą. Labai ilgai, kol priėmė policija. Kai M. atėjo į darželį, dukra gerai reagavo, ji gerai reaguoja į visus. Ji apsidžiaugė, kad atėjo, atpažino tėtį. Kai jis jai paėmė už rankos ir stipriai spaudė, dukra buvo šalia, bet ji turi sutrikimų ir nelabai supranta, kas vyksta, tik suprato, kad kažkas yra negerai, nes mama nesišypso. Ji nebežaidė ant sūpynių, vaikščiojo pasimetusi. Po įvykio visi trys nuėjo į parkelį, kuris nuo darželio yra 2-3 minutės kelio. Parkelyje vaikas nubėgo į žaidimų aikštelę, kur daug akmenukų, o M. bandė ją apkabinti, bet ji mėtė į jį akmenukus, parodydama, kad nenori. Ji pati buvo ištikta šoko, todėl išvažiavo ir grįžo namo. Grįžusi pagalvojo, kad reikia paskambinti ir pasakyti, kad ji yra namie. Kai grįžo į namus, M. vaiką parvedė gal po 20-30 minučių. Parvedęs dukrą, jis stovėjo laiptinėje, į butą neįėjo. Jis jai po to rašinėjo, kad nori su ja susitikti, nes jis mato, kad jai neaišku, kaip ji turi su juo bendrauti. Tiesiogiai kontaktiniu būdu su juo po įvykio nebendravo. Neturtinę žalą sudaro piniginė suma 2000 eurų, kurią sudaro padaryti sveikatos sutrikimai, nemiga, nes tai trukdė jai dirbti, o dirba atsakingą darbą. Gydytoja išrašė jai raminamuosius. Pakenkė jos sveikatai, nes patyrė stresą. Naktį grįžo iš policijos, tai pirmą kartą jos vaikas buvo užmigdytas be jos. Ji atsibudo 2 valandą nakties ir pradėjo daryti ,,miego ritualus“, dvi savaites šlapinosi į kelnytes. Dukra matė ją verkiančią, ašarojančią. Jis ne pirmą kartą ją stumdė, bet dukrytė buvo mažesnė, todėl nieko negalėjo pasakyti. Civilinis ieškinys yra ne vien dėl šio įvykio, bet ir dėl ankstesnių kaltinamojo veiksmų. Šiai dienai nėra atsigavusi, yra streso būsenos, nes bijo, kad M. jai nekeršytų, nes pirmą kartą oficialiai pasipriešino jam. Kai tik reikia eiti į posėdį, vėl viską iš naujo išgyvena. Šiuo metu bendrauja tik dėl vaiko. Bendrauja žinutėmis. Jis parveža vaiką, paleidžia prie laiptinės ir I. pareina į namus. Viskas trunka 2 -3 minutes. Bijo, kad vėl prasidės įžeidinėjimai, vėl skambinės, vadins visokiais žodžiais. Bijo, kad jis per vaiką pradės jai keršyti. Jeigu vaiko nebūtų, tai nebendrautų. Atėjo į darželį pasiimti vaiką po 16 valandos. Į policiją nenuvyko ankščiau, nes kai po 18 valandos atvažiavo mama, ji ją ramino, sakė, kad negali taip tęstis, kad ji neturi daryti tai, ką nori M. . Ji buvo šoko būsenos, mama ilgai ją ramino, guodė, glostė ir tada ji paskambino savo advokatui ir kartu su juo vyko į policiją. Ji advokatui ilgai negalėjo prisiskambinti, o kai prisiskambino, maldavo, kad jis jai padėtų, nes ji buvo šoko būsenos, bijojo, kad negalės nieko pakalbėti. M. G. nenorėjo taikytis, todėl mediacijos procesas nepavyko. Atsiprašymo iš jo nebuvo. Ji žinojo, kad M. G. gyvena (duomenys neskelbtini), bet ar dirba, nežino, nes jis dieną naktį jai skambindavo, norėdamas išsiaiškinti santykius, nors santuoka jau buvo nutraukta. 2020 m. prasidėjo „kovidas“, jis pasakė, kad negrįš, nes uždrausti skrydžiai, bet po to netikėtai pasakė, kad grįžta ir nori pamatyti vaiką, ji liepė jam pasidaryti testą (duomenys neskelbtini), jis nesutiko, sakė, kad pasitikrinęs (duomenys neskelbtini). Ji nesutiko jo įleisti. Jis pasakė, kad kreipsis į vaikų teises ir diplomuoti žmonės jai viską paaiškins. Ji neatsisakė su juo susitikti, bet prašė pasidaryti testą. Žiūrėjo savo, savo vaiko sveikatos ir savo tėvų, todėl ir prašė pasidaryti testą, nesvarbu, kokie tuo metu buvo įstatymai. Kai paprašė pasidaryti testą, jis ją puolė, ,,koliojo“ ir jokio kito normalaus pokalbio nebuvo. Jai paskambino iš vaiko teisių, kad gavo skundą ir pakvietė į posėdį. Į posėdį vyko su advokatu. Paaiškino situaciją, nurodė aplinkybes, kad vaiko jis niekada neaugino, kad dukra turėjo sąlytį su ,,auklyte“, kad vaikas vis dar kosėja, todėl prašė pasidaryti testą. Per šventes darželis nedirba ir vaikas nėjo į darželį. Vaiko teisės M. G. išaiškino, kad jam reikia pasidaryti testą, bet jis nepasidarė ir išvyko. Pirmadienį pirmą kartą susitiko parkelyje, pamatė, kad mergaitė atpažino, džiaugiasi. Ji mergaitei sakydavo, kad tai yra jos tėtis, kai bendraudavo vaizdo skambučiu. Jis dvi dienas buvo pasiėmęs vaiką, jis jai dėkojo, kad leidžia. Penktadienį pasiėmė vaiką, paklausė, ką veiks, ką darys, jis paskambino, kad turi reikalų, ir ji po 10 minučių atvažiavo pas jį. Pasiėmė dukrą ir jis tą vakarą atėjo į darželį pasiimti vaiko. Dukra buvo ant žaidimo arkliuko, ji stovėjo šalia. Atstumas nedidelis. Jis iš pradžių šaukė: „I. , I. “, ji (nukentėjusioji) pasižiūrėjo į jį ir jis pasakė: „ko čia žiūri?“. Šaukė I. geruoju. Jis įėjo pro vartelius, pamatė ją, pastūmė ranka, priėjo prie vaiko ir atsitūpė. Nežino, kodėl ją pastūmė, jis negali praeiti pro ją nieko nedaręs. Ji jam sukelia blogas emocijas, nes kaltina ją, kad ji jam trukdo. Atsitūpęs prie vaiko, paėmė už rankyčių, pasisveikino, buvo geros emocijos. Jis moka apsimetinėti, yra manipuliatorius. Ji buvo rami, nes buvo pripratusi prie jo tokio elgesio. Ji priėjo prie jo ir pasakė, kad jis negali taip su ja elgtis, kad jos nestumdytų. Sakė, kad reikia pamiršti praeitį ir gražiai bendrauti dėl vaiko. Jis pašoko iš vietos, buvo nepatenkintas, kad ji kažko jo prašo ir griebė už rankos, stipriai įsikabino ir spaudė žiūrėdamas į ją pykčio akimis. Jis taip stipriai spaudė, kad ji pradėjo visa drebėti. Jis ilgai labai laikė ir save ramino, kad tik nieko daugiau nepadarytų jai. Jis ilgai ilgai įsikabinęs, ir taip spaudė spaudė, paskui paleido ir šypsena atsirado, kad jis taip jai padarė. Jis paleido tada, kada jis norėjo. Tas labai labai ilgai truko, tikrai ne sekundę, gal kelias minutes, negali pasakyti, bet ilgai. Kai jis paleido, atsirado šypsena, nes jis suprato, kad ji išsigando. Kai jis paleido, liepė eiti iš darželio teritorijos, nes negalima būriuotis. Darželio vadovybė pastoviai jai sakė, kad jai negalima teritorijoje būti, nes jos I. ilgai būdavo teritorijoje ir jai liepė susitvarkyti su vaiku, kad jos neužsibūtų ilgai darželio teritorijoje, kai ji ją pasiimdavo, todėl ir užsifiksavę, kad negalima būti teritorijoje. Ji ėjo kartu su jais į parkelį, jie ėjo susikibę rankomis, ji į I. s, ir M. į I. s ranką. Parkelyje vaikas nubėgo prie sūpynių, M. nuėjo prie jos, o ji stovėjo atokiau. Labai greitai pasakė, kad eina link mašinos. Apsidairė, kad yra daug žmonių, kad yra kameros ir jis nieko nepadarys, ir gal po kokios minutės išėjo į mašiną. Pažįstamų parkelyje nesutiko. Turėjo telefoną kišenėje, bet niekam neskambino. Kai ji jam pasakė, kad eina iki automobilio, jis atsakė „gerai“. Grįžo į automobilį ir išvažiavo į namus. Apie tai, kad važiuoja į namus, M. nesakė, kai grįžo į namus, paskambino M. ir pasakė, kad yra namuose, kai pabus su dukryte, tegul parveža į namus. Žino, kad po 16 val. atėjo į darželį, žino tiksliai, kad 17.40 val. kalbėjosi su mama, o kada tiksliai jis parvedė, negali pasakyti. Nesutinka, kad M. su dukra prabuvo ne mažiau kaip valandą, nes konfliktas ilgai truko, kol įvyko konfliktas, kol išėjo iš teritorijos, kol nuėjo į parkelį, kol grįžo iki mašinos, kol grįžo, kol atsidarė duris, dar ėjo į tualetą. Tada parašė mama. M. ėjo pėsčiomis iki jos namų, ne su mašina važiavo, kadangi neturi kėdutės, ėjo su mažu vaiku, todėl ir užtruko. Įvykio metu jos telefonas buvo kišenėje. Nesikreipė į policiją, nes mamai sakė, kad darys taip, kaip jis nori, o mama jai ilgai aiškino, kad tai yra žmogaus teisių pažeidimas. Kreiptis į policiją ją įkalbėjo mama. Ji suprato, kad jis negerai elgiasi, užgaulioja, smurtauja, bet ji bijojo kreiptis į policiją, kad jis jai nekeršytų. Įvykio metu suprato, kad tai nusikaltimas, bet bijojo kreiptis. Nesikreipė į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nes galvojo, kad su M. susitars taikiai. Bendraudavo su M. telefonu. Šitos bylos aplinkybės civilinėje byloje yra naudojamos. Yra priimta laikina bendravimo su vaiku tvarka. Bendrauja su vaiku. Ji prašė teismo, kad skirtų galimybę susitikti su psichologu, kuris įvertintų, ar jis geba bendrauti su vaiku. Nustatė, kad geba. Darželio auklėtojai nurodė, kad ją sumušė, nes kai atėjo į darželį, vaikų buvo daug, ir ji pasakė auklėtojai, kad buvo įvykęs konfliktas, ir kad ją M. sužalojo. Šiai dienai bendrauja su vaiku ir ji jam netrukdo, ir niekada netrukdė.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. G. davė parodymus, kad su M. jie susituokė (duomenys neskelbtini) Santuokos metu t. y(duomenys neskelbtini)gimė dukra I. G.. Nori paaiškinti, kad iki santuokos su M. ji gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). Kai ji pradėjo lauktis, jai buvo labai komplikuotas nėštumas, todėl ji grįžo į (duomenys neskelbtini), o M. liko (duomenys neskelbtini). Kai jis grįžo į (duomenys neskelbtini), jie susituokė ir jis vėl išvažiavo, o ji viena pati gyveno tiek visu nėštumo laikotarpiu, tiek ir kai gimė dukra. M. į (duomenys neskelbtini) grįžo, kai gimė dukra, po dešimties dienų. Tada jis pabuvo tris savaites ir vėl išvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini). Kadangi su M. jie gyveno atskirai t. y. jis (duomenys neskelbtini), o ji (duomenys neskelbtini) su dukra, tai M. pradėjo jai sakyti, kad nebenori su ja gyventi ir nori skirtis. Ji sutiko ir ji su juo (duomenys neskelbtini) išsiskyrė. Po skyrybų su M. jam nebuvo skirti jokie įpareigojimai, kada jis negali matytis su dukra, todėl bet kada galėjo su ja bendrauti ir pasimatyti. Iki 2021 m. gegužės 24 d., kai M. parašė jai žinutę, jog yra grįžęs ir nori pamatyti dukrą, iki to laiko, kai jis grįždavo į (duomenys neskelbtini), tai ji jam niekada nedraudė su dukra matytis, todėl jam grįžus nuvesdavo pas jo tėvus ir jis galėdavo su ja bendrauti. Dabar, kai M. grįžo, jis išreiškė norą kiekvieną dieną dukrą pasiimti iš daželio, ir ji sutiko. Viskas kaip ir gerai buvo iki 2021 m. birželio 1 d. 2021 m. gegužės 31 d. M. jai parašė žinutę, kad nori su ja susitikti ir pakalbėti. Ji M. parašė, kad dviese su juo susitikti neis, nes neturi kada ir šiaip neturi jokio noro su juo bendrauti. Tada M. jos paklausė, kada ji eis pasiimti dukros t. y. I. s iš darželio. Ji jam parašė, kad po 16.00 val. M. parašė, kad ateis. Tokiu laiku ji ir pasiėmė savo dukrą iš darželio bei buvo darželio teritorijoje, kur ir laukė M., kol jis ateis. Jos dukra I. suposi ant sūpynių, ir tuo metu ji pamatė pro vartelius į darželio teritoriją įeinantį M.. Tik pamatęs ją M. iš karto pradėjo šaukti ant jos agresyviai nusiteikęs, kad ko ji į jį žiūri. Priėjęs prie jos M. nieko nesakęs, be jokios priežasties ranka ją pastūmė į šalį. Dėl šio pastūmimo ji jokio fizinio skausmo nepatyrė. Pastūmęs ją M. atsitūpė prie dukros ir tada ji jo paklausė, kodėl jis su ja taip negražiai elgiasi, stumdo ją. Po šio jos klausimo M. atsistojo, ranka sugriebė jai už kairės rankos žasto ir stipriai suspaudė bei laikė ją. Dėl tokio M. elgesio ji patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau buvo ir sužalota, nes toje vietoje, kur jis jai suspaudė ranką, atsirado kraujosruvos. Laikydamas jai už rankos M. agresyviai į ją žiūrėdamas jos paklausė: „Kas tu jai tokia būsi, kad gali jai aiškinti?“. Tada ji paprašė, kad M. ją paleistų, nes iš išgąsčio ir skausmo pradėjo visa drebėti. M. pasakė, kad jai skauda. M. jai tik pasakė, kad jeigu ji norėtų, kad jai skaudėtų ir būtų blogai, iš jos nieko nebeliktų t. y. liktų tuščia vieta. Nemano, kad šie M. grasinimai yra realūs ir gali būti įvykdyti, tai tik jo agresyvumo metu išsakyti žodžiai. M. pasakė, kad einam į parkelį, tačiau ji atsakė, kad neis, ir tegul jis vienas su dukra eina, tačiau M. norėjo eiti kartu su ja, nes nori dar su ja pakalbėti. Tada jie nuėjo į parkelį, dukra žaidė ir ji M. pasakė, kad eina pasiimti automobilio. Pasiėmusi automobilį nuvažiavo į namus, bei paskambinusi M. pasakė, kad jis pabūtų su dukra, o po to parvestų namo. Po šio skambučio M. iš karto parvedė dukrą į namus ir tai galėjo būti apie 17.40 val. Kai M. parvedė dukrą, ji su juo nebesipyko, ir jis išėjo. Nori pasakyti, kad kas M., ji jo, kai jis ją pastūmė, nestūmė atgal. Tarp jų iš viso jokio susistumdymo nebuvo. Tai buvo tik vienas M. pastūmimas. Dar nori pasakyti, kad kai ji su M. susitikdavo, susidarydavo toks jausmas, kad jis nori jai kažką padaryti. Dar buvo tokia situacija, kad jis skėčiu bakstelėjo į ją, ji jo paklausė, ką čia darai. Jis į tai nieko neatsakė. Tą kartą ji jokio fizinio skausmo nepatyrė ir nenukentėjo, tačiau apie tai užsiminė todėl, kad jis tiesiog tyčia, toks jausmas, kad nori jai ką nors padaryti. Visas įvykis vyko darželio „(duomenys neskelbtini) “, esančio (duomenys neskelbtini) , teritorijoje. Minėtą įvykį matė viena iš ankščiau minėtojo darželio darbuotoja, kurią yra mačiusi pačiame darželyje. Minėtos darbuotojos duomenų nežino. Ji tuo metu buvo su vaikais lauke ir vaikų buvo tikrai ne vienas, o visa grupė. Ši darbuotoja buvo kiek toliau, tačiau ji mano, kad ji viską galėjo matyti. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai išaiškintą ir civilinį ieškinį pareikš vėliau. Taip pat nori, kad prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos būtų pridėtas jos susirašinėjimas su M. po šio įvykio. Iš karto po šio įvykio į policiją nesikreipė, nes buvo išsigandusi, tačiau pakalbėjusi su mama V. A. ir papasakojusi, kas nutiko, nutarė kreiptis pagalbos, kad ateityje nebepasikartotų panašūs atvejai (1 tomas, b.l. 44-47).

Liudytoja A. P. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, kad pažįsta I. mamą ir tėtį. I. yra grupės auklėtinė. Asmeniškai su jais nebendrauja. Dienos nepamena, buvo gegužės mėnuo. Dirbo popietinėje pamainoje, galėjo būti arba antradienis, arba ketvirtadienis. Atėjo I. mama, pasiėmė ją, ir išėjo. Kitą dieną atėjo susijaudinusi, pasakė, kad įvyko konfliktas, lyg ir sumušė, I. G. klausė jos, kuri auklėtoja galėjo dirbti lauke. Ji pasakė, kad nieko nematė ir niekas iš kolegių neminėjo, kas matė konfliktą. I. G. lanko darželį nuo (duomenys neskelbtini) m. Ji pati grįžo iš ligoninės rugsėjo pabaigoje. Jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. I. s tėčio nebuvo mačiusi. Mama tik pasakė, kad galima vaiką atiduoti tėčiui ir tada pirmą kartą pamatė tėtį. Lyg ir dirbo kita auklėtoja, ir sakė, kad atėjo I. s tėtis ir ją pasiėmė, o, ar ji pati matė jį iki birželio 1 d., tai nematė. Tą dieną, kai atėjo pasiimti mergaitės, matė jį. Birželio 1 d., tą dieną, pasiėmė mama, o, ar jis pasiėmė prieš birželio 1 d, ar po to, nepamena. I. ėjo pas tėtį, apsirengė ir ėjo. Apie įvykį su tėvais neteko bendrauti. Birželio 1 d. I. atidavė mamai, o kitą dieną ji atėjo labai susijaudinusi, sakė, kad įvyko konfliktas, sumušė, ir tamsi auklėtoja buvo lauke. Sunku pasakyti, kokia buvo I. kitą dieną, nes vaikai skirtingi, tuo labiau ji turi negalią. Vieną kartą, tik nepasakys kiek laiko po įvykio, buvo labai irzli, krito ant žemės, kažko pyko, kadangi ji nešnekanti, tai emocijomis parodė, kad yra susierzinusi. Ji bėgo prie durų, kažką mojavo. Su ja dirba kolegė R. T. ir R. B.. Šiais metais I. i skirta padėjėja. I. turi didelių specialių poreikių. Ji negalėtų išreikšti sakiniais, kas jai blogai. Nematė to įvykio betarpiškai, nes ji dirbo grupėje. Apie tą įvykį ji sužinojo iš I. s mamos. Kai atveda vaikus, grupėje būna daug vaikų. Ugdymo klausimais daugiau galimybių kalbėtis vakare, o ne ryte. Detalaus pasakojimo apie konfliktą iš I. s mamos nebuvo. Tiksliai, kokius žodžius pasakė I. s mama, nefantazuos ir nepasakys. Jai užsifiksavęs žodis – sumušė. Ji supranta tą žodį, kaip, kad gali suduoti, trinktelėti. I. s mama buvo susijaudinusi, nes jai byrėjo ašaros, nusišluostė, buvo jautri. Ji pati buvo nedarbinga visą vasarą, prieš rugsėjį, rugsėjo mėnesį, nebuvo dar dvi savaites, paskui spalį ligoninėje, gruodžio mėnesį ,,kovidas“. I. mama jai liepė neduoti jos tėčiui gruodžio mėnesį, kadangi jis dirbo užsienyje, jis privalėjo testuotis, ir panašiai. Ji atsakė, kad neturi teisės be tam tikrų dokumentų neduoti vaiko. 2020 m. pabaigoje, nepamena, ar ji nelankė darželio, bet žino, kad vaikas dažnai serga. Iki 2021 m. gegužės 27 d. I. tėtis prie jos nebuvo atėjęs pasiimti I. s, bet galėjo ir prie kitos pasiimti, kolegė jai perduotų žinią.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. P. davė parodymus, kad šiuo metu ji dirba lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini) “ pedagoge. Nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio dirba naujoje ankstyvojo amžiaus ugdytinių grupėje. Viena iš jos grupės vaikų yra I. G., kuriai šiuo metu yra trys metai. Tikslios jos gimimo datos nežino. Mergaitė yra tikrai labai gera, ramaus būdo, su kuria jokių problemų nėra. Jai yra žinoma, kad I. mama su jos tėčiu yra išsiskyrę ir ji gyvena su mama, o tėtis yra išvykęs į užsienį, tačiau kur ir dėl ko, nežino. 2020 m. gruodžio mėnesį, prieš Kalėdas, I. mama pasakė, kad yra grįžęs I. tėtis, ir jei jis ateis pasiimti I. , kad jam jos neduotų. Dėl ko jos turėtų tėčiui neduoti jo dukros, I. mama nieko neaiškino. I. mamai buvo paaiškinta, kad jos, kol neturi oficialus dokumento iš teismo, kad vaiko neduoti tėčiui, jos to daryti negali ir privaloma vaiką atiduoti tėčiui. Tada I. mama jų paprašė, kad jeigu ateis tėtis, kad ją apie tai informuotų t. y. jai paskambintų. I. tėtis iki 2021 m. gegužės 27 d. nei kart nebuvo atėjęs pasiimti I. iš darželio. Nori iš karto paaiškinti, kad šios grupės vaikų pedagogės jos yra dvi t. y. ji bei R. T.. Todėl gal tėtis kada buvo atėjęs pasiimti I. , kai dirbo jos kolegė, tačiau ji to tiksliai pasakyti negali, nes nežino. Tą dieną jos tėčiui I. atidavė, nes pati I. mama pasakė, kad ateis tėtis ir kad I. jam atiduotu. 2021 metais birželio 1 d. apie 15.30 val. vaikai pavalgė vakarienę ir kažkur po 16.00 val. atėjo I. mama ir ją pasiėmė. Daugiau tą dieną nei I. , nei jos mamos ji nematė. Kitą dieną t. y. 2021 m. birželio 2 d., ryte, atėjo I. mama t. y. atvedė dukrą, ir jos pradėjo klausinėti, gal ji žino, kur dirba tamsiais plaukais su akiniais auklėtoja, kuri vakar vakare dirbo ir buvo lauke, kai ji pasiėmė savo dukrą ir išėjo. Ji I. mamai pasakė, kad pas jas daug auklėtojų dirba tamsiais plaukais su akiniais. I. mama pasakė, kad buvo konfliktas su I. tėčiu, ir pasak jos, ta auklėtoja būdama lauke tai matė. Daugiau I. mama jai nieko nepasakojo apie tą konfliktą, o ir ji turėjo eiti į grupę prižiūrėti vaikų, tai I. mama pasakė, kad ji jos nebetrukdys, ir išėjo. Apie tai, kas įvyko 2021 m. birželio 1 d. po 16.00 val. tarp I. mamos ir jos tėčio, pasakyti negali, nes nieko nematė ir nieko nežino. Kaip jau minėjo, apskritai I. tėtį matė vieną kartą t. y. praeitą ketvirtadienį ir suprato, kad tai I. tėtis, nes I. iš karto priėjo prie jo. Šiaip I. prie svetimų žmonių neina (1 tomas, b.l. 125-128).

Liudytoja D. G. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, kad yra M. G. brolio buvusi žmona. Su M. G. santykių nėra, neturi pykčių. Su nukentėjusiąją santykiai geri, bendrauja, susiskambina. Pačiame įvykyje nedalyvavo. Tą vakarą jai paskambino I. G. ir papasakojo, kad įvyko incidentas, susistumdymas prie darželio. Ji sakė, kad M. buvo prie darželio, išeinant jai su I. , darželio teritorijoje, įvyko konfliktas, ir jis jai pagriebė už rankos. Galėjo būti 2021-06-01. I. jai paskambino į vakaro pusę, galėjo būti apie 20 val. Detalių, kodėl įvyko konfliktas, nepamena. Kiek prisimena, tiek pasakė. Po įvykio su I. buvo susitikusios per I. gimtadienį, gal apie liepos vidurį. Trumpai aptarė šį įvykį. Ji buvo po apklausos ir bendrai aptarė. Kiek žino, kad tėvas daugiausia užsienyje, mažai (duomenys neskelbtini) būdavo, bendraudavo telefonu. Nematė, ar po birželio 1 d. jie bendravo. Po birželio 1 d. matėsi su mergaite. Ji labai pasikeitusi, lengviau bendrauja, galima prieiti, nes prieš tai būdavo baikštesnė. Dabar drąsesnė, vaikšto po kambarius, apsikabina. Labai pasikeitęs vaikas. I. pradėjo lankytis pas specialistus, tai mano, todėl ji ir patobulėjo. Iš I. pasakojimų, gerų jos santykių su M. nepaminėtų, kiek žino, visokie šantažai, ir panašiai. Apie įvykį žino tik tiek, kiek jai papasakojo I. . Apie jų santykius irgi žino tik tiek, kiek I. pasakojo. Su M. nebendravo, nežino jo nuomonės. Jai I. neminėjo, kad ketina kreiptis į policiją. Ji I. klausė, ar rašys pareiškimą, ji sakė, kad ne. Tuo momentu I. labai buvo susijaudinusi. Ji nesuprato, kelintą valandą vyko konfliktas. Jai sakė, kad pasiėmė I. iš darželio, tai kiek žino, kad pasiima iki 17 valandos. Jai pasakė, kad pasisėmė I. , ir įvyko konfliktas. Paskui I. jos paprašė parašyti buvusios uošvienės adresą, tai tada ji suprato, kad I. rašys pareiškimą. Kiek pamena, kad konfliktas įvyko dėl I. , dėl jos paėmimo. Jai I. buvo sakiusi, kad M. kreipėsi į vaiko teisių tarnybą, kad galėtų bendrauti su vaiku. Kiek pamena, I. jai sakė, kad M. parašė pareiškimą vaikų teisėms, kad buvo keletą susitikimų, dėl to, kad būtų suderinta, jog jis pasiims I. .

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. G. davė parodymus, kad ji yra buvusi M. G. brolio N. G. žmona. Nors ji su vyru N. ir išsiskyrė, tačiau su jo brolio M. žmona I. G. bendrauja iki šiol. Dažnai susiskambina, pasikalba. 2021 metais birželio 01 d., vakare, kažkur apie 20.00 val., jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino I. ir papasakojo, kad tarp jos ir buvusio jos vyro M. įvyko incidentas, kai ji nuėjo iš darželio pasiimtu dukros I. . Kur tiksliai įvyko tas incidentas, nežino, t. y. ar prie darželio, ar paties darželio teritorijoje. Kiek I. jai pasakojo, ji dėl kažko susipyko su M. , jis griebė jai už rankos ir lygtai tempė. Dėl ko jie susipyko, I. neminėjo, o ji ir neklausė. Daugiau I. jai nieko nepasakojo, o ji jos ir neklausinėjo. Kadangi paties to įvykio ji nematė, tai apie tai daugiau nieko ir pasakyti negali. Kas dėl M., jis su I. dažnai, kiek girdėdavo, pykdavosi, tačiau tikslių jų pykčių priežasčių nurodyti negali, nes nežino, o ir tiesą pasakius, nesigilindavo. Kad jis būtų smurtavęs prieš I. , to nėra girdėjusi ir mačiusi. Kaip jau minėjo, su I. jos pasikalba iki šiol, ji pasipasakoja, kad pykstasi su M. , dažnai konfliktuoja, tačiau į tai ji niekada nesigilino ir nesigilina, nes tai jų reikalas (1 tomas, b.l. 143-146).

Liudytoja V. A. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, kad nukentėjusiajai yra mama, o M. G. yra buvusi uošvienė. Su M. G. nėra jokių santykių. Apie įvykį gali pasakyti, kad M. G. kokius 3 metus smurtavo prieš jos dukrą ir fiziškai, ir psichologiškai. Šis įvykis įvyko nuo 17 val. iki 17.30 val., kai dukra, baigusį darbą, pasiėmė anūkę. Jos dar buvo darželio teritorijoje, kai M. G. priėjo prie jos, užgauliojo, pastūmė, sugriebė kairę ranką ir stipriai spaudė, kas sukėlė jai fizinį skausmą, nes matė ant rankos pirštų žymes. Dukra jai paskambino, verkė į ragelį ir sakė, kad M. ją užpuolė. Pokalbio nebaigė, nes atvažiavo M. ir atvežė anūkę, tada paskambino dukrai ir pasakė, kad atvažiuoja. Ji gyveno su I. ir žino, kad M. G. smurtauja tiek fiziškai, tiek morališkai. Po anūkės gimimo, grįžo po savaitės, grįžo ir smurtavo. Smurtas tai yra stumdymasis. Pirmą kartą jis ją užpuolė gegužės 29 d., buvo penktadienis, jis buvo pasiėmęs I. , dukra nuėjo jos pasiimti, ir jis ją badė su skėčiu, o po 4 dienų jis vėl ją užpuolė. Jis tris metus skambindavo tada, kada panorėdavo, o ne tada, kai dukra galėdavo. Birželio 1 dieną ji kalbėjosi telefonu apie konfliktą su dukra po 17 valandos. Ji buvo sode ir per valandą atvažiavo pas I. . Kaltinamasis parvedė dukrą į nukentėjusiosios namus. Kiek supranta, jis ją labai greitai parvedė. Anūkė buvo labai nerami, verkė. Kai M. atvedė anūkę, dukra jau buvo grįžusi. Ji tuo metu buvo viena namuose. Ji patarė I. i kreiptis į policiją, nes jis pastoviai smurtauja. Dukra jai pasakojo, kad M. G. priėjo, vadino ją negražiais žodžiais, pastūmė ir stipriai spaudė. Ji sakė, kad neteko žado, sustingo, buvo šoke, kad negalėjo net žodžio pratarti. Nesakė priežasties, dėl ko įvyko konfliktas. Ji su dukra susiskambino, bet negali pasakyti, ar ji, ar I. jai paskambino. Susiskambino apie 17.30 val. Ji tuo metu buvo sode ir važiavo pas dukrą. Kelionė truko apie puse valandos. M. G. parvedė vaiką apie 17.40 val., kai ji kalbėjosi su dukra telefonu, girdėjo skambutį į duris ir dukra pasakė, kad „va, parvedė I. “. Joms bekalbant su dukra, M. G. paskambino į duris. Tai buvo vienas skambutis. Dukra pasakojo, kad nuėjo kartu į parką, ji buvo kartu, nes I. buvo, o paskui rado momentą pasišalinti, ir pasišalino iš parko. Ji pasišalino, nes bijojo, kad M. G. nesmurtautų. Jis ją vertė eiti į parką. Dukra nesakė, kiek laiko praleido parke. Ji nesikreipė iš karto į policiją, nes buvo dideliame šoke ir ji visą laiką jo bijojo. I. laukė, kol ji atvažiuos prižiūrėti anūkės, ir tada ji važiavo į policiją. Ji pas I. atvažiavo gal 18.30 val. I. neskambino iš karto į policiją, nes buvo dideliame šoke ir nesuvokė, kad reikia kreiptis į policiją. Nežino, kam ji tą vakarą dar skambino ir su kuo kalbėjo. Nežino, kada ji išvažiavo į policiją. I. jai parodė ranką, ji buvo visa mėlyna, matėsi pirštų žymės. Nuo to laiko, kai atvažiavo į butą prižiūrėti anūkės, jos dukra buvo išvažiavusi į policiją. I. jai sakė, kad reikėjo labai ilgai laukti policijoje. Tai gal čia yra užfiksuotas laikas, kada iš jos paėmė pareiškimą. Jos iniciatyva I. kreipėsi į policiją. Be to, jis ir ankščiau prieš I. smurtavo. Ji pati matė, kaip jis prieš I. smurtauja. Kiek jai žinoma, I. ankščiau nesikreipė į policiją. Nežino aplinkybės apie tai, jog I. , rašydama pareiškimą policijoje, atsakė į klausimą, kad ankščiau prieš ją nebuvo naudotas smurtas. Jos manymu, kad konflikto priežastys dėl to, kad M. G. norėjo būti laisvas, jis pyko ant jos, kad ji pagimdė jam vaiką, už kurį jis turės mokėti alimentus visą gyvenimą. Žino, kad M. G. kreipėsi į vaikų teises, kad negali pamatyti dukters. Kadangi tuo metu buvo ,,kovidas“, dukra jo paprašė pasidaryti testą, jis nesutiko. Jis skambindavo tris kartus per dieną, nes norėdavo pamatyti dukrą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. A. davė parodymus, kad kažkur prieš tris metus laiko jos dukra I. G. ir M. G. susituokė. Jie susituokė balandžio mėnesį. Santuokoje jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. G.. Po I. gimimo, praėjus maždaug porai mėnesių, jos dukra jai pasakė, kad jos vyras nori su ja skirtis, nes jam toks gyvenimas persunkus ir jis nepasiruošęs tėvystei. Šiaip nori pasakyti, kad jos dukros vyras gyvena ir dirba užsienyje, tačiau ką jis ten dirba, pasakyti negali, nes nežino. Kai tik jis ruošdavosi grįžti į (duomenys neskelbtini), jis prie jos dukros prisigerindavo, ir jie susitaikydavo, o kai tik vėl išvažiuodavo į užsienį, viskas prasidėdavo iš naujo t. y. nuolatiniai jo įžeidinėjimai jos dukros atžvilgiu, ir panašiai. Taip jos dukra su vyru taikėsi ir pykosi gana daug kartų. 2021 m. gegužės mėnesio pabaigoje, kai M. grįžo iš užsienio, jai dukra sakė, kad jis norėjo kiekvieną dieną pasiimti savo dukrą iš darželio. Jos dukra su jo tokiu noru sutiko, todėl M. kiekvieną dieną pasiimdavo dukrą iš darželio, pabūdavo su ja, pažaisdavo ir atvesdavo pas jos dukrą. Ji asmeniškai jo, t. y. M., kai jis grįžo, nematė, tačiau kiek pasakojo dukra, jis būdavo pastoviai viskuo nepatenkintas, be jokios priežasties užgauliodavo jos dukrą, tačiau ką jai tiksliai sakydavo, nežino. Kas dėl 2021 m. birželio 01 d., kai susiskambino su dukra, ir tai buvo apie 17.00 val., ji pajuto, kad jos dukros balsas kažkoks pasikeitęs. Tada dukros paklausė, kas atsitiko, gal jos dukrai I. i kas nutiko. Tada Jos dukra I. pradėjo jai pasakoti, kad šiandien darželio teritorijoje ji susitiko su M. ir jis atėjo labai agresyviai nusiteikęs. Minėjo, kad tik pamatęs ją iš karto pasakė, kad ko žiūri ir eidamas pro ją, pečiu ją pastūmė. Tada kiek sakė I. , ji pasakiusi M. , kad jis negali šitaip su ja elgtis ir tada, kiek sakė dukra, M. puolė prie jos ir ranka suspaudė jos ranką. Dar dukra I. pasakojo, kad ji stengėsi kuo greičiau pasišalinti ir nebebūti su M. . Daugiau apie minėtą įvykį I. jai nieko nepasakojo, o paties to įvykio ji nematė ir nieko apie tai pasakyti negali. Kas dėl jos, ji sakė savo dukrai I. i, kad kuo toliau, tuo bus blogiau ir pati pasiūlė kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus. Po to, kiek žino, ji susirado advokatą ir parašė pareiškimą dėl M. elgesio jos atžvilgiu. Kiek ji matydavo M. su dukra I. , jai atrodė, kad jis elgėsi su jos dukra agresyviai t. y. jei jam ką nors dukra pasakydavo, matydavosi, kad jis su agresyvumu jai atsakydavo. Žodžiu, M. elgesyje pastoviai matėsi nepasitenkinimas jų atžvilgiu. Dar prisiminė, kad dukra jai yra sakiusi, kad M. yra ją kaltinęs, ji neva pagimdė jam dukrą, sugadino jam gyvenimą ir, kad jis dabar visą gyvenimą turės mokėti alimentus. Dukra jai yra sakiusi, kad M. ir ankščiau yra smurtavęs prieš ją, tačiau nei vieno iš tų įvykių nėra mačiusi, o ir smurto žymių niekada nėra pastebėjusi. Pamena, kad pirmasis smurtas buvo tik gimus dukrai I. i, praėjus 10 dienų, kai jis grįžo iš užsienio. Tada, kiek žino, M. ją stumdė, tačiau dėl ko jis ją stumdė, nebeprisimena (1 tomas, b.l. 131-134).

Liudytoja R. T. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, kad I. G. pažįsta, o G. yra mačiusi vieną ar du kartus. Jie yra mergaitės tėvai, o ji pati yra mergaitės auklėtoja. Apie įvykį gali pasakyti, kad įvykio nematė. Tai buvo jos nedarbo laikas, ji ėjo pasiimti sūnaus į kitą grupę. Ji susitiko I. G. lauke, pasisveikino, ir viskas. I. s mama I. G. išėjo iš darželio, iš grupės, tai ir viskas. M. G. nematė. Raštinės vedėja gavo informaciją dėl šio įvykio. Kitą dieną viską sužinojo iš dokumentų. Kai buvo apklausta birželio 9 dieną, davė teisingus parodymus. Apie įvykį sužinojo iš dokumento, kurį gavo raštinės vedėja. Ji jį skaitė. Dokumentas buvo I. G. advokato ir parašyta, kad įvykis buvo darželyje, kad tarp I. G. ir M. G. įvyko konfliktas ir, kad jie turėtų atiduoti I. tik mamai. Bet kol nėra tėčiui apribotos teisės, negali taip elgtis, bet po to įvykio visada ateidavo mama. Buvo parašyta, kad buvo žodinis ,,apsižodžiavimas“ ir susistumdymas. I. pradėjo lankyti darželį 2020 m. rugsėjo 1 d., tai nuo tada ir yra jos auklėtoja. Nepamena, ar birželio 2 dieną I. buvo atvesta į darželį.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. T. davė parodymus, kad šiuo metu ji dirba lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini) “ auklėtoja. Jos grupėje yra mergaitė I. G.. Kiek ji žino, jos tėvai t. y. mama I. G. ir jos tėvas, kurio duomenų nežino, yra išsiskyrę. I. gyvena su mama. Taip pat I. mama buvo minėjusi, kad jos tėtis yra užsienyje, o 2021 m. gegužės mėnesio pabaigoje t. y. paskutinę gegužės mėnesio savaitę, I. mama pasakė, kad yra grįžęs jos tėtis, ir jei ateis pasiimti dukros, kad ją atiduotų. Dirbant jai tėtis buvo atėjęs gal kokius du kartus. Asmeniškai ji 2021 m. birželio 01 d. dirbo nuo 07.00 val. iki 12.30 val. Kadangi jos sūnus lanko tą patį lopšelį-darželį, tai kažkur po 16.00 val. atėjo pasiimti sūnaus iš darželio ir darželio teritorijoje sutiko I. su mama, kurios išėjo iš darželio. Jos pasisveikino ir ji nuėjo į darželį, o kur nuėjo I. su mama, pasakyti negali, nes nežino. Kai pasiėmusi sūnų išėjo iš darželio, nei I. , nei jos mamos darželio teritorijoje ir aplinkui nebematė. Tos pačios dienos vakare jai I. mama parašė SMS žinutę, kad tarp jos ir jos vyro įvyko kažkoks konfliktas, kad jos dukra dėl to išsigando, ir kad rytoj, jei ateis jos pasiimti tėtis, jam dukros neatiduotų. Ji dar parašė I. mamai, kad to daryti be atskiro nurodymo negali. Kitą dieną, t. y. 2021 m. birželio 02 d., ji dirbo nuo 12.30 val. iki 17.30 val. Tą dieną, apie kokią 15.00 val., I. iš darželio pasiėmė mama. Apie tai, kas nutiko vakar su I. mama, nieko nekalbėjo, tik ji jai pasakė, kad darželio raštinės vedėja atnešė laišką, kurį atsiuntė advokatas, kuriame buvo nurodyta, kad jos, esant galimybei, I. neatiduotu tėčiui, kol vyksta tyrimas. I. mamai ji tik paaiškino, kad to daryti be atskiro nurodymo negali. I. mama pasakė, kad viskas gerai. Tuo jų pokalbis ir baigėsi (1 tomas, b.l. 137-140).

2021-06-01 I. G. pareiškimu dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. (1 tomas, b.l. 7-13).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 16-23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad I. G. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame žaste. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminių poveikių pasekoje. I. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b.l.81).

Asmens apžiūros protokolu, kuriame aprašyta vizuali nukentėjusiosios I. G. apžiūra. Apžiūros metu užfiksuota, kad ant kairės rankos matosi mėlynės bei kraujosruvos (1 tomas, b.l. 82-84).

Akistatos protokolu, kuriame užfiksuoti nukentėjusiosios ir įtariamojo parodymai. Prieštaravimų pašalinti nepavyko (1 tomas, b.l. 48-51).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2014, 2K-65-489/2018).

Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį žmogaus kūnui, siekiant sukelti fizinį skausmą, nežymiai jį sužaloti ar trumpam susargdinti. Fizinis skausmas dažniausiai sukeliamas tiesiogine tyčia, kadangi asmuo arba to siekia, arba tai yra neišvengiama. Už neatsargų fizinio skausmo sukėlimą kitam žmogui ar nežymų sveikatos sutrikdymą baudžiamoji atsakomybė nekyla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Tai materiali nusikaltimo sudėtis – mušimo ar kitokio smurtavimo atveju turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-699/2017), t. y. šios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina pagrįsti faktą, jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir priešingi teisei (nusikalstami) padariniai, t. y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas, ar asmuo buvo trumpam susargdintas. Nustačius būtinąjį šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymį – padarinius, t. y. sveikatai padarytą žalą, turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Tai reiškia, jog turi būti nustatyta, kad veiką darantis asmuo suvokia, kad tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, be to, kaltininkas nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padarinių, t. y. asmuo sąmoningai veikia taip, kad atsirastų padarinių ar kiltų grėsmė jiems atsirasti, arba nors jų nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-99-417/2018).

M. G. suformuluotame kaltinime nurodyta, kad jis 2021 metais birželio 1 d. apie 16.15 val. darželio „(duomenys neskelbtini) “ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) , tyčia sugriebė nukentėjusiajai I. G. už kairės rankos ir ją spaudė ir laikė, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. G. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas kairiame žaste.

Kaltinamasis M. G. savo kaltės nepripažino, paaiškindamas, kad jis į įvykio vietą atvažiavo, kad pamatytų savo vaiką, kurio ilgą laiką buvo nematęs. Įvykio dieną kontaktas tarp jo ir nukentėjusiosios buvo įvykęs, nukentėjusioji I. G. pastūmė M. G., tada jis atgal pastūmė I. G., I. G. vėl bandė jį pastumti, tada jis paėmė už I. G. rankos ir sulaikė. Keletą sekundžių palaikė, paleido, ji nusiramino, ir visas tas konfliktas tuo ir baigėsi. To kontakto metu dėl jo veiksmų jai nebuvo sukeltas fizinis skausmas ar padarytas koks nors sužalojimas. Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus atmeta, vertindamas juos kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, taip siekiant save atriboti nuo įvykio ir išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, nes tokius kaltinamojo paaiškinimus paneigia tiek nukentėjusiosios, tiek ikiteisminio tyrimo metu surinkta bei teisme ištirta baudžiamosios bylos medžiaga, be to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad I. G. buvo padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame žaste. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Įvertintina ir tai, kad pats kaltinamasis pripažino, jog įvykio metu kontaktas tarp jo ir nukentėjusiosios buvo, jis prisilietė prie jos ir paėmė už I. G. rankos.

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji davė parodymus, kad kaltinamasis griebė už kairės rankos ir stipriai suspaudė, laikė ir sakė, kas ji tokia bus, ko ji jam aiškina. Ji pradėjo virpėti, prašė paleisti, nepaleido, bet dar stipriau suspaudė. Paskui paleido. Kairės rankos žaste buvo paraudimas. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiosios parodymais, nes ji parodymus davė būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taip pat paminėtina, kad nukentėjusioji viso proceso metu iš esmės analogiškai aiškino įvykio aplinkybes dėl jos rankos griebimo, t. y. ne tik teisme vykusios apklausos metu, bet ir 2021-06-04 ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu, parodydama, kad M. ranka sugriebė jai už kairės rankos žasto ir stipriai suspaudė bei laikė ją. Dėl tokio M. elgesio ji patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau buvo ir sužalota, nes toje vietoje kur jis jai suspaudė ranką, atsirado kraujosruvos. Laikydamas jai už rankos M. jos paklausė: „Kas tu jai tokia būsi, kad gali jai aiškinti?“. Tada ji paprašė, kad M. ją paleistų, nes iš išgąsčio ir skausmo pradėjo visa drebėti. M. pasakė, kad jai skauda (1 t., b. l. 44-47). Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Tokie duomenys neginčijamai patvirtina kaltinime įvardintą aplinkybę, jog M. G. 2021 m. birželio 1 d. apie 16.15 val. darželio „(duomenys neskelbtini) “ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) , tyčia sugriebė nukentėjusiajai I. G. už kairės rankos ir ją spaudė ir laikė, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. G. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus-poodines kraujosruvas kairiame žaste. Kaltinamasis M. G. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai dėl jo veiksmų bus padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir to siekė, t.y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgdamas į tai, kas buvo paminėta, teismas daro išvadą, jog M. G. veiksmuose yra nustatyti visi subjektyvieji ir objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl teismas konstatuoja, kad M. G., smurtaudamas prieš nukentėjusiąją I. G., tuo nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

BK 37 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, padaręs nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų, jo padaryta veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017). Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas, visų pirma, vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai I. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – poodines kraujosruvos kairiame žaste. M. G. smurtaudamas prieš nukentėjusiąją I. G. padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paprastai kiekvienas suaugęs, pakaltinamas žmogus, kuris suduoda smūgį nukentėjusiajam, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-511/2015). Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai I. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – poodines kraujosruvos kairiame žaste, kas leidžia daryti išvadą, kad nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, jog kaltininkui negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-128-895/2019). Nagrinėjamu atveju, nukentėjusioji iš karto po sužalojimo į medikus nesikreipė, greitosios medicinos pagalbos nekvietė, į policijos komisariatą nuvyko pati praėjus kelioms valandoms po įvykio. Be to, kaip rodo bylos medžiaga, įvykio vietoje fizinis skausmas akivaizdžiai išreikštas nebuvo, t. y. nukentėjusioji įvykio vietoje neverkė, nešaukė, nekvietė medicinos pagalbos, o toliau kalbėjosi su kaltinamuoju ir visi trys kartu su dukra nuėjo į šalia esantį parką. Tai rodo, jog įvykio metu stipraus fizinio skausmo ji nejuto, todėl nusikaltimo padariniai negali būti vertinami kaip itin dideli ir reikšmingi.

Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Sprendžiant veikos mažareikšmiškumo klausimą, be kita ko, atsižvelgiama į nuostatą, kad smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei yra priskiriamas visuomeninę reikšmę turinčioms veikoms (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 straipsnio 1 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299-648/2015). Smurto artimoje aplinkoje atveju nei sutuoktinių (sugyventinių) nesutarimai, nei jų elgesio specifika, nei santuokos nutraukimo proceso ypatumai, nei tėvų pasirinkimas savo vaikus auklėti fizinį skausmą sukeliančiais veiksmais patys savaime nelemia padaryto nusikaltimo (pavyzdžiui, sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo (BK 140 straipsnis) mažesnio pavojingumo ir neįpareigoja teismo konstatuoti padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-299-648/2015). Kita vertus, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos vykstant konfliktiniam su santuokos nutraukimu susijusiam procesui, kuriame yra nesutariama dėl esminių klausimų, be kita ko, ir susijusių su vaikais, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus. Šios aplinkybės tampa svarbiomis teismui sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo. Kasacinio teismo praktika fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo kategorijos bylose rodo, jog besitęsiantys asmenų konfliktai, kurių metu yra pavartojamas smurtas, nebūtinai sąlygoja padidėjusį nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat būtinumą bei tikslingumą kaltininką už padarytą veiką patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017 ir kt.). Be to, aukštesnės instancijos teismai pažymi, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos esant ilgalaikiams konfliktiniams santykiams, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio motyvus bei tikslus. Šios aplinkybės tampa svarbiomis teismui sprendžiant klausimą dėl nusikalstamos veikos pavojingumo (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-244-417/2019). Dar daugiau, iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad nagrinėjant situaciją, kai asmuo kaltinamas pagal BK 140 straipsnį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti, kaip antai, konfliktinė situacija tarp asmenų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju tarp I. G., iš vienos pusės, ir kaltinamojo M. G., iš kitos pusės, santykiai jau ilgą laiką yra įtempti bei konfliktiški. Šios aplinkybės neginčijo nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji. Aplinkybę, kad santykiai tarp buvusių sutuoktinių konfliktiški, teisme patvirtino ir apklausti liudytojai. Kaip rodo bylos medžiaga, įvykio dieną (2021-06-01) vyko konfliktas dėl bendravimo su vaiku. Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad į įvykio vietą jis atvažiavo, jog pamatytų savo vaiką, kurio ilgą laiką buvo nematęs. Nukentėjusioji I. G. teisme taip pat neneigė, kad jos santykiai su kaltinamuoju yra konfliktiški. Tai, kad santykiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo konfliktiški, patvirtina ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, iš kurių matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėja civilinė byla, kurioje ieškovė I. G., atsakovas M. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Nagrinėtinu atveju nustatyta, kad smurtas I. G. atžvilgiu ir buvo panaudotas būtent tuo metu, kai M. G. atėjo aplankyti savo vaiko. Tokios aplinkybės rodo, kad M. G. veiksmai, nors iš pradžių ir buvo nukreipti į bendravimą su vaiku, tačiau vėliau jie peraugo į fizinio smurto panaudojimą nukentėjusiosios atžvilgiu. Visgi paminėtina, kad fizinio smurto panaudojimas nebuvo savitikslė nusikalstama veika.

Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes apie įvykio dieną kilusią konfliktinę situaciją dėl bendravimo su vaiku, kaltinamojo ir nukentėjusiosios įtemptus tarpusavio santykius, tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, įvertinus sužalojimo lokalizaciją ir pobūdį (nusikaltimo padariniai nėra žymūs, sveikatos sutrikdymas nebuvo ilgalaikis, liekamųjų reiškinių nėra, ilgalaikis gydymas ar specialistų konsultacijos nebuvo reikalingos) fizinis poveikis truko palyginti neilgą laiko tarpą, be to, atkreipiant dėmesį į nukentėjusiosios išskirtinės reakcijos po patirto fizinio smurto nebuvimą, tokia M. G. veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vadovaujantis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis, būtų tikslinga kaltininką už padarytą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme.

M. G. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, teismas konstatuoja, kad M. G. padarė neteisėtą veiką nukentėjusiosios atžvilgiu ir kaltinamasis nėra reabilituojamas, tačiau teismo vertinimu, padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad už jos padarymą būtų tikslinga taikyti represines baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemones, todėl M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (LR BK 37 straipsnis).

Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga M. G., skirti baudžiamojo poveikio priemonę – minimalaus dydžio, t. y. 10 MGL dydžio, įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (LR BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.). Nustatytinas 4 mėnesių terminas įmokai sumokėti, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 tomas, b.l. 164-165) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieškinio teismas gali priimti apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio atvejais, tačiau nenurodo, koks procesinis sprendimas turi būti priimamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosios bylos nutraukimo atveju teismas gali iš esmės išspręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016, 2K-93-788/2017).

Nukentėjusioji I. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o I. G. (atstovaujama I. G.) pareiškė ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 66-70, 98-102 ). Pagrįsdama prašomą priteisti neturtinę žalą, nurodė, kad jai buvo padaryti sveikatos sutrikimai, jai buvo nemiga ir tai trukdė jai dirbti, o dirba atsakingą darbą. Gydytoja išrašė jai raminamuosius. Įvykis pakenkė jos sveikatai, nes ji patyrė stresą. Šiai dienai nėra atsigavusi, yra ištikta streso.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. Lietuvos Respublikos civiliame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (LR CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik LR CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (LR BK 140 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiosios I. G. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai.

Teismo vertinimu, I. G. (atstovaujama I. G.) pareikštas ieškinys dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, nes neteisėti kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti į nukentėjusiąją I. G., o ne į dukrą I. G.. Įvykio metu mergaitė neigiamų išgyvenimų nepatyrė. Iš byloje esančių liudytojų parodymų, dokumentų, 2021-08-03 psichologės V. L. rašto matyti, kad mergaitės santykiai su tėčiu geri, o įtampa kyla dėl tėvų tarpusavio nesutarimų. I. G. turi specialių poreikių.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl to, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiajai, jos psichinei sveikatai, emocinei būsenai, todėl nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajai I. G. neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo veiksmų pobūdį – įvykdytas nesunkus nusikaltimas kėsinantis į nukentėjusiosios sveikatą, panaudojus fizinį smurtą, kaltinamasis M. G. tyčia sugriebė nukentėjusiajai už kairės rankos ją spaudė ir laikė, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. G. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas kairiame žaste, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį. M. G. padarytas sužalojimas nesukėlė kokių nors didesnių sveikatos pakitimų, nukentėjusioji nebuvo gydyta stacionariai, nei iš karto po sužalojimo, nei po įvykio nesikreipė pagalbos į medicinos darbuotojus, įvykio vietoje fizinio skausmo taip pat akivaizdžiai neišreiškė. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo kaltę – tyčinę (tiesioginė tyčia) formą, taip pat įvertina nukentėjusiosios patirtus nepatogumus, patirtus išgyvenimus, t. y., kaip nukentėjusioji nurodė, patyrė dvasinį sukrėtimą, kaltinamasis tokiais savo veiksmais rodė agresiją, savo valdžią. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas nukentėjusiosios I. G. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, priteisdamas iš kaltinamojo 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios naudai. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis nustatytas nepažeidžiant LR CK 6.250 straipsnio nuostatų, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams, yra adekvatus padarytai žalai bei nustatytas laikantis teismų praktikos analogiškose bylose (priteisiamos sumos svyruoja nuo 150 eurų iki 1500 eurų).

Nukentėjusioji I. G. prašo priteisti advokato išlaidas už teisinę pagalbą – 1210 eurų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismo vertinimu, atsižvelgus į bylos sudėtingumą, rengtų posėdžių kiekį, teiktus dokumentus, sprendžia, kad advokato išlaidos nėra per didelės ir sprendžia jas priteisti iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

M. G., padariusį įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, M. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. G. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nukentėjusiosios I. G. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir iš M. G. priteisti nukentėjusiajai I. G. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

I. G. (atstovaujamos I. G.) ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Iš M. G. priteisti nukentėjusiajai I. G. 1210 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėjas Mantas Liesis