Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo B. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas:

1) 2015 m. balandžio 28 d. Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu 11 metų;

2) 2016 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (4 epizodai), BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (4 epizodai), taikant 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1, 2 punktus, 9 dalį, laisvės atėmimu 12 metų 3 mėnesiams;

3) 2016 m. gruodžio 9 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 262 straipsnį, taikant BK 64¹ dalį, 80 MGL dydžio, t. y. 3 012, 80 Eur bauda.

Bausmės pradžia – 2013 m. rugsėjo 26 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gruodžio 26 d. Alytaus pataisos namuose nuteistasis B. J. bausmę atlieka nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl B. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, 2021 m. rugpjūčio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 357-161 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose, nustatant rekomendacijos įgyvendinimui 6 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad nuteistojo nusikaltimams būdinga motyvacija – siekis pasipelnyti, jis nusikaltimus įvykdė organizuotoje grupėje, nusikaltimai sunkėja. Nuteistasis, prognozuodamas savo elgesio pasekmes, vis dar susiduria su sunkumais. 2017 m. gruodžio 28 d. jam buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kurio jis nesilaikė. Nuteistasis nesikreipė dėl įdarbinimo pataisos namuose, taip pat nesilaikė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, todėl buvo tris kartus baustas drausmine tvarka. Ir nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau tai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir nuo ankstesnio vertinimo nepakito. Nuteistajam vis dar trūksta prognostinių įgūdžių savo poelgių atžvilgiu. 2020 m. lapkričio mėn. jam buvo paskirtas papeikimas už draudžiamų daiktų laikymą, tai sąlygojo neigiamą rizikos valdymo dinamiką nuostatų, mąstymo bei elgesio srityje, todėl teigti, jog šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja, negalima. Komisija atkreipė dėmesį ir į tai, kad likusi neatlikta bausmės dalis yra didelė. Įvertinusi visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyta formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo pokyčius ir galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo B. J. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam B. J. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra priėmė balsų dauguma – trys Komisijos nariai balsavo prieš lygtinio paleidimo taikymą ir tik vienas – už. Nuteistasis yra atlikęs įstatymo – BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 4 dalies reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui, taikant intensyvią priežiūrą. Nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Jis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos pataisos bei integracijos į visuomenę programose, taip pat pozityvaus užimtumo programoje „Kelias-2“, psichoedukacinėje-ikireabilitacinėje programoje „Įžanginė grupė“, baigė elgesio korekcijos programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, taip pat „Pykčio ir agresijos valdymo“ programą. Nuteistasis už nepriekaištingą elgesį paskatintas septynis kartus, 2020 m. gruodžio 10 d. įdarbintas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ vytelių pynimo bare, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. mokosi baldžiaus specialybės. Kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas neigia. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą, tinkamą intensyviai priežiūrai vykdyti. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau vien tik šios aplinkybės nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo B. J. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nuo ankstesnio vertinimo, atlikto pagal OASys 2020 m. gegužės 29 d., rizika nepakito, ir teismas, įvertinęs vis dar nustatomus kriminogeninius veiksnius – ankstesni teistumai (jų skaičius), gyvenimo stilius bei draugai, sprendžia, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir pirmiau minėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nerodo esminių jo elgesio pokyčių. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo B. J. elgesį bausmės atlikimo metu, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, šiuo metu nėra pagrindo. Nuteistasis skunde nurodo, jog Komisija, spręsdama jo lygtinio paleidimo klausimą, neįvertino jo elgesio teigiamų pokyčių ir tai, kad jis bausmės atlikimo metu lanko visus nurodytus resocializacijos kursus. Teismas pažymi, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis, lankydamas įvairias elgesio korekcijos programas, stengėsi išspręsti turimas elgesio problemas, visgi jam iki šiol trūksta prognostinių įgūdžių savo elgesio atžvilgiu, jis vis dar susiduria su sunkumais prognozuojant savo poelgių pasekmes. Jis atlieka bausmę už nusikaltimus, kuriuos padarė organizuotoje grupėje, anksčiau yra nusikaltęs bendrininkų grupėje, ir nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis sugeba atpažinti veiksnius, lėmusius jo nusikalstamą elgesį, visgi gyvenimo stilius ir draugai išlieka kriminogeniniu veiksniu.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti ir nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Jau minėta ir teigiamai įvertinta tai, jog nuteistasis už nepriekaištingą elgesį paskatintas septynis kartus. Tačiau būtina įvertinti ir tai, kad bausmės atlikimo metu jis buvo baustas drausmine tvarka tris kartus, nuobaudos negaliojančios, tačiau jos neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir neleidžia daryti išvados apie išimtinai teigiamą nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, juolab kad du kartus nuteistajam už padarytus drausmės pažeidimus nebuvo paskirtos drausminės nuobaudos, apsiribota tik pokalbiu, o būtent 2019 m. vasario 26 d. ir 2019 m. gegužės 15 d. jis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Paskutinė nuobauda nuteistajam paskirta 2020 m. lapkričio mėn. (pareikštas papeikimas už draudžiamų turėti daiktų laikymą) ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad ši drausminė nuobauda sąlygojo neigiamą rizikos valdymo dinamiką nuostatų, mąstymo bei elgesio srityje. Be kita ko, po šios drausminės nuobaudos paskyrimo nuteistasis paskatintas nebuvo. Toks nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu neleidžia daryti išvados apie nuteistojo akivaizdžią elgesio korekciją teigiama linkme.

Nuteistasis skunde pažymėjo, jog Komisija nepagrįstai nutarime nurodė, kad jis nesikreipė dėl įsidarbinimo pataisos namuose, kadangi jis nuo 2020 m. gruodžio mėn. dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Teismas pažymi, jog iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2017 m. gruodžio 28 d. nuteistajam buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, pagal kurį jis bausmės atlikimo metu turėjo dirbti. Tačiau nuteistasis ilgą laiką nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo. Alytaus pataisos namuose jis bausmę atlieka nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d., tačiau tik 2020 m. sausio 20 d. ir 2020 m. balandžio 22 d. raštu kreipėsi dėl įsidarbinimo VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Iki bausmės atlikimo nebuvo įgijęs jokios specialybės ir bausmės atlikimo metu tik 2020 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis baldžiaus specialybės. Taigi, teigti, jog nuteistasis viso bausmės atlikimo metu buvo motyvuotas pozityviam užimtumui ir darbui, pagrindo nėra. Be kita ko, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis laisvėje iki suėmimo dirbo pagal verslo liudijimą statybose, jo teigimu gaunamo darbo užmokesčio užtekdavo ne tik pragyvenimui, bet galėjo ir susitaupyti, visgi nusikalto iš savanaudiškų paskatų, jo nusikalstamo elgesio motyvacija buvo siekis pasipelnyti. Šiame kontekste teismas pažymi, kad vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra teigiama darbinė motyvacija ir gebėjimas užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Teismo vertinimu, nuteistojo B. J. požiūris į darbą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laikotarpį ir nustatyti kriminogeniniai veiksniai leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis B. J. anksčiau teistas du kartus, jo daromi nusikaltimai tik sunkėjo, šiuo metu bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų, taip pat ir už labai sunkių nusikaltimų (BK 25 straipsnio 3 dalis ir 260 straipsnio 3 dalis) padarymą. Šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, tuo labiau, kai nuteistojo teistumai ir jų skaičius yra kriminogeninis veiksnys. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir jo teigiamą charakteristiką pataisos namų administracija tinkamai įvertino, kaip lengvinančią jo padėtį pritaikydama priemonę – perkėlimą bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis. Tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2025 m. gruodžio 26 d.). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis ne kartą kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl jo perkėlimo atlikti bausmę į Pusiaukelės namus, tačiau nuteistojo prašymai, įvertinus jo elgesį bausmės atlikimo metu ir pažangą jį keisti teigiama linkme, nebuvo patenkinti. Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas elgesio problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis B. J. esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos B. J. laisvėje integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo B. J. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.